4 skyrius
Dievas — kas jis yra?
1. a) Kokius dievus garbindavo žmonės? b) Kokį skirtumą daro Biblija tarp „dievų“ ir „Dievo“?
VISAME PASAULYJE garbinama daugybė dievų. Sintoizme, budizme, induizme ir genčių religijose yra milijonai dievų. Jėzaus apaštalų dienomis buvo garbinami tokie dievai kaip Dzeusas ir Hermis (Apaštalų darbai 14:11, 12). Taigi Biblija sutinka, kad yra ‛daug dievų’, bet ji taip pat sako, kad „mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa“ (1 Korintiečiams 8:5, 6). Ką tu atsakytum, jeigu tavęs paklaustų: „Kas tas Dievas?“
2. Kokius skirtingus požiūrius į Dievą turi žmonės?
2 „Jis yra Viešpats“, — atsako dauguma žmonių. Arba jie galbūt sako: „Jis yra Dvasia danguje.“ Vienas žodynas Dievą vadina „Aukščiausiąja Būtybe“. Paklausus: „Koks yra Dievo vardas?“, kai kurie žmonės atsako: „Jėzus“. Kiti Dievą laiko ne asmeniu, bet galinga, visur esančia jėga. O kai kurie net abejoja Dievo buvimu. Ar mes galime būti tikri, kad jis yra?
DIEVAS IŠ TIKRŲJŲ EGZISTUOJA
3. Kaip atsiranda namas?
3 Žiūrėdamas į puikų pastatą, ar tu kada nors norėjai sužinoti, kas buvo jo statytojas? Ar tu patikėtum, jei kas nors tau pasakytų, kad niekas šio pastato nestatė, bet jis atsirado savaime? Žinoma, ne! Vienas Biblijos rašytojas pasakė: „Kiekvieną namą kas nors stato.“ Tai žino kiekvienas. Todėl ar mes negalime sutikti su logiška Biblijos rašytojo išvada: „O visa ko statytojas yra Dievas“? (Žydams 3:4).
4. Kaip atsirado daugybė milijardų žvaigždžių?
4 Pagalvok apie visatą su jos milijardų milijardais žvaigždžių. Jos visos juda visatoje pagal dėsnius, kurie išlaiko jas tobulu nuotoliu viena nuo kitos. „Kas visa tai sukūrė?“ — kažkas seniai paklausė. Atsakymas buvo labai prasmingas: „Jis, kurs išveda skaičiumi jų kariuomenę ir visus šaukia įvardžiui“ (Izaijo 40:26). Tikrai būtų neprotinga manyti, kad milijardai žvaigždžių atsirado savaime, ir be poveikio iš šalies susiformavo milžiniškos žvaigždžių sistemos, judančios tokia nuostabia tvarka! (Psalmių 13:1).
5. a) Kokia yra tikimybė, kad atskiros mėsmalės dalys pačios galėtų į ją susistatyti? b) Ką tai sako apie mūsų visatą?
5 Ši nepaprastai organizuota visata negalėjo tiesiog atsirasti pati savaime. Reikėjo protingo ir labai galingo Kūrėjo (Psalmių 18:2, 3). Vienas įmonininkas, paklaustas, kodėl jis tiki Dievą, paaiškino, kad jo įmonės darbininkei reikia dviejų dienų išmokti surinkti 17 mėsmalės dalių. „Aš esu tik paprastas virtuvės įrankių gamintojas, — pasakė jis. — Bet žinau, kad šias 17 mėsmalės dalių galima kratyti vonioje 17 milijardų metų, bet iš to niekada nepasidarys mėsmalė.“ Visata, įskaitant daugybę gyvybės formų žemėje, yra daug sudėtingesnė už mėsos malimo mašinėlę. Jeigu tokiai mašinėlei pagaminti reikėjo įgudusio meistro, galime būti tikri, kad visiems dalykams sukurti buvo reikalingas Visagalis Dievas. Ar neturėtume mes jam atiduoti garbę už tai, ką jis padarė? (Apreiškimas 4:11; Apaštalų darbai 14:15-17; 17:24-26).
AR DIEVAS TIKRAS ASMUO?
6. Kuo remdamiesi mes galime būti tikri, kad Dievas yra realus asmuo?
6 Nors dauguma žmonių sako tikintys Dievą, daugelis nelaiko jo tikru asmeniu. Ar jis yra asmuo? Aišku, kur yra intelektas, ten yra ir protas. Pavyzdžiui, mes galbūt sakome: „Aš negaliu sugalvoti.“ Ir mes žinome, kad kur yra protas, ten yra smegenys tam tikros formos kūne. Taigi didysis protas, atsakingas už visą kūrybą, priklauso didingam Asmeniui, Visagaliui Dievui. Jis, tiesa, neturi materialaus kūno, bet dvasinį. Ar dvasinis asmuo turi kūną? Taip, Biblija sako: „Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio“ (1 Korintiečiams 15:44; Jono 4:24).
7. a) Kas parodo, kad Dievas turi gyvenamąją vietą? b) Kas parodo, kad jis turi kūną?
7 Kadangi Dievas yra asmuo, turintis dvasinį kūną, jam reikia kažkur gyventi. Biblija mums sako, kad dangus yra Dievo „gyvenama tvirtuma“ (3 Karalių 8:43). Taip pat mums sakoma, kad „Kristus įžengė... į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų stovėdamas prieš Dievo veidą“ (Žydams 9:24). Kai kurie žmonės bus apdovanoti gyvenimu danguje su Dievu ir tuo metu gaus dvasinį kūną. Kaip sako Biblija, tada jie pamatys Dievą ir bus panašūs į jį (1 Jono 3:2). Tai taip pat parodo, kad Dievas yra asmuo ir turi kūną.
8, 9. a) Kaip pavyzdys apie elektrinę gali apibūdinti toli sklindančią Dievo jėgą? b) Kas yra Dievo šventoji dvasia ir ką ji gali daryti?
8 Bet kas nors galbūt paklaus: „Jei Dievas yra realus asmuo, gyvenantis tam tikroje dangaus vietoje, kaip jis gali viską matyti, kas visur vyksta? Ir kaip jo galia gali būti jaučiama kiekvienoje visatos dalyje?“ (2 Kronikų 16:9). Tas faktas, kad Dievas yra asmuo, nė kiek nesumenkina jo galios arba didybės. Ir dėl to neturėtų sumažėti mūsų pagarba Jam (1 Kronikų 29:11-13). Kad geriau tai suprastum, pagalvok apie platų elektrinės veikimo lauką.
9 Paprastai elektrinė statoma tam tikroje vietoje prie miesto arba mieste. Bet ji aprūpina elektra visą apylinkę, teikdama jai šviesą ir energiją. Panašiai yra ir su Dievu. Jis gyvena danguje (Izaijo 57:15; Psalmių 122:1). Tačiau jo šventoji dvasia, jo nematoma veiklioji jėga, gali būti jaučiama visur, visoje visatoje. Per savo šventąją dvasią Dievas sukūrė dangų, žemę ir visas gyvas būtybes (Psalmių 32:6; Pradžios 1:2; Psalmių 103:30). Kuriant tuos dalykus Dievui pačiam nereikėjo čia būti. Jis gali pasiųsti savo dvasią, savo veikliąją jėgą, ir padaryti visa, ką nori, net jei jis būtų labai toli. Koks nuostabus Dievas! (Jeremijo 10:12; Danieliaus 4:32).
KOKIA ASMENYBĖ YRA DIEVAS
10. Koks yra vienas būdas pažinti Dievą?
10 Ar Dievas yra tokia asmenybė, kurią mes tuo labiau mylėtume, kuo geriau ją pažintume? „Galbūt taip, — atsakysi tu, — bet kaip mes galime pažinti Dievą, jeigu jo nematome?“ (Jono 1:18). Biblija nurodo vieną galimybę sakydama: „Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių“ (Romiečiams 1:20). Todėl Dievo sukurti dalykai gali padėti mums suprasti, kokia asmenybė yra Dievas, jei mes iš tikrųjų juos tyrinėjame ir apie tai mąstome.
11. Ką mes galime sužinoti apie Dievą iš jo kūrybos?
11 Kaip mes jau matėme, žvaigždėto dangaus reginys tikrai mums kalba apie Dievo didybę ir jo milžinišką jėgą! (Psalmių 8:4, 5; Izaijo 40:26). Pagalvok taip pat ir apie žemę. Dievas įstatė ją į tokią orbitą, kad ji iš saulės gauna kaip tik reikiamą kiekį šviesos bei šilumos. Pagalvok apie vandens apytaką. Lietus lyja ir drėkina žemę. Vanduo nubėga į upes, kurios įteka į jūrą. Saulė pakelia vandenį iš jūros garų pavidalu, kurie po to vėl iškrenta lietumi į žemę, kad ją drėkintų (Ekleziasto 1:7). Yra labai daug nuostabių ciklų, kuriuos Dievas paleido į darbą, kad aprūpintų žmogų ir gyvūnus maistu, pastoge ir visu tuo, kas būtina! O ką mums kalba visi šie nuostabūs dalykai apie Dievo asmenybę? Tai sako, kad jis — didžios išminties Dievas, nepaprastai dosnus ir kad jis rūpinasi savo kūriniais (Patarlių 3:19, 20; Psalmių 103:13-15, 24, 25).
12. Ko moko tave apie Dievą tavo paties kūnas?
12 Atkreipk dėmesį į savo kūną. Jis, matyt, nebuvo sukurtas tiktai egzistuoti. Jis buvo padarytas taip nuostabiai, kad tu tikrai gali gėrėtis gyvenimu (Psalmių 138:14). Mūsų akys gali matyti ne tik juoda ir balta, bet įvairias spalvas, ir pasaulis pripildytas daugybės spalvų mūsų džiaugsmui. Mes galime jausti kvapą ir skonį. Todėl valgymas yra ne tik būtina gyvybinė funkcija; jis gali būti labai malonus. Tokie pojūčiai nėra absoliučiai būtini gyvybei palaikyti, bet tai yra mylinčio, dosnaus ir rūpestingo Dievo dovanos (Pradžios 2:9; 1 Jono 4:8).
13. Ką tu sužinai apie Dievą iš jo elgesio su žmonėmis?
13 Žvilgsnis į Dievo elgesį su žmonija taip pat parodo, koks jis yra Dievas. Jis turi labai stiprų teisingumo jausmą. Jis nėra šališkas tam tikroms žmonių rasėms (Apaštalų darbai 10:34, 35). Jis taip pat labai gailestingas ir geras. Biblija aprašo jo elgesį su Izraelio tauta, kurią jis išlaisvino iš Egipto vergijos: „Bet jis pasigailėdamas... atsiminė, kad jie yra kūnas.“ Tačiau izraelitai dažnai būdavo nepaklusnūs ir tai liūdino Dievą. Biblija sako: „Įžeidinėjo... ir Izraelio Šventąjį skaudino“ (Psalmių 78:38-41, NTP [77:38-41, ŠR]; 102:8, 13, 14). Kita vertus, kai jo tarnai klauso jo įsakymų, Dievas džiaugiasi (Patarlių 27:11). Kai Dievo tarnams tenka kentėti nuo priešų, savo jausmus Dievas apibūdina taip: „Nes kas jus paliečia, tas paliečia mano akies lėlelę“ (Zacharijo 2:8). Ar tai nepaskatina tavęs mylėti Dievą, kuris toks meilingas paprastiems ir nežymiems įvairių rasių bei tautų žmonėms? (Izaijo 40:22; Jono 3:16).
AR DIEVAS YRA JĖZUS ARBA TREJYBĖ?
14. Kas yra Trejybės doktrina?
14 Kas yra šitas nuostabus Dievas? Kai kurie sako, kad jo vardas — Jėzus. Kiti sako, kad jis — Trejybė, nors žodžio „trejybė“ Biblijoje visai nėra. Pagal Trejybės mokymą, trys asmenys yra viename Dieve: „Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.“ Daugelis religinių organizacijų šito moko, nors jos prisipažįsta, jog tai „paslaptis“. Ar toks požiūris į Dievą teisingas?
15. Kaip Biblija parodo, kad Dievas ir Jėzus yra du skirtingi, vienas kitam nelygūs asmenys?
15 Bet ar Jėzus kada nors sakė, kad jis yra Dievas? Ne, niekada. Vietoj to Biblijoje jis vadinamas „Dievo Sūnumi“. Ir jis pasakė: „Tėvas už mane aukštesnis“ (Jono 10:34-36; 14:28). Jėzus taip pat aiškino, kad yra dalykų, kurių nežino nei angelai, nei jis, o tik vienas Dievas (Morkaus 13:32). Be to, Jėzus kartą meldėsi Dievui sakydamas: „Tebūna ne mano, bet tavo valia!“ (Luko 22:42). Jei Jėzus būtų Visagalis Dievas, jis nesimelstų sau, ar ne? Iš tikrųjų po Jėzaus mirties apaštalas Petras pasakė: „Tą Jėzų Dievas prikėlė“ (Apaštalų darbai 2:32). Taigi Visagalis Dievas ir Jėzus tikrai yra du skirtingi asmenys. Netgi po savo mirties, prisikėlimo ir įžengimo į dangų, Jėzus dar nebuvo lygus savo Tėvui (1 Korintiečiams 11:3; 15:28).
16. Kas rodo, kad Jėzus nėra Visagalis Dievas, nors jis vadinamas „dievu“?
16 „Tačiau ar Jėzus Biblijoje nevadinamas dievu?“, — kas nors galbūt paklaus. Tai tiesa. Bet Šėtonas irgi vadinamas dievu (2 Korintiečiams 4:4, NTP). Jono 1:1, kur Jėzus minimas kaip „Žodis“, kai kurie Biblijos vertimai sako: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą ir Žodis buvo Dievas.“ Bet atkreipk dėmesį į 2-ąją eilutę, kur sakoma, kad Žodis buvo ‛pradžioje pas Dievą’. Nors žmonės matė Jėzų, 18-je eilutėje sakoma, kad „Dievo niekas niekada nėra matęs“. Mes taip pat randame, kad kai kurie 1-osios eilutės vertimai perduoda teisingą pirminės kalbos mintį, kai jie sako: „Žodis buvo su Dievu, ir Žodis buvo dieviškas“ arba buvo „dievas“, tai yra Žodis buvo galingas, panašus į Dievą (An American Translation). Aišku, Jėzus nėra Visagalis Dievas. Iš tikrųjų Jėzus vadino savo Tėvą ‛mano Dievas’ ir „vienintelis tikrasis Dievas“ (Jono 20:17; 17:3).
17. Kaip šventosios dvasios išliejimas Jėzaus pasekėjams rodo, kad ji nėra asmuo?
17 Kalbant apie „Šventąją Dvasią“, vadinamąjį trečiąjį Trejybės asmenį, mes jau pamatėme, jog tai ne asmuo, bet Dievo veiklioji jėga. Jonas Krikštytojas pasakė, kad Jėzus krikštys šventąja dvasia, taip kaip Jonas krikštijo vandeniu. Taigi kaip vanduo nėra asmuo, taip ir šventoji dvasia nėra asmuo (Mato 3:11). Jono pranašystė išsipildė po Jėzaus mirties ir prisikėlimo, kai šventoji dvasia buvo išlieta jo mokiniams, susirinkusiems Jeruzalėje. Biblija sako: „Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apaštalų darbai 2:4). Ar jie buvo „pilni“ asmens? Ne, jie buvo pripildyti Dievo veikliosios jėgos. Taigi faktai aiškiai rodo, kad Trejybė nėra Biblijos mokymas. Iš tikrųjų jau seniai, prieš Jėzui vaikščiojant žemėje, tokiose šalyse kaip senovės Egiptas ir Babilonas, buvo garbinamos trijų dievų grupės arba triados.
DIEVO VARDAS
18. a) Ar „Dievas“ yra asmeninis Visagalio Dievo vardas? b) Koks yra jo asmeninis vardas?
18 Be abejonės, visi, kuriuos tu pažįsti, turi vardus. Dievas taip pat turi asmeninį vardą, išskiriantį jį iš visų kitų. „Argi ‛Dievas’ nėra jo vardas?“ — klausia galbūt kai kurie. Ne, kadangi „Dievas“ yra tik titulas, kaip ir „prezidentas“, „karalius“ bei „teisėjas“ yra titulai. Mes sužinome Dievo vardą iš Biblijos, kur jis minimas apie 7000 kartų. Pavyzdžiui, King James Version Psalmių 83:18 [82:19, ŠR] mes skaitome: „Kad žmonės žinotų, jog Tu, kurio vieno vardas JEHOVA, esi aukščiausias visai žemei.“ Dievo vardas taip pat randamas beveik visose Biblijose Apreiškimo 19:1-6, kaip žodžio „Aleliuja“ dalis. Tai reiškia „šlovinkite Jah“, sutrumpinta Jehovos vardo forma.
19. a) Kodėl kai kurie žmonės nustemba, pamatę Dievo vardą savo Biblijoje? b) Kokiose King James Version vietose vartojamas šis vardas?
19 Kai kurie nustemba, matydami Dievo vardą savo Biblijoje. Taip dažnai būna todėl, kad jų Biblija yra viena iš tų, kuriose retai vartojamas Dievo vardas. Pavyzdžiui, King James Version vardas „Jehova“ vartojamas tik Išėjimo 6:3, Psalmių 83:18 [82:19, ŠR], Izaijo 12:2 ir 26:4. Tačiau kai šitoje Biblijoje Dievo vardas verčiamas titulu „Viešpats“ arba „Dievas“, tada tie titulai visuomet rašomi didžiosiomis raidėmis „VIEŠPATS“ arba „DIEVAS“, tuo juos atskiriant nuo paprastai kitu atveju vartojamų žodžių „Viešpats“ ir „Dievas“. Atkreipk dėmesį į tai Psalmių 109:1.
20. a) Kodėl Dievo vardas dažnai nebuvo vartojamas? b) Ar reikia jį vartoti?
20 „Bet kodėl, — tu galbūt paklausi, — Dievo vardas nevartojamas kiekvienoje vietoje, kur jis aptinkamas originaliame Biblijos tekste? Kodėl daugiausia jo vietoje vartojami titulai VIEŠPATS ir DIEVAS?“ American Standard Version pratarmėje aiškinama, kodėl vartojamas Dievo vardas Jehova ir kodėl ilgą laiką jis nebuvo vartojamas: „Amerikiečių revizoriai po kruopštaus svarstymo priėjo prie bendros nuomonės, jog žydų prietaringumas, dėl kurio Dievo vardas buvo laikomas pernelyg šventu, kad būtų galima jį ištarti, nebeturi būti lemiamas angliškame arba kokiame nors kitame vertime... Šitas asmeninis vardas, susijęs su daugeliu šventų dalykų, dabar vėl sugrąžintas į tą šventojo teksto vietą, kurioje jis neabejotinai turi būti.“ Taip, žmonės, vertę Bibliją į anglų kalbą, buvo tos nuomonės, jog priežastys, dėl kurių Dievo vardas buvo praleistas, nebuvo pagrįstos. Todėl jie atstatė jį Biblijoje į jo teisėtas vietas.
21. Ką sako katalikiškasis Douay Version vertimas apie Jehovos vardą?
21 Tačiau yra tokių, kurie įrodinėja, jog žodis „Jehova“ neturėtų būti vartojamas, kadangi iš tiesų tai nėra Dievo vardas. Pavyzdžiui, katalikiškame Douay Version vertime, kuriame nevartojamas Dievo vardas pagrindiniame tekste, Išėjimo 6:3 išnašoje sakoma: „Kai kurie šiuolaikiniai žmonės sudarė vardą Jehova..., o tikrasis šio vardo, esančio hebrajų tekste, ištarimas dėl ilgo nevartojimo dabar visiškai užmirštas.“
22. a) Kaip Dievo vardas pateikiamas hebrajų kalba? b) Kodėl sunku nustatyti, kaip pradžioje buvo tariamas Dievo vardas?
22 Taigi, kaip sakoma katalikų Biblijoje, Dievo vardas pasirodo hebrajiškame tekste, nes pirmosios 39 Biblijos knygos buvo parašytos hebrajų kalba. Ten vardą sudarė keturios hebrajų abėcėlės raidės YHWH. Senovės laikais hebrajų rašte nebuvo balsių kaip a, e, i, o ir u, kurios padeda mums teisingai ištarti žodžius. Todėl problema šiandien yra tokia, kad mes tiksliai nežinome, kokias balses hebrajai vartojo kartu su priebalsėmis JHWH.
23. Kaip sutrumpinimas „tlfns“, vietoj „telefonas“, gali padėti mums suprasti problemą dėl Dievo vardo tarimo?
23 Kad suprastume šią problemą, panagrinėkime žodį „telefonas“. Tarkime, kad šį žodį nuo pat pradžios visada rašydavo „tlfns“, o paskui ilgainiui tas žodis daugiau nebebuvo tariamas. Kaip tada žmogus, gyvenantis po 1000 metų, galėtų žinoti, kaip tarti „tlfns“, jei jis pamatytų tą žodį rašytine forma? Kadangi jis niekada negirdėjo, kaip tariamas šis žodis, ir nežinojo, kokios balsės buvo tame žodyje, jis negalėtų būti tikras. Panašiai yra ir su Dievo vardu. Niekas tiksliai nežino, kaip jis buvo tariamas, nors kai kurie mokslininkai galvoja, kad „Jahvė“ būtų teisinga. Tačiau forma „Jehova“ jau vartojama daugelį šimtmečių ir ji plačiausiai žinoma.
24. a) Kodėl nuoseklumo dėlei teisinga vartoti Dievo vardą? b) Kodėl svarbu vartoti Dievo vardą, remiantis Apaštalų darbų 15:14?
24 Tačiau ar mums reikia vartoti Dievo vardą, nors mes galbūt tariame jį ne taip tiksliai, kaip jis buvo tariamas pradžioje? Na, mes vartojame vardus kitų asmenų, paminėtų Biblijoje, nors neištariame jų taip, kaip jie buvo tariami originalia hebrajų kalba. Pavyzdžiui, hebrajiškai Jėzaus vardas tariamas „Ješua“. Panašiai galima vartoti ir Dievo vardą, nurodytą Biblijoje, nesvarbu, ar mes jį tartume „Jahvė“, „Jehova“, ar kitaip, kaip skamba mūsų kalba. Klaidinga yra visai nevartoti šio vardo. Kodėl? Todėl kad nevartojantieji šio vardo negalėtų priklausyti prie tų, kuriuos Dievas išrenka kaip ‛tautą savo vardui’ (Apaštalų darbai 15:14). Mes turime ne tik žinoti Dievo vardą, bet ir šlovinti jį kitų akivaizdoje, kaip darė Jėzus, būdamas žemėje (Mato 6:9; Jono 17:6, 26).
DIEVAS, TURINTIS TIKSLĄ
25. a) Kokius dalykus apie Dievą mums galbūt sunku suprasti? b) Kas paskatino Jehovą pradėti kurti?
25 Nors mums galbūt ir sunku suprasti, bet Jehova niekada neturėjo pradžios ir niekada neturės pabaigos. Jis yra „amžių Karalius“ (Psalmių 89:2; 1 Timotiejui 1:17). Prieš pradėdamas kurti, Jehova buvo visiškai vienas visatos erdvėje. Tačiau jis nesijautė vienišas, kadangi yra tobulas pats savyje ir nieko jam netrūksta. Meilė jį paskatino kurti, suteikti gyvybę kitiems, kad ir jie galėtų džiaugtis gyvenimu. Pirmieji Dievo kūriniai buvo dvasinės būtybės, kaip ir jis pats. Jis turėjo didelę dangiškų sūnų organizaciją dar prieš pradėdamas ruošti žemę žmonėms. Jehovos tikslas buvo, kad jie galėtų patirti didelį džiaugsmą gyvenime ir darbe, kurį jis jiems paskyrė (Jobo 38:4, 7).
26. Kodėl mes galime būti įsitikinę, kad Dievo tikslas dėl žemės bus įvykdytas?
26 Kai žemė buvo paruošta, Jehova apgyvendino pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, toje pasaulio dalyje, kuri jau buvo padaryta rojumi. Jo tikslas buvo, kad jie turėtų vaikų, kurie jo klausytų bei garbintų jį ir išplėstų rojų po visą žemę (Pradžios 1:27, 28). Tačiau kaip mes sužinojome, buvo sutrukdyta pasiekti šitą puikų tikslą. Adomas ir Ieva nusprendė nepaklusti Dievui, ir jo tikslas nebuvo pasiektas. Bet jis bus įvykdytas, nes kitaip Jehova būtų pripažintas patyręs nesėkmę, negalįs pasiekti savo tikslo. O to niekada negali būti! „Visa mano valia įvyks“, — pareiškia jis. „Aš kalbėjau ir aš atvesiu“ (Izaijo 46:10, 11).
27. a) Kodėl mes privalome atsiskaityti Dievui? b) Kokį klausimą dėl to mes turime rimtai apgalvoti?
27 Ar tu žinai, kokia tavo paskirtis Dievo tiksle? Tai nereiškia paprastai daryti, kas tau patinka, neatsižvelgiant į Dievo valią. Taip pasielgė Šėtonas, Adomas ir Ieva. Jie žinojo, kokia yra Dievo valia, tačiau jos nevykdė. Ir Dievas patraukė juos atsakomybėn. Ar mes taip pat privalome atsiskaityti Dievui? Taip, kadangi Dievas yra mūsų gyvybės Šaltinis. Mūsų gyvybė priklauso nuo jo (Psalmių 35:10; Mato 5:45). Kokiu mastu mūsų gyvenimas atitinka Dievo tikslą dėl mūsų? Mes turime rimtai apie tai pagalvoti, nes nuo to priklauso mūsų galimybė pasiekti amžinąjį gyvenimą.
KAIP GARBINTI JEHOVĄ
28. Kokias pagalbines priemones naudoja kai kurie žmonės garbindami Dievą?
28 Labai svarbu, kaip mes garbiname Jehovą. Mes turime jį garbinti taip, kaip jis nori, nors tai galbūt skiriasi nuo to, ko mes buvome išmokyti. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės įpratę garbinimui naudoti atvaizdus. Jie gali sakyti, kad tų atvaizdų negarbina, bet juos matydami ir liesdami jie gali geriau garbinti Dievą. Bet ar Dievas nori, kad mes garbintume jį naudodami atvaizdus?
29. Kaip Biblija parodo, kad garbinant Dievą klaidinga naudoti atvaizdus?
29 Ne, jis to nenori. Kaip tik dėl šios priežasties Mozė pasakė izraelitams, kad Dievas niekada nepasirodė jiems kokia nors regima forma (Pakartoto Įstatymo 4:15-19). O vienas iš Dešimties Dievo įsakymų skamba taip: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo... Nesilenksi jiems ir negarbinsi“ (Išėjimo 20:4, 5). Tiktai Jehova turi būti garbinamas. Biblija nuolat parodo, kaip klaidinga daryti atvaizdus, jiems lenktis arba garbinti bet ką, išskyrus Jehovą (Izaijo 44:14-20; 46:6, 7; Psalmių 113B:4-8).
30. a) Ką Jėzus ir jo apaštalai pasakė, parodydami, kad naudoti atvaizdus garbinimui yra klaidinga? b) Ką, pagal Pakartoto Įstatymo 7:25, reikia daryti su atvaizdais?
30 Todėl kaip ir reikėtų tikėtis, Jėzus garbindamas niekada nenaudojo atvaizdų. „Dievas yra dvasia, — paaiškino jis, — ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“ (Jono 4:24). Laikydamiesi šio patarimo, nė vienas iš pirmųjų Jėzaus sekėjų nenaudojo atvaizdų kaip pagalbinės garbinimo priemonės. Iš tikrųjų jo apaštalas Paulius rašė: „Gyvename tikėjimu, o ne regėjimu“ (2 Korintiečiams 5:7). Ir jo apaštalas Jonas perspėjo: „Sergėkitės stabų!“ (1 Jono 5:21). Kodėl gi neapsižvalgius savo namuose ir nepaklausus savęs, ar aš laikausi šio patarimo? (Pakartoto Įstatymo 7:25).
31. a) Kas paskatins mus paklusti Dievo įstatymui, net jeigu mes galbūt nesuprantame to priežasties? b) Ką mes turime stengtis daryti ir kokį kvietimą mums reikėtų priimti?
31 Garbindami Kūrėją Jehovą jo nurodytu būdu, mes neabejotinai patirsime tikrąją laimę (Jeremijo 14:22). Biblija parodo, kad jo reikalavimai yra mūsų naudai ir amžinai mūsų gerovei. Tiesa, dėl mūsų riboto žinojimo ir patyrimo mes ne visada gerai suprantame, kodėl tam tikras Dievo duotas įstatymas toks svarbus, arba kaip jis tikrai tarnauja mūsų labui. Bet mūsų tvirtas tikėjimas, kad Dievas žino daug daugiau negu mes, turi paskatinti mus noriai jam paklusti (Psalmių 18:8-12). Todėl stenkimės sužinoti viską, ką tik galime, apie Jehovą, priimdami kvietimą: „Ateikime, pagarbinkime ir parpulkime, ir sulenkime kelius prieš Viešpatį, kurs yra mus padaręs. Nes jis yra mūsų Dievas, mes gi jo ganyklos tauta ir jo rankos avys“ (Psalmių 94:6, 7).
[Rėmelis 42 puslapyje]
Keturios vietos, kur King James Version vertime vartojamas Dievo vardas
3 And I appeared unto Abraham, unto Isaac, and unto Jacob by the name of God Almighty, but by my name JEHOVAH was I not known to them.
18 That men may know that thou, whose name alone is JEHOVAH, art the most high over all the earth.
2 Behold, God is my salvation; I will trust and not be afraid: for the LORD JEHOVAH is my strength and my song; he also is become my salvation.
4 Trust ye in the LORD for ever: for in the LORD JEHOVAH is everlasting strength:
[Iliustracijos 34, 35 puslapiuose]
Jeigu namas turi statytoją, ... tai daug sudėtingesnė visata, be abejo, taip pat turi turėti Kūrėją
[Iliustracija 39 puslapyje]
Kadangi Jėzus meldėsi Dievui, prašydamas, kad įvyktų ne jo, o Dievo valia, jie abu negalėjo būti tas pats asmuo
[Iliustracija 40, 41 puslapiuose]
Kaip šventoji dvasia galėtų būti asmuo, jeigu 120 mokinių buvo pripildyti jos vienu metu?
[Iliustracija 45 puslapyje]
Ar teisinga garbinant naudoti atvaizdus?