„Ar Dievas neteisingas?“

 1. Kaip mes jaučiamės, kai matome ar patiriame neteisybę?

IŠ PAGYVENUSIOS našlės išviliojamos santaupos. Kietaširdė motina palieka savo kūdikį. Nekaltas žmogus atsiduria už grotų. Kaip reaguoji išgirdęs apie tokius ir panašius atsitikimus? Tikriausiai pasipiktini ir visai pagrįstai – mes, žmonės, turime stiprų teisingumo jausmą, neteisybė mus piktina. Norime, kad nuskriaustiesiems būtų atlyginta, o kaltininkai nubausti. Jeigu to nesulaukiame, imame svarstyti: „Negi Dievas nemato, kas vyksta? Kodėl jis nieko nedaro?“

 2. Ką Habakukas matydamas neteisybę sakė Jehovai ir kodėl Jehova jam dėl to nepapriekaištavo?

² Panašūs klausimai nedavė ramybės ir ištikimiems Jehovos tarnams praeityje. Pavyzdžiui, pranašas Habakukas maldoje sakė Dievui: „Kodėl turiu matyti nedorybę? Ir kodėl tu ramiai žiūri, kaip engiami žmonės? Kodėl man prieš akis plėšikavimas ir smurtas? Kodėl nėra galo ginčams ir nesantaikai?“ (Habakuko 1:3). Jehova Habakukui dėl tokių tiesmukų klausimų nepapriekaištavo – juk jis pats įdiegė žmogui teisingumo jausmą. Taip, esame panašūs į Jehovą – negalime ramiai žiūrėti į neteisybę.

 3. Kodėl galima sakyti, kad apie neteisybę Jehova žino daugiau už mus?

³ Jehova mato, kas dedasi pasaulyje. Į neteisybę ir žmonių daromas blogybes jis nežiūri abejingai. Apie Nojaus dienas Biblijoje rašoma: „Jehova matė, kad žmonės žemėje labai nedori ir kad jų širdys linkusios vien į pikta“ (Pradžios 6:5). Ką iš šių žodžių suprantame? Mums, žmonėms, neteisybė pažįstama tik tiek, kiek apie ją girdime ir kiek patys jos patiriame. O Jehova neteisybę mato visame pasaulyje. Jis net įžvelgia blogus žmogaus širdies polinkius ir ketinimus, kurie veda prie blogų darbų (Jeremijo 17:10).

4, 5. a) Kokie Biblijoje užrašyti pavyzdžiai rodo, kad Jehovai rūpi žmonės, patiriantys neteisybę? b) Kokią neteisybę patyrė pats Jehova?

⁴ Jehova mato ne tik pačią neteisybę, bet ir tuos, kurie ją patiria. Kai priešiškos tautos engdavo izraelitus, Jehova „regėdamas, kad tie aimanuoja ir kenčia nuo engėjų ir skriaudėjų“, jų gailėdavo (Teisėjų 2:18). Galbūt pastebėjai: kuo daugiau neteisybės žmonės mato, tuo abejingesni jai darosi. Tik ne Jehova. Nors neteisybę jis regi jau daugiau nei šešis tūkstantmečius, jo neapykanta jai nė kiek nesumažėjo. Biblija užtikrina, kad „melagingu liežuviu, nekaltą kraują liejančiomis rankomis“ ir „melais alsuojančiu liudytoju“ Dievas bjaurisi (Patarlių 6:16–19).

⁵ Atkreipk dėmesį, kaip Jehova per savo pranašą supeikė nesąžiningus Izraelio vadovus: „Argi jūs neturėtumėte žinoti, kas teisinga?“ Sukrečiančiais vaizdiniais apibūdinęs tų vadovų piktadarystes Dievas pareiškė: „Jūs šauksitės Jehovos, bet jis neatsilieps. Jis slėps nuo jūsų savo veidą, nes elgiatės nedorai“ (Michėjo 3:1–4). Neteisybė Jehovai išties labai bjauri. Jis pats pirmas ją patyrė. Jau tūkstantmečius iš jo šaiposi Šėtonas (Patarlių 27:11). O kaip skaudu Jehovai buvo, kai žmonės lyg kokį piktadarį nužudė niekuo nekaltą jo Sūnų (1 Petro 2:22; Izaijo 53:9). Neabejokime, tie, kurie kenčia neteisybę, Jehovai labai rūpi.

 6. Kaip reaguojame matydami neteisybę ir kodėl?

⁶ Natūralu, kad matydami arba patirdami neteisybę mes piktinamės. Esame sukurti panašūs į Dievą, o jis su neteisybe neturi nieko bendra (Pradžios 1:27). Jeigu tai tiesa, kodėl tada Dievas iki šiol ją pakenčia?

 7. Kokias abejones Šėtonas iškėlė Edeno sode?

⁷ Neteisybę Dievas kol kas pakenčia dėl to, kad dabar sprendžiamas visuotinės svarbos klausimas. Kaip jau žinome, Jehova yra Kūrėjas, todėl turi teisę valdyti žemę ir visa, kas joje (Psalmyno 24:1; Apreiškimo 4:11). Tačiau jau pačioje žmonijos istorijos pradžioje Jehova buvo apšmeižtas ir buvo iškelta abejonė, ar jis yra geras valdovas. Kaip tai nutiko? Pirmajam žmogui Jehova uždraudė valgyti vaisių nuo vieno medžio Edeno sode. Jis perspėjo, kas bus, jeigu Adomas draudimui nepaklus: „Tą pačią dieną mirsi“ (Pradžios 2:17). Nei Adomui, nei jo žmonai Ievai laikytis duoto įsakymo neturėjo būti sunku. Vis dėlto Šėtonas sugebėjo Ievą įtikinti, esą Dievas pernelyg griežtas. Kas, piktojo tvirtinimu, būtų, jeigu ji paragautų to medžio vaisiaus? Šėtonas pasakė: „Visai jūs nemirsite [...]. Dievas žino, kad tą dieną, kai paragausite jo vaisiaus, atsivers jums akys ir būsite kaip Dievas – žinosite, kas gera ir kas bloga“ (Pradžios 3:1–5).

 8. a) Kokia buvo Šėtono žodžių Ievai potekstė? b) Kokį įspūdį Šėtonas sudarė Ievai apie tai, koks valdovas yra Jehova?

⁸ Šiais žodžiais Šėtonas norėjo pasakyti, kad Jehova Ievai melavo ir nuslėpė nuo jos kai ką svarbaus. Piktasis privertė Ievą suabejoti Jehovos gerumu ir taip jį apjuodino. Taip pat sudarė įspūdį, esą Jehova – netikęs valdovas. Šėtonas neužginčijo fakto, kad Jehova yra visavaldis. Jis piršo mintis, kad Dievas yra neteisingas valdovas, kad jo pavaldiniai jam nerūpi ir kad jo klausyti nereikia.

 9. a) Kokios buvo pirmųjų žmonių neklusnumo Dievui pasekmės ir kokie svarbūs klausimai kilo dėl Šėtono melo? b) Kodėl Jehova iškart neįvykdė Adomui, Ievai ir Šėtonui nuosprendžio?

⁹ Adomas ir Ieva Jehovos duotą įsakymą sulaužė – valgė uždraustojo medžio vaisių ir, kaip buvo perspėti, galiausiai mirė. Tačiau neatsakyti liko labai svarbūs klausimai, kilę dėl Šėtono melo. Ar iš tiesų Jehova valdo žmones teisingai? Gal jiems geriau tvarkytis patiems? Ar Jehovos valdymas geriausias? Dievas galėjo pasinaudoti savo galia ir Adomui, Ievai ir Šėtonui iškart įvykdyti mirties nuosprendį. Tačiau abejonės buvo iškeltos ne dėl to, ar Dievas yra galingas, o dėl to, ar jis geras ir teisingas valdovas. Įvykdžius Adomui, Ievai ir Šėtonui nuosprendį nebūtų buvę įrodyta, kad Dievas yra geras ir teisingas. Priešingai, galėjo atrodyti, kad Šėtono tvirtinimai pagrįsti. Išsiaiškinti, ar žmonės sugebės sėkmingai tvarkytis be Dievo, reikėjo laiko.

10. Ką galima pasakyti apie žmonių valdymą?

¹⁰ Ką laikas parodė? Per tūkstantmečius žmonės išbandė įvairias valdymo formas: autokratinę, demokratinę, socialistinę, komunistinę. Kas iš to išėjo, gerai nusako šie Biblijos žodžiai: „Žmogus valdo žmogų jo nenaudai“ (Mokytojo 8:9). Ne veltui pranašas Jeremijas sakė: „Žinau, Jehova, kad ne žmogaus valioje jo keliai, ne jam gyvenime kreipti savo žingsnius“ (Jeremijo 10:23).

11. Kodėl Jehova leido, kad žmonės patirtų skausmą ir vargus?

¹¹ Jehova žinojo, kad žmonių nepriklausomybės, arba savivaldos, pasekmės bus liūdnos. Ar teisinga buvo leisti jiems tas pasekmes patirti? Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Tarkim, iškilo grėsmė tavo vaiko gyvybei ir jį reikia operuoti. Nors žinai, kad operacija bus skausminga, ir vaiko tau labai gaila, tu supranti, kad tai padės. Panašiai ir Dievas žinojo – ir iš anksto pasakė, – kad žmonių savivalda sukels jiems skausmo ir vargų (Pradžios 3:16–19). Bet jam buvo aišku ir tai, kad iš tokios padėties juos išvaduoti galima tik leidus patirti blogas savo valdymo pasekmes. Taip visuotinės reikšmės klausimas, iškeltas Edene, galėjo būti išspręstas visiems laikams.

12. Kokį kaltinimą, remiantis pasakojimu apie Jobą, Šėtonas metė žmonėms?

¹² Kai Šėtonas iškėlė abejones, ar Dievas yra geras ir teisingas ir ar jo valdžia pati geriausia, sykiu jis iškėlė abejones ir dėl jo tarnų – ar Dievui jie tarnauja iš tyrų motyvų. Atkreipk dėmesį, ką Šėtonas tvirtino Jehovai apie Jobą: „Argi neaptvėrei jo tvora iš visų pusių, taip pat jo namų ir viso, ką jis turi? Tu laimini jo rankų darbą, ir jo gyvulių krašte yra daugybė. Bet tik ištiesk ranką, atimk visa, ką jis turi, ir jis tikrai iškeiks tave į akis“ (Jobo 1:10, 11).

13. Kuo Šėtonas apkaltino Jobą ir kaip tai susiję su visais, kurie tarnauja Jehovai?

¹³ Šėtono tvirtinimu, Jehova saugojo Jobą norėdamas nusipirkti jo atsidavimą. Išeitų, kad Jobo ištikimybė Dievui tebuvo veidmainystė ir jis garbino jį tik iš savanaudiškų paskatų. Pasak Šėtono, jeigu Dievas nustotų Jobą laiminęs, šis savo Kūrėją iškeiktų. Jobas buvo „doras, teisus, dievobaimingas žmogus, besišalinantis to, kas bloga“.a Piktasis tai žinojo ir buvo tikras: jeigu jam pavyks palaužti tokio dievobaimingo vyro ištikimybę, jis nesunkiai palauš ir bet kurį kitą žmogų. Taip, Šėtonas tvirtino, kad žmogus Dievui tarnauja tik dėl naudos. Jehovai jis sakė: „Žmogus už savo gyvybę atiduos viską“ (Jobo 1:8; 2:4).

14. Ar Šėtono kaltinimai, mesti žmonėms, pasirodė pagrįsti?

¹⁴ Vis dėlto daug žmonių, kaip ir Jobas, net per itin sunkius išbandymus nenusigręžė nuo Jehovos. Likdami ištikimi jie pradžiugino jo širdį ir sykiu niekais pavertė įžūlų Šėtono tvirtinimą, kad sunkumų slegiami žmonės nuo Dievo nusisuks (Hebrajams 11:4–38). Taip, tie, kurie Dievą myli, jo nepalieka. Net ir labai kentėdami jie tvirtai tiki, kad jis duos jėgų sunkumus ištverti (2 Korintiečiams 4:7–10).

15. Koks klausimas kyla dėl ankstesnių ir būsimų Dievo teisminių sprendimų?

¹⁵ Kad Jehova yra teisingas, matyti ne tik iš to, kaip jis sprendžia visuotinės reikšmės klausimus – ar jis geras valdovas ir ar žmogus jam tarnauja iš tyrų paskatų, – bet ir iš to, koks teisėjas jis yra. Biblijoje užrašytas ne vienas atvejis, kai Jehova teisė atskirus asmenis ir net tautas. Be to, yra pranašysčių apie jo būsimus teisminius sprendimus. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova teisė ir teis teisingai?

16, 17. Kokie pavyzdžiai rodo, kad žmonės ne visada sugeba teisingai įvertinti aplinkybes?

¹⁶ Biblijoje apie Jehovą pagrįstai pasakyta: „Visi jo keliai teisingi“ (Pakartoto Įstatymo 32:4). To negalėtume tarti apie save, nes dažnai, taip sakant, nematome viso vaizdo ir dėl to nesugebame padaryti teisingų išvadų. Pavyzdžiu paimkime Abraomą. Nors Sodomoje kerote kerojo blogis, jis meldė Jehovą miesto nenaikinti. „Argi drauge su nedorėliu pražudysi ir teisųjį?“ – sakė jis (Pradžios 18:23–33). Jehova tikrai nebūtų to daręs. „Sierą ir ugnį“ ant Sodomos jis išliejo tik tada, kai Lotas su dukterimis pasiekė Coarą (Pradžios 19:22–24). O štai su pranašu Jona buvo priešingai. Ninevės gyventojai buvo labai nedori ir pranašas skelbė jiems nepalankų Dievo nuosprendį. Tačiau kai nineviečiai atgailavo ir Jehova jų nenubaudė, Jona labai supyko (Jonos 3:10–4:1).

¹⁷ Abraomui Jehova padėjo suprasti: teisingumas reikalauja nubausti nedorėlius, kad būtų išgelbėti teisieji. O Jona turėjo suvokti, kad Jehova yra gailestingas, – jei nusidėjėliai pasitaiso, Dievas jiems atleidžia (Psalmyno 86:5). Kai kurie žmonės su kitais elgiasi šiurkščiai, negailestingai norėdami pademonstruoti savo galią arba bijodami pasirodyti silpni. Jehova ne toks: su žmonėmis jis elgiasi gailestingai, kai tik tam yra pagrindas (Izaijo 55:7; Ezechielio 18:23).

18. Koks pavyzdys rodo, kad Jehova nėra valdomas jausmų?

¹⁸ Vis dėlto Jehova nėra jausmų valdomas. Kai izraelitai nuo jo nusisuko ir įpuolė į stabmeldystę, jis pareiškė: „Išliesiu ant tavęs savo rūstybę ir teisiu pagal tavo elgesį, pašauksiu atsiskaityti už visus bjaurius darbus. Mano akis tavęs nepagailės, neparodysiu nė kiek atjautos. Turėsi kentėti dėl savo paties piktadarysčių“ (Ezechielio 7:3, 4). Jei žmonės užsispyrę daro bloga ir nenori keistis, Jehova imasi atitinkamų veiksmų. Jo nuosprendžiai visada turi svarų pagrindą. Pavyzdžiui, kai Jehovą pasiekė „šauksmas prieš Sodomą ir Gomorą“, jis pasakė: „Leisiuosi žemyn pažiūrėti, ar jie taip ir elgiasi, kaip byloja mane pasiekęs šauksmas“ (Pradžios 18:20, 21). Gera žinoti, kad Jehova, priešingai nei daugelis žmonių, nesiima veiksmų pirma neįvertinęs visų faktų. Biblijoje sakoma: „Dievas ištikimas, nėra jame neteisybės“ (Pakartoto Įstatymo 32:4).

19. Ką galime daryti, jeigu mums sunku suprasti, kodėl Jehova priima vienokį ar kitokį sprendimą?

¹⁹ Biblijoje ne visada paaiškinama, kodėl Jehova priėmė vienokį ar kitokį sprendimą pavienių asmenų ar žmonių grupių atžvilgiu. Taip pat joje detaliai nesakoma, kaip savo teisminius nuosprendžius jis vykdys ateityje. Jeigu dėl detalių stokos mums sunku suprasti kokius nors biblinius įvykius ar pranašystes, ugdykimės tokią kaip pranašo Michėjo nuostatą: „Kantriai lauksiu Dievo, savo gelbėtojo“ (Michėjo 7:7).

20, 21. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova visuomet elgsis teisingai?

²⁰ Galime neabejoti, kad Jehova visuomet elgiasi teisingai. Net jeigu atrodo, kad žmonės ignoruoja neteisybę, turėkime omenyje, kad Dievas viską mato ir žada: „Kerštas mano, aš atmokėsiu“ (Romiečiams 12:19). Kantriai laukdami Jehovos parodysime, kad juo pasitikime ir pritariame apaštalo Pauliaus žodžiams: „Ar Dievas neteisingas? Anaiptol!“ (Romiečiams 9:14).

²¹ Dabar gyvename „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Daugelis žmonių patiria neteisybę ir priespaudą (Mokytojo 4:1). Bet Jehova nepasikeitė – jis kaip ir anksčiau neteisybės nekenčia ir tokiais žmonėmis nuoširdžiai rūpinasi. Jei būsime Jehovai ištikimi ir remsime jo valdžią, jis duos jėgų ištverti iki laiko, kai jo Karalystė neteisybei žemėje padarys galą (1 Petro 5:6, 7).