16 Biblijos knyga: Nehemijo

Rašytojas: Nehemijas

Parašymo vieta: Jeruzalė

Baigta rašyti: po 443 m. p. m. e.

Aprašytasis laikotarpis: 456—po 443 m. p. m. e.

ŽYDAS Nehemijas, kurio vardas reiškia „Jah paguodžia“, buvo Persijos karaliaus Artakserkso (Ilgarankio) taurininkas. Šių labai atsakingų bei garbingų pareigų galbūt troško ne vienas, nes toks asmuo galėjo prieiti prie karaliaus, kai šis būdavo linksmas ir pasiruošęs dalyti malones. Tačiau Nehemijas, ištikimas žydų tremtinys, Jeruzalę brangino labiau „už visus džiaugsmus“ (Ps 137:5, 6, Brb). Jis pirmiausia galvojo ne apie aukštą padėtį ar turtus, o kaip atkurti Jehovos garbinimą.

² Ėjo 456 m. p. m. e. „Pergyvenę nelaisvę“ žydai, tai yra Jeruzalėn grįžęs likutis, gyveno sunkiai. Jų padėtis buvo apgailėtina (Neh 1:3). Miesto sienos sugriautos, o žmonės jų priešininkų nuolat žeminami. Nehemijui dėl to gėlė širdį. Tačiau artėjo Jehovos skirtas laikas pasirūpinti Jeruzalės sienomis. Puls priešai ar ne — Jeruzalė su jos gynybine siena bus atstatyta, nes šiuo įvykiu turi išsipildyti Danieliui atskleista Jehovos pranašystė apie Mesijo atėjimą (Dan 9:24-27, Brb). Taigi Jehova pakreipė įvykius taip, kad per ištikimą ir uolų Nehemiją įvykdytų savo užmojį.

³ Nėra abejonių, kad Nehemijas parašė jo vardu pavadintą knygą. Tai patvirtina įžanginiai žodžiai „Hachalijos sūnaus Nehemijo pasakojimas“ ir autoriaus kalba pirmuoju asmeniu (Neh 1:1). Iš pradžių Ezros ir Nehemijo knygos sudarė vieną — Ezros knygą. Vėliau žydai padalijo ją į Pirmą ir Antrą Ezros, o dar vėliau Antra Ezros pavadinta Nehemijo knyga. Paskutinius Ezros ir pradinius Nehemijo knygos įvykius skiria maždaug 12 metų tarpsnis; taigi Nehemijo knygoje aprašomas laikotarpis prasideda 456 m. p. m. e. gale ir baigiasi po 443 m. p. m. e. (1:1; 5:14; 13:6).

⁴ Nehemijo knyga derinasi su visu Šventuoju Raštu, kuriam teisėtai priklauso. Joje daug užuominų į Įstatymo nuostatus, pavyzdžiui, dėl santuokos su svetimtaučiais (Įst 7:3; Neh 10:31 [10:30, Brb]), paskolų (Kun 25:35-38; Įst 15:7-11; Neh 5:2-11), Palapinių šventės (Įst 31:10-13; Neh 8:14-18). Be to, knygoje paminėti įvykiai rodo Danieliaus pranašystės išsipildymo pradžią: Jeruzalė bus atstatyta, nors ir trukdant priešininkams, „sunkiu metu“ (Dan 9:25, Brb).

⁵ O kodėl 455 m. p. m. e. laikomi data, kai Nehemijas leidosi kelionėn į Jeruzalę atstatyti miesto sienų? Patikimi graikų, persų ir babiloniečių istoriniai šaltiniai rodo, kad Artakserksas įžengė į sostą 475 m. p. m. e. ir kad pirmieji jo valdymo metai yra 474 m. p. m. e.a Tad 455 m. p. m. e. buvo 20-ieji jo karaliavimo metai. Pasak Nehemijo 2:1-8, tų metų pavasarį, žydų mėnesį nisaną, karaliaus taurininkas Nehemijas gavo valdovo leidimą atstatyti Jeruzalę, jos sienas bei vartus. Danieliaus pranašystėje sakoma, kad „nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo“ praeis 69 metinės savaitės, tai yra 483 metai; ta pranašystė nuostabiai išsipildė 29 mūsų eros metais, kai Jėzus buvo pateptas šventąja dvasia. Ši data derinasi ir su pasaulietine, ir su Biblijos istorijab (Dan 9:24-27, Brb; Lk 3:1-3, 23). Išties Nehemijo knygos ir Evangelijos pagal Luką sąsaja su Danieliaus pranašyste rodo, kad Jehova Dievas — tikrų pranašysčių Autorius ir Įvykdytojas! Taip, Nehemijo knyga yra įkvėpto Dievo Žodžio dalis.

KUO VERTINGA

¹⁶ Nehemijo atsidavimas Dievui turėtų įkvėpti visus, kam brangus teisingas garbinimas. Jis atsisakė aukštos padėties ir tapo nuolankiu Jehovos tautos prižiūrėtoju; nepriėmė netgi teisėtos materialinės paramos ir griežtai pasmerkė godumą. Visos tautos akivaizdoje Nehemijas gynė bei uoliai palaikė Jehovos garbinimą (5:14, 15; 13:10-13). Nesavanaudis, protingas ir veiklus, be baimės stojantis už tiesą — jis mums puikus pavyzdys (4:8, 13, 14 [4:14, 19, 20, Brb]; 6:3, 15). Nehemijas deramai bijojo Dievo ir troško ugdyti tautiečių tikėjimą (13:14; 8:9); ryžtingai skatino laikytis Jehovos įstatymo, ypač dėl teisingo garbinimo ir saugojimosi svetimtaučių įtakos, pavyzdžiui, giminiavimosi vedybomis su pagonimis (13:8, 23-29).

¹⁷ Iš visos knygos akivaizdu, kad Nehemijas gerai išmanė Jehovos įstatymą ir puikiai taikė. Jis meldė Dievą atminti pažadą iš Pakartoto Įstatymo 30:1-4, visiškai pasitikėdamas, kad Jehova ištesės žodį jo labui (Neh 1:8, 9). Nehemijas suorganizavo daug sambūrių, norėdamas supažindinti žydus su seniau užrašytais dalykais. Skaitydami Įstatymą, Nehemijas su Ezra stengėsi išaiškinti tautai Dievo Žodį ir žiūrėjo, kad jo būtų laikomasi (8:8, 13-16; 13:1-3).

¹⁸ Nehemijo visiškas pasitikėjimas Jehova bei nuolankūs prašymai turėtų paskatinti ir mus taip elgtis. Atkreipkime dėmesį, kaip savo maldomis jis šlovino Dievą, išpažino tautos nuodėmes ir meldė, kad būtų pašlovintas Jehovos vardas (1:4-11; 4:8 [4:14, Brb]; 6:14; 13:14, 29, 31). Šis uolus prižiūrėtojas stiprino Dievo tautą, dėl to ji noriai laikėsi jo išmintingo vadovavimo ir drauge su juo džiugiai vykdė Dievo valią. Tikrai įkvepiantis pavyzdys! Tačiau nebelikus išmintingo prižiūrėtojo greitai ėmė reikštis godumas, papirkinėjimai ir atvira atskalūnybė. Todėl visi Dievo tautos prižiūrėtojai turėtų suprasti, kad privalo būti veiklūs, budrūs, uoliai rūpintis bendratikiais ir supratingai bei tvirtai vesti juos teisingo garbinimo keliu.

¹⁹ Nehemijas visada pasitikėjo Dievo Žodžiu. Jis ne tik stropiai mokė Šventojo Rašto, bet ir pasitelkęs jį nustatė giminių paveldą ir kunigų bei levitų tarnybą atkurtoje Dievo tautoje (Neh 1:8; 11:1—12:26; Joz 14:1—21:45). Tai, matyt, labai padrąsino žydų likutį ir sustiprino jų tikėjimą pažadu apie Sėklą bei didesnį atkūrimą valdant Jo Karalystei. Tos vilties skatinami šiuolaikiniai Dievo tarnai drąsiai gina Karalystės interesus ir plečia teisingą garbinimą visoje žemėje.

[Išnašos]