Biblijos knyga Nr. 53: 2 Tesalonikiečiams
Rašytojas: Paulius
Parašymo vieta: Korintas
Baigta rašyti: apie 51 m. e. m.
ANTRAS apaštalo Pauliaus laiškas tesalonikiečiams pasirodė tuojau po pirmojo. Kad jis parašytas netrukus ir iš to paties miesto, būtent Korinto, liudija tai, jog tie patys broliai, Silvanas ir Timotiejus, vėlgi drauge su Pauliumi siunčia sveikinimus Tesalonikos bendruomenei. Visi jie buvo ankstyvosios krikščionių bendruomenės keliaujantieji tarnai, ir nėra žinių, kad šis trejetas po bendrystės Korinte susiėjo vėl (2 Tes 1:1; Apd 18:5, 18). Laiško tema ir jos aptarimo pobūdis rodo, kad Paulius jautė neatidėliotiną poreikį skubiai pataisyti bendruomenę dėl vienos jų daromos klaidos.
2 Šio laiško autentiškumas patvirtinamas taip pat, kaip ir Pirmo tesalonikiečiams. Jį irgi cituoja Irenėjas (II m. e. a.) bei kiti ankstyvieji istorikai, tarp jų Justinas Kankinys (irgi iš antrojo amžiaus), kuris, rašydamas apie „nedorybės [nuodėmės] žmogų“, matyt, turi omenyje 2 Tesalonikiečiams 2:3. Šis laiškas, kaip ir pirmas, yra tuose pačiuose ankstyvuosiuose kataloguose. Nors jo dabar nėra Česterio Bičio papiruse Nr. 2 (P46), beveik neabejotina, kad jis buvo pirmuose dviejuose iš septynių lapų, kurių trūksta po Pirmo laiško tesalonikiečiams.
3 Kokiu tikslu laiškas parašytas? Iš Pauliaus patarimų tesalonikiečiams sužinome, kad kai kurie bendruomenės nariai tvirtino, esą Viešpaties atėjimas jau čia pat; tie spėliotojai aktyviai skleidė šią teoriją ir kėlė nemenką sąmyšį bendruomenėje. Kai kam, regis, tai netgi buvo dingstis nesistengti užsidirbti pragyvenimui (2 Tes 3:11). Pirmame laiške Paulius buvo užsiminęs apie Viešpaties atėjimą, tad galima neabejoti, kad tie spėliotojai girdėdami laišką skaitant suskubo iškreipti Pauliaus žodžius jiems norima prasme. Taip pat gali būti, kad iš kažkokio kito laiško, neva parašyto Pauliaus, buvo suprasta, jog „Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena jau čia pat“ (2:1, 2).
4 Atrodo, kad Pauliui apie tokią padėtį pranešė asmuo, pristatęs bendruomenei jo pirmąjį laišką. Aišku, Paulius troško pataisyti mąstyseną brolių, kuriuos taip labai mylėjo. Todėl 51 m. e. m. Paulius kartu su dviem bendradarbiais pasiuntė iš Korinto laišką Tesalonikos bendruomenei. Jame ne tik pataisė netinkamą požiūrį į Kristaus atėjimą, bet ir nuoširdžiai paskatino brolius tvirtai laikytis tiesos.
KUO VERTINGA
10 Šiame trumpame įkvėptame laiške paliečiama daugelis krikščioniškos tiesos aspektų, kuriuos visus verta pasvarstyti. Štai kokie pagrindiniai mokymai bei principai čia apžvelgti: Jehova yra gelbstintis Dievas, pašventinantis dvasia ir tiesos tikėjimu (2:13); krikščionis turi ištvermingai kęsti vargus, kad taptų vertas Dievo Karalystės (1:4, 5); krikščionys turi būti surinkti pas Viešpatį Jėzų Kristų jo atėjimo į Karalystės valdžią metu (2:1); Jehova teisingai nuteis tuos, kas nepaklūsta gerajai naujienai (1:5-8); pašauktieji bus pašlovinti drauge su Kristumi Jėzumi iš Dievo malonės (1:12); jie yra pašaukiami per gerosios naujienos skelbimą (2:14); būtinas tikėjimas (1:3, 4, 10, 11; 2:13; 3:2); reikia darbuotis, norint išlaikyti save tarnyboje; jeigu žmogus nedirba, gali pradėti tinginiauti ir kištis į svetimus reikalus (3:8-12); Dievo meilė neatsiejama nuo ištvermės (3:5, Jr). Kiek brangių ugdančių minčių vos viename trumpame įkvėptame laiške!
11 Iš laiško matyti, kad Pauliui labai rūpėjo Tesalonikos brolių dvasinė gerovė ir bendruomenės vienybė bei klestėjimas. Jis pataisė juos dėl požiūrio į Jehovos dienos atėjimą, paaiškindamas, jog pirmiau turi pasirodyti „nedorybės žmogus“, kuris pats sėsis „Dievo šventykloje, dėdamasis Dievu“. Tačiau tie, kas „verti Dievo karalystės“, gali būti visiškai tikri, jog Viešpats Jėzus skirtu laiku apsireikš iš dangaus liepsnojančioje ugnyje įvykdyti keršto; „jis ateis, kad pasirodytų tą dieną garbingas savo šventuosiuose ir nuostabus visuose, kurie įtikėjo“ (2:3, 4; 1:5, 10).