„Padarysiu juos viena tauta“

1, 2. a) Dėl ko tremtiniai galėjo sunerimti? b) Kokios staigmenos jie sulaukė? c) Ką šiame skyriuje apsvarstysime?

DIEVO palieptas, Ezechielis tremtiniams Babilonijoje daugelį dalykų išpranašavo tam tikromis inscenizacijomis. Pirmosios keturios inscenizacijos vaizdavo Dievo skirtą bausmę (Ez 3:​24–26; 4:​1–7; 5:1; 12:​3–6). Ezechielis jau ne kartą buvo pavaizdavęs tautiečiams, koks griežtas Jehovos nuosprendis jų laukia.

² Taigi tremtiniai tikriausiai sunerimsta, kai Ezechielis vėl atsistoja priešais juos ir ruošiasi kažką parodyti. „Ką baisaus dabar sužinosime?“ – jie, matyt, svarsto. Tačiau laukia staigmena. Šįkart Ezechielio pranašystė visai kitokia – ne rūstus pasmerkimas, o viltingas pažadas (Ez 37:23). Ką tad Ezechielis daro ir ką tai reiškia? Kuo ši pranašystė reikšminga Dievo tarnams šiandien? Pažiūrėkime.

 3. a) Ką vaizdavo pagalys su užrašu „Judui“? b) Kodėl ant pagalio, vaizduojančio dešimties giminių Izraelio karalystę, buvo užrašyta „Juozapui, tai yra Efraimui“?

³ Jehova paliepė Ezechieliui paimti du pagalius ir ant vieno užrašyti „Judui“, ant kito – „Juozapui, tai yra Efraimui“. (Perskaityk Ezechielio 37:15, 16.) Ką šie pagaliai vaizdavo? Vienas iš jų vaizdavo karalystę, sudarytą iš Judo ir Benjamino giminių. Šią karalystę valdė karaliai iš Judo giminės. Be to, jos teritorijoje, Jeruzalės šventykloje, tarnystę ėjo kunigai (2 Met 11:13, 14; 34:30). Taigi Jude valdė Dovydo linijos karaliai, kunigais tarnavo levitai iš Aarono kilties. Antras pagalys vaizdavo dešimties giminių Izraelio karalystę. O kodėl pasakyta, kad jis skirtas Efraimui? Pirmasis tos karalystės karalius buvo Jeroboamas, vyras iš Efraimo giminės. Ilgainiui efraimai tapo žymiausia Izraelio gimine (Įst 33:17; 1 Kar 11:26). Įsidėmėkime, kad dešimties giminių Izraelio karalystėje Dovydo linijos karalių ir Aarono kilties kunigų nebuvo.

 4. Kaip Ezechielis paaiškino tolesnius savo veiksmus? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

⁴ Tada Ezechieliui buvo liepta: „Sudėk vieną pagalį su kitu, kad jie tavo rankoje taptų vienu pagaliu.“ Tremtiniai įdėmiai stebėjo Ezechielio veiksmus ir paklausė: „Ar nepaaiškinsi mums, ką visa tai reiškia?“ Pranašas paaiškino, ko Jehova ketina imtis. Štai paties Dievo žodžiai: „Padarysiu iš jų vieną pagalį, mano rankoje jie bus vienas pagalys“ (Ez 37:​17–19).

 5. Ką reiškė dviejų pagalių įvaizdis? (Žiūrėk rėmelį „Dviejų pagalių įvaizdis“.)

⁵ Paskui Jehova atskleidė tokio įvaizdžio reikšmę. (Perskaityk Ezechielio 37:21, 22.) Tremtiniai tiek iš dviejų giminių Judo karalystės, tiek iš dešimties giminių Izraelio karalystės (Efraimo) bus sugrąžinti į savo kraštą ir taps „viena tauta“ (Jer 30:​1–3; 31:​2–9; 33:7).

 6. Kokios dvi pranašystės užrašytos Ezechielio 37 skyriuje?

⁶ Kokios dvi nuostabios pranašystės užrašytos Ezechielio knygos 37 skyriuje! Jehova įrodys, kad geba grąžinti gyvybę (1–14 eilutės), taip pat atkurti vienybę (15–28 eilutės). Gera žinoti, kad ne tik susiskaldymą, bet ir tokį baisų priešą kaip mirtis Dievas nugali.

 7. Kaip 1 Metraščių 9:2, 3 minimas istorinis faktas įrodo, kad „Dievui viskas įmanoma“?

⁷ Žmogaus akimis žiūrint, tremtinių išlaisvinimas iš Babilonijos buvo neįsivaizduojamas dalykas.a Tačiau „Dievui viskas įmanoma“ (Mt 19:26). Jehova savo pranašystes įvykdė ir tremtis Babilonijoje 537 m. p. m. e. baigėsi. Tada palikuoniai iš visų dvylikos giminių grįžo į Jeruzalę atstatyti Jehovos šventyklos ir vėl aukoti jam gyriaus aukų. Apie tai Dievo Žodyje pasakojama: „Jeruzalėje apsigyveno dalis Judo, Benjamino, Efraimo ir Manaso palikuonių“ (1 Met 9:2, 3; Ezr 6:17). Jehova, kaip ir pažadėjo, žmones iš dešimties giminių Izraelio karalystės ir dviejų giminių Judo karalystės surinko ir subūrė draugėn.

 8. a) Ką buvo išpranašavęs Izaijas? b) Kokie du reikšmingi dalykai paminėti Ezechielio 37:21?

⁸ Apie Izraelio ir Judo grįžimą iš tremties prieš kokius du šimtmečius pranašavo ir Izaijas. Jis nusakė, kad Jehova „iš keturių žemės pakraščių parves Izraelio tremtinius“ ir „surinks Judo išblaškytuosius“, grąžins savuosius net iš tolimosios Asirijos (Iz 11:​12, 13, 16). Tesėdamas savo žodžius, Jehova surinko „izraelitus iš tautų“ (Ez 37:21). Atkreipk dėmesį, kad čia Jehova tremtinius tiek iš „Judo“, tiek iš „Efraimo“ vadina viena tauta – „izraelitais“. Taip pat pasakyta, kad žydai sugrįš ne vien iš Babilonijos, o „iš visur“, iš daugelio kraštų.

 9. Kaip Jehova padėjo sugrįžusiems tremtiniams atkurti tarpusavio vienybę?

⁹ Kaip Jehova padėjo sugrįžusiems tremtiniams atkurti tarpusavio vienybę? Jis paskyrė tautai ganytojus – Zerubabelį, vyriausiąjį kunigą Jozuę, Ezrą ir Nehemiją. Taip pat siuntė pranašus Agėją, Zachariją, Malachiją. Šie vyrai su atsidavimu, negailėdami jėgų ragino tautiečius laikytis Dievo priesakų (Neh 8:2, 3). Be to, Jehova saugojo Izraelį ir niekais pavertė visus jo tautos priešų sąmokslus (Est 9:24, 25; Zch 4:6).

10. Ką galiausiai Šėtonui pavyko padaryti?

¹⁰ Deja, dauguma izraelitų nevertino meilingos Dievo globos ir apleido šventą tarnystę. Apie tai pasakojama Biblijos knygose, parašytose po tremties (Ezr 9:​1–3; Neh 13:​1, 2, 15). Nepraėjus nė šimtmečiui po išvadavimo tauta taip atitolo nuo Jehovos, kad jam vėl teko žmones raginti: „Sugrįžkite pas mane“ (Mal 3:7). Jėzaus laikais žydai buvo pasidaliję į keletą religinių grupuočių ir joms vadovavo netikę ganytojai (Mt 16:6; Mk 7:​5–8). Šėtonui pavyko izraelitus vėl suskaldyti. Vis dėlto Jehovos pranašystė apie tautos suvienijimą išsipildė. Kaip?

11. a) Kada, anot pranašystės, turėjo būti pasiekta tikra vienybė? b) Ką išmestas iš dangaus Šėtonas bandė vėl padaryti?

¹¹ Perskaityk Ezechielio 37:24. Jehova atskleidė, kad išpranašautoji vienybė bus iš tikro pasiekta tiktai pradėjus valdyti jo „tarnui Dovydui“, tai yra po 1914 metų, kuriais Jėzus sėdo į sostąb (2 Sam 7:16; Lk 1:32). Etninį Izraelį jau seniai buvo pakeitęs dvasinis Izraelis (Jer 31:33; Gal 3:29). Šėtonas, išmestas iš dangaus, vėl mėgino ardyti Dievo tarnų vienybę (Apr 12:​7–10). Pavyzdžiui, 1916 metais mirus broliui Raselui, piktasis norėjo suskaldyti pateptųjų bendruomenę per kai kuriuos atsimetėlius. Tačiau netrukus šie atskalūnai paliko organizaciją. Šėtonas griebėsi ir kitos taktikos: remiantis nepagrįstais kaltinimais atsakingi broliai buvo pasodinti į kalėjimą. Bet ir toks puolimas nepražudė Dievo bendruomenės. Dauguma pateptųjų liko ištikimi Jehovai ir išsaugojo tarpusavio vienybę.

12. Kodėl Šėtonui nepavyko suskaldyti dvasinio Izraelio?

¹² Taigi, kitaip nei kadaise žydų, atgimusio dvasinio Izraelio savo klastomis Šėtonas nesuskaldė. Kodėl jam tai nepavyko? Pateptieji tvirtai laikėsi Jehovos nustatytų normų ir jų Karalius Jėzus Kristus, išjojęs pasiekti galutinės pergalės prieš Šėtoną, visada juos saugojo (Apr 6:2).

13. Ką svarbaus sužinome iš aptariamos Ezechielio iliustracijos?

¹³ Bet šita pranašystė mūsų laikais reiškia kai ką daugiau. Atminkime: dviejų pagalių įvaizdžiu nusakytas dviejų grupių suvienijimas. Be to, savo tarnų vienytojas yra pats Jehova. Taigi ką svarbaus apie tikrojo Dievo garbinimą sužinome iš aptariamos iliustracijos? Kad Jehova neabejotinai suburs savo tarnus draugėn ir jie bus viena (Ez 37:19).

14. Kaip nuo 1919 metų ėmė pildytis tai, ką Ezechielis pavaizdavo sudėdamas du pagalius?

¹⁴ Nuo 1919 metų, kai Dievas savo tautą išgrynino ir ėmė kurti jos dvasinę gerovę, ši Ezechielio pranašystė pradėjo pildytis kaip niekad įspūdingai. Tuo metu dauguma suvienytų Dievo garbintojų puoselėjo viltį tapti karaliais ir kunigais danguje (Apr 20:6). Pateptuosius Dievo tarnus vaizdavo Judo pagalys, nes toje karalystėje buvo Dovydo linijos karaliai ir Aarono kilties kunigai. Tačiau netrukus drauge su pateptaisiais Dievą ėmė šlovinti vis daugiau žmonių, turinčių viltį amžinai gyventi žemėje. Jų įvaizdis – Efraimo pagalys, nes dešimties giminių karalystėje Dovydo linijos valdovų ir kunigais tarnaujančių levitų nebuvo. Abi šios grupės vieningai tarnauja Jehovai, vadovaujamos Karaliaus Jėzaus Kristaus (Ez 37:24).

15. Kaip pranašiški žodžiai iš Ezechielio 37:26, 27 pildosi šiandien?

¹⁵ Ezechielio pranašystė leidžia suprasti, kad Jehovą garbins ne tik grupelė pateptųjų, bet kur kas daugiau žmonių. Jehova savo tarnams pažadėjo: „Įkurdinsiu juos jų pačių žemėje, pagausinsiu [...]. Išskleisiu virš jų savo palapinę“ (Ez 37:26, 27, išn.). Labai panašiai praėjus maždaug 700 metų nuo Ezechielio laikų pranašavo apaštalas Jonas. Jis regėjo „milžinišką minią žmonių“ ir apie ją rašė taip: „Sėdintysis soste išskleis virš jų savo palapinę“ (Apr 7:9, 15). Šiandien pateptieji ir milžiniška minia yra viena tauta ir jaučiasi saugiai Dievo išskleistoje palapinėje.

16. Ką apie dvasinį Izraelį ir žemiškąją viltį turinčius žmones pranašavo Zacharijas?

¹⁶ Apie dvasinio Izraelio ir žemiškąją viltį turinčių žmonių suvienijimą kalbėjo ir iš tremties grįžęs pranašas Zacharijas. Jis rašė, kad „dešimt žmonių iš visų tautų [...] įsitvers žydui į skverną, tvirtai įsikibs ir sakys: ‘Mes norime eiti su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas’“ (Zch 8:23). Žodžiai „su jumis“ rodo, kad „žydu“ čia vadinamas ne vienas asmuo, o žmonių grupė, tai yra dvasia pateptieji Dievo tarnai (Rom 2:28, 29). „Dešimt žmonių“ vaizduoja tuos, kas puoselėja žemiškąją viltį. Jie įsikibo „žydui į skverną“ ir eina drauge su juo (Iz 2:2, 3; Mt 25:40). Žodžiai „tvirtai įsikibs“ ir „norime eiti su jumis“ liudija apie nesugriaunamą tų dviejų grupių vienybę.

17. Kaip Jėzus nusakė būsimąją savo sekėjų vienybę?

¹⁷ Galimas dalykas, Ezechielio pranašystę apie suvienijimą turėjo omenyje ir Jėzus, kai kalbėjo, kad visos jo avys – tiek pateptieji, tiek žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys – taps „viena kaimene“ ir jis bus jų Ganytojas (Jn 10:​12–16; Ez 34:23; 37:24, 25). Kaip gražiai Jėzus ir senovės pranašai nusakė vienybę, saistančią skirtingą viltį turinčius Dievo tarnus! Klaidatikiai yra susiskaldę į daugybę religijų, o mes džiaugiamės nuostabia krikščioniška bendryste.

18. Kaip pranašystė iš Ezechielio 37:28 susijusi su Jėzaus žodžiais, kad jo sekėjai „nepriklauso pasauliui“?

¹⁸ Ezechielio pranašystė apie suvienijimą baigiasi žodžiais, patikinančiais, kad mūsų vienybė niekada nebus suardyta. (Perskaityk Ezechielio 37:28.) Krikščionys yra vieningi todėl, kad deramai garbina Jehovą, tarsi eitų tarnystę jo šventykloje. Ta šventykla visada bus tarp jų, nes jie elgiasi šventai ir laikosi skyrium nuo Šėtono valdomo pasaulio (1 Kor 6:11; Apr 7:14). Kaip svarbu saugotis pasaulio įtakos, rodo Jėzaus nuoširdi malda už savo sekėjus. Jis prašė: „Šventasis Tėve, sergėk juos [...], kad jie būtų viena [...]. Jie nepriklauso pasauliui [...]. Pašventink juos tiesa!“ (Jn 17:​11, 16, 17). Akivaizdu: kad būtume vieningi, turime nesileisti į draugystę su pasauliu.

19. a) Iš ko matyti, kad imame „pavyzdį iš Dievo“? b) Kokį troškimą Jėzus išreiškė paskutinį savo gyvenimo žemėje vakarą?

¹⁹ Atkreipkime dėmesį, kad šioje maldoje Jėzus į Jehovą kreipėsi žodžiais „Šventasis Tėve“ (toks jo kreipinys Biblijoje užrašytas vienintelį kartą). Tai mums primena, kad Jehova yra visiškai šventas ir daro tai, kas teisu. Senovės Izraeliui jis prisakė: „Būkite šventi, nes aš esu šventas“ (Kun 11:45). Mes turime imti „pavyzdį iš Dievo“ visose gyvenimo srityse ir būti šventi (Ef 5:1; 1 Pt 1:14, 15). Šventu galima pavadinti žmogų, atsidėjusį vykdyti Dievo valią. Taigi iš Jėzaus maldos žodžių aišku, kad jo sekėjai bus šventi ir vieningi, jeigu laikysis skyrium nuo pasaulio ir saugosis jo skaldančios dvasios.

20, 21. a) Kas mums įkvepia pasitikėjimo Jehovos apsauga? b) Ką esi pasiryžęs daryti?

²⁰ Kad Jehova atsakė į Jėzaus prašymą sergėti jo sekėjus nuo piktojo, akivaizdžiai liudija nepaprasta daugiatautės krikščionių brolijos vienybė. (Perskaityk Jono 17:14, 15.) Matydami, kaip žlugo Šėtono užmačia mus suskaldyti, dar labiau pasitikime Dievo apsauga. Ezechielio pranašystė, kad du pagaliai Jehovos rankoje taps vienu, iš tikrųjų išsipildė. Visagalis mus stebuklingai suvienijo ir neleidžia piktajam tos vienybės suardyti.

²¹ Tad ką esame pasiryžę daryti? Uoliai darbuotis ir sergėti savo brangią vienybę. Kaip galime tai daryti? Su džiaugsmu eidami tarnystę didžiojoje Jehovos šventykloje. Apie tą šventyklą pakalbėsime tolesniuose skyriuose.