Šeima — meilės kupina Jehovos priemonė
„Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė [„kiekviena šeima“, NW] danguje ir žemėje turi vardą“ (EFEZIEČIAMS 3:14, 15).
1, 2. (a) Kokiam tikslui Jehova įkūrė šeimą? (b) Kokį vaidmenį šiandien turi atlikti šeima Jehovos nustatytame sutvarkyme?
JEHOVA įkūrė šeimą. Tokiu būdu jis daugiau negu patenkino žmogaus draugiško bendravimo, paramos arba artimų santykių poreikį (Pradžios 2:18). Šeima buvo ta priemonė, kurios dėka turėjo būti įgyvendintas šlovingas Dievo tikslas pripildyti žemę. Pirmajai sutuoktinių porai jis pasakė: „Veiskitės ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją paverkite“ (Pradžios 1:28). Šilta ir rūpestinga šeimos aplinka būtų buvusi naudinga daugybei vaikų, kurie turėjo gimti Adomui ir Ievai bei jų palikuonims.
2 Tačiau ta pirmoji pora pasirinko nepaklusnumo kelią, kuris buvo pražūtingas jiems ir jų palikuonims (Romiečiams 5:12). Taigi šeimyninis gyvenimas šiandien yra iškraipymas to, ko norėjo Dievas. Vis dėlto šeima tebeturi svarbią vietą Jehovos nustatytame sutvarkyme kaip pagrindinis krikščioniškos bendruomenės vienetas. Tai nereiškia, kad mes nevertiname to puikaus darbo, kurį atlieka daugelis mūsų nevedusių krikščionių. Greičiau mes pripažįstame tą didžiulį indėlį, kurį šeimos taip pat įneša palaikant dvasinę sveikatą krikščioniškoje organizacijoje apskritai. Tvirtos šeimos sustiprina susirinkimus. Tačiau kaip gali klestėti tavo šeima esant šiandieniniam spaudimui? Kad į tai būtų atsakyta, patyrinėkime, ką apie šeimą kalba Biblija.
Šeima bibliniais laikais
3. Koks buvo vyro ir žmonos vaidmuo patriarchalinėje šeimoje?
3 Ir Adomas, ir Ieva atmetė Dievo nustatytą autoriteto tvarką. Bet tokie tikėjimo vyrai, kaip Nojus, Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir Jobas, užėmė teisėtai jiems priklausančią šeimos galvų padėtį (Žydams 7:4). Patriarchalinė šeima buvo panaši į mažą vyriausybę, kurioje tėvas veikė kaip religinis vadovas, mokytojas ir teisėjas (Pradžios 8:20; 18:19). Svarbų vaidmenį vaidino ir žmonos, tarnaudamos ne vergėmis, o namų šeimininko padėjėjomis.
4. Kaip pasikeitė šeimos gyvenimas įvedus Mozės Įstatymą, tačiau koks pasiliko tėvų vaidmuo?
4 Kai 1513 metais pr. m. e. Izraelis tapo tauta, šeima pasidarė pavaldi tautos Įstatymui, duotam per Mozę (Išėjimo 24:3-8). Įgaliojimai priimti sprendimus, įskaitant gyvybės ir mirties klausimus, dabar buvo duoti paskirtiems teisėjams (Išėjimo 18:13-26). Levitų dvasininkija įsipareigojo atlikti garbinimo dalį, susijusią su aukų atnašavimu (Kunigų 1:2-5). Vis dėlto tėvas ir toliau vaidino svarbų vaidmenį. Mozė ragino tėvus: „Šitie gi žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, bus tavo širdyje; juos pasakosi savo sūnums ir apmąstysi juos, sėdėdamas savo namuose ir būdamas kelionėje, atsiguldamas ir atsikeldamas“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Žymią įtaką darė motinos. Patarlių 1:8 jaunimui buvo duodamas paliepimas: „Klausyk, mano sūnau, savo tėvo drausmės ir nepamesk savo motinos pamokymo.“ Taip, savo vyro autoriteto ribose žmona-izraelitė galėjo leisti ir vykdyti šeimos įstatymą. Vaikai turėjo ją gerbti net jai pasenus (Patarlių 23:22).
5. Kokia pagal Mozės Įstatymą buvo vaikų vieta šeimoje?
5 Dievo Įstatyme taip pat buvo aiškiai nustatyta ir vaikų vieta. Pakartoto Įstatymo 5:16 sakoma: „Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats, tavo Dievas, yra tau įsakęs, kad ilgai gyventumei ir būtumei laimingas žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos.“ Nepagarba savo tėvams buvo rimčiausias nusižengimas Mozės Įstatymui (Išėjimo 21:15, 17). „Kas keiktų savo tėvą ar motiną, tebus užmuštas“, — skelbė Įstatymas (Kunigų 20:9). Maištas prieš tėvus prilygo maištui prieš patį Dievą.
Vyrų-krikščionių vaidmuo
6, 7. Kodėl Pauliaus žodžiai Efeziečiams 5:23-29 atrodė revoliuciniai pirmojo amžiaus skaitytojams?
6 Krikščionybė nušvietė šeimos struktūrą, ypač vyro vaidmenį. Pirmajame amžiuje vyrai, nepriklausantys krikščionių susirinkimui, paprastai su savo žmonomis elgdavosi grubiai ir despotiškai. Nebuvo pripažįstamos pagrindinės moterų teisės ir negerbiamas jų orumas. Leidinyje The Expositor’s Bible (Komentatoriaus Biblija) sakoma: „Išauklėtas graikas imdavo žmoną, kad ji gimdytų vaikus. Jos teisės neduodavo jokių apribojimų jo apetitui. Santuokos kontrakte meilė nebuvo numatyta. ... Moteris-vergė neturėjo jokių teisių. Jos kūnas priklausė jos savininkui.“
7 Tokioje aplinkoje Paulius parašė žodžius Efeziečiams 5:23-29: „Vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, — jis, kūno gelbėtojas. ... Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save... Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja.“ Pirmojo amžiaus skaitytojams šie žodžiai buvo revoliuciniai. Leidinyje The Expositor’s Bible sakoma: „Niekas krikščionybėje neatrodė taip neįprasta ir griežta, palyginus su to laiko pagedusiais papročiais, kaip krikščioniškas požiūris į santuoką. ... [Jis] atvėrė naują erą žmonijai.“
8, 9. Koks nesveikas požiūris į moteris yra plačiai paplitęs tarp vyrų ir kodėl krikščionims svarbu atmesti tokias pažiūras?
8 Patarimas, kurį Biblija duoda vyrams, šiandien yra ne mažiau revoliucinis. Nepaisant visų kalbų apie moterų išlaisvinimą, daugelis vyrų tebelaiko žmonas tik seksualinio pasitenkinimo objektais. Tikėdami mitu, kad moterims iš tikrųjų patinka, kai joms viešpataujama, jos kontroliuojamos arba bauginamos, daugelis vyrų fiziniu ir emociniu atžvilgiu įžeidžia savo žmonas. Kokia būtų gėda, jeigu krikščionį paveiktų pasaulietiškas mąstymas ir jis blogai elgtųsi su savo žmona! „Mano vyras buvo tarnybinis padėjėjas ir darydavo viešus pranešimus“, — sako viena krikščionė. Tačiau ji pasakoja: „Aš buvau mušimo auka.“ Suprantama, tokie veiksmai nesiderino su Dievo numatyta tvarka. Tas vyras buvo reta išimtis; jeigu jis tikėjosi Dievo palankumo, jam reikėjo ieškoti pagalbos, kad įveiktų savo įniršį (Galatams 5:19-21).
9 Dievas liepia vyrams mylėti savo žmonas kaip savuosius kūnus. Atsisakymas tai daryti yra maištas prieš paties Dievo nustatytą tvarką ir gali pakenkti asmeniniams santykiams su Dievu. Apaštalo Petro žodžiai yra aiškūs: „Jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, ... tada jūsų maldos nebus trukdomos“ (1 Petro 3:7). Grubus vyro elgesys su savo žmona gali pražūtingai veikti jos ir vaikų dvasingumą.
10. Kaip vyrai gali vadovauti šeimai pagal Kristaus pavyzdį?
10 Vyrai, jūsų šeimos klestės, jeigu jūs joms vadovaujate taip, kaip Kristus. Kristus niekada nebuvo šiurkštus ir nieko neįžeisdavo. Priešingai, jis galėjo pasakyti: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mato 11:29). Ar ir tavo šeima gali taip pasakyti apie tave? Kristus elgėsi su savo mokiniais kaip su draugais ir jais pasitikėdavo (Jono 15:15). Ar tu rodai tokią pat pagarbą savo žmonai? Biblijoje pasakyta apie „stropią moteriškę“: „Ja pasitiki jos vyro širdis“ (Patarlių 31:10, 11). Tai reiškia suteikti jai tam tikrą laisvę, nesuvaržant jos neprotingais apribojimais. Be to, Jėzus skatino mokinius išsakyti savo jausmus ir nuomonę (Mato 9:28; 16:13-15). Ar tu elgiesi taip pat su savo žmona? O gal nuoširdų nuomonių skirtingumą tu laikai iššūkiu tavo autoritetui? Atsižvelgdamas į žmonos jausmus, o ne juos ignoruodamas, tu iš tikrųjų nusipelnai jos pagarbą kaip šeimos galva.
11. (a) Kaip tėvai gali rūpintis dvasiniais savo vaikų poreikiais? (b) Kodėl vyresnieji ir tarnybiniai padėjėjai turi parodyti gerą pavyzdį, rūpindamiesi savo šeimomis?
11 Jeigu esi tėvas, tu taip pat turi vadovauti ir rūpintis dvasiniais, emociniais bei fiziniais savo vaikų poreikiais. Tai reiškia nustatyti gerą dvasinių priemonių tvarką savo šeimoje: dirbti kartu su jais dalyvaujant lauko tarnyboje, namuose studijuojant Bibliją, svarstant kasdieninį tekstą. Įdomu, jog Biblija parodo, kad vyresnysis arba tarnybinis padėjėjas turi būti „geras savo namų šeimininkas“. Todėl vyrai, turintys tokias pareigas, privalo būti pavyzdingos šeimų galvos. Nešdami sunkią pareigų naštą susirinkime, jie turi suteikti pirmenybę savoms šeimoms. Paulius parodė, kodėl jie turi taip daryti: „Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis vadovaus Dievo Bažnyčiai?!“ (1 Timotiejui 3:4, 5, 12).
Paslaugios krikščioniškos žmonos
12. Koks yra žmonos vaidmuo krikščioniškame sutvarkyme?
12 Ar tu esi krikščioniška žmona? Tuomet ir tu turi atlikti esminį vaidmenį šeimos struktūroje. Krikščioniškos žmonos yra skatinamos ‛mylėti savo vyrus ir vaikus, būti santūriomis, skaisčiomis, rūpestingomis šeimininkėmis, geromis, klusniomis savo vyrams’ (Titui 2:4, 5). Todėl tu turi stengtis būti pavyzdinga žmona, palaikanti švarią ir malonią savo šeimos aplinką. Namų ruoša kai kada gali varginti, bet ji nėra nei žeminanti, nei nereikšminga. Kaip žmona, tu ‛šeimininkauji’ ir šiuo atžvilgiu gali turėti didelę veiksmų laisvę (1 Timotiejui 5:14). Pavyzdžiui, ‛stropi moteriškė’ pirkdavo namų ūkio reikmenis, įsigydavo arba parduodavo nekilnojamą turtą ir net gaudavo pajamas, užsiimdama smulkiu verslu. Nenuostabu, kad ji nusipelnydavo savo vyro pagyrimo! (Patarlių 31 skyrius). Žinoma, tokią iniciatyvą ji parodydavo laikydamasi vadovaujančių nurodymų, kuriuos, kaip galva, jai duodavo vyras.
13. (a) Kodėl paklusnumas gali būti sunki našta kai kurioms moterims? (b) Kodėl paklusnumas savo vyrams krikščionėms bus naudingas?
13 Tačiau paklusti savo vyrui ne visada lengva. Ne visi vyrai nusipelno pagarbos. Ir tu pati gali gerai sugebėti tvarkyti finansų, planavimo bei organizavimo reikalus. Galbūt tu dirbi pasaulietišką darbą ir žymia dalimi prisidedi prie šeimos pajamų. O gal tu praeityje kokiu nors atžvilgiu nukentėjai nuo vyrų viešpatavimo ir dabar tau sunku paklusti vyrui. Vis dėlto ‛gerbdama’ savo vyrą, tu parodysi pagarbą Dievo nustatytai vadovavimo tvarkai (Efeziečiams 5:33; 1 Korintiečiams 11:3). Paklusnumas taip pat turi lemiamą įtaką tavo šeimos sėkmei; jis padeda tau apsaugoti santuoką nuo nereikalingos įtampos ir stresų.
14. Ką gali daryti žmona, jeigu ji nesutinka su savo vyro sprendimu?
14 Bet ar tai reiškia, jog tu turi tylėti, jeigu manai, kad tavo vyras priima sprendimą, prieštaraujantį geriausiems jūsų šeimos interesams? Nebūtinai. Abraomo žmona Sara netylėjo matydama pavojų, gresiantį jos sūnaus Izaoko gerovei (Pradžios 21:8-10). Panašiai ir tu kai kada gali jausti pareigą išsakyti savo požiūrį. Jeigu tai daroma pagarbiai ir „savo laiku“, dievobaimingas krikščionis paklausys (Patarlių 25:11). Bet jeigu vyras nepaklausė tavo patarimo ir nėra jokio rimto biblinių principų pažeidimo, ar tu nepakenksi pati sau, priešindamasi vyro norams? Prisimink, kad „išmintinga moteriškė stato savo namus; neišmintinga savo rankomis griauna jau pastatytus“ (Patarlių 14:1). Viena galimybė sutvarkyti savo namus — tai remti vyro vadovavimą, girti jį už jo geras savybes, o į jo klaidas žiūrėti ramiai.
15. Kaip žmona gali dalyvauti drausminant ir mokant savo vaikus?
15 Kita galimybė tvarkyti savo namus — tai dalyvauti drausminant ir mokant savo vaikus. Pavyzdžiui, tu gali prisidėti, kad šeimyninė Biblijos studija būtų reguliari ir ugdanti. „Neduok poilsio savo rankai“ dalindamasi Dievo tiesomis su savo vaikais kiekviena proga — kai keliauji ar eini su jais pirkinių (Ekleziasto 11:6). Padėk jiems ruošti komentarus susirinkimo sueigoms ir pranešimus Teokratinės tarnybos mokykloje. Žiūrėk, su kuo jie bendrauja (1 Korintiečiams 15:33). Kalbėdama apie Dievo normas ir bausmę, savo vaikams parodyk, kad čia jūs su vyru esate vieningi. Neleisk vaikams sukelti nesutarimo tarp tavęs ir tavo vyro dėl jų norų patenkinimo.
16. (a) Koks Biblijos pavyzdys yra padrąsinimas vienišoms motinoms ir toms, kurios turi netikintį sutuoktinį? (b) Kaip kiti susirinkime gali joms padėti?
16 Jeigu tu esi vieniša motina arba turi netikintį sutuoktinį, tau teks imtis dvasinio vadovavimo. Tai gali būti sunku ir kartais net prislėgti dvasią. Tačiau nepasiduok. Timotiejaus motina Eunikė sėkmingai mokė savo sūnų Šventojo Rašto „nuo vaikystės“, nors ji buvo netikinčio vyro žmona (2 Timotiejui 1:5; 3:15). Ir daugelis mūsų džiaugiasi panašia sėkme. Jeigu šiuo atžvilgiu tau reikalinga kokia nors pagalba, apie savo poreikius tu gali pranešti vyresniesiems. Galbūt jie galės su kuo nors susitarti, kad padėtų tau atvykti į susirinkimus arba dalyvauti lauko tarnyboje. Jie gali paraginti kitus pakviesti tavo šeimą bendram poilsiui iškyloje arba draugiškuose susitikimuose. Arba jie gali susitarti su patyrusiu skelbėju, kad jis padėtų tau pradėti šeimos studiją.
Vaikai, parodantys dėkingumą
17. (a) Kaip vaikai gali įnešti savo indėlį į šeimos gerovę? (b) Kokį pavyzdį šiuo atžvilgiu davė Jėzus?
17 Krikščioniškas jaunimas gali įnešti savo indėlį į šeimos gerovę, laikydamasis patarimo iš Efeziečiams 6:1-3: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. ‛Gerbk savo tėvą ir motiną’, — tai pirmasis įsakymas su pažadu: ‛Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.’“ Bendradarbiaudami su savo tėvais, jūs gerbiate Jehovą. Jėzus Kristus buvo tobulas ir lengvai galėjo padaryti išvadą, kad paklusnumas netobuliems tėvams žemina jo orumą. Tačiau „jis buvo jiems klusnus. ... O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Luko 2:51, 52).
18, 19. (a) Ką reiškia gerbti savo tėvus? (b) Kaip namai gali tapti atgaivos vieta?
18 Ar ir jūs neturėtumėte taip pat gerbti savo tėvus? Žodis „gerbti“ čia reiškia deramai pripažinti nustatytą valdžią. (Palygink 1 Petro 2:17.) Daugumoje atvejų tokia pagarba yra užtarnauta, net jeigu kieno nors tėvai yra netikintys arba neparodo gero pavyzdžio. Tuo labiau tu turi gerbti savo tėvus, jeigu jie yra pavyzdingi krikščionys. Taip pat prisimink, kad tavo tėvai, drausmindami ir vadovaudami, neturi tikslo neteisingai tave apriboti. Priešingai, tai daroma tavo apsaugai, kad tu ‛būtum gyvas’ (Patarlių 7:1, 2).
19 Kokia gi meilės kupina priemonė yra šeima! Kuomet visi — vyrai, žmonos ir vaikai — laikosi Dievo nustatytų šeimos gyvenimo taisyklių, namai tampa priebėga ir atgaivos vieta. Tačiau gali iškilti bendravimo ir vaikų auklėjimo problemos. Kitame straipsnyje bus svarstoma, kaip galima išspręsti kai kurias iš šių problemų.
Ar tu prisimeni?
◻ Kokį pavyzdį bibliniais laikais davė dievobaimingi vyrai, žmonos ir vaikai?
◻ Kaip krikščionybė nušvietė vyro vaidmenį?
◻ Kokį vaidmenį turi atlikti žmona krikščioniškoje šeimoje?
◻ Kaip krikščioniškas jaunimas gali įnešti savo indėlį į šeimos gerovę?