Pakeiskite savo protą ir apšvieskite širdį
„Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys“ (EFEZIEČIAMS 4:17).
1. Ką daro mums mūsų protas ir širdis?
PROTAS ir širdis yra du nuostabiausi dalykai, kuriuos turi žmogus. Nors juose vyksta nesuskaičiuojama daugybė procesų, kiekvieno žmogaus jie savaime yra unikalūs. Mūsų asmenybei, kalbai, elgesiui, jausmams ir moralinėms vertybėms žymią įtaką turi mūsų proto ir širdies veikimo būdas.
2, 3. a) Kaip Biblija vartoja žodžius „širdis“ ir „protas“? b) Kodėl mes turime rūpintis ir savo širdimi, ir protu?
2 Biblijoje „širdis“ dažniausiai susieta su motyvais, emocijomis ir vidiniais jausmais, o „protas“ su intelektu ir sugebėjimu mąstyti. Tačiau jie kartais gali pakeisti vienas kitą. Pavyzdžiui, Mozė ragino izraelitus: „Mąstyk savo širdyje [„protu“, NW, išnaša], kad tik Viešpats yra Dievas danguje“ (Pakartoto Įstatymo 4:39). Jėzus pasakė rezgusiems prieš jį pinkles Rašto aiškintojams: „Kam taip piktai mąstote savo širdyje?“ (Mato 9:4; Morkaus 2:6, 7)
3 Tai rodo, kad protas ir širdis yra artimai susiję. Jie veikia vienas kitą; kartais jie stiprina vienas antrą ir dirba kaip viena komanda, tačiau dažnai jie kovoja tarpusavyje dėl dominavimo (Mato 22:37; palygink Romiečiams 7:23). Todėl jeigu norime laimėti Jehovos palankumą, mes turime ne tik tiksliai pažinti savo proto ir širdies būklę, bet taip pat juos mokyti kartu harmoningai dirbti, veikti viena kryptimi. Mes turime pakeisti savo galvoseną ir apšviesti širdį (Psalmių 118:34; Patarlių 3:1).
„Kaip elgiasi pagonys“
4. Kaip Šėtonas daro įtaką žmonių protams ir širdims ir koks yra rezultatas?
4 Šėtonas yra apgaudinėjimo ir machinacijų meistras. Jis žino, kad norėdamas viešpatauti žmonėms turi taikyti į jų protus ir širdis. Nuo pat žmonijos istorijos pradžios šiam tikslui pasiekti jis naudojosi įvairiausiomis priemonėmis. Dėl to „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Iš tiesų Šėtonas taip sėkmingai paveikė pasaulio žmonių protus ir širdis, kad Biblija charakterizuoja juos kaip ‛sugedusią ir iškrypusią kartą’ (Filipiečiams 2:15). Apaštalas Paulius labai vaizdžiai aprašo šios sugedusios ir iškrypusios kartos širdies ir proto būklę, ir jo žodžiai mums visiems šiandien yra perspėjimas. Pavyzdžiui, perskaitykite Efeziečiams 4:17-19 ir palyginkite tai su Pauliaus žodžiais Romiečiams 1:21-24.
5. Kodėl Paulius davė efeziečiams griežtą patarimą?
5 Mes galime suprasti, kodėl Paulius parašė Efezo krikščionims tokius griežtus žodžius, jeigu prisiminsime, kad miestas buvo pagarsėjęs savo moraliniu nuosmūkiu ir pagonišku stabų garbinimu. Nors graikai turėjo savo garsiuosius mąstytojus ir filosofus, graikiškas auklėjimas, atrodo, davė daugeliui žmonių didesnį sugebėjimą daryti bloga, ir dėl jų kultūros jų ydos tapo tik dar rafinuotesnės. Paulius labai rūpinosi savo krikščioniškais broliais, gyvenusiais tokioje aplinkoje. Jis žinojo, kad daugelis jų anksčiau buvo pagonys ir laikėsi „šio pasaulio papročių“. Bet dabar jie jau buvo priėmę tiesą. Pasikeitė jų protai, ir buvo apšviestos jų širdys. Visų pirma Paulius norėjo, kad ‛jie elgtųsi, kaip dera jų pašaukimui’ (Efeziečiams 2:2; 4:1).
6. Kodėl turėtume domėtis Pauliaus žodžiais?
6 Šiandien situacija panaši. Mes taip pat gyvename pasaulyje, kur iškreiptos vertybės, sužlugusi moralė ir praktikuojama klaidinga religija. Tarp mūsų yra daugelis, kurie kadaise gyveno pagal šio pasaulio daiktų sistemos papročius. Kiti iš mūsų kasdien turi artimai bendrauti su pasaulio žmonėmis. Kai kurie gyvena šeimose, kur vyrauja pasaulietiška dvasia. Todėl būtina suprasti Pauliaus žodžių reikšmę ir pasinaudoti jo patarimu.
Jų proto menkystė ir aptemimas
7. Ką Paulius galvojo kalbėdamas apie ‛jų proto menkystę’?
7 Norėdamas pabrėžti savo paraginimą krikščionims ‛nebesielgti, kaip elgiasi pagonys’, Paulius pirmiausia paminėjo ‛jų proto menkystę’ (Efeziečiams 4:17). Ką tai reiškia? Išverstas žodis „menkystė“, pagal Bibliją The Anchor Bible, reiškia „tuštumą, dykinėjimą, tuštybę, kvailystę, beprasmybę ir žlugimą“. Taip Paulius parodė, kad graikų ir romėnų pasaulio šlovė ir blizgesys iš tiesų galėjo atrodyti įspūdingai, tačiau to siekti iš tikrųjų buvo tuščia, kvaila ir beprasmiška. Kas labai trokšta šlovės ir blizgesio, tas pagaliau patiria žlugimą ir nusivylimą. Tas pats principas tinka ir šiuolaikiniam pasauliui.
8. Kokiais atžvilgiais pasaulio pastangos nenaudingos?
8 Pasaulis turi savo intelektualus ir elitą, iš kurių žmonės laukia atsakymų į tokius svarbius klausimus kaip gyvybės kilmė ir paskirtis bei žmonijos likimas. Tačiau kokį supratimą ir vadovavimą jie siūlo? Ateizmas, agnosticizmas, evoliucija ir daugybė kitų klaidinančių ir prieštaringų idėjų bei teorijų nebuvo reikšmingesnės už praeities ritualus ir prietarus. Daugelis pasaulietiškų užsiėmimų, atrodo, taip pat siūlo tam tikrą pasitenkinimą ir siekių išsipildymą. Žmonės kalba apie pasiekimus ir laimėjimus mokslo, meno, muzikos, sporto, politikos ir kitose srityse. Jie mėgaujasi praeinančios šlovės akimirkomis. Tačiau istorijos analai ir šiandieniniai metraščiai pilni užmirštų herojų. Visa tai yra ne kas kita kaip tuštuma, dykinėjimas, tuštybė, kvailystė, beprasmybė ir žlugimas.
9. Į kokius nenaudingus siekius nukrypsta daugelis?
9 Pripažindami tokių pastangų nenaudingumą, daugelis nukrypsta į materialistinius siekius — pinigų kaupimą ir įsigijimą daiktų, kuriuos galima nupirkti už pinigus, ir tie siekiai pasidaro jų gyvenimo tikslas. Jie yra įsitikinę, kad laimingais tampama siekiant turtų, nuosavybės ir malonumų. Į tai jie nukreipia ne tik savo protą, bet yra pasiruošę paaukoti viską — sveikatą, šeimą, netgi sąžinę. Koks gi rezultatas? Užuot radę pasitenkinimą, jie „patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:10). Todėl, atsižvelgiant į tokio mąstymo nenaudingumą, nenuostabu, kad Paulius ragino savo krikščioniškus brolius nebesielgti, kaip elgiasi pagonys.
10. Kaip pasaulio žmonių „protavimas aptemęs“?
10 Norėdamas parodyti, kad pasaulyje nėra nieko, ko būtų galima pavydėti arba kuo verta sekti, Paulius toliau pasakė, kad „jų protavimas aptemęs“ (Efeziečiams 4:18). Žinoma, pasaulyje yra inteligentiškų ir nusimanančių žmonių beveik visose srityse. Tačiau, kaip pasakė Paulius, jie yra dvasinėje tamsoje. Kodėl? Šios jo pastabos nesusietos su jų protiniais sugebėjimais ar dalykinėmis žiniomis. Terminas „protas“ taip pat gali būti susietas su žmogiško suvokimo centru, supratimo buveine, vidiniu „aš“. Jie yra tamsoje, kadangi neturi vadovaujančios šviesos ir jų pastangos nukreiptos neteisinga linkme. Tai galima matyti iš jų iškreipto teisingumo ir neteisybės suvokimo. Žmonės galbūt mano, kad jų šiandieninė laisva galvosena, jog viskas galima, yra apšviečia, bet iš tiesų, pagal Paulių, tai yra aptemęs protavimas. Dvasiniu požiūriu jie grabinėja visiškoje tamsoje (Jobo 12:25; 17:12; Izaijo 5:20; 59:6-10; 60:2; palygink Efeziečiams 1:17, 18).
11. Kokia yra pasaulio dvasinės tamsos priežastis?
11 Kaip gali žmonės, daugelyje sričių protingi, netgi nepaprastai talentingi, vis dėlto būti dvasinėje tamsoje? Atsakymą mums davė Paulius 2 Korintiečiams 4:4: „Netikintiesiems... šio pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie neišvystų Kristaus šlovės — Evangelijos šviesos; ogi Kristus yra Dievo atvaizdas.“ Kokia brangi palaima, kad tie, kurie priėmė puikią gerąją naujieną, pakeitė savo protą ir apšvietė širdį!
Neišmanančios ir nejautrios širdys
12. Kokiu būdu pasaulis yra „nutolęs nuo gyvenimo, priklausančio Dievui“?
12 Kad aiškiau parodytų, kodėl mes turime pakeisti protą ir apšviesti širdį, Paulius atkreipė mūsų dėmesį į faktą, kad pasaulio kelias yra ‛svetimas Dievo gyvenimui’ [„nutolęs nuo gyvenimo, priklausančio Dievui“, NW] (Efeziečiams 4:18). Ne todėl, kad žmonės daugiau nebetiki Dievu arba pasidarė visiški bedieviai. Vienas laikraščio apžvalgininkas tai išreiškė taip: „Vietoje bedieviškas sugalvokime naują žodį mažiau dieviškas. Mažiau dieviški žmonės nori pripažinimo už tai, kad jie tiki į Dievybę, tačiau Dievą jie laiko dėžėje, iš kurios Jį išleidžia tik sekmadienio rytą ir tarp sekmadienių jie Jam jokiu būdu neleidžia daryti poveikį jų politinėms pažiūroms arba asmeniniam gyvenimui. [Jie] daugiau ar mažiau tiki į Dievą, tačiau nemano, kad Jis turi daug ką pasakyti apie šiuolaikinę visuomenę.“ Apie tai Paulius rašė savo Laiške romiečiams: „Pažinę Dievą, jie negarbino jo kaip Dievo ir jam nedėkojo“ (Romiečiams 1:21). Mes kiekvieną dieną matome žmones, žengiančius per gyvenimą be jokios minties apie Dievą. Žinoma, jie negarbina jo, nei dėkoja jam.
13. Kas yra ‛gyvenimas, priklausantis Dievui’?
13 Posakis ‛gyvenimas, priklausantis Dievui’, yra labai reikšmingas. Jis, be to, įtikinamai rodo, kaip protinė ir dvasinė tamsa supainiojo žmonių suvokimą apie vertybes. Graikiškas žodis, išverstas reikšme „gyvenimas“, čia nėra bios (iš kurio kilo žodžiai „biologija“, „biografija“), kuris reiškia gyvenimo būdą. Greičiau tai yra zoe (iš kurio kilo žodžiai „zoologijos sodas“, „zoologija“). Tai reiškia „gyvybė kaip principas, gyvybė absoliučia prasme, gyvybė, kaip ją turi Dievas. ... Pagal Vine’s Expository Dictionary of Old and New Testament Words (Vaino aiškinamasis Senojo ir Naujojo Testamento žodžių žodynas), nuo tokio gyvenimo žmogus nutolo dėl puolimo į nuodėmę. Tuo Paulius mums parodė, kad protinė ir dvasinė tamsa ne tik nuvedė pasaulio žmones į fizinį sugedimą, bet taip pat juos atskyrė nuo Dievo pažadėto amžinojo gyvenimo vilties (Galatams 6:8). Kodėl? Paulius toliau išvardina priežastis.
14. Dėl kokios vienos priežasties pasaulis yra nutolęs nuo gyvenimo, priklausančio Dievui?
14 Pirmiausia jis pasakė, kad tai yra „dėl nežinojimo, kuris yra juose“ (Efeziečiams 4:18, NTP). Frazė „kuris yra juose“ pabrėžia, kad tas nežinojimas nėra dėl palankių galimybių stokos, bet dėl sąmoningo Dievo pažinimo atmetimo. Kiti šios frazės vertimai: „dėl savo dvasinio aklumo“ (ŠvR, tomas 4) arba „juose esančiuoju nežinojimu dėl jų širdies aklumo“ (Naujasis Testamentas, Kaunas, 1936, vertė J. Skvireckas). Kadangi jie atsisako arba su panieka atmeta tikslų Dievo pažinimą, jie neturi pagrindo laimėti tokį gyvenimą, kokį Jehova siūlo parodantiems tikėjimą į jo Sūnų, kuris pasakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3; 1 Timotiejui 6:19).
15. Kas dar prisideda prie pasaulio atitolinimo nuo gyvenimo, priklausančio Dievui?
15 Kita priežastis, kad pasaulis apskritai yra nutolęs nuo gyvenimo, priklausančio Dievui, pagal Paulių, yra ‛jų širdies suakmenėjimas’ (Efeziečiams 4:18). „Suakmenėjimas“ čia iš esmės reiškia sukietėjimą, tarsi pasidengimą nuospaudom. Kiekvienas iš mūsų žino, kaip susidaro nuospaudos. Oda pradžioje gali būti minkšta ir jautri, bet jeigu ją nuolat kažkas spaudžia arba trina, ji kietėja ir storėja, suformuodama nuospaudą. Dirginimas daugiau nebejaučiamas. Panašiai ir žmonės negimsta su sukietėjusia ar nejautria širdimi, kad automatiškai būtų bejausmiai Dievo atžvilgiu. Tačiau kadangi mes gyvename pasaulyje ir esame veikiami jo dvasios, nedaug tereikia laiko, kad širdis sukietėtų ir taptų nejautri, jeigu ji nesaugoma. Todėl Paulius perspėjo: „Žiūrėkite, ... kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta“ (Žydams 3:7-13; Psalmių 94:8-10). Todėl labai svarbu, kad pakeitę protą ir apšvietę širdį, mes ir liktume tokie!
„Visiškai prarado dorovės pojūtį“
16. Kokios yra pasaulio protinės tamsos ir jo nutolimo nuo gyvenimo, priklausančio Dievui, pasekmės?
16 Tokios tamsos ir nutolimo pasekmes Paulius apibendrino tolesniais žodžiais: „Jie visiškai išglebo [„visiškai prarado dorovės pojūtį“, NW] ir pasidavė juslingumui [„palaidam elgesiui“, NW], godžiai ieškodami visokių netyrų pasitenkinimų“ (Efeziečiams 4:19). Posakis „visiškai prarado dorovės pojūtį“ tiesiogiai reiškia „nustojo jausti skausmą“, dorovinį skausmą. Tai yra tarsi būtų susidariusi nuospauduota širdis. Kai tik nebejaučiama sąžinės graužimo ir nebėra atsakomybės jausmo Dievui, daugiau niekas nebevaržo. Taigi Paulius pasakė, kad jie „pasidavė“ palaidam elgesiui ir netyriems pasitenkinimams. Tai apgalvotas, savavališkas žingsnis. „Palaidas elgesys“ Biblijoje apibūdinamas kaip įžūlus, ciniškas požiūris, įstatymo ir autoriteto niekinimas. Panašiai „visokie netyri pasitenkinimai“ nėra vien tik seksualiniai iškrypimai, bet taip pat kiti tvirkinantys dalykai, daromi religijos vardu, tokie kaip derlingumo apeigos bei ritualai, kurie buvo atliekami Artemidės šventykloje Efeze ir buvo gerai žinomi Pauliaus skaitytojams (Apaštalų darbai 19:27, 35).
17. Kodėl Paulius pasakė, kad žmonės, visiškai praradę dorovės pojūtį, nuodėmiauja to „godžiai ieškodami“?
17 Kadangi nevaržomą pasidavimą palaidam elgesiui ir visokius netyrus pasitenkinimus jie nelaiko labai blogais, Paulius priduria, kad tokie asmenys to ‛godžiai ieško’. Jeigu žmonės, dar turintys kokį nors padorumo jausmą, nusideda, jie bent jaučia sąžinės graužimą ir atkakliai stengiasi nekartoti nuodėmės. Bet tie, kurie „visiškai prarado dorovės pojūtį“, nuodėmiauja to „godžiai ieškodami“ [„ir trokšta to vis labiau“, The Anchor Bible]. Kupini troškimo, jie leidžiasi įtraukiami į klastingą sūkurį, kol nuskęsta absoliučioje ištvirkimo gelmėje — ir tai jie laiko normaliu dalyku. Koks tikslus ‛pagonių valios’ aprašymas! (1 Petro 4:3, 4)
18. Apibendrinant, kokį vaizdą pateikė Paulius apie protinę ir dvasinę pasaulio būklę?
18 Tiktai trijose eilutėse, Efeziečiams 4:17-19, Paulius atskleidė tikrąją moralinę ir dvasinę pasaulio būklę. Jis nurodė, kad pasaulio mąstytojų iškeltos idėjos bei teorijos ir nesulaikomas turtų bei malonumų siekimas neatneša jokios naudos. Jis paaiškina, kad dėl protinės ir dvasinės tamsos pasaulis yra palaidumo liūne ir nuolat grimzta gilyn. Ir pagaliau dėl savo pačių pasirinkto nežinojimo ir nejautrumo, pasaulis beviltiškai nutolo nuo gyvenimo, priklausančio Dievui. Be abejo, mes turime geras priežastis nesielgti, kaip elgiasi pagonys!
19. Kokie esminiai klausimai dar turi būti apsvarstyti?
19 Kadangi pasaulis dėl proto ir širdies tamsumo nutolo nuo Jehovos Dievo, ką mes galime daryti, kad pašalintume bet kokią tamsą iš savo proto ir širdies? Taip, ką mes turėtume daryti, kad toliau elgtumėmės kaip šviesos vaikai ir pasiliktume Dievo malonėje? Tai apsvarstysime tolesniame straipsnyje.
Ar jūs galite paaiškinti?
◻ Kas paskatino Paulių Efeziečiams 4:17-19 duoti griežtą patarimą?
◻ Kodėl pasaulio keliai nenaudingi ir skendi tamsoje?
◻ Kaip suprantamas posakis „nutolęs nuo gyvenimo, priklausančio Dievui“?
◻ Kokios yra pasekmės, kai aptemęs protas ir nejautri širdis?
[Iliustracijos 9 puslapyje]
Efezas buvo pagarsėjęs savo moraliniu nuosmūkiu ir stabų garbinimu
1. Romėnų gladiatorius Efeze
2. Artemidės šventyklos griuvėsiai
3. Teatras Efeze
4. Efezo Artemidė, derlingumo deivė
[Iliustracija 10 puslapyje]
Kokią išmintį gali pasiūlyti pasaulio elitas?
Neronas
[Šaltinio nuoroda]
Musei Capitolini, Roma