Misionieriai Mikronezijoje

NORS Mikronezijos misionierius skiria didžiuliai, atrodo, begaliniai Ramiojo vandenyno plotai, jiems vis dėlto kiekvienais metais pavyksta susirinkti į „šeimos susitikimą“. Ir kur susitinka visi šie iš tolimų išsimėčiusių salų atvykę Evangelijos skelbėjai? Prideramai, vietoje, kurią vietinė valdžia praminė Jehovos gatve, — tai Guamo filialo adresas, kurio žinioje jie tarnauja.

Birželyje, 1992 metais, į filialą susirinko 56 misionieriai dalyvauti srities kongrese „Šviesos nešėjai“. Atmosfera prisipildė juoko ir nerūpestingų pokalbių, kai jie atnaujino senus ryšius ir užmezgė naujus. Kaip visada, jie išsirikiavo ant Karalystės salės laiptų grupinei nuotraukai, o po to susėdo už trijų ilgų banketui skirtų stalų, kaip kasmet, bendriems misionieriškiems pietums, kurių pagrindinis momentas šiais metais buvo Vadovaujančiosios korporacijos nario Alberto Šrėderio vizitas.

Šis metinis susitikimas Guame daugeliui misionierių yra vienintelė proga palikti savo mažyčius atogrąžų namus. O jie tikrai mažyčiai. Ibai, viena iš Maršalo salų, yra tik 32 ha dydžio. Misionierių namai Madžure (Maršalo salos) ir Kiribatyje (Gilberto salos) stovi ilguose, siauruose atoluose, kurių plotis neviršija 800 metrų. Todėl misionieriai kuo geriausiai išnaudoja savo jaudinančias keliones į Guamą.

Nors mintis apie skelbimą tolimose tropikų salose skamba romantiškai, tačiau iš tikrųjų tai yra iššūkis, kuriam pasiruošę nedaugelis. Įdomu, kad tik 7 iš 56 misionierių yra baigę Sargybos bokšto biblinę Galaado mokyklą. Dauguma atvyko iš Havajų arba Filipinų, kur tarnaudami pionieriais jie jau buvo įpratę prie tropikų gyvenimo ir į savo misionieriško paskyrimo vietas vyko tiesiai iš savo gimtųjų šalių.

Kadangi Mikronezijos salynas išsidėstęs taip arti pusiaujo, misionieriams tenka kovoti su tvankiu karščiu ir drėgme, kad pasiektų gyventojus su gerąja naujiena. Dar didesnis iššūkis gali būti bendravimas. Kiekviena sala arba salų grupė turi savo kalbą — kai kurios kalbos taip mažai žinomos, kad apie jas net nėra duomenų žodynuose — ir gali prireikti metų, kol naujai atvykusysis ims laisvai kalbėti. Kad padėtų šiose salose įvairių kultūrų žmonėms suprasti Bibliją, Guamo filialas spausdina literatūrą 11 kalbų, kurių 9-iomis kalbama išimtinai Mikronezijoje.

Kai kurios salos taip izoliuotos, kad jas galima pasiekti tiktai valtimi. Tolas yra kaip tik tokia sala Truko salyne, kur stovi misionierių namas, ir misionieriai pasikliauja saulės kolektoriumi, kuris tiekia elektrą tik kelias valandas per dieną.

Visoje Mikronezijoje, kuri apytikriai apima plotą, prilygstantį Jungtinių Valstijų žemyninės dalies dydžiui, yra 14 misionierių namų. Iš daugiau kaip 400000 žmonių, gyvenančių regione, 1000 yra gerosios naujienos skelbėjai, organizuoti į 20 susirinkimų ir 3 atskiras grupes.

Nors žmonės Mikronezijoje paprastai yra labai draugiški, vietiniai religiniai papročiai ir šeimos spaudimas daugeliui trukdo priimti tiesą apie Dievo Karalystę. Todėl nors apskritai skelbimo darbas klesti (tie 1000 Karalystės skelbėjų veda daugiau kaip 2000 biblinių studijų), kai kurios grupės ir susirinkimai, kaip ir anksčiau, maži. Tiniano saloje, pavyzdžiui, yra tik 5 skelbėjai, Nauru saloje tik 7, o Japo, Kusajės ir Rotos salų susirinkimuose yra mažiau kaip po 40 skelbėjų kiekviename. Nepaisant to, kai kurie skelbėjai tarnauja savo paskyrimo vietose jau daugiau kaip 20 metų. Pažymėtina, kad visi 6 Palau misionieriai čia dirba jau mažiausiai 12 metų.

Ištvermingai tarnaujantieji dosniai apdovanojami. Kasdien yra puikios galimybės žavėtis Jehovos kūrybos grožiu. Vešlia augmenija padengtos Mikronezijos salos išbarstytos kaip maži žali brangakmeniai žydruose Ramiojo vandenyno toliuose. Mylias besitęsiančios ramios pakrantės ir koraliniai rifai, knibždantys spalvingomis žuvimis, traukia povandeninio plaukymo mėgėjus ir nardytojus ištyrinėti kai kurias pačias geriausias pasaulyje nardymo vietas. O kiekvienos dienos pabaigoje — kvapą užimantis į vandenyną besileidžiančios saulės vaizdas.

Ir vis dėlto pats didžiausias apdovanojimas yra tarnavimo Jehovai privilegija, kalbantis su kitais apie jo nuostabius ateities pažadus. Kadangi misionieriai ir toliau siekia šio apdovanojimo, per juos išsipildo Izaijo 42:12 žodžiai: „Tegul duoda Viešpačiui garbę ir tegul skelbia jo gyrių salose.“

[Žemėlapis/iliustracija 31 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Barigada (Guamas)

Santa Rita (Guamas)

Kororas (Palau)

Truko salos

Tarava (Kiribatis)

Kusajė

Ibai

Maršalo salos

Madžuro atolas

Kolonija (Ponapė)

Songsongas (Rota)

Saipanas

Japas

MIKRONEZIJA

MELANEZIJA

KAROLINŲ SALOS

RAMUSIS VANDENYNAS

FILIPINAI

NAUJOJI GVINĖJA

PUSIAUJAS

[Iliustracija]

Misionieriai, susirinkę Guame 1992 metais birželio mėnesį