Tegu niekas nesugadina tavo gerų įpročių

„Neapsirikite: ‛blogos draugystės pagadina gerus papročius’“ (1 KORINTIEČIAMS 15:33, NTP).

1, 2. a) Kokie buvo Pauliaus jausmai Korinto krikščionims ir kodėl? b) Kokį ypatingą patarimą mes apsvarstysime?

KOKS stiprus jausmas — tėvų meilė! Ji paskatina tėvus aukotis dėl vaikų, juos mokyti ir jiems patarti. Apaštalas Paulius galbūt neturėjo savų vaikų, tačiau jis rašė krikščionims į Korintą: „Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet nebus kelių tėvų, nes paskelbdamas Evangeliją aš esu tapęs jūsų tėvu Kristuje Jėzuje“ (1 Korintiečiams 4:15).

² Anksčiau Paulius keliavo į Korintą, kuriame skelbė žydams ir graikams. Jis padėjo suorganizuoti susirinkimą Korinte. Kitame laiške Paulius palygino savo rūpinimąsi susirinkimu su maitinančios motinos rūpinimusi, bet korintiečiams jis buvo kaip tėvas (1 Tesalonikiečiams 2:7). Paulius patarinėjo savo dvasiniams vaikams kaip tikras mylintis tėvas. Tau gali būti naudingas šis jo tėviškas patarimas krikščionims Korinte: „Neapsirikite: ‛blogos draugystės pagadina gerus papročius’“ (1 Korintiečiams 15:33, NTP). Kodėl Paulius tai parašė korintiečiams? Kaip mes galime pritaikyti tą patarimą?

Patarimas jiems ir mums

3, 4. Ką mes žinome apie pirmojo amžiaus Korintą ir jo gyventojus?

³ Pirmojo šimtmečio graikų istorikas Strabonas rašė: „Korintas vadinamas ‛turtingu’ dėl prekybos, nes jis yra sąsmaukoje ir turi du uostus, iš kurių vienas veda į Aziją, o kitas — į Italiją; ir tai palengvina prekybinius mainus tarp tų šalių.“ Kas dveji metai Korintas pritraukdavo dideles minias į garsiąsias Istmos (sąsmaukos) žaidynes.

⁴ O kokie buvo žmonės, gyvenę šiame mieste, kuris buvo tiek vyriausybinis, tiek juslingo Afroditės garbinimo centras? Profesorius T. S. Evansas paaiškino: „Gyventojų [buvo] galbūt apie 400000. Visuomenė [buvo] aukštos kultūros, bet su moraliniais trūkumais, netgi dideliais. ... Graikai, gyvenę Achajoje, pasižymėjo nerimstančiu intelektu ir karštligišku naujovių troškimu. ... Jų savimeilė buvo tarsi aliejus, parankus pilti į sektantizmo žibintą.“

 5. Su kokiais pavojais susidūrė Korinto broliai?

⁵ Ilgainiui net susirinkime įvyko skilimas, veikiant tiems, kurie vis dar buvo linkę išdidžiai filosofuoti (1 Korintiečiams 1:10-31; 3:2-9). Pagrindinė problema buvo ta, kad kai kurie sakė, jog „nesą mirusiųjų prisikėlimo“ (1 Korintiečiams 15:12; 2 Timotiejui 2:16-18). Koks bebūtų jų tikrasis įsitikinimas (ar klaidatikystė), Paulius turėjo pataisyti juos aiškiais įrodymais, kad Kristus „yra prikeltas iš numirusių“. Tad krikščionys galėjo tikėti, kad Dievas duos jiems „pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (1 Korintiečiams 15:20, 51-57). Ten gyvenant, ar nebūtų grėsęs pavojus ir tau?

 6. Kam ypač taikytinas Pauliaus patarimas iš 1 Korintiečiams 15:33?

⁶ Išdėstydamas tvirtus mirusiųjų prisikėlimo įrodymus, Paulius jiems pasakė: „Neapsirikite: ‛blogos draugystės pagadina gerus papročius’“. Šis patarimas buvo taikomas tiems susirinkimo nariams, kurie nesutiko su mokymu apie prisikėlimą. Ar jie nebuvo tiktai abejojantieji dėl punkto, kurio nesuprato? (Palygink Luko 24:38.) Ne. Paulius rašė, kad „kai kurie iš jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo“; taigi tie, apie kuriuos kalbama, pareiškė nesutikimą, rodantį jų polinkį į atkritimą. Paulius puikiai suprato, kad jie galėjo sugadinti gerus kitų įpročius ir galvoseną (Apaštalų darbai 20:30; 2 Petro 2:1).

 7. Kokiu atveju galėtume taikyti 1 Korintiečiams 15:33?

⁷ Kaip mes galime pritaikyti Pauliaus perspėjimą dėl bendravimo? Jis neturėjo omenyje, kad susirinkime mes neprivalome padėti tam, kuriam sunku suprasti kurį nors Biblijos tekstą ar mokymą. Iš tikrųjų Judo 22, 23 mus ragina jautriai padėti tiems nuoširdiesiems, kuriems iškilo panašios abejonės (Jokūbo 5:19, 20). Tačiau Pauliaus tėviškas patarimas turi būti taikomas tada, kai kas nors pastoviai prieštarauja tam, kas, kaip žinome, yra Biblijos tiesa, arba nuolat komentuoja skeptiškai ar negatyviai. Mes turime saugotis bendrauti su tokiu asmeniu. Žinoma, jei kas nors tikrai tapo atskalūnu, dvasiniai ganytojai turi veikti taip, kad apsaugotų kaimenę (2 Timotiejui 2:16-18; Titui 3:10, 11).

 8. Kaip mes galime veikti įžvalgiai, jei kas nors nesutinka su Biblijos mokymu?

⁸ Mes taip pat galime pritaikyti Pauliaus tėviškus žodžius iš 1 Korintiečiams 15:33 tiems, kurie ne susirinkime ir skleidžia klaidingus mokymus. Kaip mes galėtume pradėti bendrauti su jais? Tai galėtų įvykti, jei mes neatskirtume tų, kuriems galime padėti pažinti tiesą, nuo tų, kurie sukelia ginčus, kad skleistų klaidingą mokymą. Pavyzdžiui, savo skelbimo darbe mes galime susidurti su asmeniu, kuris nesutinka su kokiu nors punktu, tačiau nori tęsti diskusiją (Apaštalų darbai 17:32-34). Atskirai paėmus, tai nėra problema, nes mes laimingi, aiškindami Biblijos tiesą kiekvienam, kuris nuoširdžiai nori sužinoti, ir net pakartotinai apsilankome, kad pateiktume įtikinančius įrodymus (1 Petro 3:15). Tačiau kai kurie galbūt iš tikrųjų nėra susidomėję rasti biblinę tiesą.

 9. Kaip mums reikia reaguoti į iššūkius mūsų įsitikinimams?

⁹ Daugelis žmonių gali polemizuoti valandų valandas, savaites, bet ne todėl, kad ieškotų tiesos. Jie tik nori sugriauti kitų tikėjimą, iškeldami savo pačių tariamą išsilavinimą hebrajų, graikų kalbų ar evoliucionizmo srityse. Kai kurie Liudytojai, susidūrę su jais, pajunta sunkumus, dėl kurių bendravimas užsitęsia, koncentruojant dėmesį į klaidingus religinius mokymus, filosofiją ar mokslo klaidas. Įsidėmėtina, jog Jėzus neleido, kad jam taip atsitiktų, nors jis galėjo laimėti debatus su religiniais vadovais, kurie buvo išmokyti hebrajų ir graikų kalbų. Susidūręs su iššūkiu, Jėzus atsakydavo glaustai ir po to vėl nukreipdavo savo dėmesį į nuolankiuosius, tikrąsias avis (Mato 22:41-46; 1 Korintiečiams 1:23—2:2).

10. Kodėl krikščionims, turintiems kompiuterius ir ryšį su elektronine informacine švieslente, reikia būti apdairiems?

¹⁰ Šiuolaikiniai kompiuteriai atvėrė naujas galimybes blogam bendravimui. Kai kurios komercinės firmos įgalina abonentus pasiųsti pranešimą, panaudojant kompiuterį ir telefoną, į elektroninę informacinę švieslentę; tokiu būdu toje informacinėje švieslentėje gali būti paskelbtas asmens pranešimas, kuris prieinamas visiems abonentams. Tai atvedė į vadinamuosius elektroninius debatus religiniais klausimais. Krikščionis gali būti įtrauktas į šiuos debatus ir praleisti daug laiko bendraudamas su kuo nors, mąstančiu atskalūniškai ir galbūt pašalintu iš susirinkimo. Nurodymas 2 Jono 9-11 pabrėžia tėvišką Pauliaus patarimą vengti blogų draugijų.a

Nesileiskite suklaidinami

11. Kokią galimybę teikė prekybinis Korinto gyvenimas?

¹¹ Kaip pažymėta, Korintas buvo prekybinis centras su daugybe parduotuvių ir verslovių (1 Korintiečiams 10:25). Dauguma atvykusiųjų į Istmos žaidynes apsigyvendavo palapinėse ir tuo metu net pirkliai prekiaudavo pernešamose būdelėse ir dengtuose kioskuose. (Palygink Apaštalų darbų 18:1-3.) Todėl Paulius galėjo ten susirasti darbą kaip palapinių gamintojas. Ir jis galėjo naudotis darbo vieta gerajai naujienai platinti. Profesorius Dž. Marfis-O’Konoras rašo: „Iš judriame turguje esančios krautuvėlės Paulius, sėdėdamas veidu į minios užtvindytą gatvę, galėjo laisvai bendrauti ne tik su bendradarbiais ir klientais, bet taip pat ir su daugybe praeivių. Lėtos prekybos metu jis, stovėdamas tarpduryje, galėjo sulaikyti tuos, kurie, jo manymu, buvo nusiteikę klausytis. Sunku įsivaizduoti, kad dėl savo dinamiškos asmenybės ir absoliutaus įsitikinimo jis nebūtų greitai pasidaręs aplinkui „garsenybe“ ir tai turėjo traukti prie jo smalsuolius — ne tik dykinėtojus, bet ir tikrai ieškančiuosius. ... Ištekėjusios moterys, išgirdusios apie jį, galėjo apsilankyti pas jį kartu su savo tarnaitėmis pirkimo dingstimi. Sunkumų laikotarpiu, kai iškildavo persekiojimų ar šiaip trikdymų grėsmė, tikintieji galėjo pasimatyti su juo tarsi būtų klientai. Dėl dirbtuvės reikalų jis taip pat turėjo ryšį su miesto pareigūnais.

12, 13. Kaip galima taikyti patarimą iš 1 Korintiečiams 15:33 darbovietėje?

¹² Tačiau Paulius suprato, kad darbo vietoje egzistuoja potencialus ‛blogos draugystės’ pavojus. Ir mes turėtume tai suprasti. Reikšminga, kad Paulius aprašė požiūrį, vyraujantį kai kurių tarpe: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Korintiečiams 15:32). Tuoj pat po to jis pridūrė savo tėvišką patarimą: „Neapsirikite: ‛blogos draugystės pagadina gerus papročius’“ Kaip gali darbovietė ir malonumų vaikymasis sukelti potencialų pavojų?

¹³ Krikščionys nori būti draugiški su savo bendradarbiais ir patirtis rodo, kaip efektyviai tai gali atverti galimybę liudyti. Tačiau kuris nors bendradarbis gali neteisingai suprasti draugiškumą — kaip kvietimą maloniai praleisti drauge laiką. Jis ar ji gali atsitiktinai pakviesti papietauti, trumpai pasilikti po darbo išgerti arba kartu praleisti savaitgalį. Šis asmuo gali būti geras ir doras, ir kvietimas gali atrodyti nekaltas. Tačiau Paulius pataria mums: „Neapsirikite.“

14. Kaip kai kurie krikščionys apsiriko dėl bendravimo?

¹⁴ Kai kurie krikščionys apsiriko. Jie palaipsniui išsiugdė atlaidų požiūrį į draugystę su bendradarbiais. Gal tai atsirado dėl bendrų sportinių interesų ar pomėgių. O galbūt nekrikščionis darbe buvo ypač geras ir dėmesingas, dėl ko vis daugiau laiko teko praleisti kartu, net vertinant tai labiau negu bendravimą su kuo nors iš susirinkimo. Vėliau dėl šio bendravimo galbūt prisieitų praleisti tik vienintelę sueigą. Dėl to gal tektų grįžti vėlyvą vakarą ir nutrūktų įprotis dalyvauti rytmetiniame skelbime. Tai galbūt nuteiktų žiūrėti filmus ar vaizdo įrašus, kuriuos krikščionys paprastai atmeta. „O, tai niekada man nenutiks“, — manome galbūt. Bet dauguma tų, kurie apsiriko, iš pradžių turbūt irgi panašiai sakė. Mes turime paklausti savęs: „Kaip aš pasiryžęs pritaikyti Pauliaus patarimą?“

15. Kokį nuosaikų požiūrį mums reikia turėti kaimynų atžvilgiu?

¹⁵ Tai, ką mes ką tik apsvarstėme dėl darbovietės, taikytina ir bendraujant mums su kaimynais. Be abejo, krikščionys senovės Korinte turėjo ir kaimynų. Kai kuriose bendruomenėse visai įprasta draugauti ir remti kaimynus. Kaimo vietovėse dėl izoliacijos kaimynai gali pasikliauti vienas kitu. Kai kuriose kultūrose ypač stiprūs šeimos ryšiai, dėl ko būna daugybė kvietimų drauge pavalgyti. Akivaizdu, kad svarbu turėti nuosaikų požiūrį, tokį kaip Jėzaus (Luko 8:20, 21; Jono 2:12). Bendraudami su kaimynais ir giminėmis, ar mes nelinkę elgtis taip, kaip tai darėme prieš tapdami krikščionimis? Ar dabar neturėtume mes verčiau iš naujo įvertinti savo elgesį ir sąmoningai nustatyti tinkamas ribas?

16. Kaip reikia suprasti Jėzaus žodžius iš Mato 13:3, 4?

¹⁶ Kartą Jėzus Karalystės žodį palygino su grūdais, kurie „nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė“ (Mato 13:3, 4, 19). Tais laikais žemė prie kelio pasidarydavo kieta, nes daugelio kojos vaikščiodavo ja pirmyn ir atgal. Taip atsitinka ir su daugeliu žmonių. Jų gyvenimas užpildytas bendravimu su kaimynais, giminėmis ir kitais, ateinančiais bei išeinančiais ir atimančiais jų laiką. Tai tarsi sutrypia jų širdies dirvą ir ji tampa per kieta įsišaknyti tiesos grūdams. Panašiai nejautrus gali pasidaryti ir tas, kuris jau yra krikščionis.

17. Kaip gali paveikti mus bendravimas su kaimynais ir kitais žmonėmis?

¹⁷ Kai kurie pasaulietiški kaimynai ir giminės gali būti draugiški ir naudingi, tačiau jiems nebūdingas nuoseklus domėjimasis nei dvasiniais dalykais, nei meile teisumui (Morkaus 10:21, 22; 2 Korintiečiams 6:14). Tai nereiškia, kad tapę krikščionimis, mes turime pasidaryti nedraugiški, nekaimyniški. Jėzus patarė nuoširdžiai domėtis kitais (Luko 10:29-37). Bet lygiai įkvėptas ir reikalingas yra Pauliaus patarimas būti atsargiems dėl mūsų bendravimo. Taikydami pirmąjį patarimą, mes turime neužmiršti ir antrojo. Jei mes neturime omenyje abiejų principų, mūsų savybės gali būti paveiktos. Kokie tavo įpročiai, palyginus su kaimynų ir giminių, dėl sąžiningumo ir paklusnumo valdovo įstatymui? Pavyzdžiui, jie galbūt mano, kad atėjus metui mokėti mokesčius, nuslėpti įplaukų dydį ar verslo pelną yra teisinga ir net reikalinga, kad galima būtų pragyventi. Jie galėtų įtikinamai išdėstyti savo pažiūras atsitiktinai susiėjus prie kavos puodelio ar trumpo vizito metu. Kaip tai galėtų paveikti tavo galvoseną ir sąžiningus įpročius? (Morkaus 12:17; Romiečiams 12:2). „Neapsirikite: ‛blogos draugystės pagadina gerus papročius.’“

Taip pat ir jaunimo įpročiai

18. Kodėl patarimas iš 1 Korintiečiams 15:33 taikytinas taip pat ir jaunimui?

¹⁸ Jaunuolius ypač veikia tai, ką jie mato ir girdi. Ar nepastebėjai, kad vaikų gestai ir manieros labai panašūs į jų tėvų arba brolių bei seserų? Tad mūsų neturi stebinti, kad vaikus gali labai paveikti jų žaidimų ir mokyklos draugai. (Palygink Mato 11:16, 17.) Jei tavo sūnus ar dukra yra tarp jaunimo, kuris kalba nepagarbiai apie savo tėvus, ar gali įsivaizduoti, kad tai neturės įtakos tavo vaikams? Kas tada, jei jie dažnai girdi, kaip kiti jaunuoliai kalba nepadoriai? O jei jų bendraamžiai mokykloje ar kaimynystėje žavisi nauju avalynės stiliumi ar madingais papuošalais? Ar verta manyti, kad jauni krikščionys nepasiduos tokiam poveikiui? Argi Paulius pasakė, kad 1 Korintiečiams 15:33 taikomas tik tiems, kurie yra tam tikro amžiaus?

19. Kokį požiūrį turi skiepyti tėvai savo vaikams?

¹⁹ Jei jūs — tėvai, ar menate šį patarimą, kai ką nors tenka svarstyti su vaikais ar nuspręsti dėl jų? Jums gali padėti pripažinimas, jog tai nereiškia, kad visas jaunimas, kuris supa jūsų vaikus kaimynystėje arba mokykloje, negeras. Kai kurie iš jų gali būti malonūs ir dori, kaip ir kai kurie iš jūsų kaimynų, giminių bei bendradarbių. Stenkitės padėti savo atžaloms tai įžvelgti ir suprasti, kad jūs išlaikote pusiausvyrą, taikydami išmintingą, tėvišką Pauliaus patarimą korintiečiams. Jei jie visur matys jūsų pusiausvyrą, tai padės jiems sekti jumis (Luko 6:40; 2 Timotiejui 2:22).

20. Jaunime, kokia jūsų užduotis?

²⁰ Jūs, jaunuoliai, pasistenkite suprasti, kaip pritaikyti Pauliaus patarimą, žinodami, kad jis svarbus kiekvienam krikščioniui — jaunam ar senam. Tai pareikalaus didelių pastangų, tačiau kodėl nepabandžius įveikti sunkumų. Supraskite, jog tai, kad jūs pažįstate kai kuriuos jaunuolius nuo vaikystės, dar nereiškia, kad jie negali turėti įtakos jūsų savybėms, negali sugadinti jūsų, kaip krikščionių jaunimo, formuojamų įpročių (Patarlių 2:1, 10-15).

Tinkami žingsniai mūsų įpročiams apsaugoti

21. a) Koks mūsų poreikis dėl bendravimo? b) Kodėl galime būti tikri dėl kai kurių draugijų galimo pavojingumo?

²¹ Mums visiems reikalingas bendravimas. Tačiau turime būti budrūs, žinodami, kad draugystė gali paveikti mus gerai arba blogai. Tai patvirtina Adomo atvejis bei kiekvieno iš gyvenusiųjų ištisus šimtmečius po to. Pavyzdžiui, Juozapatas, gerasis Judėjos karalius, naudojosi Jehovos malone ir palaimomis. Bet po to, kai jis leido savo sūnui vesti Izraelio karaliaus Achabo dukterį, Juozapatas ėmė bendrauti su Achabu. Ta bloga draugystė kainavo Juozapatui gyvybę (4 Karalių 8:16-18; 2 Kronikų 18:1-3, 29-31). Jei neišmintingai pasirenkame bičiulystę, tai gali būti lygiai taip pat pavojinga.

22. Ką reikia priimti visa širdimi?

²² Tad visa širdimi priimkime meilingą Paliaus patarimą iš 1 Korintiečiams 15:33. Tai ne tik žodžiai, kuriuos mes galbūt taip dažnai girdėjome, kad galime pakartoti mintinai. Jie parodo tėvišką Pauliaus prieraišumą Korinto broliams bei seserims, o žvelgiant plačiau — ir mums. Ir be abejo, šie žodžiai — tai mūsų dangiškojo Tėvo patarimas, nes jis nori, kad mūsų pastangos būtų sėkmingos (1 Korintiečiams 15:58).

[Išnaša]

Ar tu atsimeni?

◻ Dėl kokios ypatingos priežasties Paulius parašė patarimą 1 Korintiečiams 15:33?

◻ Kaip galime taikyti Pauliaus patarimą darbovietėje?

◻ Kokį nuosaikų požiūrį mums reikia turėti kaimynų atžvilgiu?

◻ Kodėl patarimas iš 1 Korintiečiams 15:33 ypač tinka jaunimui?

[Iliustracija 20 puslapyje]

Kiti jaunuoliai gali sugadinti tavo krikščioniškus įpročius