Ar Jehovos Liudytojai yra sekta?
JĖZŲ KRISTŲ kaltino esant gėrėju, rijūnu, Šabo laužytoju, piktžodžiautoju Dievui ir Šėtono pasiuntiniu. Jį taip pat kaltino ardomąja veikla (Mato 9:34; 11:19; 12:24; 26:65; Jono 8:13; 9:16; 19:12).
Po Jėzaus mirties ir prikėlimo jo mokiniai taip pat tapo rimtų kaltinimų taikiniu. Žmonės nusitempė grupę pirmojo amžiaus krikščionių pas miesto vadovus šaukdami: ‛Tie žmonės visame pasaulyje kelia suirutę’ (Apaštalų darbai 17:6). Kitu atveju apaštalą Paulių ir jo kelionės draugą Silą nuvedė pas valdininkus ir apkaltino keliant didelį sąmyšį Filipų mieste (Apaštalų darbai 16:20).
Vėliau Paulius buvo apkaltintas, kad „tarsi maras kursto sumišimą viso pasaulio žydijoje“ ir mėgino „išniekinti šventyklą“ (Apaštalų darbai 24:5, 6). Žydų vadovai Romoje tiksliai apibūdino Jėzaus pasekėjų situaciją pareikšdami: „Mat apie šią atskalą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama“ (Apaštalų darbai 28:22).
Matyt, šią naują Jėzaus Kristaus įkurtą grupę kai kurie laikė radikalių pažiūrų ir veiklos religine grupuote, kurios elgesys nesiderino su tų dienų įprastomis visuomenės normomis. Be abejo, daugelis tada gyvenusiųjų ir šiandieną laikytų krikščionis žalinga sekta. Kaltintojais dažnai buvo žymūs ir gerbiami bendruomenės nariai ir tai, matyt, teikė pranašumo jų neargumentuotiems teiginiams. Daugelis tikėjo kaltinimais Jėzui ir jo mokiniams. Tačiau, kaip tu tikriausiai žinai, visi tie kaltinimai buvo melagingi! Tai, kad žmonės juos sakė, jie netapo tiesa.
O kaip šiandieną? Ar teisinga nurodyti Jehovos Liudytojus kaip radikalių pažiūrų ir veiklos religinę grupę, kurios elgesys nesiderina su įprastomis visuomenės normomis? Ar Jehovos Liudytojai yra sekta?
Apie ką byloja įrodymai
Vienas Rusijos miesto Sankt Peterburgo valdininkas paaiškino: „Apie Jehovos Liudytojus mums buvo kalbama kaip apie tam tikrą pogrindinę, tamsoje tūnančią sektą, kurioje žudomi vaikai ir vykdomos savižudybės.“ Tačiau neseniai Rusijos žmonės geriau susipažino su tikrąja Liudytojų prigimtimi. Tas pats pareigūnas, bendradarbiavęs su Jehovos Liudytojais tarptautinio kongreso reikalais, pažymėjo: „Dabar aš matau normalius, besišypsančius žmones, netgi geresnius už daugelį mano pažįstamų. Jie taikūs, ramūs ir labai myli vieni kitus.“ Jis pridūrė: „Aš tikrai nesuprantu, kodėl žmonės pasakoja tokias melagystes apie juos.“
Jehovos Liudytojai nerengia ritualinių sueigų ir jų garbinimas nėra apgaubtas paslapties. Rašytoja Džulija Mičel Korbet (nesanti Liudytoja) pažymi: „Susirinkę į Karalystės sales (jų sueigų vietos nevadinamos bažnyčiomis) paprastai dažniau nei kartą savaitėje, jie didesnę laiko dalį praleidžia studijuodami ir aptardami Bibliją.“ Jų sueigų vietos aiškiai pažymėtos iškaba. Sueigos atviros ir visi žmonės kviečiami apsilankyti. Netikėti svečiai priimami ypač maloniai.
„Liudytojai užsitarnavo sąžiningų, paslaugių ir darbščių žmonių reputaciją“, — priduria Korbet savo knygoje „Religija Amerikoje“ (anglų k.). Daugelis ne Liudytojų noriai pripažįsta, kad Jehovos Liudytojai nėra niekuo keisti ar nenormalūs. Jie savo elgesiu neprieštarauja priimtoms visuomenės normoms. Enciklopedijoje The New Encyclopædia Britannica teisingai tvirtinama, kad Liudytojai „reikalauja aukštų moralinių asmeninio elgesio normų“.
Vienos Jungtinių Valstijų televizijos stoties naujienų ir specialiųjų programų vadovas parašė Jehovos Liudytojams, atsiliepdamas į tendencingą pranešimą apie Liudytojus TV žinių laidoje „60 minučių“. Jis pasakė: „Jei daugiau žmonių gyventų taip, kaip jūsų tikintieji, ši šalis nebūtų tokioje padėtyje, kokioje ji yra. Aš — vienas iš tų reporterių, kurie žino, kad jūsų organizacija remiasi meile ir tvirtu tikėjimu Kūrėju. Noriu, kad jūs žinotumėte, jog ne visi reporteriai yra neobjektyvūs.“
Plačiai žinoma religija
Ar teisinga sakyti, kad Jehovos Liudytojai yra maža, šalutinė religinė grupė? Tam tikra prasme, palyginus su kitomis religijomis, Jehovos Liudytojų skaičius yra nedidelis. Tačiau prisimink, ką Jėzus sakė: „Ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą ir nedaugelis yra tų, kurie jį suranda“ (Mato 7:13, 14, ŠvR).
Šiaip ar taip, Jehovos Liudytojai toli gražu nėra maža, šalutinė sekta. Daugiau nei 11 milijonų žmonių dalyvavo Liudytojų Kristaus mirties Minėjime 1993-iųjų pavasarį. Bet svarbiau negu skaičius yra jų moralinė reputacija ir pavyzdingas elgesys, dėl kurių juos giria pasaulis. Neabejotinai tai ir buvo veiksnys, kuris daugelyje šalių nulėmė jų, kaip žinomos, „bona fide“ religijos, oficialų pripažinimą.
Ypatingo dėmesio yra vertas naujas Europos žmogaus teisių komisijos nutarimas. Jame skelbiama, jog Liudytojams turi būti suteikta minties, sąžinės ir religijos laisvė ir teisė kalbėti apie savo tikėjimą bei mokyti jo kitus. Vargu ar tai būtų pripažinta, jei būtų žinoma, kad Jehovos Liudytojai naudoja apgaulingas bei neetiškas narių verbavimo priemones arba klastingus metodus savo pasekėjų mąstymui kontroliuoti.
Daugybė žmonių visame pasaulyje gerai pažįsta Jehovos Liudytojus. Mes kreipiamės į milijonus nesančių Liudytojais, kurie su Liudytojais studijuoja Bibliją arba kada nors studijavo: ar jums bandė „plauti smegenis“? Ar Liudytojai naudojo priemones jūsų mąstymui kontroliuoti? „Ne“, — toks, be abejo, bus jūsų nuoširdus atsakymas. Aišku, jei tokie metodai būtų naudojami, tai dėl didelio aukų skaičiaus būtų neįmanoma bet kokia palanki nuomonė apie Jehovos Liudytojus.
„Vedami humaniškumo“
Sektų nariai dažnai atsiskiria nuo šeimos, draugų ir net nuo visuomenės apskritai. Ar taip yra su Jehovos Liudytojais? „Aš nesu Jehovos Liudytojas“, — rašė vienas Čekijos Respublikos korespondentas. Tačiau jis pridūrė: „Akivaizdu, kad jie [Jehovos Liudytojai] turi didžiulę moralinę jėgą. ... Jie pripažįsta vyriausybinę valdžią, tačiau tiki, kad vien Dievo Karalystė pajėgi išspręsti žmonijos problemas. Bet įsidėmėkite: jie ne fanatikai. Tai žmonės, kurie yra vedami humaniškumo.“
Ir jie negyvena bendruomenėmis, atsiskirdami nuo giminių ir kitų žmonių. Jehovos Liudytojai pripažįsta, kad, pagal Raštą, jie yra įpareigoti mylėti savo šeimas ir rūpintis jomis. Jie gyvena ir dirba su įvairių rasių bei religijų žmonėmis. Kai įvyksta stichinės nelaimės, jie greitai reaguoja, suteikdami materialinę ir kitokią labdaringą paramą.
Dar svarbiau, kad jie užsiima švietimo programa, kuri neturi sau lygios. Kiek religijų turi organizuotą sistemą, kad asmeniškai būtų lankomas kiekvienas, gyvenantis jų vietovėje? Jehovos Liudytojai tai daro daugiau nei 200 šalių ir daugiau negu 200 kalbų! Neabejotinai, Jehovos Liudytojai yra „vedami humaniškumo“.
Tvirta ištikimybė Biblijai
Pripažįstama, kad Jehovos Liudytojų mokymai skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia bažnyčios. Jehovos Liudytojai tiki, kad Jehova — visagalis Dievas ir kad Jėzus yra jo Sūnus, o ne triasmenės dievybės dalis. Jų tikėjimas remiasi tvirta nuomone, kad tik Dievo Karalystė gali atnešti palengvėjimą kenčiančiai žmonijai. Jie perspėja žmones apie artėjantį šios sugedusios daiktų sistemos sunaikinimą. Jie skelbia Dievo duotą žemės rojaus pažadą paklusniai žmonijai. Jie negarbina kryžiaus. Jie nešvenčia Kalėdų. Jie tiki, kad siela — mirtinga ir nėra pragaro ugnies. Jie nenaudoja maistui kraujo ir atsisako kraujo perpylimo. Jie susilaiko nuo politikos ir dalyvavimo kare. Ar tau kada nors iškilo klausimas, kodėl Jehovos Liudytojų mokymai taip skiriasi nuo kitų?
Masačūsetso laikraštis Daily Hampshire Gazette aiškina, kad Jehovos Liudytojų „tiksli Biblijos interpretacija draudžia jiems daugelį veiksmų, kuriuos kiti atlieka kaip savaime suprantamą dalyką...; visur jie stengiasi sekti pirmojo šimtmečio krikščionių pavyzdžiu ir Biblijos žodžiu.“ Enciklopedija The Encyclopedia of Religion sutinka, kad „visa, ką jie tiki, remiasi Biblija. Jie ‛įrodo tekstu’ (tai yra, patvirtina bibline citata) beveik kiekvieną tikėjimo pareiškimą, be išlygų pripažindami Biblijos autoritetą, dėl ko visiškai nebelieka vietos tradicijai.“ Knygoje „Religija Amerikoje“ (anglų k.) tvirtinama: „Ši grupė visada skyrė pagrindinį dėmesį Biblijos studijai ir jos mokymai remiasi nuodugniai paruošta Rašto nuorodų sistema.“
Kas jų vadovas?
Kaip tik dėl šios tvirtos ištikimybės Biblijos mokymams tarp Jehovos Liudytojų nėra stabmeldiško žmogiškųjų vadovų garbinimo, kuris taip būdingas šiandieninėms sektoms. Jie atmeta žmonių skirstymo į dvasininkus ir pasauliečius idėją. Enciklopedijoje The Encyclopedia of Religion tinkamai tvirtinama apie Jehovos Liudytojus: „Dvasininkijos luomas bei skiriamieji titulai yra draudžiami.“
Jie seka Jėzumi Kristumi kaip savo Vadovu ir krikščionių susirinkimo Galva. Būtent Jėzus pasakė: „Jūs nesivadinkite ‛rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje (ŠR). Nė vadovais nesiduokite vadinami, nes jūsų vadovas yra vienas — Kristus“ (NTP) (Mato 23:8-12).
Aišku, kaip Jėzus toli gražu nebuvo rijūnas bei gėrikas, taip ir Jehovos Liudytojai nėra sekta. Reikia pripažinti, jog ne kiekvienas, kuris buvo paveiktas melagingų gandų apie Jėzų ir jo mokinius, šmeižė jį. Kai kurie galėjo būti tiesiog klaidingai informuoti. Jei tau iškyla klausimai dėl Jehovos Liudytojų ir jų įsitikinimų, kodėl nesusipažinus su jais arčiau? Jų Karalysčių salių durys plačiai atvertos visiems, ieškantiems tiesos.
Tu taip pat gali turėti naudos iš jų kruopštaus tikslių Biblijos žinių ieškojimo ir išmokti, kaip garbinti Dievą pagal Jėzaus žodžius: „Ateis valanda, — jau dabar ji yra, — kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško“ (Jono 4:23).