Džiaugsmingas paklusnumas valdžiai

„Jūs iš širdies paklusote“ (ROMIEČIAMS 6:17).

1, 2. a) Kokia dvasia šiandien aiškiai veikia pasaulyje, kas yra jos šaltinis ir koks jos poveikis? b) Kaip pasiaukoję Jehovos tarnai parodo, kad jie išsiskiria iš kitų?

„DVASIA, veikianti neklusnumo vaikuose“, šiandien bauginančiai aiškiai pastebima. Tai nežabotos nepriklausomybės dvasia, kylanti iš Šėtono, „kunigaikščio, viešpataujančio ore“. Ši dvasia, šis „oras“, arba vyraujantis savanaudiškumu ir neklusnumu pasižymintis požiūris, ‛viešpatauja’, arba turi galią, didžiajai žmonijos daliai. Tai viena iš priežasčių, kodėl pasaulis patiria vadinamąją valdžios krizę (Efeziečiams 2:2).

² Laimė, pasiaukoję Jehovos tarnai šiandien nepripildo savo dvasinių plaučių šio užteršto „oro“, arba maišto dvasios. Jie žino, kad „Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus“. Apaštalas Paulius priduria: „Nebūkite jų bendrai!“ (Efeziečiams 5:6, 7). Tikrieji krikščionys verčiau stengiasi būti „pilni [Jehovos] Dvasios“, ir jie priima į save „iš aukštybių kilusią išmintį“, kuri yra „tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni“ (Efeziečiams 5:17, 18; Jokūbo 3:17).

Norus paklusnumas Jehovos suverenitetui

 3. Kas yra noraus paklusnumo raktas ir kokią gerą pamoką mums duoda istorija?

³ Noraus paklusnumo raktas — tai teisėtos valdžios pripažinimas. Žmonijos istorija parodo, kad atsisakymas pripažinti Jehovos suverenitetą laimės nesuteikia. Toks poelgis neatnešė laimės nei Adomui su Ieva, nei jų maišto kurstytojui, Šėtonui Velniui (Pradžios 3:16-19). Dabar, būdamas pažemintas, Šėtonas yra kupinas „baisaus įniršio“, kadangi žino, kad jo laikas trumpas (Apreiškimas 12:12). Žmonijos — taip, ir visos visatos — taika ir laimė priklauso nuo visuotinio teisėto Jehovos suvereniteto pripažinimo (Psalmių 102:19-22).

 4. a) Kokio atsidavimo ir paklusnumo Jehova laukia iš savo tarnų? b) Kuo mes turime būti įsitikinę ir kaip tai išreiškia psalmininkas?

⁴ Vis dėlto, kadangi Jehova pasižymi savo nuostabiai subalansuotomis savybėmis, jis nesitenkina šaltu paklusnumu. Jis galingas, tai tiesa! Bet jis ne tironas. Jis — meilės Dievas, ir jis nori, kad protingi kūriniai paklustų jam noriai, iš meilės. Jis nori, kad jie paklustų jo suverenitetui, kadangi jie iš visos širdies pasirinko pasiduoti jo teisingai ir teisėtai valdžiai ir įsitikinę, kad nieko jiems negali būti geriau, kaip būti klusniems jam amžinai. Jehova nori, kad jo visatoje gyventų tik tokie žmonės, kurie jaustų tą patį, ką jautė psalmininkas, kuris parašė: „Viešpaties įstatymas tobulas, jis atgaivina sielą; Viešpaties nuostatas yra tvirtas, jis pamoko bemokslį; Viešpaties įsakymai tiesūs, jie džiugina širdį; Viešpaties paliepimas yra tyras, jis apšviečia akis; baimė Viešpaties tyra, ji pasilieka per amžius; Viešpaties teismai tikri, jie visi kartu teisingi“ (Psalmių 18:8-10). Besąlygiškas pasitikėjimas Jehovos suvereniteto teisingumu ir teisumu — toks turi būti mūsų požiūris, jeigu mes norime gyventi Jehovos naujajame pasaulyje.

Džiaugsmingas paklusnumas mūsų Karaliui

 5. Kaip Jėzui buvo atlyginta už jo paklusnumą ir ką mes noriai pripažįstame?

⁵ Pats Jėzus Kristus yra tikras paklusnumo savo dangiškajam Tėvui pavyzdys. Mes skaitome, kad „jis pasižemino, pasidarydamas klusnus iki mirties, mirties prie kryžiaus [„kančių stulpo“, NW]“. Paulius priduria: „Todėl Dievas ir labai išaukštino jį ir dovanojo jam vardą, viršijantį kiekvieną vardą, kad Jėzaus vardu lenktųsi kiekvienas kelis — tų, kurie yra danguje, ir žemėje, ir po žeme, ir kad kiekvienas liežuvis išpažintų, jog Jėzus Kristus yra Viešpats, Dievo Tėvo garbei“ (Filipiečiams 2:8-11, NTP). Taip, mes su džiaugsmu klaupiamės prieš savo Vadovą ir valdantį Karalių, Kristų Jėzų (Mato 23:10).

 6. Kaip Jėzus įrodė esąs liudytojas ir vadovas tautoms ir kaip jo „viešpatavimas“ tęsis po didžio sielvarto?

⁶ Apie Kristų, kaip mūsų Vadovą, Jehova pranašavo: „Štai aš daviau jį liudytoją tautoms, vadą ir mokytoją giminėms“ (Izaijo 55:4). Savo tarnyba žemėje ir tuo, kad jis vadovauja skelbimo darbui iš dangaus po savo mirties ir prikėlimo, Jėzus parodė, kad jis yra savo Tėvo „ištikimasis bei tiesakalbis Liudytojas“ visų tautų žmonėms (Apreiškimas 3:14; Mato 28:18-20). Tokioms tautinėms grupėms dabar atstovauja auganti skaičiumi „milžiniška minia“, kuri vadovaujama Kristaus pergyvens „didį sielvartą“ (Apreiškimas 7:9, 14). Bet Jėzaus vadovavimas tuo nesibaigia. Jo „viešpatavimas“ tęsis tūkstantį metų. Paklusniems žmonėms jis parodys, kad jis iš tikrųjų elgiasi pagal savo vardą — „Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“ (Izaijo 9:6, 7, ŠvR; Apreiškimas 20:6).

 7. Jeigu mes norime, kad Kristus Jėzus vestų mus prie „gyvybės vandens šaltinių“, ką mes turime nedelsdami daryti ir dėl ko mus mylės Jėzus ir Jehova?

⁷ Jeigu mes norime turėti naudos iš „gyvybės vandens šaltinių“, prie kurių Avinėlis, Kristus Jėzus, veda teisingos širdies žmones, mes turime nedelsdami savo veiksmais parodyti, kad su džiaugsmu paklūstame jo kaip Karaliaus valdžiai (Apreiškimas 7:17; 22:1, 2; palygink Psalmių 2:12). Jėzus pasakė: „Jei mane mylite, — jūs laikysitės mano įsakymų. Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu“ (Jono 14:15, 21). Ar tu nori, kad tave mylėtų Jėzus ir jo Tėvas? Tuomet būk paklusnus jų valdžiai.

Prižiūrėtojai džiaugsmingai paklūsta

8, 9. a) Ką Kristus suteikė, kad susirinkimas būtų ugdomas, ir kokiu atžvilgiu šie vyrai turi būti pavyzdys kaimenei? b) Kaip krikščionių vyresniųjų paklusnumas simboliškai išreikštas Apreiškimo knygoje ir kaip, spręsdami teisinius reikalus, jie turėtų prašyti „paklusnios širdies“?

⁸ „Bažnyčia [„surinkimas“, ŠvR] klauso Kristaus.“ Būdamas susirinkimo Prižiūrėtojas, jis davė „žmones kaip dovanas“, kad susirinkimas būtų ‛ugdomas’ (Efeziečiams 4:8, NW; 4:11, 12; 5:24). Šiems dvasiškiems vyresniems vyrams yra pasakyta, kad jie ‛ganytų jiems patikėtą Dievo kaimenę’ ne ‛kaip jiems pavestųjų [„kurie yra Dievo palikimas“, NW] valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys’ (1 Petro 5:1-3). Kaimenė yra Jehovos, o Kristus — jos „gerasis ganytojas“ (Jono 10:14). Kadangi prižiūrėtojai teisėtai tikisi sulaukti noraus bendradarbiavimo iš avių, kurias jų priežiūrai pavedė Jehova ir Kristus, jie patys turėtų būti puikūs paklusnumo pavyzdžiai (Apaštalų darbai 20:28).

⁹ Pirmajame amžiuje pateptieji prižiūrėtojai simboliškai buvo vaizduojami Kristaus dešinėje rankoje, tuo pažymint jų paklusnumą jam kaip susirinkimo Galvai (Apreiškimas 1:16, 20; 2:1). Nemažiau ir šiandien Jehovos Liudytojų susirinkimų vyresnieji turi paklusti Kristaus vadovavimui ir ‛nusižeminti po galinga Dievo ranka’ (1 Petro 5:6). Kai iš jų reikalaujama spręsti teisinius reikalus, jie turėtų melstis Jehovai kaip Saliamonas, kuomet dar buvo ištikimas: „Duok paklusnią širdį Savo tarnui, tad Tavo žmones galėčiau teisti ir išmanyti, kas gera ir kas pikta yra“ (1 Karalių 3:9, ŠvR). Paklusni širdis paskatins vyresnįjį stengtis pamatyti dalykus taip, kaip juos mato Jehova ir Kristus Jėzus, kad sprendimas, padarytas žemėje, būtų kiek įmanoma panašesnis į tą, kuris padarytas danguje (Mato 18:18-20).

10. Kaip visi vyresnieji turėtų stengtis imituoti Jėzaus elgesį su avimis?

¹⁰ Keliaujantieji prižiūrėtojai ir susirinkimo vyresnieji panašiai stengsis sekti Kristumi ir tuo, kaip jis elgėsi su avimis. Skirtingai nuo fariziejų, Jėzus neįvedė daugybės taisyklių, kurių būtų buvę sunku laikytis (Mato 23:2-11). Jis pasakė į avis panašiems žmonėms: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mato 11:28-30). Nors tiesa, kad kiekvienas krikščionis turi „nešioti savo naštą“, prižiūrėtojai turi prisiminti Jėzaus pavyzdį ir padėti broliams pajusti, kad jų krikščioniškos atsakomybės našta yra „švelni“, „lengva“ ir ją nešti — džiaugsmas (Galatams 6:5).

Teokratinis paklusnumas

11. a) Kaip asmuo, kuris galbūt gerbia autoriteto principą, vis dėlto gali būti neteokratiškas? Iliustruokite pavyzdžiu? b) Ką reiškia būti tikrai teokratiškam?

¹¹ Teokratija yra Dievo valdymas. Ji paremta autoriteto, arba galvos, principu, išreikštu 1 Korintiečiams 11:3. Bet ji reiškia daugiau negu tai. Gali atrodyti, kad asmuo rodo pagarbą autoritetui, bet jis gali visiškai nebūti teokratiškas. Kaip tai galėtų būti? Tai galime pavaizduoti tokiu pavyzdžiu: demokratija yra žmonių valdžia, ir demokratas apibrėžiamas kaip „asmuo, kuris tiki demokratijos idealais“. Gali būti, kad žmogus tvirtina esąs demokratiškas, dalyvauja rinkimuose ir netgi yra aktyvus politikas. Bet jeigu apskritai savo elgesiu jis šaiposi iš demokratijos ir visų su ja susijusių principų, argi galima sakyti, kad jis iš tikrųjų demokratiškas? Panašiai, kad būtų tikrai teokratiškas, asmuo turi daryti daugiau, negu tik formaliai laikytis autoriteto principo. Jis privalo imituoti Jehovos elgesį ir savybes. Jis turi būti iš tikrųjų visais atžvilgiais valdomas Jehovos. Ir kadangi Jehova suteikė savo Sūnui visą valdžią, būti teokratiškam taip pat reiškia sekti Jėzumi.

12, 13. a) Ko ypač reikia, kad asmuo būtų teokratiškas? b) Ar būti teokratiškai paklusniam reiškia paklusti daugybei taisyklių? Pailiustruokite pavyzdžiu.

¹² Prisimink, Jehova pageidauja, kad norus paklusnumas būtų skatinamas meilės. Būtent taip jis valdo visatą. Jis — tikras meilės įsikūnijimas (1 Jono 4:8). Kristus Jėzus yra „Jo šlovės atspindys ir atvaizdas Jo būtybės“ (Žydams 1:3, ŠvR). Jis reikalauja, kad tikri jo mokiniai mylėtų vieni kitus (Jono 15:17). Taigi būti teokratiškam reiškia būti ne tik paklusniam, bet ir mylinčiam. Tą dalyką galima apibendrinti taip: teokratija yra Dievo valdymas; Dievas yra meilė; todėl teokratija yra meile pagrįstas valdymas.

¹³ Vyresnysis gali pagalvoti, jog broliai turi paklusti visokioms taisyklėms, kad būtų teokratiški. Kai kurie vyresnieji taisyklėmis paverčia pasiūlymus, kuriuos kartkartėmis duoda „ištikimas bei protingas vergas“ (Mato 24:45, NW). Pavyzdžiui, kartą buvo pasakyta, kad norint geriau pažinti brolius susirinkime, gali būti naudinga Karalystės salėje ne visada sėdėti toje pačioje vietoje. Čia omenyje buvo turimas praktinis pasiūlymas, o ne griežta taisyklė. Bet kai kurie vyresnieji gali būti linkę paversti jį taisykle ir manyti, kad tie, kurie jos nesilaiko, — neteokratiški. Tačiau brolis ar sesuo gali turėti rimtų priežasčių sėdėti tam tikroje vietoje. Jeigu vyresnysis neatsižvelgia į šiuos dalykus su meile, ar jis pats iš tikrųjų teokratiškas? Kad būtumėte teokratiški, „viską darykite su meile“ (1 Korintiečiams 16:14).

Tarnauti su džiaugsmu

14, 15. a) Kokiu atveju vyresnysis gali atimti iš kai kurių brolių ir seserų džiaugsmą tarnaujant Jehovai ir kodėl tai būtų neteokratiška? b) Kaip Jėzus parodė, kad jis labiau vertina meilę, kuri išreikšta mūsų tarnyba, o ne kiekybę? c) Į ką vyresnieji turėtų atsižvelgti?

¹⁴ Būti teokratiškam taip pat reiškia tarnauti Jehovai su džiaugsmu. Jehova yra „laimingas Dievas“ (1 Timotiejui 1:11, NW). Jis nori, kad jo garbintojai tarnautų jam su džiaugsmu. Tie, kurie yra karšti taisyklių šalininkai, turėtų prisiminti, kad tarp nurodymų, kuriuos Izraelis turėjo „vykdyti“, buvo ir toks: „Turi džiaugtis Viešpatyje, savo Dieve, visu tuo, kuo pasirūpinai [„visuose savo sumanytuose darbuose“, NW]“ (Pakartoto Įstatymo 12:1, 18, ŠvR). Kokių darbų besiimtume Jehovos tarnyboje, mums tai turi būti džiaugsmas, o ne našta. Prižiūrėtojai gali daug prisidėti prie to, kad broliai jaustųsi laimingi tarnaudami Jehovai kiek jų sąlygos leidžia. Priešingai, jeigu vyresnieji yra neatsargūs, jie gali atimti kai kurių brolių džiaugsmą. Jeigu, pavyzdžiui, jie lygina vienus su kitais girdami tuos, kurie pasiekė arba viršijo susirinkimo narių liudijimo darbe praleistų valandų vidurkį, ir netiesiogiai kritikuoja tuos, kurie jo nepasiekė, kaip jausis tie, kurie turėjo rimtą priežastį ataskaitoje nurodyti žymiai mažiau valandų? Ar dėl to jie bereikalingai nesijaus kalti ir ar nepraras džiaugsmo?

¹⁵ Tos kelios valandos, kurias kai kurie tegali skirti viešam liudijimui, gali būti didesnių pastangų rezultatas, negu daugelis valandų, kurias kiti praleidžia skelbdami dėl jaunesnio amžiaus, geresnės sveikatos ir kitų aplinkybių. Šiuo atžvilgiu vyresnieji neturi jų teisti. Iš tikrųjų tik Jėzui Tėvas ‛suteikė galią teisti’ (Jono 5:27). Ar Jėzus kritikavo neturtingąją našlę dėl to, kad jos auka buvo mažesnė už vidurkį? Ne, jis labai gerai suprato, ką iš tikrųjų jai reiškė tos dvi smulkios monetos. Tai buvo ‛visa, ką ji turėjo, visi jos ištekliai’. Kokią didelę meilę Jehovai jos reiškė! (Morkaus 12:41-44). Argi vyresnieji neturėtų lygiai taip pat jautriai suprasti su meile dedamas pastangas tų, kurie darydami viską, ką gali, kiekybiškai padaro mažiau negu „vidurkį“? Meilės Jehovai atžvilgiu tokios pastangos gali būti daug didesnės už vidurkį!

16. a) Jeigu vyresnieji savo kalbose mini skaičius, kodėl jiems reikia įžvalgumo ir dvasinės pusiausvyros? b) Koks geriausias būdas padėti broliams išplėsti savo tarnybą?

¹⁶ Ar šios pastabos dabar turėtų būti paverstos nauja „taisykle“, tai yra jog skaičiai — netgi vidurkiai — niekada neturi būti minimi? Visiškai ne! Esmė yra ta, kad prižiūrėtojai turi išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų dalykų: skatinti brolius išplėsti savo tarnybą ir padėti jiems daryti viską, ką jie gali, su džiaugsmu (Galatams 6:4). Jėzaus palyginime apie talentus šeimininkas pavedė savo turtą vergams, „kiekvienam pagal jo gabumus“ (Mato 25:14, 15). Taip ir vyresnieji turi atsižvelgti į kiekvieno Karalystės skelbėjo galimybes. Tam reikia įžvalgumo. Visiškai gali būti, kad kai kuriems iš tikrųjų reikia padrąsinimo daryti daugiau. Galbūt jie būtų dėkingi už pagalbą geriau suorganizuoti savo veiklą. Bet kuriuo atveju, jeigu galima prisidėti prie to, kad jie darytų viską, ką gali, su džiaugsmu, tas džiaugsmas galbūt sustiprins juos, kad jie kiek įmanoma išplėstų savo krikščionišką veiklą (Nehemijo 8:10; Psalmių 58:17; Jeremijo 20:9).

Ramybė, kurią teikia džiaugsmingas paklusnumas

17, 18. a) Kaip džiaugsmingas paklusnumas suteikia mums ramybę ir teisumą? b) Ką mes galime turėti, jeigu iš tikrųjų atkreipsime dėmesį į Dievo įsakymus?

¹⁷ Džiaugsmingas paklusnumas teisėtam Jehovos suverenitetui teikia mums didelę ramybę. Psalmininkas, melsdamasis Jehovai, pasakė: „Daug ramybės tiems, kurie mėgsta tavo įstatymą, ir nėra jiems jokio pasipiktinimo“ (Psalmių 118:165). Paklusdami Dievo įstatymui, mes patys turime naudą. Jehova pasakė Izraeliui: „Taip kalba Viešpats [„Jehova“, NW], tavo Atpirkėjas, Izraelio Šventasis: ‛Aš esu Viešpats, tavo Dievas, mokąs tave naudingų dalykų, vedąs tave tavo einamuoju keliu [„kuris leidžia tau eiti keliu, kuriuo tu turi eiti“, NW]. Jei tu Mano įsakymų būtumei klausęs, tai tave būtų aplankiusi palaima [„taika“, NW], lyg kokia upės srovė, tavo teisybė, kaip jūros vilnys’“ (Izaijo 48:17, 18, ŠvR).

¹⁸ Kristaus išperkamoji auka sutaiko mus su Dievu (2 Korintiečiams 5:18, 19). Jeigu mes tikime Kristaus išperkamuoju krauju bei sąžiningai stengiamės kovoti su savo silpnybėmis ir vykdyti Dievo valią, mūsų nebekankina kaltės jausmas (1 Jono 3:19-23). Toks tikėjimas, paremtas darbais, duoda mums galimybę būti teisiems Jehovos akyse bei nuostabią viltį išlikti gyviems per „didį sielvartą“ ir gyventi amžinai Jehovos naujajame pasaulyje (Apreiškimas 7:14-17; Jono 3:36; Jokūbo 2:22, 23). Visa tai mes galime patirti, ‛jeigu tik iš tikrųjų klausysime Dievo įsakymų’.

19. Nuo ko priklauso, ar mes būsime laimingi dabar ir ar turėsime amžinojo gyvenimo viltį, ir kaip Dovydas išreiškė mūsų nuoširdų įsitikinimą?

¹⁹ Taip, mūsų laimė dabar ir mūsų viltis gyventi amžinai rojaus žemėje priklauso nuo to, ar mes su džiaugsmu paklūstame Jehovos, kaip Suverenaus visatos Viešpaties, valdžiai. Visada jauskime tą patį, ką jautė Dovydas, kuris pasakė: „Tavo, o Viešpatie, didenybė ir galybė, ir garbė, ir apgalėjimas, ir tau šlovė; nes visa, kas danguje ir žemėje, yra tavo; tavo, o Viešpatie, karalystė, ir tu viršesnis už visus kunigaikščius. Taigi dabar, mūsų Dieve, šloviname tave ir garbiname tavo šlovingą vardą“ (1 Kronikų 29:11, 13).

Įsimintini punktai

◻ Kokio atsidavimo ir paklusnumo Jehova laukia iš savo tarnų?

◻ Kaip Jėzui buvo atlyginta už jo paklusnumą ir ką mes turime įrodyti savo veiksmais?

◻ Kaip visi prižiūrėtojai turėtų imituoti Jėzaus elgesį su avimis?

◻ Ką reiškia būti teokratiškam?

◻ Kokias palaimas mums suteikia džiaugsmingas paklusnumas?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Vyresnieji padrąsina kaimenę daryti viską, ką ji gali, su džiaugsmu

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jehova džiaugiasi tais, kurie paklūsta jam iš širdies