Kas skatina tave tarnauti Dievui?

„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (MORKAUS 12:30).

1, 2. Kokie jaudinantys dalykai pasiekiami skelbimo darbu?

TIKROJI automobilio vertė nenustatoma vien tik pagal jo išvaizdą. Dažų sluoksnis gali pagerinti jo išorę, ir daili konstrukcija gali vilioti galimą pirkėją; bet daug svarbiau yra tai, kas ne iš karto pastebima — variklis, kuris varo transporto priemonę, ir visi kiti įrengimai, kuriais ji valdoma.

² Tai panašu į krikščionių tarnybą Dievui. Jehovos Liudytojai turtingi dievobaimingų darbų. Kiekvienais metais daugiau negu milijardas valandų praleidžiama skelbiant gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Be to, vedama milijonai Biblijos studijų, ir šimtai tūkstančių asmenų pakrikštijami. Jeigu tu esi gerosios naujienos skelbėjas, tu įneši įnašą, net jei ir nežymų, į šią jaudinančią statistiką. Ir tu gali būti įsitikinęs, kad „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui“ (Žydams 6:10).

 3. Kas, be darbų, turi būti ypač svarbu krikščionims ir kodėl?

³ Tačiau tikra mūsų tarnybos, bendros ar asmeniškos, vertė nėra nustatoma vien skaičiais. Kaip buvo pasakyta Samueliui, „žmogus mato, kas regima akims, Viešpats gi veizdi į širdį“ (1 Samuelio 16:7). Taip, Dievas atsižvelgia į tai, kokie mes esame viduje. Tiesa, darbai būtini. Darbai iš atsidavimo Dievui puošia Jehovos mokymą ir traukia būsimuosius mokinius (Mato 5:14-16; Titui 2:10; 2 Petro 3:11, NW). Tačiau mūsų darbai ne viską pasako. Prikeltas Jėzus ne be priežasties buvo susirūpinęs dėl susirinkimo Efeze, nepaisant jo akivaizdžių gerų darbų. „Aš žinau tavo darbus, — pasakė jis Efezo susirinkimui. — Bet aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę“ (Apreiškimas 2:1-4).

 4. a) Kaip mūsų tarnyba Dievui gali tapti ritualu? b) Kodėl reikia ištirti save?

⁴ Pavojus yra. Per tam tikrą laiką mūsų tarnavimas Dievui galėjo pavirsti panašiu į ritualą. Viena krikščionė moteris apibūdino tai taip: „Aš eidavau į tarnybą, į sueigas, studijuodavau, melsdavausi, bet tai dariau mašinaliai, niekada nieko nejausdama.“ Žinoma, Dievo tarnus reikia pagirti, jeigu jie stengiasi, nors jaučiasi „parblokšti“ ar ‛prislėgti’ (2 Korintiečiams 4:9; 7:6, NTP). Tačiau kai mūsų krikščioniškas gyvenimas tampa šabloniškas, mums reikia, taip sakant, atidžiai apžiūrėti variklį. Netgi geriausiems automobiliams reikia periodiško remonto; panašiai visiems krikščionims reikia reguliariai ištirti save (2 Korintiečiams 13:5). Kiti gali matyti mūsų darbus, tačiau jie negali nustatyti, kas skatina mus veikti. Todėl kiekvienam iš mūsų turi rūpėti klausimas: ‛Kas skatina mane tarnauti Dievui?’

Kliūtys teisingiems motyvams

 5. Koks įsakymas, kaip pasakė Jėzus, yra svarbiausias?

⁵ Paklaustas, kuris iš įstatymų, duotų Izraeliui, yra pats svarbiausias, Jėzus pacitavo įsakymą, kuriame buvo pabrėžtas ne išorinis vaizdas, bet vidinis motyvas: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (Morkaus 12:28-30). Taip Jėzus parodė, kas turi būti mūsų tarnybos Dievui varomoji jėga; tai — meilė.

6, 7. a) Kaip Šėtonas klastingai atakuoja šeimas ir kodėl? (2 Korintiečiams 2:11). b) Kaip gali auklėjimas veikti asmens požiūrį į Dievo valdžią?

⁶ Šėtonas nori užgniaužti mūsų sugebėjimą ugdyti gyvybiškai svarbią savybę — meilę. Vienas iš metodų, kuriuos jis naudoja to siekdamas, yra pulti šeimos ratą. Kodėl? Kadangi būtent čia formuojamas mūsų pirmasis ir ilgiausiai išliekantis meilės supratimas. Šėtonas gerai žino biblinį principą, kad tai, ko išmokstama vaikystėje, gali būti vertinga suaugus (Patarlių 22:6). Jis klastingai bando iškreipti mūsų meilės supratimą ankstyvaisiais gyvenimo metais. Kaip „šio pasaulio dievas“, Šėtonas mato, kaip jo tikslai sėkmingai pasiekiami, kai daugelis auga namuose, kurie yra ne meilės pastogė, o mūšio laukas išlieti nepasitenkinimą, pyktį ir įžeidžiančias kalbas (2 Korintiečiams 4:4, NW; Efeziečiams 4:31, 32; 6:4, NW išnaša; Kolosiečiams 3:21).

⁷ Knygoje „Padaryk savo šeimos gyvenimą laimingą“ (rusų k.) pastebėta, kad tai, kaip tėvas atlieka savo vaidmenį, „gali padaryti žymų poveikį jo vaikų vėlesniam požiūriui į valdžias — ir žmonių, ir Dievo“.a Vienas krikščionis vyras, kuris augo griežtai auklėjamas šiurkštaus tėvo, pripažįsta: „Man paklusti Jehovai yra lengva; mylėti jį daug sunkiau.“ Žinoma, paklusnumas yra būtinas, nes Jehovos akyse „geresnis paklusnumas negu aukos“ (1 Samuelio 15:22). Tačiau kas gali padėti mums išeiti už paprasto paklusnumo ribų ir ugdyti meilę Jehovai kaip skatinančią savo garbinimo jėgą?

„Kristaus meilė verčia mus“

8, 9. Kaip Jėzaus išperkamoji auka turi sužadinti mūsų meilę Jehovai?

⁸ Didžiausias stimulas ugdyti nuoširdžią meilę Jehovai yra dėkingumas už Jėzaus Kristaus išperkamąją auką. „Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį“ (1 Jono 4:9). Kai tik mes tai suprantame ir įvertiname, šis meilingas veiksmas paskatina meilingai atsakyti. „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo“ (1 Jono 4:19).

⁹ Jėzus noriai priėmė savo paskyrimą būti žmonių Gelbėtoju. „Mes iš to pažinome meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę“ (1 Jono 3:16; Jono 15:13). Jėzaus pasiaukojama meilė turi sužadinti mumyse dėkingumą. Iliustracijai: įsivaizduok, kad tu buvai išgelbėtas, kai skendai. Ar tu galėtum tiesiog pareiti namo, nusišluostyti ir užmiršti tai? Žinoma, ne! Tu jaustumeisi skolingas asmeniui, kuris išgelbėjo tave. Juk tu esi dėkingas jam už savo gyvybę. Ar Jehovai Dievui ir Jėzui Kristui mes dėkingi mažiau? Be išpirkos kiekvienas iš mūsų paskęstų, taip sakant, nuodėmėje ir mirtyje. Vietoj to, dėl šio didžiojo meilingo poelgio mes turime perspektyvą gyventi amžinai žemės rojuje (Romiečiams 5:12, 18; 1 Petro 2:24).

10. a) Kaip mes galime padaryti išpirką asmenišku dalyku? b) Kaip Kristaus meilė verčia mus?

¹⁰ Mąstyk apie išpirką. Priimk ją asmeniškai, kaip padarė Paulius: „Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane“ (Galatams 2:20). Toks apmąstymas sukels nuoširdų paskatinimą, kaip Paulius rašė korintiečiams: „Kristaus meilė verčia mus... Jis todėl už visus numiręs, kad tie, kurie dar gyvi yra, toliau nebe sau, bet tam gyventų, kuris už juos miręs ir prisikėlęs yra“ (2 Korintiečiams 5:14, 15, ŠvR). The Jerusalem Bible sakoma, kad Kristaus meilė „užvaldo mus“. Kai mąstome apie Kristaus meilę, mes esame verčiami, smarkiai paskatinami, netgi užvaldomi. Tai paliečia mūsų širdį ir skatina mus veikti. Kaip tai išversta Dž. B. Filipso vertime, „tikroji mūsų veiklos priežastis yra Kristaus meilė“. Joks kitas motyvas nebus ilgą laiką vaisingas mumyse, kaip parodo fariziejų pavyzdys.

‛Saugokitės fariziejų raugo’

11. Apibūdink fariziejų požiūrį į religinius darbus.

¹¹ Fariziejai iš Dievo garbinimo atėmė visą gyvybę. Užuot pabrėžę meilę Dievui, jie akcentavo darbus kaip dvasingumo įvertinimo matą. Dėl savo ypatingo dėmesio detalioms taisyklėms jie atrodė teisūs išoriškai, bet viduje buvo „pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų“ (Mato 23:27).

12. Kai Jėzus išgydė žmogų, kaip fariziejai parodė, kad yra nejautrios širdies?

¹² Kartą Jėzus iš gailesčio pagydė vyrą, kurio ranka buvo padžiūvusi. Koks laimingas turėjo būti tas vyras, kai buvo akimirksniu išgydytas nuo ligos, kuri, be abejo, sukėlė daug fizinių ir emocinių nepatogumų! Tačiau fariziejai nesidžiaugė su juo. Anaiptol, jie priekaištavo dėl smulkmenos — kad Jėzus suteikė pagalbą per šabą. Rūpindamiesi paraidžiui aiškinti Įstatymą, fariziejai visiškai nesuprato tikrosios Įstatymo reikšmės. Nenuostabu, kad Jėzus buvo „nuliūdęs dėl jų širdies kietumo“! (Morkaus 3:1-5). Be to, jis perspėjo savo mokinius: „Saugokitės fariziejų ir sadukėjų raugo“ (Mato 16:6). Jų veiksmai ir požiūris yra demaskuoti Biblijoje mūsų naudai.

13. Kokia mums pamoka yra fariziejų pavyzdys?

¹³ Fariziejų pavyzdys mus moko, kad į darbus mes turime žiūrėti supratingai. Žinoma, darbai yra būtini, nes „tikėjimas be darbų negyvas“ (Jokūbo 2:26). Tačiau netobuli žmonės yra linkę teisti kitus pagal tai, ką jie daro, o ne pagal tai, kokie jie yra. Kartais mes galbūt netgi save taip teisiame. Mes galime visą savo dėmesį sutelkti į darbus, lyg tai būtų vienintelis mūsų dvasingumo kriterijus. Mes galime pamiršti, kaip svarbu tyrinėti savo motyvus. (Palygink 2 Korintiečiams 5:12.) Mes galime tapti nepalenkiamais įstatymo saugotojais, kurie ‛iškošia uodą, o praryja kupranugarį’, klausydami įstatymo raidės, bet paniekindami jo tikslą (Mato 23:24).

14. Kuo fariziejai buvo panašūs į nešvarias taures ar dubenis?

¹⁴ Fariziejai nesuvokė, kad jei asmuo iš tiesų myli Jehovą, darbai dėl atsidavimo Dievui atsiranda savaime. Dvasingumas sklinda iš vidaus į išorę. Jėzus griežtai pasmerkė fariziejus už jų klaidingą mąstymą tuo atžvilgiu sakydamas: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesivaldymo. Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė!“ (Mato 23:25, 26).

15. Pateik pavyzdžių, parodančių, kad Jėzus žiūri ne tik į išorę.

¹⁵ Išorinė taurės, dubens ar net pastato išvaizda ne viską pasako. Jėzaus mokiniams kėlė pagarbią baimę Jeruzalės šventyklos grožis, o Jėzus ją pavadino „plėšikų lindyne“ dėl to, kas vyko viduje (Morkaus 11:17; 13:1). Tai, ką buvo galima pasakyti apie šventyklą, galima pasakyti apie milijonus tariamų krikščionių, kaip parodo krikščionijos istorija. Jėzus pasakė, kad jis teis tuos, kurie būdami „nedorėliai“ darė „galingus darbus“ jo vardu (Mato 7:22, NW; 7:23). Visiškai priešingai jis pasakė apie našlę, kuri paaukojo beveik nereikšmingą pinigų sumą šventykloje: „Ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią... Ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“ (Morkaus 12:41-44). Nelogiški sprendimai? Visiškai ne. Abiem atvejais Jėzus išreiškė Jehovos požiūrį (Jono 8:16). Už darbų jis matė motyvus ir teisė pagal tai.

„Kiekvienam pagal jo gabumus“

16. Kodėl mes neturime nuolat lyginti savo aktyvumo su kitų krikščionių aktyvumu?

¹⁶ Jeigu mūsų motyvai yra teisingi, nereikia nuolat lyginti savęs su kitais. Pavyzdžiui, mažai gero pasiekiama, kai konkuruojant stengiamasi praleisti tiek pat laiko tarnyboje, kiek praleidžia kitas krikščionis, ar prilygti tam krikščioniui pasiekimais tarnyboje. Jėzus liepė mylėti Jehovą visa savo širdimi, protu, siela ir jėgomis, o ne kieno nors kito. Kiekvieno asmens sugebėjimai, ištvermė ir aplinkybės skiriasi. Jeigu tavo aplinkybės leidžia, meilė skatins tave praleisti daug laiko tarnyboje, galbūt netgi visalaikėje pionieriaus tarnyboje. Tačiau jeigu tu kovoji su liga, tu gali praleisti tarnyboje mažiau laiko, negu norėtum. Nenusimink. Ištikimybė Dievui nematuojama valandomis. Turėdamas tyrus motyvus, tu turėsi priežastį džiaugtis. Paulius rašė: „Tegul kiekvienas ištiria savo darbą ir tuomet galės didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu“ (Galatams 6:4).

17. Savais žodžiais glaustai papasakok palyginimą apie talentus.

¹⁷ Apmąstyk Jėzaus palyginimą apie talentus, užrašytą Mato 25:14-30. Žmogus, kuris turėjo išvykti į svetimą šalį, sukvietė savo vergus ir pavedė jiems savo turtą. „Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną — kiekvienam pagal jo gabumus.“ Kai šeimininkas sugrįžo atsiskaityti su savo vergais, ką jis rado? Vergas, kuriam buvo duoti penki talentai, uždirbo kitus penkis. Panašiai vergas, kuriam buvo duoti du talentai, uždirbo kitus du. Vergas, kuriam buvo duotas vienas talentas, užkasė jį žemėje ir nedarė nieko, kad padidintų savo šeimininko turtą. Kaip šeimininkas įvertino padėtį?

18, 19. a) Kodėl šeimininkas nelygino vergo, kuriam davė du talentus, su vergu, kuriam davė penkis talentus? b) Ko moko mus palyginimas apie talentus pagyrimo ir lyginimo atžvilgiu? c) Kodėl trečiasis tarnas buvo nuteistas nepalankiai?

¹⁸ Pirma pagalvokime apie vergus, kuriems buvo duoti atitinkamai penki ir du talentai. Abiems šiems vergams šeimininkas pasakė: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne!“ Ar jis būtų tai pasakęs tarnui, turinčiam penkis talentus, jeigu šis būtų uždirbęs tik du? Vargu! Kita vertus, jis nepasakė vergui, kuris uždirbo du talentus: ‛Kodėl tu neuždirbai penkių? Štai, pažiūrėk į draugą ir kiek daug jis uždirbo man!’ Ne, gailestingas šeimininkas, kuris vaizduoja Jėzų, nelygino. Jis paskirstė talentus „kiekvienam pagal jo gabumus“ ir tikėjosi gauti atgal ne daugiau, negu kiekvienas galėjo duoti. Abu vergai buvo vienodai pagirti, nes abu dirbo visa širdimi atsidavę savo šeimininkui. Visi mes galime pasimokyti iš to.

¹⁹ Žinoma, trečiasis vergas nebuvo pagirtas. Faktiškai jis buvo išmestas laukan į tamsybes. Kadangi buvo gavęs tik vieną talentą, nebuvo tikimasi, kad jis uždirbs tiek pat, kiek penkis talentus gavęs vergas. Tačiau jis net nesistengė! Nuosprendis jam buvo nepalankus pirmiausia dėl jo ‛blogo ir tingaus’ širdies nusiteikimo, kuris parodė meilės šeimininkui trūkumą.

20. Kaip Jehova žiūri į mūsų ribotumus?

²⁰ Jehova laukia, kad kiekvienas iš mūsų mylėtų jį visomis savo jėgomis, tačiau kaip paguodžia širdį tai, kad „jis žino, kokia mūsų prigimtis, atsimena, kad mes esame dulkės“! (Psalmių 102:14). Patarlių 21:2 sakoma, kad „Viešpats pasveria širdis“ — ne skaičius. Jis supranta bet kokius ribotumus, kurių mes negalime pakeisti, ar jie būtų finansiniai, fiziniai, emociniai, ar kitokie (Izaijo 63:9). Tačiau jis tikisi, kad mes panaudosime visas savo turimas galimybes. Jehova yra tobulas, tačiau iš savo netobulų garbintojų jis nereikalauja tobulumo. Jis nesielgia nesupratingai ir nesitiki neįmanomų dalykų.

21. Kokie bus geri rezultatai, jeigu tarnauti Dievui mus skatins meilė?

²¹ Mylėti Jehovą visa savo širdimi, siela, protu ir jėgomis yra „svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“ (Morkaus 12:33). Jeigu mus skatins meilė, tada mes darysime viską, ką galime, Dievo tarnyboje. Petras rašė, kad jeigu dieviškosios savybės, įskaitant meilę, ‛jumyse gyvuoja ir tarpsta, jos neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime’ (2 Petro 1:8).

[Išnaša]

Klausimai apžvalgai

◻ Kokia turėtų būti mūsų tarnybos Dievui varomoji jėga?

◻ Kaip Kristaus meilė verčia mus tarnauti Jehovai?

◻ Kokio fariziejų susirūpinimo mes turime vengti?

◻ Kodėl yra neprotinga nuolat lyginti savo tarnybą su kito krikščionio tarnyba?

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Asmenų sugebėjimai, ištvermė ir aplinkybės skiriasi