Gyventi pagal savo vedybų priesaiką!

VESTUVIŲ diena yra džiaugsminga diena. Tai taip pat labai rimtas momentas. Nuotaka ir jaunikis duoda iškilmingą pažadą, kuris turės įtakos visam jų gyvenimui. Dalyvaujantys vestuvėse svečiai yra šio iškilmingo pasižadėjimo liudininkai, bet Jehova Dievas yra pagrindinis Liudininkas.

Biblijoje nėra reikalaujama atlikti specialias procedūras ar ypatingą sutuoktuvių ceremoniją. Vis dėlto, pripažįstant santuokos dievišką kilmę, jai paprastai suteikiama didingumo religinės ceremonijos metu sakant vedybų priesaiką. Jau kurį laiką Jehovos Liudytojai sako tokią vedybų priesaiką: „Aš, — —, imu tave, — —, kad būtum mano santuokinė žmona (santuokinis vyras), kad tave mylėčiau ir branginčiau (nuotaka: bei didžiai gerbčiau) pagal Dievo įstatymą, nurodytą Šventajame Rašte krikščionims vyrams (krikščionėms žmonoms), tol, kol mes abu kartu gyvensime žemėje pagal Dievo įvestą santuoką.“a

Apie ką reikia pagalvoti

Jeigu tu ketini tuoktis, būtų labai naudinga prieš vestuvių dieną pamąstyti, kokia nuodugni ir reikšminga yra ši priesaika. Saliamonas pasakė: „Nebūk ūmus su savo burna ir teneskuba tavo širdis tarti žodį Dievo akivaizdoje“ (Ekleziasto 5:1). O kaip, jeigu tu jau esi susituokęs? Tada tau bus naudinga pamąstyti, koks svarbus yra tas iškilmingas pažadas, kurį davei Jehovos akivaizdoje. Ar tu gyveni pagal jį? Krikščionys žiūri į savo pažadus rimtai. Saliamonas toliau rašė: „Ką nors esi žadėjęs, atiduok. Geriau yra nežadėti kaip pažadėti ir neatitesėti įžado. Neleisk savo burnai vesti save į nuodėmę prieš save patį ir nesakyk pasiuntinio [„angelo“, ŠvR] akivaizdoje, kad pasielgei nepagalvojęs“ (Ekleziasto 5:3-5).

Apsvarstęs vedybų priesaiką papunkčiui, tu, be abejo, geriau suprasi šį iškilmingą pasižadėjimą.

„Aš, — —, imu tave“. Tai yra pirmieji priesaikos žodžiai. Jais tu pabrėži, kad prisiimi atsakomybę už savo sprendimą tuoktis.

Pagal Raštą krikščionys neprivalo tuoktis. Jėzus Kristus pats liko nevedęs ir patarė likti vienišiems tiems, kurie „gali tai padaryti“ (Mato 19:10-12, NW). Kita vertus, dauguma Jėzaus apaštalų buvo vedę vyrai (Luko 4:38; 1 Korintiečiams 9:5, ŠvR). Aišku, kad sprendimas tuoktis yra asmeniškas reikalas. Joks žmogus neturi Raštu pagrįstos teisės versti kitą asmenį tuoktis.

Taigi tu esi atsakingas už apsisprendimą tuoktis. Galbūt tu išsirinkai asmenį, su kuriuo tuoksiesi. Duodamas vedybų priesaiką žodžiais ‛aš imu tave, — —’, tu imi arba priimi tą asmenį su jo arba jos geromis savybėmis, bet ir su trūkumais.

Laikui bėgant tu tikriausiai pastebėsi netikėtų savo sutuoktinio asmenybės bruožų. Kartais bus nusivylimų. Biblijoje sakoma, kad „visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Taigi tau galbūt reikės keistis, kad prisitaikytum prie savo sutuoktinio. Tai gali būti sunku, ir kartais tau galbūt atrodys, kad neištversi. Tačiau atsimink, kad vedybų priesaiką davei Jehovos akivaizdoje. Jis gali padėti tau nugalėti sunkumus.

„Kad būtum mano santuokinė žmona (santuokinis vyras)“. Per pačią pirmąją santuoką, kai Ieva buvo sutuokta su Adomu, Jehova Dievas pasakė, kad „juodu bus vienas kūnas“ (Pradžios 2:24, ŠvR; Mato 19:4-6). Todėl santuoka yra artimiausias ryšys, koks tik gali būti tarp dviejų žmonių. Susituokdamas tu užmezgi naujos giminystės ryšius. Tu sutinki, kad asmuo būtų tavo „santuokinė žmona“ arba „santuokinis vyras“. Tai skiriasi nuo bet kurio kito ryšio. Veiksmai, kurie mažai kenkia kitiems ryšiams, gali labai pakenkti santuokai.

Pavyzdžiui, atkreipk dėmesį į Rašto patarimą, esantį Efeziečiams 4:26. Šiame Biblijos tekste sakoma: „Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ Galbūt tu ne visada išspręsdavai savo nesutarimus su giminaičiais ir draugais taip greitai, kaip turėtum. Tačiau tavo sutuoktinis yra artimesnis už bet kurį giminaitį ar draugą. Jeigu tu ir tavo sutuoktinis neišsprendžiate problemų greitai, jūsų ypatingos giminystės ryšiams gali kilti pavojus.

Gal tu leidi tarp jūsų kilusiam nesutarimui tapti neišsenkamu pykčio arba susierzinimo šaltiniu? O gal nesusipratimai ir slegianti atmosfera išlieka keletą dienų? Kad gyventum pagal savo vedybų priesaiką, iškilus sunkumams, tą pačią dieną susitaikyk su savo sutuoktiniu. Tai reiškia atleisti ir užmiršti, taip pat pripažinti savo trūkumus bei klaidas (Psalmių 50:7; Luko 17:3, 4).

„Kad tave mylėčiau“. Būsimasis vyras prisiekia ‛mylėti ir branginti’ savo nuotaką. Ši meilė — tai ir romantiška meilė, kuri tikriausiai suvedė juos. Bet romantiškos meilės nepakanka. Meilė, kuria krikščionis(-ė) prisiekia mylėti savo sutuoktinę(-į), yra stipresnė ir daugiau apimanti.

Efeziečiams 5:25 sakoma: „Vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią [„surinkimą“, ŠvR].“ Jėzaus meilė susirinkimui tikrai nėra tokia pat, kaip romantiška meilė tarp priešingų lyčių asmenų. Žodžiai „mylėkite“ ir „mylėjo“, pavartoti šiame Rašto tekste, kyla iš žodžio a·gaʹpe, kuris reiškia mylėti vadovaujantis principais. Šioje Biblijos vietoje vyrams įsakoma rodyti nuolatinę, ištikimą, tvirtą meilę savo žmonoms.

Tai ne toks jausmas, kurį galima būtų išreikšti žodžiais „aš myliu tave, nes tu myli mane“. Vyras siekia gerovės žmonai netgi labiau negu sau, o ir žmona panašiai myli savo vyrą (Filipiečiams 2:4). Puoselėdamas stiprią meilę savo partneriui, tu galėsi gyventi pagal savo vedybų priesaiką.

„Kad... branginčiau“. Pagal vieną žodyną, „branginti“ reiškia ‛laikyti mielu, jausti arba rodyti meilę kam nors’. Tu turi išreikšti savo meilę ir žodžiais, ir darbais! Žmonai ypač reikia, kad vyras nuolat rodytų jai savo meilę. Jos vyras galbūt gerai rūpinasi jos fiziniais poreikiais, bet to nepakanka. Kai kurios žmonos turi pakankamai maisto ir patogius namus, tačiau yra labai nelaimingos, nes santuokiniai partneriai joms neskiria pakankamai dėmesio arba nesirūpina jomis.

Kita vertus, žmona, kuri žino, jog yra mylima ir branginama, tikrai turi pagrindą būti laiminga. Žinoma, tą patį galima pasakyti ir apie vyrą. Tikrą meilę labai praturtina nuoširdus švelnumo rodymas. Kaip užrašyta Giesmių giesmėje, įsimylėjęs piemuo sušuko: „Kaip puikiai tu rodai švelnumą, mano sese, mano nuotaka! Tavo švelnumas daug geresnis už vyną, ir tavo aliejų aromatas už visokiausius kvepalus!“ (Giesmių giesmė 4:10, NW).

„Bei didžiai gerbčiau“. Visais amžiais buvo vyrų, kurie žemino moteris ir blogai su jomis elgėsi. Netgi šiandien, kaip sakoma žurnale World Health, „smurtas prieš moteris pavartojamas kiekvienoje šalyje ir kiekviename socialiniame bei ekonominiame sluoksnyje. Daugelyje tautų žmonos mušimas laikomas vyro teise.“ Dauguma vyrų galbūt taip nesielgia. Tačiau atrodo, kad daugelis vyrų nerodo nuoširdaus domėjimosi klausimais, jaudinančiais moteris. Dėl to daugelis moterų išsiugdė neigiamą požiūrį į vyrus. Kai kurios žmonos sako: „Aš myliu savo vyrą, tačiau tiesiog negaliu jo gerbti!“

Tačiau Jehova Dievas vertina moterį, kuri stengiasi gerbti savo vyrą — net jeigu jis kartais nepateisina jos lūkesčių. Ji pripažįsta, kad jis turi Dievo skirtą užduotį, arba padėtį (1 Korintiečiams 11:3; Efeziečiams 5:23). Todėl didelė pagarba vyrui yra jos garbinimo ir paklusnumo Jehovai dalis. Dievobaimingų moterų paklusnumas nelieka Dievo nepastebėtas (Efeziečiams 5:33; 1 Petro 3:1-6; palygink Žydams 6:10).

Pagarba santuokoje turi būti abipusė ir ją reikia užsitarnauti, o ne vien tikėtis ar reikalauti jos. Pavyzdžiui, santuokoje neturi būti kandžios ar įžeidžiančios kalbos. Neparodytume meilės ir pagarbos, jeigu žeminančiai kalbėtume apie savo vyrą arba žmoną. Nieko gero negalima pasiekti atskleidžiant savo sutuoktinio trūkumus kitiems arba kalbant apie juos viešai. Netgi juokaudamas asmuo gali parodyti didelį pagarbos trūkumą šioje srityje. Žodžiai iš Efeziečiams 4:29, 32 tinka ir vyrui, ir žmonai. Šiame Biblijos tekste sakoma: „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas tinka pamokyti. ... Būkite malonūs, gailestingi... vieni kitiems.“

„Pagal Dievo įstatymą, nurodytą Šventajame Rašte“. Dievas nori, kad mes turėtume pasirinkimo ir veiksmų laisvę. Jis neapsunkina mūsų smulkiu sąrašu taisyklių, reguliuojančių santuokinį gyvenimą. Tačiau mūsų pačių naudai jis davė kai kuriuos vadovavimosi principus.

Šiandien yra išspausdinta gausybė įvairios medžiagos apie santuoką, ir daugelis žmonių turi savo filosofijas. Tačiau būk atsargus! Didelė dalis paplitusios informacijos, liečiančios santuoką, prieštarauja Biblijai.

Taip pat pripažink, kad kiekvienos poros aplinkybės skirtingos. Tam tikra prasme sutuoktinių poros yra kaip snaigės; iš tolo jos gali atrodyti vienodos, tačiau iš tikrųjų kiekviena yra unikali, skirtinga nuo visų kitų. Tavo ir tavo sutuoktinio asmenybių sąjunga skiriasi nuo bet kurios kitos sutuoktinių poros pasaulyje. Todėl neskubėk perimti kitų asmenišką požiūrį. Nėra žmogaus sukurtos formulės, tinkančios kiekvienai santuokai!

Tačiau visi Biblijos nurodymai yra teisingi ir taikytini. Apaštalas Paulius rašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti“ (2 Timotiejui 3:16; Psalmių 119:151, ŠvR). Jeigu skaitysi Bibliją ir priimsi jos mokymus kaip savo kasdieninio gyvenimo vadovą, tu galėsi gyventi pagal savo vedybų priesaiką (Psalmių 118:105).

„Tol, kol mes abu kartu gyvensime žemėje“. Tai nurodo, kad ilgą laiką reikės būti kartu. Dievas įsakė, kad ‛žmogus paliktų savo tėvą ir motiną ir glaustųsi prie savo žmonos’ (Pradžios 2:24, ŠvR). Jehova nori, kad jūs būtumėte kartu. Kartu tarnaukite Dievui. Kartu tyrinėkite jo Žodį. Skirkite laiko kartu pasivaikščioti, pasėdėti, kartu valgykite. Džiaukitės gyvenimu kartu!

Kai kurie sutuoktiniai stengiasi kasdien paskirti laiko tiesiog pasikalbėti vienas su kitu. Netgi po daugelio vedybinio gyvenimo metų būti kartu yra būtina, kad santuoka būtų laiminga.

„Pagal Dievo įvestą santuoką“. Santuoka yra dovana Jehovos Dievo, įsteigusio ją (Patarlių 19:14). Jo nustatytos tvarkos nesilaikymas keltų grėsmę ne tik tavo santuokinei laimei, bet ir santykiams su Kūrėju. Kita vertus, jeigu vyras ir žmona ugdo gerus santykius su Jehova, parodydami tai paklusnumu jo nustatytai tvarkai, jie turės taikingus santykius su kitais ir tarpusavyje (Patarlių 16:7, ŠvR).

Niekada nepamiršk, kad Jehova yra pagrindinis tavo vedybų priesaikos Liudininkas. Toliau gyvenk pagal šį iškilmingą pasižadėjimą, ir tavo santuoka teiks garbę ir šlovę Jehovai Dievui!

[Išnaša]

[Anotacija 22 puslapyje]

Tam tikra prasme sutuoktinių poros yra kaip snaigės; iš tolo jos gali atrodyti vienodos, tačiau iš tikrųjų kiekviena yra unikali, skirtinga nuo visų kitų

[Šaltinio nuoroda]

Snaigės/Dover