Palaimos ar prakeikimai — galima pasirinkti!
„Leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 30:19, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota).
1. Koks sugebėjimas buvo duotas žmonėms?
JEHOVA DIEVAS sukūrė mus — protingus žmogiškus kūrinius — su laisva valia. Mes nebuvome sukurti kaip automatai ar robotai; mums buvo suteikta privilegija ir atsakomybė pasirinkti (Psalmių 99:3). Pirmieji žmonės, Adomas ir Ieva, galėjo apsispręsti, kaip elgtis, ir buvo atsakingi Dievui už savo apsisprendimą.
2. Ką nusprendė Adomas ir kokios buvo to pasekmės?
2 Kūrėjas dosniai pasirūpino, kad žmonių gyvenimą žemės rojuje lydėtų nesibaigiančios palaimos. Kodėl taip vis dar nėra? Todėl, kad Adomas apsisprendė neteisingai. Jehova buvo įsakęs žmogui: „Valgyk iš visų Rojaus medžių; o iš medžio žinojimo gero ir pikto nevalgyk; nes tą dieną, kurioje iš jo valgysi, neišvengiamai mirsi“ (Pradžios 2:16, 17). Jei Adomas būtų nusprendęs paklusti, mūsų pirmieji tėvai būtų buvę palaiminti. Nepaklusnumas užtraukė mirtį (Pradžios 3:6, 18, 19). Taip nuodėmė ir mirtis buvo perduota visiems Adomo palikuonims (Romiečiams 5:12).
Palaimos įmanomos
3. Kaip Dievas užtikrino, kad jo tikslas žmonijos atžvilgiu bus įgyvendintas?
3 Jehova Dievas pasirūpino priemone, per kurią galiausiai bus įgyvendintas jo tikslas palaiminti žmoniją. Jis pats išpranašavo apie Sėklą, pasakydamas Edene tokią pranašystę: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“ (Pradžios 3:15, Brb red.). Vėliau Dievas pažadėjo, kad paklusni žmonija gaus palaimas per tą Sėklą, kuri bus Abraomo palikuonis (Pradžios 22:15-18).
4. Kokią priemonę numatė Jehova žmonijai palaiminti?
4 Ta pažadėtoji palaiminimo Sėkla pasirodė esąs Jėzus Kristus. Apie Jėzaus vaidmenį Jehovos tiksluose palaiminti žmoniją krikščionių apaštalas Paulius rašė: „Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Romiečiams 5:8). Palaimas gaus tie iš nuodėmingos žmonijos, kurie paklūsta Dievui ir pasinaudoja Jėzaus Kristaus išperkamosios aukos verte (Apaštalų darbai 4:12). Ar tu pasirinksi paklusnumą ir palaimas? Nepaklusnumo pasekmė bus visiškai skirtinga.
Ką galima pasakyti apie prakeikimus?
5. Kokia yra žodžio „prakeikti“ reikšmė?
5 Palaimos priešybė yra prakeikimas. Žodis „prakeikti“ reiškia blogai atsiliepti apie ką nors arba paskelbti nelaimę jam. Hebrajiškas žodis qela·lahʹ kilęs iš veiksmažodžio qa·lalʹ, tiesiogiai reiškiančio „būti lengvam“. Tačiau tas žodis perkeltine prasme reiškia ‛keikti’ arba ‛paniekinti’ (Kunigų 20:9; 2 Samuelio 19:43, ŠvR).
6. Koks įvykis atsitiko Eliziejui netoli senovės Betelio?
6 Aptarkime greitų veiksmų, susijusių su prakeikimu, dramatišką pavyzdį. Tai atsitiko Dievo pranašui Eliziejui einant iš Jericho į Betelį. Pranešime sakoma: „Jam einant keliu maži vaikai išėjo iš miesto ir tyčiojosi iš jo, sakydami: Eik aukštyn, pliki, eik aukštyn, pliki. Jis atsigręžęs pamatė juos ir prakeikė juos vardan Viešpaties, ir du lokiu išėjo iš girios, ir sudraskė keturias dešimtis du iš vaikų“ (4 Karalių 2:23, 24). Nėra nurodyta, ką būtent pasakė Eliziejus prakeikdamas tuos besityčiojančius vaikus. Vis dėlto tas žodinis prakeikimas buvo veiksmingas, nes jį Jehovos vardu ištarė Dievo pranašas, veikęs pagal Dievo valią.
7. Kas atsitiko vaikams, kurie tyčiojosi iš Eliziejaus, ir kodėl?
7 Matyt, iš Eliziejaus buvo tyčiojamasi labiausiai dėl to, kad jis vilkėjo žmonėms pažįstamą Elijo apsiaustą, o vaikai nenorėjo, kad apylinkėje pasirodytų koks nors to pranašo įpėdinis (4 Karalių 2:13). Kad išsklaidytų abejones dėl to, ar jis yra Elijo įpėdinis, ir kad pamokytų tuos vaikus bei jų tėvus deramai gerbti Jehovos pranašą, Eliziejus prakeikė pasityčiotojus Elijo Dievo vardu. Jehova parodė, kad pritaria Eliziejui kaip savo pranašui leisdamas dviems lokėms išeiti iš miško ir sudraskyti 42 iš tų išjuokėjų. Jehova veikė ryžtingai dėl jų akivaizdžios nepagarbos ryšio kanalui, kuriuo jis naudojosi žemėje tuo metu.
8. Ką sutiko daryti Izraelio tauta ir kokios buvo to perspektyvos?
8 Daug metų prieš tai izraelitai parodė panašią nepagarbą Dievo priemonėms. Štai kaip buvo: 1513 m. p. m. e. Jehova parodė Izraelio tautai palankumą išvesdamas ją iš Egipto vergijos tartum „ant aro sparnų“. Netrukus po to izraelitai pasižadėjo klausyti Dievo. Atkreipk dėmesį, kad paklusnumas buvo būtinas norint Dievo palankumo. Jehova pasakė per Mozę: „Jei tat klausysite mano balso ir laikysite mano sandorą, jūs būsite mano nuosavybė tarp visų tautų; nes mano yra visa žemė.“ Žmonės pritarė tam sakydami: „Visa, ką Viešpats kalbėjo, padarysime“ (Išėjimo 19:4, 5, 8; 24:3). Izraelitai pareiškė mylėsią Jehovą, pasiaukojo jam ir prisiekė klausyti jo balso. Taip darydami jie būtų gavę didelių palaimų.
9, 10. Kaip elgėsi izraelitai Mozei esant ant Sinajaus kalno ir ko susilaukė?
9 Tačiau dar nesant „Dievo pirštu“ akmenyje įrašytų pagrindinių to susitarimo principų, jau reikėjo Dievo prakeikimų (Išėjimo 31:18). Kodėl buvo prieita prie tokių tragiškų pasekmių? Argi izraelitai nebuvo išreiškę noro daryti visa, ką Jehova buvo pasakęs? Taip, žodžiais jie norėjo palaimų, bet savo veiksmais pasirinko kelią, vertą prakeikimų.
10 Kai Mozė buvo 40 dienų ant Sinajaus kalno gauti Dešimties įsakymų, izraelitai sulaužė anksčiau Jehovai duotą ištikimybės pažadą. Pranešime sakoma: „Žmonės, nesulaukdami Mozės nuo kalno sugrįžtant ir užtrunkantį, susirinko jie prieš Aroną, tardami: ‛Skubėk mums dievus padaryti, kurie pirm mūsų eitų, kadangi mes nežinome, kas tam žmogui, Mozei, atsitiko, kuris mus iš Egipto žemės išvedė’“ (Išėjimo 32:1, ŠvR). Tai dar vienas nepagarbos žmogiškam tarpininkui, kuriuo Jehova tada naudojosi išvesti savo tautą ir vadovauti jai, pavyzdys. Izraelitai panoro sekti egiptiečių stabmeldyste ir susilaukė skaudžių pasekmių — vieną dieną nuo kardo žuvo apie 3000 žmonių (Išėjimo 32:2-6, 25-29, ŠvR).
Paskelbiami palaiminimai ir prakeikimai
11. Kokius nurodymus dėl palaiminimų ir prakeikimų įvykdė Jozuė?
11 Baigiantis 40 metų trukusioms izraelitų klajonėms po dykumą, Mozė išvardijo, kokių palaimų susilauks tauta pasirinkdama paklusnumo Dievui kelią. Jis išskaičiavo ir prakeikimus, kuriuos patirtų izraelitai nuspręsdami nepaklusti Jehovai (Pakartoto Įstatymo 27:11—28:10). Netrukus po to, kai Izraelis įžengė į Pažadėtąją žemę, Jozuė įvykdė Mozės nurodymus, susijusius su tais palaiminimais ir prakeikimais. Šešios Izraelio giminės stovėjo Hebalio kalno papėdėje, o kitos šešios giminės — prie Garizimo kalno. Levitai stovėjo viduryje esančiame slėnyje. Matyt, giminės, stovėjusios prie Hebalio kalno, tarė „Amen“ atsakydamos į prakeikimus, arba nelaimes, perskaitytas jų pusėn. Kitos giminės, stovėjusios Garizimo kalno papėdėje, atsakė į palaiminimus, kuriuos levitai skaitė jų pusėn (Jozuės 8:30-35).
12. Kokie buvo kai kurie levitų paskelbti prakeikimai?
12 Įsivaizduok, kad girdi levitus sakant: „Prakeiktas žmogus, kurs daro drožtinį ir liedintą paveikslą, nuobodą Viešpačiui, dailininkų rankų darbą, ir jį dės slaptoje vietoje. ... Prakeiktas, kurs negerbia savo tėvo ir motinos. ... Prakeiktas, kurs perkelia savo artimo ribas. ... Prakeiktas, kurs suklaidina aklą kelyje. ... Prakeiktas, kurs iškreipia teismą ateiviui, našlaičiui ir našlei. ... Prakeiktas, kurs sugula su savo tėvo žmona ir atidengia jo patalo uždangą. ... Prakeiktas, kurs paleistuvauja su kuriuo nors gyvuliu. ... Prakeiktas, kurs sugula su savo seserimi, savo tėvo ar motinos dukterimi. ... Prakeiktas, kurs sugula su savo uošve. ... Prakeiktas tebūna, kas slapčia užmuštų savo artimą. ... Prakeiktas, kas ima dovanų, kad užmuštų, išliedamas nekaltą kraują. ... Prakeiktas, kas nesilaiko šito įstatymo žodžių ir jų nevykdo darbu.“ Po kiekvieno prakeikimo giminės, stovinčios prie Hebalio kalno, sako „Amen“ (Pakartoto Įstatymo 27:15-26).
13. Kaip tu savais žodžiais išreikštum kai kuriuos levitų paskelbtus palaiminimus?
13 Dabar įsivaizduok, kad girdi, kaip stovintieji prie Garizimo kalno garsiai atsako į kiekvieną levitų ištariamą palaiminimą: „Tu būsi palaimintas mieste ir lauke. Palaimintas tavo įsčios vaisius, tavo žemės vaisius ir tavo galvijų vaisius, tavo jaučių bandos ir tavo avių tvartai. Palaiminti tavo kluonai ir palaiminta, ką susitaupei. Tu būsi palaimintas įeidamas ir išeidamas“ (Pakartoto Įstatymo 28:3-6).
14. Už ką izraelitai būtų galėję gauti palaimų?
14 Ko reikėjo norint būti taip palaimintam? Pranešime sakoma: „Jei klausysi Viešpaties, tavo Dievo, balso, vykdydamas ir laikydamas visus jo paliepimus, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, Viešpats, tavo Dievas, padarys tave prakilnesne už visas esančias žemėje tautas. Ir tu būsi palaimintas visais šiais palaiminimais, kadangi tu paklusnus buvai Viešpaties, savo Dievo, balsui“ (Pakartoto Įstatymo 28:1; 28:2, ŠvR). Taip, norint džiaugtis Dievo palaimomis reikėjo paklusti Dievui. O ką galima pasakyti apie mus šiandien? Ar mes kiekvienas pasirinksime palaimas ir gyvenimą toliau ‛klausydami [„Jehovos“, NW] balso’? (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20)
Panagrinėkime atidžiau
15. Kokia buvo palaiminimo, užrašyto Pakartoto Įstatymo 28:3, esmė ir kuo jis naudingas mums?
15 Pamąstykime apie tam tikras palaimas, kuriomis būtų galėjęs džiaugtis izraelitas paklusdamas Jehovai. Pavyzdžiui, Pakartoto Įstatymo 28:3 sakoma: „Tu būsi palaimintas mieste ir lauke.“ Dievo palaiminimas nepriklauso nuo vietos ar paskyrimo. Kai kurie galbūt jaučiasi suvaržyti savo aplinkybių dėl to, kad gyvena ekonomiškai nualintoje vietovėje arba karo draskomoje šalyje. Kiti galbūt trokšta tarnauti Jehovai kitokioje vietoje. Kai kurie krikščionys vyrai gali nusivilti, kad susirinkime jie nepaskiriami tarnybiniais padėjėjais arba vyresniaisiais. Krikščionės moterys kartais nusimena, kad negali tarnauti visalaikėje tarnyboje pionierėmis arba misionierėmis. Tačiau kiekvienas, kuris ‛klauso Jehovos balso ir vykdo visus jo paliepimus’, bus palaimintas dabar ir visą amžinybę.
16. Kaip principas, esantis Pakartoto Įstatymo 28:4, atsiliepia Jehovos organizacijai šiandien?
16 Pakartoto Įstatymo 28:4 sakoma: „Palaimintas tavo įsčios vaisius, tavo žemės vaisius ir tavo galvijų vaisius, tavo jaučių bandos ir tavo avių tvartai.“ Čia vartojamas hebrajiškas vienaskaitinis įvardis, išverstas žodžiu „tavo“, nurodo, jog tai patirtų kiekvienas paklusnus izraelitas. O ką galima pasakyti apie paklusnius Jehovos tarnus šiandien? Jehovos Liudytojų organizacija didėja ir plečiasi visame pasaulyje dėl to, kad Dievas laimina uolias daugiau kaip 5000000 gerosios naujienos apie Karalystę skelbėjų pastangas (Morkaus 13:10). Ir matomos tolesnio didėjimo galimybės, nes 1995 metais Viešpaties Vakarienėje dalyvavo per 13000000 žmonių. Ar tu patiri Karalystės palaimas?
Izraelio apsisprendimas buvo svarbus
17. Nuo ko priklausė, ar žmogui ‛teks’ palaiminimai, ar prakeikimai?
17 Iš esmės palaimos turėjo tekti paklusniam izraelitui. Buvo pažadėta: „Ateis tau visi šitie palaiminimai ir tau teks“ (Pakartoto Įstatymo 28:2). Panašiai buvo pasakyta apie prakeikimus: „Visi šie keikimai ant tavęs užeis ir tave užklups“ (Pakartoto Įstatymo 28:15, ŠvR). Jei tu būtum buvęs senovės laikų izraelitas, ar tau būtų ‛tekę’ palaiminimai, ar ‛užklupę’ prakeikimai? Tai būtų priklausę nuo tavo paklusnumo ar nepaklusnumo Dievui.
18. Kaip izraelitai būtų galėję išvengti prakeikimų?
18 Pakartoto Įstatymo 28:15-68 skaudžios nepaklusnumo pasekmės išdėstomos kaip prakeikimai. Kai kurie iš jų tiesiogiai priešingi palaiminimams už paklusnumą, išvardytiems Pakartoto Įstatymo 28:3-14. Izraelio tauta dažnai susilaukdavo rūsčių prakeikimo rezultatų, nes pasirinkdavo klaidingą garbinimą (Ezdro 9:7; Jeremijo 6:6-8; 44:2-6). Kaip liūdna! Tokių pasekmių būtų buvę galima išvengti teisingai pasirenkant, tai yra paklūstant naudingiems Jehovos įstatymams bei principams, kuriais buvo aiškiai nustatytas gėris ir blogis. Daugelis šiandien patiria skausmą ir tragedijas, nes nusprendžia elgtis priešingai Biblijos principams; jie laikosi klaidingos religijos, elgiasi amoraliai seksualiniu atžvilgiu, vartoja uždraustus narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu ir kitais dalykais. Kaip ir senovės Izraelyje bei Jude, tokiu blogu pasirinkimu užsitraukiamas Dievo nepritarimas ir patiriamas bereikalingas širdies skausmas (Izaijo 65:12-14).
19. Apibūdink, kokiomis sąlygomis gyvendavo Judas ir Izraelis, kai jie nuspręsdavo paklusti Jehovai.
19 Izraelis tik tada patirdavo gausių palaimų ir turėdavo ramybę, kai būdavo paklusnus Jehovai. Pavyzdžiui, apie karaliaus Saliamono valdymo laiką mes skaitome: „Judo ir Izraelio žmonių buvo kaip smilčių pajūryje; jie valgė, gėrė ir linksminosi. ... Judas ir Izraelis, nuo Dano iki Bersabėjos, gyveno saugiai, kiekvienas žmogus po savo vynmedžiu ir figmedžiu per visas Saliamono dienas“ (1 Karalių 4:20-25, Brb red.). Net karaliaus Dovydo laikais, paženklintais didelės Dievo priešų opozicijos, tauta jautė Jehovos paramą ir gaudavo palaimų, kai pasirinkdavo paklusnumo tiesos Dievui kelią (2 Samuelio 7:28, 29; 8:1-15).
20. Kuo Dievas yra tikras žmonių atžvilgiu?
20 Ar tu būsi paklusnus ar nepaklusnus Dievui? Izraelitai galėjo apsispręsti. Nors mes visi paveldėjome iš Adomo nuodėmingus polinkius, mes taip pat gavome laisvo apsisprendimo dovaną. Nepaisydami Šėtono, šio piktojo pasaulio ir savo netobulybės, mes galime apsispręsti teisingai. Be to, mūsų Kūrėjas yra tikras, kad esant visiems mėginimams ir gundymams bus žmonių, kurie apsispręs teisingai ne tik žodžiais, bet ir darbais (1 Petro 5:8-10). Ar tu būsi tarp jų?
21. Kas bus nagrinėjama kitame straipsnyje?
21 Kitame straipsnyje mes galėsime įvertinti savo požiūrį ir veiksmus praeities pavyzdžių šviesoje. Tegu kiekvienas iš mūsų su dėkingumu atsiliepia į Dievo žodžius, pasakytus per Mozę: „Leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas“ (Pakartoto Įstatymo 30:19, Brb red.).
Kaip tu atsakytum?
◻ Ką padarė Jehova, kad nuodėmingi žmonės galėtų gauti palaimų?
◻ Kas yra prakeikimai?
◻ Kaip izraelitai galėjo gauti palaiminimus, o ne prakeikimus?
◻ Kokias palaimas patirdavo Izraelis paklusdamas Dievui?
[Iliustracija 22 puslapyje]
Izraelitai susirinko prie Garizimo ir Hebalio kalnų
[Šaltinio nuoroda]
Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.