Kaip pradėti vaikščioti su Dievu

„Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (JOKŪBO 4:8).

1, 2. Kodėl, tavo nuomone, tarnauti Jehovai yra didelė privilegija?

VIENAS vyras ilgus metus kalėjo. Paskui jam buvo liepta pasirodyti tos šalies valdovui. Įvykiai rutuliojosi greitai. Netikėtai jis buvo priimtas tarnybon pas galingiausią to meto monarchą žemėje. Buvusį kalinį paskyrė į labai atsakingas pareigas ir suteikė nepaprastą garbę. Tas vyras — Juozapas. Kažkada jo kojos buvo sukaustytos grandinėmis, o štai dabar jis vaikščiojo su karaliumi! (Pradžios 41:14, 39-43; Psalmių 104:17, 18)

² Šiandien žmonės turi galimybę stoti tarnybon pas daug galingesnį asmenį negu Egipto faraonas. Visatos Aukščiausiasis kviečia mus visus tarnauti jam. Kokia stulbinanti privilegija — tarnauti ir ugdytis artimus santykius su Jehova, visagaliu Dievu! Raštuose jam priskiriama nepaprasta galia ir puikumas, taip pat ramybė, grožis bei malonumas (Ezechielio 1:26-28; Apreiškimas 4:1-3). Jis viską daro su meile (1 Jono 4:8). Niekada nemeluoja (Skaičių 23:19). Jehova niekuomet neapvilia jam ištikimų žmonių (Psalmių 17:26). Prisiderindami prie jo teisingų reikalavimų, džiaugiamės laimingu bei prasmingu gyvenimu dabar ir turime amžinojo gyvenimo viltį (Jono 17:3). Nė vienas žmogiškas valdovas nesuteikia bent šiek tiek panašių palaimų ar privilegijų.

 3. Kaip Nojus „vaikščiojo su Dievu“?

³ Prieš daug metų patriarchas Nojus nusprendė gyventi pagal Dievo valią ir tikslą. Apie jį Biblijoje sakoma: „Noė buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu“ (Pradžios 6:9). Žinoma, Nojus tiesiogiai nevaikščiojo su Jehova, nes „Dievo niekas niekada nėra matęs“ (Jono 1:18). Nojus vaikščiojo su Dievu ta prasme, kad darė, ką Dievas nurodė. Savo gyvenime atsidavusiai vykdęs Jehovos valią, Nojus puoselėjo šiltus, artimus santykius su Visagaliu Dievu. Kaip ir Nojus, milijonai šiandien ‛vaikščioja su Dievu’ laikydamiesi Jehovos patarimų bei nurodymų. Kaip stoti į tą kelią?

Būtinas tikslus pažinimas

 4. Kaip Jehova moko savo žmones?

⁴ Norėdami vaikščioti su Jehova, pirmiausia turime pažinti jį. Izaijas pranašavo: „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas bus patalpintas kalnų viršūnėje ir bus iškilęs viršum kauburių. Į jį plauks visos tautos. Daug tautų eis ir sakys: Ateikite ir ženkime aukštyn į Viešpaties kalną, į Jokubo Dievo namus; jis mokys mus savo kelių ir mes vaikščiosime jo takais; nes iš Siono išeis įstatymas ir Viešpaties žodis — iš Jerusalės“ (Izaijo 2:2, 3). Mes galime pasitikėti, kad Jehova mokys visus, kurie stengiasi vaikščioti jo keliais. Jehova davė savo Žodį, Bibliją, ir padeda suprasti ją. Jis tai daro pirmiausia per „ištikimą ir protingą vergą“ (Mato 24:45-47, Naujasis Testamentas, vertė A. Jurėnas). Jehova naudojasi ‛ištikimu vergu’ teikti dvasinių pamokymų per Biblija pagrįstus leidinius, krikščionių sueigas bei nemokamas namų Biblijos studijas. Dievas dar padeda savo žmonėms suprasti jo Žodį per jo šventąją dvasią (1 Korintiečiams 2:10-16).

 5. Kodėl Rašto tiesa tokia brangi?

⁵ Nors ir nemokame pinigų už Biblijos tiesą, ji — vertinga. Studijuodami Dievo Žodį, sužinome apie patį Dievą — jo vardą, asmenybę, jo tikslą bei elgesį su žmonėmis. Gauname nuraminančius atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus: kodėl mes čia? kodėl Dievas leidžia kentėti? kas mūsų laukia ateityje? kodėl senstame ir mirštame? ar yra gyvenimas po mirties? Be to, sužinome Dievo valią mums, tai yra kaip turime vaikščioti, kad visiškai jam įtiktume. Pamatome, kad jo reikalavimai nuosaikūs ir nepaprastai naudingi, jei jų laikomės. Be Dievo mokymo niekada nesuprastume tokių dalykų.

 6. Kokį kelią galime pasirinkti tiksliai pažindami Bibliją?

⁶ Veiksminga Biblijos tiesa skatina mus keisti savo gyvenimą (Žydams 4:12). Prieš pažindami Raštus galbūt vaikščiojome „laikydamiesi šio pasaulio papročių“ (Efeziečiams 2:2). Bet tikslus Dievo Žodžio pažinimas mums aiškiai nurodo kitokią kryptį, taigi galime ‛elgtis, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patikti’ (Kolosiečiams 1:10). Koks džiaugsmas pradėti vaikščioti su Jehova, nuostabiausiu Asmeniu visoje visatoje! (Luko 11:28)

Pasiaukojimas ir krikštas — du svarbūs žingsniai

 7. Kokia tiesa apie žmonių valdymą paaiškėja studijuojant Dievo Žodį?

⁷ Vis geriau suprasdami Bibliją, imame tyrinėti žmonių veiklą bei savo pačių gyvenimą dvasinėje Dievo Žodžio šviesoje. Taip paaiškėja svarbi tiesa. Tą tiesą prieš daugelį metų paskelbė pranašas Jeremijas: „Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogaus valdžioje jo kelias ir ne nuo žmogaus pareina vaikščioti ir vesti savo žingsnius“ (Jeremijo 10:23). Visiems žmonėms reikia Dievo vadovavimo.

 8. a) Kas skatina žmones pasiaukoti Dievui? b) Kas yra krikščioniškas pasiaukojimas?

⁸ Suvokdami šią itin svarbią tiesą, imame ieškoti Jehovos vadovavimo. O meilė Dievui skatina mus paaukoti jam savo gyvenimą. Pasiaukoti Dievui reiškia kreiptis į jį malda ir rimtai pažadėti skirti savo gyvenimą jo tarnybai bei ištikimai vaikščioti jo keliais. Taip elgdamiesi sekame pavyzdžiu Jėzaus, kuris atsidavė Jehovai tvirtai pasiryžęs vykdyti jo valią (Žydams 10:7).

 9. Kodėl kai kurie asmenys paaukoja savo gyvenimą Jehovai?

⁹ Jehova Dievas niekada nieko neverčia aukotis jam. (Palygink 2 Korintiečiams 9:7.) Be to, Dievas nelaukia, kad aukotume jam savo gyvenimą trumpalaikių emocijų paveikti. Prieš pasikrikštydamas asmuo jau turi būti mokinys, o tai reikalauja uoliausių pastangų siekti pažinimo (Mato 28:19, 20). Paulius maldavo jau pasikrikštijusius asmenis ‛aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, — jų sąmoningą tarnavimą’ (Romiečiams 12:1, Brb red.). Mes sąmoningai pasiaukojame Jehovai Dievui. Sužinoję, ko reikia, ir kruopščiai viską apsvarstę, noriai ir džiugiai paaukojame savo gyvenimą Dievui (Psalmių 110:3, Brb red.).

10. Kaip pasiaukojimas susijęs su krikštu?

¹⁰ Dievui maldoje išsakę savo pasiryžimą vaikščioti jo keliais, žengiame kitą žingsnį. Savo pasiaukojimą parodome krikštu vandenyje. Tai viešas pareiškimas, kad prisiekėme vykdyti Dievo valią. Pradėjęs savo žemiškąją tarnybą, Jėzus buvo Jono pakrikštytas ir tuo davė mums pavyzdį (Mato 3:13-17). Paskui Jėzus įpareigojo savo pasekėjus daryti mokinius ir krikštyti juos. Taigi pasiaukojimas ir krikštas yra būtini žingsniai visiems, kas trokšta vaikščioti su Jehova.

11, 12. a) Kaip krikštas palyginamas su vestuvėmis? b) Kuo mūsų santykiai su Jehova panašūs į ryšį tarp vyro ir žmonos?

¹¹ Tapti pasiaukojusiu, krikštytu Jėzaus Kristaus mokiniu yra šiek tiek panašu kaip susituokti. Daugelyje šalių iki vedybų dienos praeina keletas etapų. Vyras ir moteris susitinka, susipažįsta ir įsimyli. Paskui būna sužadėtuvės. Vestuvės yra viešas parodymas, kas buvo nuspręsta tarp dviejų žmonių — susituokti ir kartu gyventi kaip vyras ir žmona. Būtent vestuvės žymi tų ypatingų santykių pradžią. Ta data — santuokos įsigaliojimas. Panašiai ir krikštas ženklina pradžią gyvenimo, paaukoto atsidavusiai vaikščioti su Jehova.

¹² Štai kitas pavyzdys. Po vestuvių meilė tarp vyro ir žmonos turi augti ir tvirtėti. Kad taptų artimesni vienas kitam, abu sutuoktiniai turi nesavanaudiškai stengtis išsaugoti ir stiprinti savo vedybinius ryšius. Nors mes ir nesusituokiame su Dievu, po krikšto turime stengtis išlaikyti artimus santykius su Jehova. Jis stebi ir vertina mūsų pastangas vykdyti jo valią ir artėja prie mūsų. „Artinkitės prie Dievo, — rašo mokinys Jokūbas, — ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8).

Eiti Jėzaus pėdomis

13. Kieno pavyzdžiu turime sekti norėdami vaikščioti su Dievu?

¹³ Norėdami vaikščioti su Jehova, turime sekti Jėzaus Kristaus parodytu pavyzdžiu. Apaštalas Petras rašė: „Jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis“ (1 Petro 2:21). Kadangi Jėzus buvo tobulas, o mes — netobuli, negalime visiškai tiksliai sekti juo. Vis dėlto Jehova tikisi, kad darysime viską, ką galime. Apsvarstykime penkis Jėzaus gyvenimo bei tarnybos bruožus, kuriuos pasiaukoję krikščionys turi stengtis imituoti.

14. Ką reiškia pažinti Dievo Žodį?

¹⁴ Jėzus turėjo tikslų ir platų Dievo Žodžio pažinimą. Savo tarnyboje jis dažnai cituodavo iš Hebrajiškųjų Raštų (Luko 4:4, 8). Žinoma, nedori religiniai to meto vadovai irgi cituodavo Raštus (Mato 22:23, 24). Skirtumas tas, kad Jėzus suprato Raštų prasmę ir jų patarimus taikė savo gyvenime. Jis žinojo ne tik Įstatymo raidę, bet ir tikrąją jo dvasią. Sekdami Kristaus pavyzdžiu, mes irgi turime stengtis suprasti Dievo Žodį — suvokti jo prasmę, arba dvasią. Tada tapsime Dievo pripažintais darbininkais, sugebančiais ‛be iškraipymų skelbti tiesos žodį’ (2 Timotiejui 2:15).

15. Kokį pavyzdį Jėzus parodė kalbėdamas apie Dievą?

¹⁵ Kristus Jėzus kalbėjo kitiems apie savo dangiškąjį Tėvą. Jėzus nenuslėpė Dievo Žodžio žinių. Net jo priešai vadino jį „Mokytoju“, nes kur jis beeidavo, visur kalbėdavo kitiems apie Jehovą ir jo tikslus (Mato 12:38). Jėzus viešai skelbė šventyklos teritorijoje, sinagogose, miestuose ir kaimo vietovėse (Morkaus 1:39; Luko 8:1; Jono 18:20). Jis mokė kantriai bei maloniai ir rodė meilę tiems, kuriems padėdavo (Mato 4:23). Sekantys Jėzaus pavyzdžiu irgi randa daug vietų bei būdų mokyti kitus apie Jehovą Dievą ir jo nuostabius tikslus.

16. Kiek artimas buvo Jėzus Jehovos bendragarbintojams?

¹⁶ Jėzus buvo labai artimas tiems, kurie garbino Jehovą. Kartą Jėzui kalbant minioms, jo motina ir netikintys broliai atėjo susitikti su juo. Biblijoje sakoma: „Kažkas jam pranešė: ‛Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti.’ Jis atsakė pranešusiam: ‛Kas gi mano motina ir kas mano broliai?’ Ir ištiesęs ranką į mokinius tarė: ‛Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina’“ (Mato 12:47-50). Tai nereiškia, kad Jėzus atmetė savo šeimą, nes tolesni įvykiai rodo, jog taip nebuvo (Jono 19:25-27). Tačiau šis pranešimas pabrėžia Jėzaus meilę bendratikiams. Šiandien vaikščiojantys su Dievu irgi ieško draugystės su kitais Jehovos tarnais, ir jų meilė jiems auga (1 Petro 4:8).

17. Ką Jėzui reiškė vykdyti savo dangiškojo Tėvo valią ir kaip tai turėtų paveikti mus?

¹⁷ Vykdydamas Dievo valią, Jėzus parodė meilę savo dangiškajam Tėvui. Jėzus visur pakluso Jehovai. Jis pasakė: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą“ (Jono 4:34). Kristus dar pasakė: „Visuomet darau, kas [Dievui] patinka“ (Jono 8:29). Jėzus taip mylėjo savo dangiškąjį Tėvą, kad „nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Filipiečiams 2:8). Todėl Jehova palaimino Jėzų ir suteikė jam valdžią bei garbę, mažesnę tik už paties Jehovos (Filipiečiams 2:9-11). Kaip ir Jėzus, savo meilę Dievui parodome klausydami jo įsakymų ir vykdydami jo valią (1 Jono 5:3).

18. Kokį pavyzdį Jėzus davė maldos atžvilgiu?

¹⁸ Jėzus dažnai melsdavosi. Jis meldėsi savo krikšto metu (Luko 3:21). Prieš išsirinkdamas 12 apaštalų, jis visą naktį paskyrė maldai (Luko 6:12, 13). Jėzus mokė savo pasekėjus, kaip reikia melstis (Luko 11:1-4). Vakarą prieš savo mirtį jis meldėsi už savo mokinius ir kartu su jais (Jono 17:1-26). Malda buvo svarbi Jėzaus gyvenimo dalis; ji turi būti svarbi ir mūsų gyvenime, nes esame jo pasekėjai. Kokia garbė kreiptis malda į visatos Suvereną! Be to, Jehova atsako į maldas, nes Jonas rašė: „Mes tvirtai pasitikime juo, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso. O jeigu žinome, kad jis mūsų išklauso, ko tik prašome, tai ir žinome turį, ko esame prašę“ (1 Jono 5:14, 15).

19. a) Kokias Jėzaus savybes turime imituoti? b) Kuo mums naudinga studijuoti Jėzaus gyvenimą ir tarnybą?

¹⁹ Kruopščiai tyrinėjant žemiškąjį Jėzaus Kristaus gyvenimą bei tarnybą, yra tiek daug ko pasimokyti! Pamąstykime apie jo akivaizdžias savybes: meilę, užuojautą, gerumą, jėgą, nuosaikumą, supratingumą, nuolankumą, drąsą bei nesavanaudiškumą. Kuo daugiau sužinome apie Jėzų, tuo labiau trokštame būti jo ištikimais pasekėjais. Jėzaus pažinimas priartina mus arčiau prie Jehovos. Juk Jėzus buvo tobulas savo dangiškojo Tėvo atspindys. Jis buvo toks artimas Jehovai, kad galėjo pasakyti: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jono 14:9)

Tikėk, kad Dievas palaikys tave

20. Kaip mums įgyti pasitikėjimo vaikščiojant su Jehova?

²⁰ Kai vaikai tik mokosi vaikščioti, jų žingsniai būna netvirti. Kaip jie išmoksta gerai žingsniuoti? Tik atkakliai treniruodamiesi. Vaikščiojantys su Jehova stengiasi eiti pasitikėdami, tvirtu žingsniu. Tam reikia laiko ir ištvermės. Paulius nurodė, jog svarbu atkakliai stengtis vaikščioti su Dievu. Jis rašė: „Pagaliau, broliai, prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui, — o jūs taip ir elgiatės, — tai darykite vis daugiau pažangos! (1 Tesalonikiečiams 4:1)

21. Kokių palaimų susilaukiame vaikščiodami su Jehova?

²¹ Jeigu esame visiškai atsidavę Dievui, jis padės mums nenustoti vaikščioti su juo (Izaijo 40:29-31). Niekas, ką siūlo pasaulis, negali lygintis su palaimomis, kurias jis teikia einantiems jo keliu. Jis ‛moko mus, kas naudinga, ir veda keliu, kuriuo turėtume eiti. Ir jei klausome jo įsakymų, mūsų ramybė bus kaip upė ir mūsų teisumas kaip jūros bangos’ (Izaijo 48:17, 18, Brb red.). Priimdami kvietimą vaikščioti su Dievu ir ištikimai to laikydamiesi, galime džiaugtis taika su juo amžinai.

Kaip tu atsakytum?

◻ Kodėl yra garbė vaikščioti su tikruoju Dievu?

◻ Kodėl studijavimas, pasiaukojimas ir krikštas yra pirmieji žingsniai norint vaikščioti su Jehova?

◻ Kaip galime sekti Jėzaus pėdomis?

◻ Iš kur žinome, kad Jehova palaikys mus, jeigu vaikštome su juo?

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Studijavimas, pasiaukojimas ir krikštas yra pirmieji žingsniai norint vaikščioti su Dievu