Ar tavo požiūris turi būti platesnis?
PO NIOKOJANČIO žemės drebėjimo Vakarų Japonijos mieste Kobėje pasiaukojantys savanoriai atskubėjo į pagalbą nukentėjusiems gyventojams. Tačiau atvykusi gydytojų brigada sužinojo, kad jų prašymą suteikti medicinos priemonių vienas miesto sveikatos skyriaus pareigūnas atmetė. Tas asmuo, didelės municipalinės ligoninės direktorius, norėjo, kad nukentėjusieji kreiptųsi į Kobės ligonines ir jų, o ne pagalbos centrų gydytojai skirtų brangius įšvirkščiamus vaistus. Galiausiai gydytojų prašymas buvo patenkintas, bet pareigūno pradinis nelankstumas bei gailesčio stoka sukėlė didelę kritiką.
Galbūt ir tau teko sutikti panašų nepalankų pareigūną. O gal pats taip pasielgei su kuo nors. Ar nebūtų naudingiau išsiugdyti platesnį požiūrį?
Žvelk plačiu požiūriu
Žmonės paprastai žvelgia į viską vienu požiūriu, todėl jų samprata yra ribota. Dažnai tai priklauso nuo išsilavinimo, patirties bei kilmės. Išmintingiau nuspręsi stengdamasis į viską žvelgti plačiau. Pavyzdžiui, eini judria sankryža, kurioje nėra šviesoforo: ar protinga būtų žiūrėti tik į priekį? Žinoma, ne. Panašiai yra ir su tavo mąstysena: jei stengiesi plėsti akiratį, kad aprėptumei visumą, tavo sprendimai ir veiksmai bus tinkami. Tai gali net išgelbėti gyvybę.
Matyt, mes visi turėtume išmokti plačiau mąstyti. Tad paklausk savęs: ‛Į ką man būtų naudinga žvelgti platesniu požiūriu?’
Mūsų požiūris į kitus
Ką matai žvelgdamas į kitus? Ar tu linkęs manyti, jog tai, ką jie sako ar daro, yra balta arba juoda, tarsi nebūtų kitų spalvų bei atspalvių? Ar kieno nors žodžius laikai arba komplimentu, arba įžeidimu? Ar manai, kad žmogus gali būti visiškai teisus arba absoliučiai neteisus? Turėdamas tokį požiūrį, ar nebūtumei panašus į fotografą, ignoruojantį didžiulę puikių rudens tonų bei atspalvių įvairovę, lyg būtų tik juoda ir balta spalvos. O gal tu linkęs sutelkti dėmesį į nepatrauklius asmenybės bruožus panašiai kaip keliautojas, kuris, suerzintas aplaidžių lankytojų paliktos šiukšlių krūvelės, nebesimėgauja gražiu vaizdu. (Palygink Ekleziasto 7:16.)
Daug galime pasimokyti iš Jehovos požiūrio į žmogaus klaidas. Žinodamas žmogaus silpnybes bei trūkumus, jis nenori sutelkti dėmesio į juos. Dėkingas psalmininkas sakė: „Jei tu, Viešpatie, paisysi nuodėmių, ... kas išliks gyvas?“ (Psalmių 130:3) Jehova noriai atleidžia nuodėmes atgailaujantiems nusidėjėliams kilniai ištrindamas jas, kad tai nesugadintų mūsų santykių su juo (Psalmių 51:1, Brb red.; 103:12). Jehova pasakė apie karalių Dovydą, kartą sunkiai nusidėjusį su Batšeba, jog jis yra vyras, „kuris... sekė manim visa širdimi, darydamas tik tai, kas dora mano akyse“ (1 Karalių 14:8). Kodėl Dievas taip pasakė apie Dovydą? Todėl, kad jis žvelgė į gerąsias atgailaujančio Dovydo savybes. Jis apsvarstė visas aplinkybes ir nutarė likti gailestingas savo tarnui.
Jėzus Kristus nepriekaištingai atspindėjo tokį platų požiūrį į kitų klaidas (Jono 5:19). Matydamas savo apaštalų trūkumus, Jėzus buvo gailestingas ir supratingas. Apie netobulus žmones jis pasakė, jog net jei ‛dvasia ryžtinga, kūnas silpnas’ (Mato 26:41). Turėdamas tai omenyje, su savo apaštalais, turėjusiais silpnybių ir klydusiais, Jėzus elgėsi kantriai ir supratingai. Jis sutelkė dėmesį ne į jų trūkumus, o į gerus bruožus.
Kartą pataisęs apaštalus dėl jų ginčo, kuris iš jų didžiausias, Jėzus pridūrė: „Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas. Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių“ (Luko 22:24-30). Taip, nepaisydamas apaštalų daugelio trūkumų, Jėzus priminė apie jų ištikimybę ir meilę jam (Patarlių 17:17). Jėzus neabejojo tuo, ką jie gali ir turi nuveikti, todėl sudarė su jais Karalystės sandorą. Iš tikrųjų ‛Jėzus parodė jiems savo meilę iki galo’ (Jono 13:1).
Tad jei kieno nors bruožai bei klaidos tave erzina, būk kaip Jehova ir Jėzus. Ugdykis platesnį požiūrį ir stenkis aprėpti visumą. Tuomet bus lengviau mylėti ir vertinti brolius.
Materialinės dovanos
Duoti yra viena iš džiugių krikščionies privilegijų. Tačiau gal mūsų dosnumas yra vienpusis, pavyzdžiui, tik lauko tarnyba? (Mato 24:14; 28:19, 20) Gal turėtume būti dosnesni ir pasirūpinti materialine kitų gerove? Žinoma, visi krikščionys pačiomis svarbiausiomis laiko dvasines dovanas (Jono 6:26, 27; Apaštalų darbai 1:8). Tačiau kaip svarbu duoti dvasinių dovanų, taip būtina pasirūpinti ir materialinėmis aukomis (Jokūbo 2:15, 16).
Galvodami apie mūsų susirinkimo bei visų kitų dvasinių brolių būtinus poreikius, galime geriau suvokti, kaip padėti jiems. Kai tie, kurių finansinė padėtis geresnė, dosniai dalijasi su kitais, būna lygybė. Taip pasirūpinama visais mūsų broliais. Vienas krikščionių vyresnysis pasakė: „Jei ko nors stinga vienur, pasirūpina broliai kitur. Jei šie negali padėti, dar kur nors atsiranda brolių, kuriems tai įmanoma. Tad visame pasaulyje mūsų broliai nebūna apleisti. Pasaulinė brolija tikrai nuostabi“ (2 Korintiečiams 8:13-15; 1 Petro 2:17).
Viena krikščionė, labai troškusi dalyvauti tarptautiniame kongrese Rytų Europoje, tiesiog negalėjo ten nukeliauti. Tačiau ji girdėjo, jog tenykščiams broliams labai reikia Biblijų, todėl per vieną vykstantį bendratikį paaukojo joms lėšų. Ji buvo laiminga, kad pasidalijo su užsienio broliais (Apaštalų darbai 20:35).
Stengdamasis plačiau mąstyti, tu gali dar labiau prisidėti prie nuolat didėjančio pasaulinio Biblijos mokymo darbo ir džiaugtis pats bei džiuginti kitus (Pakartoto Įstatymo 15:7; Patarlių 11:24; Filipiečiams 4:14-19).
Duodant patarimą
Jei reikia patarti ar pataisyti, apgalvota rami argumentacija padės mums užsipelnyti bendratikių pagarbą ir veiksmingai paremti. Nesunku sutelkti dėmesį į keletą faktų ir skubiai vienašališkai nuspręsti. Tuo parodysime savo siaurą ar net ribotą mąstymą, panašiai kaip Jėzaus dienų religiniai vadovai, linkę apsunkinti kitus nesuskaičiuojamomis taisyklėmis (Mato 23:2-4). O jei vengiame kraštutinumų ir duodame gerą Rašto principais tvirtai pagrįstą patarimą, atspindintį Jehovos teisingą, bet apgalvotą ir gailestingą galvoseną, kitiems bus daug lengviau jį priimti ir taikyti sau.
Prieš keletą metų kelių susirinkimų jauni broliai susirinkdavo sportuoti. Deja, juos užvaldė noras lenktyniauti ir jie ėmė svaidytis šiurkščiais žodžiais. Kaip tų susirinkimų vyresnieji išsprendė šią problemą? Suprasdami jaunimo pramogų poreikį, jie nesiūlė mesti sportinių žaidimų (Efeziečiams 5:17; 1 Timotiejui 4:8). Broliai griežtai, bet supratingai perspėjo, kur nuvestų lenktyniavimas. Jie taip pat davė naudingų pasiūlymų, pavyzdžiui, pasikviesti draugėn vyresnių atsakingų brolių. Jaunimas įvertino ir maloniai priėmė išmintingus nuosaikius patarimus. Be to, jie dar labiau ėmė gerbti ir mylėti vyresniuosius.
Mokykis žvelgti plačiau
Jei tu ir nesi sąmoningai nusistatęs prieš ką nors, vis tiek stenkis mąstyti plačiau. Studijuodamas Dievo Žodį, apmąstyk jį, kad galėtum suvokti ir vertinti Jehovos mąstyseną (Psalmių 139:17). Stenkis suprasti, kodėl kuris nors Biblijos tvirtinimas yra būtent toks bei kokiais principais jis paremtas, ir vertink viską Jehovos požiūriu. Tai derinsis su Dovydo malda: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie, mokyk mane savo takų. Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane“ (Psalmių 25:4, 5).
Plačiau mąstydamas, susilauksi palaimų. Viena iš jų — tai nuosaikaus ir supratingo žmogaus reputacija. Galėsi tinkamiau bei supratingiau padėti įvairiomis aplinkybėmis. Taip palaikysi nuostabią krikščionių brolijos vienybę bei darną.
[Iliustracijos 12 puslapyje]
Dosnus dalijimasis su kitais teikia džiaugsmo davėjui ir patinka mūsų dangiškajam Tėvui