Būk nusiteikęs laukti!
„Lauksiu savo išgelbėjimo Dievo! Mano Dievas išklausys mane“ (MICHĖJO 7:7, Brb).
1, 2. a) Kaip blogas požiūris pakenkė izraelitams dykumoje? b) Kas gali atsitikti krikščioniui, neugdančiam deramo požiūrio?
NUO požiūrio priklauso, kaip žmogus žvelgia į daug ką — su pasitikėjimu ar nepatikliai. Dykumoje izraelitai buvo stebuklingai maitinami mana. Regėdami nederlingus plotus, jie turėjo būti labai dėkingi Jehovai už aprūpinimą. Tauta privalėjo rodyti pasitikėjimą. Tačiau buvo kitaip: izraelitai minėjo visokius Egipto valgius ir skundėsi, kad mana neskani. Koks blogas požiūris! (Skaičių 11:4-6)
2 Ir nūdien krikščionys į daug ką gali žvelgti džiugiai arba niūriai. Deramai nenusiteikę, krikščionys lengvai gali netekti džiaugsmo, o tai pavojinga, nes Nehemijas tvirtino: „Viešpaties džiaugsmas — [mūsų] stiprybė“ (Nehemijo 8:10, Brb). Optimistiškas, džiugus požiūris mus stiprina ir palaiko taiką bei vienybę susirinkime (Romiečiams 15:13; Filipiečiams 1:25).
3. Kaip pozityvus požiūris padėjo Jeremijui sunkiais laikais?
3 Jeremijas neprarado pozityvaus požiūrio, nors ir gyveno sunkiais laikais. Būdamas siaubingų įvykių Jeruzalėje 607 m. p. m. e. liudininkas, jis vis dėlto mąstė apie tai, kas stiprino: Jehova nepamirš Izraelio ir tauta išliks gyva. Raudų knygoje Jeremijas rašė: „Ištikimoji Viešpaties meilė niekada neišsenka, gailestingumo jam niekada nepristinga. Kas rytą jie nauji; didelė tavo ištikimybė!“ (Raudų 3:22, 23) Visais laikais sunkiausiomis aplinkybėmis Dievo tarnai stengėsi neprarasti optimistiško, netgi džiugaus požiūrio (2 Korintiečiams 7:4; 1 Tesalonikiečiams 1:6; Jokūbo 1:2).
4. Koks buvo Jėzaus požiūris ir kaip tai jam padėjo?
4 Praėjus šešiems šimtams metų nuo Jeremijo laikų, Jėzus ištvėrė optimizmo skatinamas. Apie tai sakoma: „Dėl jam [Jėzui] skirto džiaugsmo jis ištvėrė kančių stulpą, nepaisydamas gėdos ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Hebrajams 12:2, NW). Kęsdamas priešiškumą, persekiojimus, net agoniją ant kančių stulpo, Jėzus galvojo apie jam „skirtą džiaugsmą“. Šis džiaugsmas — tai privilegija išteisinti Jehovos visavaldystę, pašlovinti jo vardą ir ateityje suteikti dideles palaimas visiems klusniems žmonėms.
Ugdykis nuostatą, padedančią laukti
5. Kokiomis neretai pasitaikančiomis aplinkybėmis mokėjimas laukti padeda laikytis deramo požiūrio?
5 Laikydamiesi tokios kaip Jėzaus nuostatos, neprarasime Jehovos džiaugsmo, net jei ne viskas klostosi tokiu metu ir taip, kaip tikėjomės. Pranašas Michėjas sako: „O aš ieškosiu Viešpaties, lauksiu savo išgelbėjimo Dievo!“ (Michėjo 7:7, Brb; Raudų 3:21) Ir mes galime įrodyti moką laukti. Kaip? Įvairiopai. Pavyzdžiui, galbūt manome, kad koks nors atsakingas brolis klysta ir turi tuoj pat pasitaisyti. Mokėdami laukti, susimąstysime: ‛Ar jis tikrai suklydo, ar aš apsirinku? Jei tai jo klaida, gal Jehova leidžia įvykiams rutuliotis, nes žino, kad tas brolis pasitaisys, todėl nebūtinos griežtos priemonės?’
6. Kaip mokėjimas laukti padeda žmogui, besigrumiančiam su asmeninėmis problemomis?
6 Mokėkime laukti, jei vargina asmeninė problema arba grumiamės su kokia nors silpnybe. Galbūt prašome Jehovos paramos, tačiau niekas nesikeičia. Ką daryti? Stenkimės, kiek pajėgiame, kovoti su tuo sunkumu, ir nepraraskime pasitikėjimo Jėzaus žodžiais: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“ (Luko 11:9). Nenustok meldęs ir lauk Jehovos. Jis atsakys į tavo prašymą deramu metu ir taip, kaip yra numatęs (1 Tesalonikiečiams 5:17).
7. Kaip mokėjimas laukti nuteikia mus tikėtis laipsniško Biblijos sampratos tikslinimo?
7 Biblijos pranašystėms pildantis, susilaukiame kokios nors Rašto temos aiškesnio nušvietimo. Tačiau kartais galbūt manome, kad pernelyg vėlinamasi paaiškinti vieną ar kitą dalyką. Jei paaiškinimo, kurio taip norėtume, vis dar negauname, ar esame linkę laukti? Nepamiršk, kad Jehova apreikšdavo „Kristaus slėpinį“ pamažėl per 4000 metų laikotarpį (Efeziečiams 3:3-6). Tad ar galime nekantrauti? Argi abejojame, kad „ištikimas ir protingas vergas“ yra paskirtas „deramu laiku maitinti“ Jehovos tautą? (Mato 24:45; Jr, kursyvas mūsų) Argi atsisakysime Dievo siūlomo džiaugsmo, jei ir ne iki galo viską suprantame? Juk Jehova nusprendžia, kada ir kaip atskleisti ‛savo paslaptis’ (Amoso 3:7, Brb).
8. Kuo daugeliui yra naudingas Jehovos kantrumas?
8 Kai kurie krikščionys, daugelį metų ištikimai tarnavę Dievui, gali nusiminti manydami nebesulauksią „didingosios ir baisiosios Viešpaties dienos“ (Joelio 3:3, 4 [2:30, 31, Brb]). Vis dėlto jiems nederėtų pulti į neviltį ir prarasti optimistišką požiūrį. Petras patarė: „Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu“ (2 Petro 3:15). Dėl Jehovos kantrumo dar milijonai tyraširdžių žmonių sužinojo tiesą. Ar ne puiku? Be to, kuo ilgiau trunka Jehovos kantrybė, tuo daugiau galime ‛darbuotis savo išganymui su baime ir drebėdami’ (Filipiečiams 2:12; 2 Petro 3:11, 12).
9. Kaip mokėjimas laukti padės mums ištverti tuomet, kai mažai tepajėgiame tarnauti Jehovai?
9 Mokėdami laukti nenusiminsime, jei priešininkai, liga, amžius bei kiti sunkumai kliudo tarnauti Karalystei. Jehova tikisi, jog mes tarnausime jam iš visos širdies (Romiečiams 12:1). Vis dėlto nei Dievo Sūnus, ‛besigailintis vargšų ir beturčių’, nei Jehova nereikalauja daugiau, nei mes iš tikrųjų pajėgiame (Psalmyno 72:13, Brb). Todėl darykime ką galime ir kantriai laukime, kol aplinkybės pasikeis — šioje ar būsimoje santvarkoje. Atsiminkime: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems“ (Hebrajams 6:10).
10. Kokio Dievui nepriimtino bruožo galime išvengti mokėdami laukti? Paaiškink.
10 Nusiteikę laukti, nepakliūsime į puikybės spąstus. Kai kurie nepanorę laukti asmenys pasidarė atskalūnai. Galbūt jie įžvelgė būtinybę pakoreguoti sampratą kokiu nors Biblijos klausimu ar organizacinį reikalą, tačiau nenorėjo pripažinti, kad Jehovos dvasia ragina ištikimą ir protingą vergą tai padaryti Dievo nustatytu laiku, o ne kai mes norėtume. Bet koks pakeitimas turi derintis ne su mūsų, o su Jehovos valia. Išpuikėliškas atskalūnų požiūris iškreipia jų mąstyseną ir jie suklumpa. Ugdydamiesi tokią kaip Kristaus nuostatą, šie asmenys būtų galėję neprarasti džiaugsmo ir pasilikti Jehovos tautoje (Filipiečiams 2:5-8).
11. Kaip mums išmintingai naudoti laukimo laiką ir kokiais pavyzdžiais sekti?
11 Žinoma, laukti nereiškia tinginiauti ar tuščiai leisti laiką. Reikia darbuotis. Pavyzdžiui, būtina asmeniškai tyrinėti Bibliją ir rūpintis dvasiniais dalykais taip uoliai kaip ištikimi pranašai bei angelai. Apie tai Petras sakė: „Šito išganymo ieškojo ir jį tyrinėjo pranašai... Į tuos dalykus geidžia pažvelgti net angelai“ (1 Petro 1:10-12). Be asmeninio Biblijos studijavimo, privalu reguliariai lankyti sueigas ir melstis (Jokūbo 4:8). Tie, kurie rūpinasi savo dvasiniais poreikiais reguliariai maitindamiesi dvasiškai ir bendraudami su kitais krikščionimis, liudija turį Kristaus nuostatą (Mato 5:3, Jr).
Laikykis tikroviško požiūrio
12. a) Kokios nepriklausomybės siekė Adomas su Ieva? b) Iki ko žmonija priėjo žengdama Adomo ir Ievos keliu?
12 Sukūręs pirmąją žmonių porą, Dievas pasiliko teisę nustatyti, kas teisinga ir kas klaidinga (Pradžios 2:16, 17). Adomas su Ieva panoro būti nepriklausomi nuo Dievo vadovavimo ir taip susilaukėme to, ką šiandien matome. Apaštalas Paulius pasakė: „Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12). Šeši tūkstančiai metų žmonijos istorijos nuo Adomo laikų parodė, kokie teisingi Jeremijo žodžiai: „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori“ (Jeremijo 10:23, Brb). Sutikti su šiuo Jeremijo teiginiu reiškia ne bejėgiu jaustis, o suprasti, kokia yra tikrovė — amžių amžius „žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“, nes viešpatauja ignoruodamas Dievą (Mokytojo 8:9).
13. Koks yra tikroviškas Jehovos liudytojų požiūris į žmogaus galimybes?
13 Matydami žmonijos padėtį, Jehovos liudytojai suvokia, kad šioje sistemoje žmogaus galimybės ką nors nuveikti yra ribotos. Optimistiškas požiūris gali padėti mums neprarasti džiaugsmo, tačiau tai nėra universalus visų sprendimų raktas. Šeštojo dešimtmečio pradžioje labai išpopuliarėjo vieno Amerikos dvasininko knyga, pavadinta The Power of Positive Thinking (Pozityvaus mąstymo galia). Knygoje rašoma, kad, į viską žvelgdami konstruktyviai, galime įveikti daugumą kliūčių. Tikrai puiku, kai žmogus laikosi konstruktyvaus požiūrio. Tačiau patirtis rodo, kad numatytam tikslui pasiekti ne kiekvienas turi pakankamai žinių, įgūdžių, materialinių priemonių bei daug ko kito. O pasaulio problemų, kad ir kaip pozityviai mąstytume, neįmanoma sėkmingai išspręsti, nes jos yra pernelyg sunkios!
14. Ar Jehovos liudytojų požiūris yra negatyvus? Paaiškink.
14 Jehovos liudytojai, tikroviškai vertinantys tokius dalykus, kartais kaltinami neva turį negatyvų požiūrį. Anaiptol! Jie trokšta pranešti žmonėms apie Tą vienintelį, kuris gali pakeisti žmonijos būklę visiems laikams. Taip darydami, jie irgi laikosi Kristaus nuostatos (Romiečiams 15:2). Liudytojai padeda žmonėms išsiugdyti gerus santykius su Dievu ir žino, kad tai duos geriausių vaisių (Mato 28:19, 20; 1 Timotiejui 4:16).
15. Kaip Jehovos liudytojų veikla padeda žmonėms pasitaisyti?
15 Jehovos liudytojai neignoruoja šalia kerojančių socialinių blogybių, ypač Biblijos smerkiamos netyros elgsenos. Susidomėjęs žmogus, prieš tapdamas Jehovos liudytoju, turi pasikeisti ir neretai tokiam asmeniui tenka įveikti ydas, kurios įžeidžia Dievą (1 Korintiečiams 6:9-11). Todėl Jehovos liudytojai padeda savo studijuotojams atsikratyti girtuokliavimo, narkomanijos, ištvirkavimo, nenumaldomo potraukio lošti. Tokie atsinaujinę žmonės išmoksta atsakingai ir sąžiningai aprūpinti savo šeimą (1 Timotiejui 5:8). Atskiriems asmenims bei šeimoms taip persitvarkant, visuomenė švarėja: mažėja narkomanų, šeimos smurtininkų ir panašių ydų slegiamų asmenų. Patys būdami klusnūs piliečiai ir padėdami kitiems sveikiau gyventi, Jehovos liudytojai palengvina socialinių įstaigų naštą.
16. Kodėl Jehovos liudytojai nedalyvauja pasaulietiniuose pertvarkos judėjimuose?
16 Ar pakeitė Jehovos liudytojai moralinę pasaulio aplinką? Praėjusį dešimtmetį liudytojų pagausėjo nuo maždaug 3800000 iki beveik 6000000, tai yra prisidėjo apie 2200000 naujų narių, iš kurių daugelis prieš tapdami krikščionimis elgėsi nedorai. Kiek daug pataisytų gyvenimų! Tačiau tai labai mažai, palyginus su 875000000 — bendru pasaulio gyventojų prieaugiu per minėtą laikotarpį. Jehovos liudytojai džiaugiasi galėdami padėti palankiai nusiteikusiems žmonėms, tačiau žino, jog tik mažuma pasirinks gyvenimo kelią (Mato 7:13, 14). Kadangi liudytojai tiki, jog vien tik Dievas gali pagerinti viso pasaulio padėtį, ir laukia to laiko, jie nedalyvauja pertvarkos judėjimuose, prasidedančiuose su gerais ketinimais, o pasibaigiančiuose nusivylimu ir net smurtu (2 Petro 3:13).
17. Kaip Jėzus padėjo jį supantiems žmonėms, tačiau ko jis nedarė?
17 Tokia pozicija Jehovos liudytojai įrodo pasitikį Jehova taip kaip kadaise Jėzus gyvendamas žemėje. Pirmajame amžiuje Jėzus stebuklingai pagydydavo žmones (Luko 6:17-19). Jis net prikėlė keletą mirusiųjų (Luko 7:11-15; 8:49-56). Tačiau jis nepašalino visų ligų nei mirties viešpatavimo. Jėzus žinojo, jog tam dar nebuvo atėjęs Dievo nustatytas metas. Pasitelkęs pranašiausius tobulo žmogaus sugebėjimus, Jėzus tikriausiai būtų galėjęs išspręsti daugelį sunkių politinių bei socialinių problemų. Atrodo, kai kurie jo amžininkai troško, kad jis karaliautų ir šito kaip tik imtųsi, tačiau Jėzus atmetė tokią perspektyvą. Rašte sakoma: „Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: ‛Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.’ O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną“ (Jono 6:14, 15).
18. a) Kaip Jėzus visada mokėjo laukti? b) Kaip pasikeitė Jėzaus veikla nuo 1914 metų?
18 Jėzus nesutiko veltis į politiką ar imtis grynai socialinės veiklos žinodamas, jog jam dar ne metas gauti karališkąją valdžią bei išgydyti visus žmones. Net įžengęs į dangų kaip nemirtinga dvasinė būtybė, Jėzus laukė Jehovos nustatyto laiko, kai galės veikti (Psalmyno 110:1; Apaštalų darbų 2:34, 35). O nuo 1914 metų gavęs Karaliaus sostą Dievo Karalystėje, jis joja „kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų“ (Apreiškimo 6:2; 12:10). Kokie dėkingi esame galėdami paklusti jo karališkajai valdžiai, nors kiti, vadinantys save krikščionimis, atmeta Biblijos mokymą apie Karalystę!
Laukimas — priežastis liūdėti ar džiaugtis?
19. Kada laukimas „kankina širdį“, o kada jis yra džiaugsmo šaltinis?
19 Saliamonas žinojo, jog laukimas gali įstumti į neviltį. Jis rašė: „Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį“ (Patarlių 13:12, Brb). Žinoma, jei kas nors puoselėja tuščius lūkesčius, širdį gali graužti nusivylimas. Tačiau laukdami džiugių įvykių — sutuoktuvių, vaiko gimimo, susitikimo su brangiais žmonėmis — galime būti apimti džiaugsmo likus dar daug laiko iki tos dienos. Tas džiaugsmas stiprėja, jei išmintingai naudojame laukimo laiką — ruošiamės būsimam įvykiui.
20. a) Kokių nuostabių įvykių mes pasitikėdami laukiame? b) Kaip galime būti džiugūs laukdami Jehovos tikslų įgyvendinimo?
20 Mūsų ‛širdis nesikankins’, jei esame visiškai tikri lūkesčių išsipildymu, nors ir nežinome, kada tai įvyks. Ištikimi Dievo garbintojai neabejoja būsiant Kristaus Tūkstantmẽtį valdymą ir yra tikri regėsią mirties bei ligų pabaigą. Jie labai šito trokšta ir džiugiai laukia, kada sveikins milijardus prikeltųjų, tarp jų ir savo artimuosius (Apreiškimo 20:1-3, 6; 21:3, 4). Šiais ekologinės krizės laikais jie džiūgauja regėsią įkurtą Rojų žemėje (Izaijo 35:1, 2, 7). Tad kaip išmintinga deramai panaudoti laiką ir būti „gausiems Viešpaties darbais“! (1 Korintiečiams 15:58, Brb) Nenustok vartoti dvasinio maisto. Ugdyk dar glaudesnius santykius su Jehova. Ieškok žmonių, kurių širdys linkusios tarnauti Jehovai. Drąsink savo bendratikius. Kuo geriau išnaudok Jehovos skirtą laiką. Taip laukdamas Jehovos, niekada nepajusi ‛širdies kančių’, o būsi kupinas džiaugsmo!
Ar gali paaiškinti?
• Kaip Jėzus mokėjo laukti?
• Kokiomis aplinkybėmis krikščionys turi mokėti laukti?
• Kodėl Jehovos liudytojai noriai laukia Jehovos?
• Kaip mokėjimas laukti Jehovos gali būti džiaugsmo šaltinis?
[Iliustracijos 12 puslapyje]
Jėzus ištvėrė, nes žinojo, kad jo laukia džiaugsmas
[Iliustracija 13 puslapyje]
Net po daugelio tarnybos metų galime išlikti džiugūs
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Milijonų žmonių gyvenimas pagerėjo tapus Jehovos liudytojais