Karalystės skelbėjai praneša
Indija. „Vienybė margoje šalyje“
„VIENYBĖ margoje šalyje.“ Tokiu posakiu dažnai apibūdinama Indijos tautų samplaika. Šioje didžiulėje šalyje, kur mirga marga kultūros, kalbos, religijos, apranga, patiekalai, kur žmonių kilmė labai skirtinga, pasiekti vienybę — nelengva užduotis. Vis dėlto tokia vienybė akivaizdi Indijos Jehovos liudytojų administraciniame centre, nors ten dirba ir gyvena savanoriai iš įvairių valstijų ir sąjunginių teritorijų, kurie šneka daugybe kalbų.
• Susipažinkime su Ražrani — mergina iš Pandžabo, esančio šiaurės vakarų Indijos pakrašty. Kai Ražrani lankė mokyklą, viena iš jos bendraklasių pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Ta mergina bandė ir Ražrani sudominti Biblija. Kadangi bendraklasė silpnai temokėjo angliškai (Sargybos bokštas tuomet dar nebuvo leidžiamas vietine kalba pandžabi), ji paprašė Ražrani versti jai žurnalo straipsnius. Sargybos bokšte perskaityta informacija paveikė Ražrani taip stipriai, kad nežiūrėdama tėvų priešinimosi ji galų gale paskyrė savo gyvenimą Jehovai Dievui. Šiandien ji tarnauja Indijos Betelyje ir daro tą patį, kas anksčiau atvėrė jos akis — verčia krikščioniškus leidinius į pandžabi!
• Bižo atvykęs iš kitos Indijos dalies — pietvakarinės valstijos Keralos. Už neutralumą nacionalistinių ceremonijų metu Bižo buvo išmestas iš mokyklos. Po ilgų teismų, pasibaigusių triuškinančia tyro garbinimo pergale, Bižo tęsė mokslus.a Vėliau jis įstojo į aukštąją mokyklą. Tačiau jo sąžinė nerimo dėl ten paplitusio amoralumo, tad nebaigęs nė semestro nusprendė išeiti. Dabar, jau 10 metų dirbdamas Betelyje ir būdamas margos, bet vieningos Betelio šeimos nariu, Bižo jaučiasi gavęs daugiau naudos, nei jos duotų aukštasis išsilavinimas.
• Normai ir Lilei daugiau nei 70 metų. Jau ilgą laiką jos yra našlės. Daugiau kaip 40 metų abi praleido visalaikėje tarnyboje. Lilė apie 20 metų filiale verčia leidinius į tamilų kalbą. Norma dirbti Betelyje pradėjo prieš 13 metų, kai neteko vyro. Jos yra labai pavyzdingos darbuotojos — stropios ir sąžiningos, daug prisidedančios prie vienybės visoje Betelio šeimoje. Šios krikščionės mėgsta linksminti lankytojus, būti su jaunesniais šeimos nariais, dalintis su jais ilgo krikščioniško gyvenimo džiaugsmais. O jaunesnieji atsidėkoja kviesdami jas į savo kambarius pabendrauti, prireikus ištiesia pagalbos ranką. Norma ir Lilė tikrai yra puikus pavyzdys!
Nepaisydami skirtybių, daug kur keliančių kivirčus, šie vieningos Indijos Betelio šeimos savanoriai drauge džiugiai tarnauja kitiems (Psalmyno 133:1).
[Išnaša]
a Apie tai skaityk 1987 m. lapkričio 1 d. Sargybos bokšto (anglų k.) 21 puslapyje.
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]
Fonas: Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.