Ar esi „nusistatęs laukti“?

„Kaipgi jūs privalote pasižymėti šventu elgesiu ir atsidavimo Dievui darbais laukdami ir aiškiai turėdami omenyje būsiant Jehovos dieną!“ (2 PETRO 3:11, 12, NW)

1, 2. Kokiu pavyzdžiu galėtume pailiustruoti, jog esame ‘nusistatę laukti’ Jehovos dienos?

SAKYKIM, šeima ruošiasi priimti pietums svečius. Sutartas laikas artėja. Žmona baigia gaminti valgį. Jai padeda tvarkytis vyras ir vaikai. Visų nuotaika pakili. Šeima nekantriai laukia svečių, skanių vaišių ir puikaus bendravimo.

² Mes, krikščionys, laukiame daug svarbesnio įvykio. Kokio? Ogi „Jehovos dienos“! Kol ji ateis, būsime kaip pranašas Michėjas, pasakęs taip: „Aš nuolat žvelgsiu į Jehovą. Būsiu nusistatęs laukti savo išgelbėjimo Dievo.“ (Michėjo 7:7, NW) Ar tas laukimas pasyvus? Ne. Turime nemažai darbo.

3. Remiantis raginimu iš 2 Petro 3:11, 12, kam turi būti nusiteikę krikščionys?

³ Apaštalas Petras padeda mums laukti deramai nusiteikusiems sakydamas: „Kaipgi jūs privalote pasižymėti šventu elgesiu ir atsidavimo Dievui darbais laukdami ir aiškiai turėdami omenyje būsiant Jehovos dieną!“ (2 Petro 3:11, 12, NW) Nepamirškime, kad tai ne klausimas, o šaukiamasis kreipinys. Dviejuose Dievo įkvėptuose laiškuose Petras rašo, kokie privalo būti krikščionys. Apaštalas ragina juos „pasižymėti šventu elgesiu ir atsidavimo Dievui darbais“. Nors buvo praėję maždaug 30 metų nuo tada, kai Jėzus Kristus nurodė „šios santvarkos pabaigos“ ženklą, krikščionys neprarado budrumo. (Mato 24:3, NW) Jie privalėjo ‘laukti ir aiškiai turėti omenyje būsiant Jehovos dieną’.

4. Ką reiškia ‘aiškiai turėti omenyje būsiant Jehovos dieną’?

⁴ Graikiškas žodis, verčiamas „aiškiai turėti omenyje“, paraidžiui reiškia „skubinti“. Be abejo, negalime pagreitinti Jehovos dienos. Juk nežinome „nei dienos, nei valandos“, kai Jėzus Kristus ateis vykdyti nuosprendžio savo Tėvo priešams. (Mato 24:36; 25:13) Viename žinyne rašoma, kad žodžio, išversto „skubinti“, pagrindinė forma reiškia „‘padaryti neatidėliojamą’; tai artima reikšmei ‘būti uoliam, veikliam, susidomėjusiam dalyku’“. Todėl Petras skatina bendratikius karštai trokšti išvysti Jehovos dieną, arba nuolat turėti ją omenyje. (2 Petro 3:12, NW) Mes irgi turime būti tokio pat nusistatymo, kai „didingoji ir baisioji Viešpaties diena“ taip arti. (Joelio 3:4 [2:31, Brb])

Laukti pasižymint „šventu elgesiu“

5. Kaip galime įrodyti, jog karštai trokštame išvysti „Jehovos dieną“?

⁵ Savo karštą troškimą išsigelbėti Jehovos dieną įrodysime „šventu elgesiu ir atsidavimo Dievui darbais“. Posakis „šventas elgesys“ puikiai primena Petro patarimą: „Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms. Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, kaip parašyta: Būkite šventi, nes aš esu šventas.“ (1 Petro 1:14-16)

6. Ką privalome daryti, kad būtume šventi?

⁶ Būti šventiems — tai išlikti fiziškai, protiškai, moraliai ir dvasiškai tyriems. Ar ruošdamiesi „Jehovos dienai“ stengiamės būti šventi kaip dera žmonėms, besivadinantiems Jehovos vardu? Šiandien nelengva išsaugoti tyrumą, nes pasaulio moralės normos vis smunka. (1 Korintiečiams 7:31; 2 Timotiejui 3:13) Ar skirtumas tarp mūsų ir pasaulio didėja? Jeigu ne, turėtume susirūpinti. Gal mūsų pačių normos, nors ir aukštesnės už pasaulietiškas, silpnėja? Tokiu atveju turime taisytis, kad įtiktume Dievui.

7, 8. a) Kaip galime pamiršti, jog svarbu pasižymėti „šventu elgesiu“? b) Kaip gali prireikti taisytis?

⁷ Kadangi internete pasirodė pornografija ir kiekvienas gali slapta ją žiūrėti, kai kurie anksčiau neturėjusieji amoralaus turinio informacijos dabar atrado, pasak vieno daktaro, „neišsenkantį seksualinio pasitenkinimo šaltinį“. Jei domimės tokiais nepadoriais tinklalapiais, tikrai nepaisome Biblijos įsakymo ‘neliesti nieko nešvaraus’. (Izaijo 52:11) Taip darydami argi ‘aiškiai turime omenyje būsiant Jehovos dieną’? Gal mintyse nukeliame ją tolyn ir manome, kad net užteršdami savo protą nešvankybėmis, nepritrūksime laiko apsivalyti? Jeigu taip elgiamės, kuo skubiausiai maldaukime Jehovą ‘nugręžti mūsų akis nuo to, kas tuščia, laikyti mus gyvus savo keliuose’! (Psalmyno 119:37)

⁸ Dauguma Jehovos liudytojų, tiek jaunų, tiek senų, laikosi aukštų Dievo moralinių normų ir vengia nedorų šio pasaulio pagundų. Žinodami, kaip greit prabėgs šios dienos, ir Petro perspėjimą, jog „Jehovos diena ateis kaip vagis“, jie ir toliau pasižymi „šventu elgesiu“. (2 Petro 3:10, NW) Tie krikščionys darbais įrodo, jog ‘laukia ir aiškiai turi omenyje būsiant Jehovos dieną’.a

Lauk pasižymėdamas „atsidavimo Dievui darbais“

9. Ką daryti turėtų mus skatinti atsidavimas Dievui?

⁹ „Atsidavimo Dievui darbai“ irgi svarbūs, jei norime turėti mintyje Jehovos dieną. „Atsidavimas Dievui“ — tai didelė pagarba Kūrėjui, įkvepianti daryti, kas jam patinka. Troškimas išsaugoti artumą su Jehova skatina daryti atsidavimo Dievui darbus. Jis nori, kad „visokie žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tikslų tiesos pažinimą“. (1 Timotiejui 2:4, NW) Dievas ‘nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų’. (2 Petro 3:9) Tad ar mūsų atsidavimas Dievui neturėtų skatinti mus stengtis dar veikliau padėti žmonėms sužinoti apie Jehovą ir mokytis iš jo pavyzdžio? (Efeziečiams 5:1)

10. Kodėl turėtume sergėtis „turto apgaulės“?

¹⁰ Jei pirmiausia ieškosime Dievo Karalystės, mūsų gyvenimas prisipildys atsidavimo Dievui darbų. (Mato 6:33) Kad taip būtų, reikia laikytis nuosaikaus požiūrio į materialinius dalykus. Jėzus perspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto.“ (Luko 12:15) Net jeigu ir nemanome, jog mus gali užvaldyti meilė pinigams, turime nepamiršti, kad „šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė“ gali ‘nustelbti žodį’, gautą iš Dievo. (Mato 13:22, kursyvas mūsų) Ne visada lengva užsidirbti duoną. Todėl kai kur daugelis ieškodami geresnio gyvenimo nusprendžia kuriam laikui palikti namiškius ir vykti į turtingesnes šalis. Net kai kas iš Dievo tautos žmonių pradeda galvoti apie tai. Dirbant svetur jiems galbūt pavyksta aprūpinti savo šeimas šiuolaikiniais patogumais. O kaip su namie likusių artimųjų dvasingumu? Ar netekę tinkamo vadovavimo jie nepritrūks dvasingumo, būtino išsigelbėti Jehovos dieną?

11. Kaip vienas imigrantas darbininkas parodė, kad atsidavimo Dievui darbai svarbesni už turtą?

¹¹ Vienas darbininkas, imigrantas iš Filipinų, Biblijos tiesą iš Jehovos liudytojų sužinojo Japonijoje. Išgirdęs, jog Raštas įpareigoja vyrą vadovauti šeimai, jis suprato turįs padėti saviškiams tapti Jehovos garbintojais. (1 Korintiečiams 11:3) Namuose likusi žmona visai nepritarė naujajam sutuoktinio tikėjimui ir norėjo, kad jis toliau siųstų pinigus, užuot grįžęs mokyti šeimyniškius Biblijos tiesų. Tačiau vyras, suvokdamas, jog negalima atidėlioti, ir skatinamas meilės artimiesiems, parvyko atgal. Jis kantriai rodė meilę namiškiams ir tai davė vaisių. Laikui bėgant šeimą suvienijo teisingas garbinimas, o žmona pradėjo visalaikę tarnybą.

12. Kodėl pirmiausia turime rūpintis dvasiniais dalykais?

¹² Dabar mes esame tarsi degančiame pastate. Ar būtų protinga karštligiškai bėgioti ir nešti daiktus iš liepsnojančio pastato, kuris tuoj sugrius? Argi ne visų svarbiausia gelbėti gyvybes — savo pačių, šeimyniškių ir kitų namo gyventojų? Sparčiai artėjant šios sugedusios santvarkos galui, žmonių gyvybės irgi yra pavojuje. Tai žinodami, pirmiausia išties turime rūpintis dvasiniais dalykais ir uoliai dirbti gyvybę gelbstintį darbą — skelbti Karalystę. (1 Timotiejui 4:16)

Turime būti nesutepti

13. Kokie norime būti tuomet, kai ateis Jehovos diena?

¹³ Pabrėždamas, kaip svarbu būti nusistačiusiems laukti, Petras sako: „Mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi.“ (2 Petro 3:14) Drauge su patarimu pasižymėti šventu elgesiu ir atsidavimo Dievui darbais Petras pabrėžia, kaip svarbu, kad galiausiai Jehova mus rastų apvalytus brangiu Jėzaus krauju. (Apreiškimo 7:9, 14) Tam reikia, kad žmogus rodytų tikįs Jėzaus auka, pasiaukotų Jehovai ir taptų jo krikštytu tarnu.

14. Ką reiškia būti nesuterštiems?

¹⁴ Petras ragina dėti visas pastangas, kad būtume „rasti nesutepti“. Ar mūsų rūbai — krikščioniška elgsena ir asmenybė — be dėmių, nesuteršti pasaulio? Juk pamatę dėmę ant drabužio, tuoj valome ir ypač kruopščiai, jei išteptas mūsų mėgstamas rūbas. Ar darome tą patį, jeigu, vaizdžiai tariant, mūsų krikščioniški rūbai pasidaro dėmėti dėl kokių nors ydų ar netinkamo elgesio?

15. a) Kodėl izraelitai turėdavo pasidaryti kutus drabužių kraštuose? b) Kaip dabartiniai Jehovos tarnai yra atsiskyrę nuo pasaulio?

¹⁵ Izraelitai privalėdavo „pasidaryti kutus drabužių kampuose“ ir ‘prisirišti mėlyną virvelę prie kuto’. Kam? Kad atsimintų Jehovos įsakymus, jiems paklustų ir Dievo akivaizdoje ‘būtų šventi’. (Skaičių 15:38-40) Mes, dabartiniai Jehovos tarnai, atsiskyrėme nuo pasaulio, nes laikomės Dievo įstatymų bei principų. Pavyzdžiui, saugome moralinį tyrumą, pripažįstame kraujo šventumą, vengiame bet kokios stabmeldystės. (Apaštalų darbų 15:28, 29) Daug kas gerbia mus už tvirtą ryžtą saugoti save nesuterštus. (Jokūbo 1:27)

Turime būti nepeiktini

16. Ką reiškia būti nepeiktiniems?

¹⁶ Petras taip pat sako, kad turime būti nepeiktini. Kaip tai įmanoma? Dėmę galima išvalyti nesunkiai, bet kur kas sudėtingiau, jei esame peiktini — turime kokią nors vidinę blogybę, ydą. Apaštalas Paulius perspėjo bendratikius filipiečius: „Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų, kad būtumėte nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.“ (Filipiečiams 2:14, 15) Klausydami šio patarimo vengsime murmėti bei svyruoti ir tarnausime Dievui vedami tyrų motyvų. Meilė Jehovai ir artimui skatins mus skelbti „gerąją naujieną apie karalystę“. (Mato 22:35-40; 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Be to, nenustosime skelbti gerosios naujienos, net jei dauguma nesupras, kodėl aukojame laiką norėdami padėti kitiems sužinoti apie Dievą ir jo Žodį, Bibliją.

17. Koks turi būti mūsų motyvas siekiant pareigų krikščionių susirinkime?

¹⁷ Trokšdami būti nepeiktini turime ištirti visų savo siekių motyvus. Mes neiname tokiu keliu kaip pasaulio žmonės, ieškantys sau naudos, pavyzdžiui, turtų ar valdžios. Jei siekiame pareigų krikščionių susirinkime, darykime tai skatinami tyrų motyvų — meilės Jehovai ir kitiems. Kaip malonu matyti dvasingus vyrus, ‘siekiančius prižiūrėtojo pareigų’ su džiaugsmu ir nuolankiu troškimu vergauti Jehovai ir bendratikiams. (1 Timotiejui 3:1 ; 2 Korintiečiams 1:24) Tie, kurie yra tinkami tarnauti vyresniaisiais, tikrai ‘gano Dievo kaimenę su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip jiems pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys’. (1 Petro 5:1-4)

Turime būti taikingi

18. Dėl kokių savybių Jehovos liudytojai yra gerai žinomi?

¹⁸ Galiausiai Petras pasako, jog turime būti rasti taikingi. Kad laikytumės šio reikalavimo, privalome gyventi taikoje su Jehova ir aplinkiniais žmonėmis. Petras pabrėžia, kaip svarbu turėti „apsčiai meilės vieni kitiems“ ir sergėti taiką su bendratikiais. (1 Petro 2:17; 3:10, 11; 4:8; 2 Petro 1:5-7) Kad ją išsaugotume, reikia puoselėti tarpusavio meilę. (Jono 13:34, 35; Efeziečiams 4:1, 2) Mūsų meilė ir taika ypač akivaizdūs per tarptautinius kongresus. Per tokį sambūrį 1999 metais Kosta Rikoje vienas oro uoste dirbęs pardavėjas buvo nepatenkintas, kad vietiniai liudytojai sveikindami atskridusius delegatus per neapsižiūrėjimą užgožė jo prekystalį. Tačiau kitą dieną jis pastebėjo, kokie meilingi ir taikūs tie žmonės, entuziastingai sveikinantys nepažįstamus atvykėlius. Paskutinę dieną prekiautojas pats ėmė sveikinti svečius ir pasiprašė Biblijos studijų.

19. Kodėl būtina puoselėti santarvę su bendratikiais?

¹⁹ Mūsų nuoširdžios pastangos puoselėti santarvę su dvasiniais broliais bei seserimis rodo, ar uoliai laukiame Jehovos dienos ir jo pažadėto naujojo pasaulio. (Psalmyno 37:11; 2 Petro 3:13) Tarkim, su kuriuo nors bendratikiu mums nelengva sutarti. Ar įsivaizduojame save taikingai gyvenantį su juo Rojuje? Jei kuris brolis turi ką nors prieš mus, privalome nedelsdami ‘susitaikinti su juo’. (Mato 5:23, 24) Taip daryti būtina, jeigu norime išsaugoti taiką su Jehova. (Psalmyno 35:27; 1 Jono 4:20)

20. Kaip rodome ‘nusistatymą laukti’?

²⁰ O pats ar ‘lauki ir aiškiai turi omenyje būsiant Jehovos dieną’? Savo karštą troškimą išvysti blogio sunaikinimą rodome likdami šventi šiame nedorame pasaulyje. Tai, kad labai laukiame artėjančios Jehovos dienos ir gyvenimo valdant Karalystei, matyti ir iš mūsų atsidavimo Dievui darbų. O savo viltį gyventi taikiame naujajame pasaulyje rodome jau dabar siekdami taikos su bendratikiais. Visa tai liudija, kad esame ‘nusistatę laukti’ ir ‘aiškiai turime omenyje būsiant Jehovos dieną’.

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Ką reiškia ‘aiškiai turėti omenyje būsiant Jehovos dieną’?

• Kaip iš mūsų elgesio matyti ‘nusistatymas laukti’?

• Kodėl itin svarbūs „atsidavimo Dievui darbai“?

• Ką turime daryti, kad Jehova rastų mus „nesuteptus, nepeiktinus ir taikingus“?

[Iliustracija 11 puslapyje]

Šventas elgesys rodo, kad esame ‘nusistatę laukti’

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Karalystės skelbimas yra gyvybę gelbstintis darbas

[Iliustracija 14 puslapyje]

Laukdami Jehovos dienos stenkimės sugyventi su kitais