Kas bus prikelti?

„Nesistebėkite tuo! Nes ateina valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą ir išeis.“ (JONO 5:28, 29, Jr)

 1. Kokius reikšmingus žodžius iš degančio krūmo girdėjo Mozė ir kas prabėgus šimtmečiams juos pakartojo?

DAUGIAU kaip prieš 3500 metų prie Horebo kalno atsitiko kai kas nepaprasta. Mozė, ganydamas savo uošvio Jetro avis, pamatė degantį erškėčio krūmą. Paskui iš jo prabilo Jehovos angelas. Išėjimo knygoje rašoma: „Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendėjo liepsnoje, nesudegė.“ Paskui pasigirdo balsas: „Aš esu tavo tėvo Dievas, ... Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas.“ (Išėjimo 3:1-6) Prabėgo daug šimtmečių ir pirmajame m. e. amžiuje tuos žodžius priminė Jėzus — paties Dievo Sūnus.

2, 3. a) Kas pažadėta Abraomui, Izaokui ir Jokūbui? b) Kokių iškyla klausimų?

² Kalbėdamas su sadukiejais, kurie neigė prikėlimą, Jėzus pasakė: „Kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena.“ (Luko 20:27, 37, 38) Tais žodžiais Jėzus patvirtino, kad seniai mirę Abraomas, Izaokas ir Jokūbas Dievui vis dar buvo gyvi, — jis jų nepamiršo. Kaip ir Jobas, šie vyrai laukia savo „baudžiavos“ — mirties miego — galo. (Jobo 14:14, Jr) Naujajame pasaulyje Dievas juos prikels.

³ O kaip milijardai kitų mirusiųjų? Ar jie irgi bus prikelti? Norėdami rasti atsakymą, pirmiau išsiaiškinkime, kas atsitinka žmogui, kai jis miršta.

Kur yra mirusieji?

 4. a) Kur yra mirusieji? b) Kas yra šeolas?

⁴ Biblija sako, kad mirusieji „nebežino nieko“ — nedega pragare ir nėra įkalinti jo prieangiuose. Jie tiesiog virto dulkėmis. Todėl gyvuosius Dievo Žodis ragina: „Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis, nes jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole, į kurį esi pakeliui.“ (Mokytojo 9:5, 10; Pradžios 3:19) „Šeolas“ — hebrajiškas neaiškios kilmės žodis, kurio reikšmė daugeliui nežinoma. Įvairios religijos tvirtina, jog mirusieji yra gyvi. Tačiau, kaip rodo Dievo įkvėpta knyga, Biblija, šeole niekas neturi sąmonės. Tai tiesiog bendras žmonijos kapas.

5, 6. Kur nuėjo miręs Jokūbas, kaip ir jo protėviai?

⁵ Žodis „šeolas“ Biblijoje pirmąsyk randamas Pradžios 37:35. Manydamas, kad jo brangiausias sūnus Juozapas žuvo, patriarchas Jokūbas labai sielvartavo ir nesileido paguodžiamas. „Liūdėdamas žengsiu į Šeolą pas savo sūnų“, — sakė jis. Jokūbas troško mirti ir būti šeole, nes nebesitikėjo pamatyti Juozapą gyvą. Vėliau, kai keliaudami į Egiptą maisto devyni vyresnieji Jokūbo sūnūs norėjo pasiimti ir jaunėlį Benjaminą, tėvas paprieštaravo: „Mano sūnus negali eiti su jumis, nes jo brolis miręs ir jis vienas tėra likęs. Jeigu jūsų kelionėje ištiktų jį nelaimė, jūs nustumtumėte mano žilą galvą iš širdgėlos į Šeolą.“ (Pradžios 42:36, 38) Šiose ištraukose šeolas siejamas su mirtimi — ne su pomirtiniu gyvenimu.

⁶ Kaip rašoma Pradžios knygoje, Juozapas rūpinosi maisto paskirstymu Egipte. Galiausiai Jokūbas ten nukeliavo ir su džiaugsmu apkabino sūnų. Toje šalyje jis sulaukė žilos senatvės — 147 metų. Prieš mirtį Jokūbas prašėsi palaidojamas Kanaano krašte, Machpelos oloje. Sūnūs įvykdė jo valią. (Pradžios 47:28; 49:29-31; 50:12, 13) Jokūbas buvo palaidotas šalia savo tėvo Izaoko ir senelio Abraomo.

‘Sujungti su savo protėviais’

7, 8. a) Paaiškink, kur atsidūrė miręs Abraomas. b) Kas rodo, kad ir kiti mirę nuėjo į šeolą?

⁷ Patvirtindamas savo sandorą su Abraomu ir duodamas pažadą pagausinti jo palikuonis, Jehova pasakė: „Tu nueisi pas savo protėvius ramybėje ir būsi palaidotas sulaukęs žilos senatvės.“ (Pradžios 15:15) Taip ir įvyko. Pradžios 25:8 rašoma: „Jis atsikvėpė paskutinį kartą, mirdamas laimingoje senatvėje, sulaukęs ilgo amžiaus, ir buvo sujungtas su savo gimine.“ Kas ta giminė? Pradžios 11:10-26 išvardyti jo protėviai iki pat Nojaus sūnaus Semo. Taigi miręs Abraomas atsidūrė šeole, kur ilsėjosi jo giminaičiai.

⁸ Frazė „sujungtas su savo gimine“ Hebrajiškuosiuose raštuose vartojama ne kartą. Taigi logiška manyti, kad ir Abraomo sūnus Izmaelis, ir Mozės brolis Aaronas nuėjo į šeolą, kur laukia prikėlimo. (Pradžios 25:17; Skaičių 20:23-29) Ten pat yra ir Mozė, nors jo kapo vieta nežinoma. (Skaičių 27:13; Pakartoto Įstatymo 34:5, 6) Tas pats pasakytina apie Izraelio tautos vadą, Mozės įpėdinį Jozuę. Su visa izraelitų karta jis irgi nužengė į šeolą. (Teisėjų 2:8-10)

 9. a) Kaip iš Biblijos matome, kad hebrajiškas žodis „šeolas“ ir graikiškas žodis „hadas“ reiškia tą patį? b) Kas laukia mirusiųjų, miegančių šeole, arba hade?

⁹ Po daugelio šimtmečių dvylikos Izraelio giminių karaliumi tapo Dovydas. Miręs jis „užmigo su savo protėviais“. (1 Karalių 2:10) Ar Dovydas irgi šeole? Pažymėtina, jog per 33 m. e. m. Sekmines apaštalas Petras kalbėjo apie Dovydo mirtį ir citavo Psalmyno 16:10: „Juk nepaliksi manęs Šeolui.“ Pasakęs, kad Dovydas tebėra kape, Petras pritaikė tuos žodžius Jėzui ir nurodė, jog Dovydas „visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis neliksiąs mirusiųjų pasaulyje [„hade“, Naujasis Testamentas ir Psalmai, išnaša] ir jo kūnas nesupūsiąs. Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.“ (Apaštalų darbų 2:29-32) Petras čia vartoja graikišką žodį „hadas“, lygiareikšmį hebrajiškajam „šeolas“. Taigi tiek esantieji hade, tiek šeole miega laukdami prikėlimo.

Ar neteisieji yra šeole?

10, 11. Iš kur žinome, jog kai kurie neteisieji mirę patenka į šeolą, arba hadą?

¹⁰ Mozei išvedus Izraelį iš Egipto, kai kurie dykumoje ėmė maištauti. Mozė liepė žmonėms atsiskirti nuo sukilėlių Koracho, Datano ir Abiramo. Šie turėjo būti pražudyti. Mozė paaiškino: „Jei šie vyrai mirs, kaip miršta žmonės, jei jų likimas bus kaip visų žmonių, tai Viešpats nebus manęs siuntęs. Bet jei Viešpats padarys ką nors negirdėta, jei žemė pravers savo burną ir prarys juos su viskuo, kas jiems priklauso, ir jie gyvi nužengs į Šeolą, jūs žinosite, kad šie vyrai neklausė Viešpaties.“ (Skaičių 16:29, 30) Taigi visi anie maištininkai — tiek žemės praryti, tiek sunaikinti ugnimi kaip Korachas ir 250 levitų, — nuėjo į šeolą, arba hadą. (Skaičių 26:10)

¹¹ Šimį, kuris keikė karalių Dovydą, nubaudė mirtimi jo įpėdinis Saliamonas. „Nelaikyk jo nekaltu, nes esi išmintingas vyras, — pasakė Dovydas sūnui. — Tu žinosi, kaip su juo pasielgti ir nusiųsti jo žilą galvą į Šeolą kraujyje.“ Saliamonas davė įsakymą Jehojados sūnui Benajui ir šis įvykdė nuosprendį. (1 Karalių 2:8, 9, 44-46) Benajas taip pat nužudė buvusį Izraelio kariuomenės vadą Joabą. Jo žilai galvai nebuvo leista „nužengti į Šeolą ramybėje“. (1 Karalių 2:5, 6, 28-34) Abu šie pavyzdžiai liudija, kokie teisingi įkvėptos Dovydo giesmės žodžiai: „Nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą, ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą.“ (Psalmyno 9:18 [9:17, Brb])

12. Kas buvo Ahitofelis ir kur miręs nuėjo?

¹² Ahitofelis buvo Dovydo patarėjas. Jo patarimas būdavo priimamas tarsi iš paties Jehovos. (2 Samuelio 16:23) Deja, susidėjęs su Dovydo sūnumi Abšalomu šis atsidavęs karaliaus tarnas tapo išdaviku. Matyt, turėdamas omenyje tą išdavystę Dovydas rašė: „Ne priešas mane užgaulioja — tuomet dar galėčiau pakęsti; ne mano nedraugas su manimi įžūliai elgiasi — tuomet dar galėčiau nuo jo pasislėpti.“ Dovydas tęsė: „Teužklumpa juos mirtis, težengia jie gyvi į Šeolą! Juk kur jie gyvena, ten piktybės.“ (Psalmyno 55:13-16 [55:13-15, Brb]) Mirę Ahitofelis ir jo bendrai nuėjo į šeolą.

Kas yra gehenoje?

13. Kodėl Judas vadinamas „pražūties sūnumi“?

¹³ Tai, kas atsitiko Dovydui, palyginkime su tuo, ką patyrė Jėzus, Didesnysis Dovydas. Vienas iš 12 jo apaštalų, Judas Iskarijotas, tapo išdaviku kaip Ahitofelis. Bet Judo nuodėmė buvo daug sunkesnė. Jis išdavė viengimį Dievo Sūnų. Baigdamas tarnystę žemėje Jėzus maldoje apie savo sekėjus pasakė: „Kol buvau su jais, aš išlaikiau juos tavo vardu, kurį esi man davęs, išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų; taip išsipildė Raštas.“ (Jono 17:12) Pavadindamas Judą „pražūties sūnumi“, Jėzus leido suprasti, kad jis nebus prikeltas. Jo atminimo Dievas nesaugojo. Judas nuėjo ne į šeolą, o į geheną. Kas gi toji gehena?

14. Ką vaizduoja gehena?

¹⁴ Jėzus smerkė to meto dvasinius vadovus, nes jie savo mokinius padarydavo ‘gehenos sūnumis’. (Mato 23:15, Naujasis Testamentas ir psalmai, išnaša) Gehena reiškia Hinomo slėnį. Žmonės tą vietą gerai žinojo, nes joje būdavo pilamos atmatos ir po egzekucijos metami nusikaltėlių, nevertų palaidoti, lavonai. Geheną Jėzus minėjo dar Kalno pamoksle. (Mato 5:29, 30, Naujasis Testamentas ir psalmai, išnaša) Simbolinė jos prasmė klausytojams buvo aiški: visiškas sunaikinimas be prikėlimo vilties. Tačiau ar dar kas nors, be Judo Iskarijoto, pražuvo gehenoje?

15, 16. Kas ir kodėl mirę pateko į geheną?

¹⁵ Pirmieji žmonės, Adomas ir Ieva, buvo sukurti tobuli. Jie galėjo pasirinkti arba amžinąjį gyvenimą, arba mirtį, tačiau sąmoningai nepakluso Dievui ir taip stojo Šėtono pusėn. Kristaus išperkamoji auka jiems netaikoma. Mirę jie nuėjo į geheną.

¹⁶ Pirmasis Adomo sūnus, Kainas, nužudė savo brolį Abelį ir gyveno kaip klajūnas. Apaštalo Jono žodžiais, Kainas „buvo iš piktojo“. (1 Jono 3:12) Logiška manyti, kad jis, kaip ir tėvai, miręs pateko į geheną. (Mato 23:33, 35) Visiška priešingybė — jo doras brolis. „Tikėdamas Abelis atnašavo vertesnę auką negu Kainas, ir tikėjimas jį paliudijo esant teisų, nes pats Dievas patvirtino jo dovanas, — paaiškino apaštalas Paulius ir pridūrė: — Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.“ (Hebrajams 11:4) Abelis miega šeole, kol bus prikeltas.

„Pirmasis“ bei „prakilnesnis prisikėlimas“

17. a) Kas šiuo „pabaigos laiku“ eina į šeolą? b) Kas laukia esančių šeole ir gehenoje?

¹⁷ Skaitytojams gali kilti klausimas: kaip su tais, kurie miršta mūsų dienomis — „pabaigos laiku“? (Danieliaus 8:19, Jr) Apreiškimo 6 skyriuje aprašomi keturi tuo laiku jojantys raiteliai. Paskutinio vardas, beje, Mirtis, jį seka hadas. Vadinasi, mirštantys dėl šių raitelių sukeliamų padarinių eina į hadą ir bus prikelti Dievo naujajame pasaulyje. (Apreiškimo 6:8, Jr, išnaša) Kokia tad ateitis esančiųjų šeole (hade) ir gehenoje? Pirmųjų laukia prikėlimas, o antrieji amžiams nuėjo į nebūtį.

18. Kas žadama turintiems dalį „pirmajame prisikėlime“?

¹⁸ Apaštalas Jonas rašė: „Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime! Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir viešpataus su juo tūkstantį metų.“ Taigi dalį „pirmajame prisikėlime“ turi Jėzaus bendravaldžiai. (Apreiškimo 20:6) O ko gali tikėtis likusi žmonija?

19. Ką suteiks „prakilnesnis prisikėlimas“?

¹⁹ Jau pranašų Elijo ir Eliziejaus dienomis kai kurie žmonės buvo pažadinti iš mirties. „Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, — rašo Paulius, — kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą.“ Tie ištikimybės Dievui sergėtojai troško būti prikelti ne tam, kad dar truputį pagyventų. Jie vylėsi išties „prakilnesnio prisikėlimo“ — amžinam gyvenimui! (Hebrajams 11:35)

20. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²⁰ Jeigu ištikimai tarnaujame Jehovai iki pat šios sugedusios santvarkos galo, galime tikėtis „prakilnesnio prisikėlimo“ — su viltimi gyventi amžinai. Jėzus pažadėjo: „Nesistebėkite tuo! Nes ateina valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą ir išeis.“ (Jono 5:28, 29, Jr) Kitame straipsnyje aptarsime, kaip prikėlimo viltis stiprina ryžtą likti ištikimiems Dievui bei padeda ugdytis pasiaukojamą dvasią.

Ar atsimeni?

• Kodėl Jehova vadinamas „gyvųjų Dievu“?

• Kokia mirusiųjų būklė šeole?

• Ar yra viltis patekusiems į geheną?

• Ką suteiks „prakilnesnis prisikėlimas“?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Miegantieji šeole, kaip ir Abraomas, bus prikelti

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Kodėl Adomas su Ieva, Kainas ir Judas Iskarijotas pražuvo gehenoje?