Ten, kur darbavosi pirmieji krikščionys, Karalystės veikla vėl klesti

ITALIJA, žemėlapyje primenanti batą, išsikišusį Viduržemio jūroje, kadaise buvo centras religinių bei kultūrinių įvykių, turėjusių įtakos pasaulio istorijai. Šalis lyg magnetas traukia milijonus turistų, norinčių pamatyti jos žavius kraštovaizdžius, meno šedevrus, paragauti vietinės virtuvės patiekalų. Be to, čia vis daugiau žmonių imasi studijuoti Bibliją.

Senovės Romoje, tuometinės pasaulinės galybės sostinėje, tikrosios krikščionybės sėklas greičiausiai pirmieji pasėjo žydai bei prozelitai, grįžę namo iš Jeruzalės, kur per 33 m. e. m. Sekmines buvo tapę krikščionimis. Apie 59 m. e. m. Italiją pirmąsyk aplankė apaštalas Paulius. Su tikėjimo broliais jis susitiko pajūrio mieste Puteoluose (Apaštalų darbų 2:5-11; 28:11-16).

Kaip išpranašavo Jėzus bei apaštalai, baigiantis pirmajam amžiui daugelis atsimetė nuo tikrosios krikščionybės ir tapo atskalūnais. Tačiau šiais laikais, prieš šios sugedusios santvarkos pabaigą, ištikimi Jėzaus mokiniai vėl ėmėsi uoliai skelbti gerąją naujieną visame pasaulyje, taip pat ir Italijoje (Mato 13:36-43; Apaštalų darbų 20:29, 30; 2 Tesalonikiečiams 2:3-8; 2 Petro 2:1-3).

Mažai džiuginanti pradžia

Čarlsas Teizas Raselas, vadovavęs Biblijos tyrinėtojų (taip anksčiau vadinosi Jehovos liudytojai) pasaulinei skelbimo veiklai, 1891-aisiais pirmą kartą lankėsi keliuose Italijos miestuose. Tas vizitas neatnešė sėkmės: „Niekas nerodė, kad Italija pasirengusi pjūčiai“, — pripažino jis. Dar kartą atvykęs į šalį 1910-ųjų pavasarį brolis Raselas pasakė biblinę kalbą Romos centre įsikūrusioje gimnazijoje. Ar tai davė vaisių? „Apskritai mes nusivylėme“, — pakomentavo jis vėliau.

Kelis dešimtmečius geroji naujiena Italijoje susilaukė nedidelio atgarsio. Viena priežastis ta, kad viešpataujant fašistinei diktatūrai Jehovos liudytojai buvo persekiojami. Tuo laikotarpiu šalyje jų tebuvo apie 150. Daugumai Biblijos tiesą paskelbė užsienyje gyvenantys giminaičiai ar draugai.

Netikėtas posūkis

Po Antrojo pasaulinio karo į Italiją buvo pasiųsta misionierių. Tačiau kaip rodo valstybės archyvai, aukšti Vatikano pareigūnai paprašė valdžios misionierius išvaryti. Visi, išskyrus keletą, turėjo palikti šalį.

Nepaisant kliūčių, daugybė žmonių Italijoje pradėjo kopti į Jehovos garbinimo „kalną“ (Izaijo 2:2-4). Liudytojų gretos sparčiai augo. 2004-aisiais didžiausias gerosios naujienos skelbėjų skaičius buvo 233527 (1 skelbėjas 248 gyventojams), o Kristaus mirties minėjime dalyvavo 433242 asmenys. Visoje šalyje jaukiose Karalystės salėse renkasi 3049 liudytojų bendruomenės. Pastaraisiais metais į liudytojų gretas įsilieja daug kitataučių.

Skelbiama įvairiomis kalbomis

Nemažai imigrantų iš Afrikos, Azijos bei Rytų Europos atvyksta į Italiją ieškoti darbo, geresnio gyvenimo ar saugumo. Kaip milijonams šitų žmonių galima padėti dvasiškai?

Daug Italijos liudytojų ėmėsi sunkios užduoties mokytis svetimų kalbų, pavyzdžiui, albanų, amharų, arabų, bengalų, kinų, pendžabų, sinhalų, tagalų. Nuo 2001-ųjų organizuojami kursai mokyti šių kalbų tuos, kas pasiryžę liudyti kitakalbiams. Per pastaruosius trejus metus surengti 79 kursai septyniolika kalbų, kuriuos lankė 3711 liudytojų. Taip buvo galima įkurti ir palaikyti 146 bendruomenes bei 274 grupes, kalbančias 25 skirtingomis kalbomis. Daug nuoširdžių žmonių išgirdo gerąją naujieną ir pradėjo studijuoti Bibliją. Rezultatai dažnai pranoksta lūkesčius.

Štai vienas Jehovos liudytojas skelbė Žoržui iš Indijos, kalbančiam malajalių kalba. Nors turėjo nemažų sunkumų dėl darbo, Žoržas mielai sutiko studijuoti Bibliją. Po kelių dienų į Karalystės salę atėjo Žoržo draugas Gilas, indas, kalbantis pendžabų kalba. Su juo irgi buvo pradėtos studijos. Gilas liudytojus supažindino su tautiečiu Deividu, kurio gimtoji kalba — telugų. Netrukus ir šis pradėjo studijuoti. Prie jo prisidėjo dar du indai, gyvenantys tame pačiame name — Sonis ir Šubašas.

Po kelių savaičių liudytojams paskambino Dalipas, kalbantis marathų kalba. Jis paprašė: „Esu Žoržo draugas. Ar galėtumėte mokyti mane Biblijos?“ Paskui atėjo tamilas Sumitas. Galiausiai norą studijuoti pareiškė dar vienas Žoržo draugas. Vėliau Žoržas į Karalystės salę atsivedė Maksą. Tas irgi paprašė studijų. Taigi dabar vedamos šešios Biblijos studijos ir greit bus pradėtos dar keturios. Visos vyksta angliškai, nors kartu naudojamasi leidiniais hindi, malajalių, marathų, pendžabų, tamilų, telugų ir urdu kalbomis.

Gerąją naujieną „girdi“ kurtieji

Italijoje gyvena per 90000 kurčiųjų. Biblijos tiesą jiems liudytojai pradėjo skelbti praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje. Pradžioje kai kurie kurtieji liudytojai mokė italų gestų kalbos (IGK) savo bendratikius, pasisiūliusius padėti šiame tarnybos bare. Greitai vis daugiau kurčių žmonių ėmė domėtis Biblija. Šiandien per 1400 kurčiųjų, mokančių IGK, lanko krikščionių sueigas, kurios vyksta 15-oje bendruomenių ir 52 grupėse.

Iš pradžių kurtiesiems buvo skelbiama pavienių liudytojų iniciatyva. Bet 1978-aisiais Italijos Jehovos liudytojų filialas gestų kalba ėmė rengti kongresus. Tų metų gegužę pranešta, kad tarptautiniame kongrese Milane kai kurios programos dalys bus ir gestų kalba. Pirmoji rajono asamblėja kurtiesiems buvo surengta Asamblėjų salėje Milane 1979-ųjų vasarį.

Nuo tada filialas, rūpindamasis dvasiniais kurčiųjų poreikiais, skatina skelbėjus tobulinti gestų kalbos įgūdžius. Nuo 1995-ųjų specialieji pionieriai (visalaikiai evangelizuotojai) siunčiami į kurčiųjų grupes mokyti negirdinčius brolius skelbti bei rengti krikščionių sueigas. Trijose asamblėjų salėse yra naujausia vaizdo aparatūra, leidžianti gerai matyti programą. Kurtieji taip pat gali žiūrėti Bendrijos filmus su krikščioniškų leidinių vaizdo įrašais.

Kaip liudytojai rūpinasi dvasinėmis kurčiųjų reikmėmis, akivaizdžiai mato ir aplinkiniai. Štai Italijos kurčiųjų draugijos žurnale P@role & Segni buvo cituojamas vieno katalikų prelato laiškas: „Kurčiam žmogui nelengva, nes nuolat reikia pagalbos. Į bažnyčią jis ateina, bet suprasti, kas per pamaldas skaitoma, skelbiama, giedama, jam turi padėti vertėjas.“ Pasak žurnalo, prelatas „sutinka, kad bažnyčia dar nepasiruošusi spręsti tą problemą, ir pripažįsta, jog kurčiaisiais savo Karalystės salėse Jehovos liudytojai pasirūpina geriau“.

Geroji naujiena skelbiama kaliniams

Ar kalėjime žmogus gali jaustis laisvas? Taip, nes Dievo Žodis turi galią ‘išlaisvinti’ tuos, kurie jį priima ir juo vadovaujasi. Jėzaus skelbiama žinia „belaisviams“ reiškė išvadavimą iš nuodėmės ir klaidingos religijos (Jono 8:32; Luko 4:16-19). Liudijimas Italijos kalėjimuose duoda puikių vaisių. Lankyti nuteistuosius ir teikti jiems dvasinę pagalbą valdžia įgaliojo apie 400 Jehovos liudytojų. Liudytojai yra pirmoji nekatalikiška organizacija, prašiusi tokio leidimo ir jį gavusi.

Biblijos žinia kartais pasklinda labai netikėtai. Apie Jehovos liudytojų šviečiamąją veiklą vieni kaliniai papasakoja kitiems. Išgirdusieji neretai paprašo juos aplankyti. Arba šeimos nariai, pradėję studijuoti Bibliją, paragina kalinius susisiekti su liudytojais. Kai kurie, įkalinti iki gyvos galvos už žmogžudystę ar kitus sunkius nusikaltimus, atgailavo ir pasikeitė. Taip jiems atsivėrė galimybė pasiaukoti Jehovai ir krikštytis.

Daugybėje kalėjimų sakomos viešosios kalbos Biblijos temomis, rengiamas Jėzaus mirties minėjimas, rodomos vaizdajuostės su Jehovos liudytojų paruoštomis Biblijos programomis. Į tokias sueigas ateina daug nuteistųjų.

Norėdami padėti kaliniams praktiškai, liudytojai platina žurnalus, kuriuose nagrinėjamos jiems aktualios temos. Pavyzdžiui, žurnalo Atsibuskite! 2001 metų gegužės 8-osios numeryje buvo aptariama tema „Ar kaliniai gali persiauklėti?“. 2003-iųjų balandžio 8 dienos numeryje — „Šeimoje narkomanas. Ką daryti?“. Kaliniams šių leidinių buvo išplatinta tūkstančiai. Dėl to pradėta šimtai Biblijos studijų. Domėtis ėmė net kai kurie kalėjimų apsaugos darbuotojai.

Gavus iš valdžios specialų leidimą, dalyvaujant 138 vietiniams liudytojams San Remo Karalystės salėje buvo pakrikštytas kalinys, vardu Konstantinas. „Visi man rodė tiek meilės“, — jaudindamasis kalbėjo jis po krikšto. Miestelio laikraštis pacitavo kalėjimo prižiūrėtojo žodžius: „Patiems malonu, [...] kad davėme tokį leidimą. Visa, kas padeda kaliniui persiauklėti, dvasiškai atsinaujinti bei grįžti į visuomenę, turime palaikyti.“ Konstantino žmona ir duktė labai stebėjosi, kaip tikslios Biblijos žinios pakeitė jo gyvenimą: „Didžiuojamės juo, kad nugalėjo blogus įpročius. Dabar jis taikus, vis daugiau rūpinasi mumis. Vėl galime gerbti jį ir pasitikėti.“ Jos irgi pradėjo studijuoti Bibliją bei lankyti krikščionių sueigas.

Seržas už vagystę, ginkluotą apiplėšimą, narkotikų kontrabandą ir žmogžudystę nuteistas kalėti iki 2024 metų. Trejus metus tyrinėjęs Bibliją ir atsisakęs ankstesnės gyvensenos, Seržas nusprendė tapti Jehovos tarnu. Stebint kitiems kaliniams jis buvo pakrikštytas kilnojamame baseine kalėjimo sporto aikštelėje. Tai penkioliktas kalinys, tapęs liudytoju Elbos salos Porto Acuro kalėjime.

Leonardas, atliekantis 20-ies metų bausmę, gavo leidimą krikštytis Parmos Karalystės salėje. Interviu vietiniam laikraščiui jis pasakė norįs aiškiai „parodyti, jog apsisprendė būti Jehovos liudytoju ne dėl to, kad būtų paleistas, o trokšdamas patenkinti savo dvasinius poreikius“. „Mano gyvenimas — vieni nuopuoliai, bet dabar viskas praeityje. Pasikeisti reikėjo laiko, tad ir toliau turiu save kontroliuoti.“

Salvatorė už žmogžudystę kalinamas ypatingojo režimo kalėjime Spolete. Jo krikštas, vykęs kalėjime, sujaudino daugelį. Prižiūrėtojas pasakė: „Pasirinkimas, skatinantis žmogų keistis į gera, svarbus ir remtinas, nes naudingas ne tik kaliniams, bet ir apskritai visuomenei.“ Matydamos gerą Salvatorės elgesį jo žmona ir duktė dabar lanko Jehovos liudytojų sueigas. Vienas kalinys, kuriam Salvatorė buvo skelbęs, irgi pasikrikštijo.

Prieš daug šimtmečių pirmieji krikščionys Italijoje pasėjo tiesos sėklas (Apaštalų darbų 2:10; Romiečiams 1:7). Dabar, pjūties metu, ten, kur kadaise gerąją naujieną su bendratikiais skelbė apaštalas Paulius, Karalystės veikla ir toliau sparčiai plečiama (Apaštalų darbų 23:11; 28:14-16).

[Žemėlapis 13 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ITALIJA

Roma

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Bitonto asamblėjų salė bei Italijos gestų kalba kalbančių liudytojų bendruomenė Romoje

[Iliustracija 16 puslapyje]

Biblijos tiesa kalinius ‘padaro laisvus’

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Ten, kur skelbė pirmieji krikščionys, Karalystės veikla vėl klesti