Kaip tau sekasi ugdyti kitus?

1, 2. Kodėl svarbu padėti kitiems daryti dvasinę pažangą?

VIENA pagrindinių Jėzaus užduočių buvo skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. Jis norėjo, kad ir jo sekėjai būtų geri Dievo Žodžio mokytojai ir gebėtų rūpintis tikėjimo draugais, todėl skyrė laiko juos ugdyti (Mt 10:5–7). Krikščionis, vardu Pilypas, taip pat buvo užimtas evangelizacija, tačiau jis mokė ir savo keturias dukteris paveikiai skelbti Šventojo Rašto tiesas (Apd 21:8, 9). Ugdyti kitus šiandien yra tiek pat svarbu kaip anuomet. Kodėl?

² Daugybė žmonių visame pasaulyje įsiklauso į Jehovos liudytojų skelbiamą žinią. Tiems, kas dar nepasikrikštiję, turime padėti suvokti, kaip svarbu asmeniškai tyrinėti Bibliją. Mūsų pagalba jiems taip pat reikalinga, kad taptų gerais Dievo Žodžio skelbėjais ir mokytojais. Bendruomenėse, be to, yra brolių, kuriuos reikia skatinti siekti patarnautojo ir vyresniojo pareigų. Brandūs krikščionys gali duoti jaunesniems ar mažiau patyrusiems gerų patarimų ir šitaip padėti jiems daryti dvasinę pažangą (Pat 4:2).

3, 4. a) Kaip apaštalas Paulius susiejo Šventojo Rašto tyrinėjimą su našia tarnyba? b) Kas visų pirma būtina, kad galėtume paskatinti Biblijos studijuotojus asmeniškai tyrinėti Dievo Žodį?

³ Kiek svarbu yra asmeniškai studijuoti Šventąjį Raštą? Atsakymą randame apaštalo Pauliaus laiške Kolosų krikščionims. Jis rašė: „Nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte kupini aiškaus [Dievo] valios pažinimo su visa išmintimi bei dvasiniu supratimu ir dėl to elgtumėtės kaip verta Jehovos ir jam visais atžvilgiais patiktumėte, duodami visokių gerų darbų vaisių ir augdami aiškiu Dievo pažinimu“ (Kol 1:9, 10). Taigi, įgiję aiškų pažinimą, kolosiečiai, pasak Pauliaus, galėjo elgtis, „kaip verta Jehovos“, visais atžvilgiais jam patikti ir būti užimti gerais darbais, ypač evangelizacija. Akivaizdu: kad būtų geras Jehovos tarnas, asmuo privalo reguliariai gilintis į Bibliją. Šį faktą turime padėti suvokti ir savo studijuotojams.

⁴ Kad gebėtume paaiškinti studijuotojams, kodėl svarbu asmeniškai gilintis į Dievo Žodį, visų pirma patys turime būti įpratę nuodugniai studijuoti Bibliją ir būti įsitikinę tokių studijų verte. Pavyzdžiui, kai tarnyboje pašnekovas išreiškia nuomonę, neatitinkančią Šventojo Rašto mokymų, arba užduoda sunkų klausimą, mes, naudodamiesi Biblija, gebėsime tinkamai jam atsakyti, nes apie tai buvome asmeniškai studijavę. Skaitydami apie Jėzaus, Pauliaus ir kitų ištvermę, įgyjame stiprybės ir pajuntame dar didesnę paskatą neapleisti tarnybos Dievui net kai sunku. Be abejonės, žinios iš Biblijos ir joje glūdintys principai mums labai reikalingi. Biblijos studijuotojams pasakokime, kaip mums naudinga tyrinėti šią knygą. Šitaip paskatinsime ir juos vertinti kruopščias asmenines studijas ir patirti jų teikiamą naudą.

 5. Prašom pateikti pasiūlymų, kaip galima pratinti studijuotojus prie asmeninio Biblijos tyrinėjimo.

⁵ Galbūt paklausi: „O kaip galėčiau mokyti savo studijuotoją reguliariai gilintis į Bibliją?“ Iš pradžių parodyk jam, kaip pasiruošti judviejų studijoms. Jeigu naudojatės knyga Ko iš tikrųjų moko Biblija?, pasiūlyk jam persiskaityti atitinkamas ištraukas iš priedo ir susiieškoti nurodytas Biblijos eilutes. Padėk jam pasiruošti sueigoms, drauge parenkite kokį komentarą. Skatink jį perskaityti kiekvieną Sargybos bokšto ir Atsibuskite! numerį. Jeigu jūsų kalba yra prieinama mūsų bendrijos kompiuterinė ar internetinė biblioteka, parodyk jam, kaip susirasti atsakymus į visokiausius su Biblija susijusius klausimus. Sulaukęs tokios pagalbos, studijuotojas, labai tikėtina, netrukus pats imsis noriai gilintis į Šventąjį Raštą.

 6. a) Kaip gali padėti studijuotojui pamilti Dievo Žodį? b) Ką studijuotojas, pamilęs Bibliją, tikriausiai norės daryti?

⁶ Žinoma, negalime versti kitų skaityti ir studijuoti Bibliją. Studijuotojas turi suvokti, kad Biblijos tyrinėjimas padės jam suartėti su Dievu, ir pats norėti tuo užsiimti. Jeigu, naudodamiesi Jehovos organizacijos teikiamomis priemonėmis, padėsime jam pamilti Bibliją ir jos tyrinėjimą, nuoširdus studijuotojas pasijus taip pat, kaip kadaise psalmininkas, giedojęs: „Man gera būti arti Dievo; prisiglaudžiau pas Viešpatį Dievą“ (Ps 73:28). Dievas per savo šventąją dvasią padės kiekvienam, kuris nori prie jo artintis.

 7. Kaip Jėzus mokė savo apaštalus skelbti gerąją naujieną? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

⁷ Evangelijos pagal Matą 10-ame skyriuje rašoma, kokių nurodymų dėl gerosios naujienos skelbimo darbo Jėzus davė dvylikai savo apaštalų. Tie nurodymai buvo ne šiaip bendro pobūdžio, o labai konkretūs.^[1] Atidžiai išklausę Jėzaus žodžius, apaštalai kartu su juo ėjo pas žmones. Matydami, kokius liudijimo metodus Jėzus naudoja, jie patys netrukus tapo gerais Šventojo Rašto tiesų mokytojais (Mt 11:1). Mes irgi galime padėti savo studijuotojams būti paveikiais gerosios naujienos skelbėjais. Aptarkime, kokių dviejų dalykų turime juos mokyti.

8, 9. a) Kaip Jėzus tarnyboje užmegzdavo pokalbį su žmonėmis? b) Kaip galime padėti naujiems skelbėjams sekti Jėzaus pavyzdžiu?

⁸ Mokykime juos užkalbinti žmones. Apie Karalystę Jėzus dažnai kalbėdavo su pavieniais asmenimis. Pavyzdžiui, kartą jis užmezgė gyvą pokalbį su samariete prie Jokūbo šaltinio, netoli Sicharo miesto. Pokalbis davė labai gerų rezultatų (Jn 4:5–30). Kitą sykį jis kalbėjo su mokesčių rinkėju Matu, arba Leviu. Apie tą pokalbį evangelijose rašoma nedaug, bet žinome tiek, kad Matas priėmė Jėzaus kvietimą būti jo sekėju. Iškart po to Matas surengė savo namuose dideles vaišes. Čia Jėzui buvo proga pakalbėti su daugeliu žmonių iškart ir ta proga jis pasinaudojo (Mt 9:9; Lk 5:27–39).

⁹ Jėzus draugiškai kalbėjo ir su Natanaeliu. Iki tol šis vyras neigiamai žiūrėjo į žmones iš Nazareto. Bet pabendravęs su Jėzumi, irgi kilusiu iš to miesto, Natanaelis pakeitė požiūrį ir panoro daugiau sužinoti apie tai, ko Jėzus moko (Jn 1:46–51). Visi šie pavyzdžiai skatina mus mokyti studijuotojus kalbėti su žmonėmis draugiškai, taip, kad pašnekovui būtų malonu.^[2] Kai nauji skelbėjai išmoks rodyti kitiems nuoširdų dėmesį, reikia manyti, sulauks teigiamos reakcijos ir tarnyboje patirs daug džiaugsmo.

10–12. a) Ką Jėzus darė, kad žadintų kitų susidomėjimą jo mokymais? b) Kaip galime padėti naujiems skelbėjams tapti gerais Biblijos mokytojais?

¹⁰ Mokykime juos lankyti žmones pakartotinai ir vesti Biblijos studijas. Žemėje Jėzus turėjo labai nedaug laiko. Tačiau jis nemanė, kad žmogui gana sykį išgirsti gerąją naujieną. Su tais, kurie palankiai į ją atsiliepė, Jėzus toliau kalbėdavosi, mokydavo juos daugelio dalykų. Kartą jis, įsilipęs į valtį, priklausančią Petrui, kalbėjo miniai žmonių, susirinkusių ant ežero kranto. Baigęs kalbėti visiems, Jėzus dar norėjo parodyti asmenišką dėmesį Petrui. Taigi padarė stebuklą – padėjo jam užgriebti didelę daugybę žuvų. Tada pasakė: „Nuo dabar žmones žvejosi.“ Kaip į tai reagavo Petras ir jo bendraversliai? „Išvilkę valtis į krantą ir viską palikę, jie nusekė paskui [Jėzų]“ (Lk 5:1–11).

¹¹ Jėzaus mokymas sudomino ir sinedriono narį vardu Nikodemas. Jis norėjo sužinoti daugiau, bet bijodamas kitų nuomonės nedrįso kalbėti su Jėzumi viešumoje. Taigi atėjo pas jį nakčia. Jėzus buvo lankstus ir dėl tokio Nikodemo vizito nė kiek nesusierzino, mielai paaiškino jam svarbias tiesas (Jn 3:1, 2). Ko iš minėtų atvejų pasimokome? Dievo Sūnus noriai skyrė laiko mokyti kitus ir stiprinti jų tikėjimą. Mes taip pat turime būti pasiruošę negailėti laiko ir lankyti žmones bei vesti Biblijos studijas jiems patogiu metu.

¹² Darbuodamiesi su naujais skelbėjais tarnyboje, padėsime jiems tapti gerais Biblijos mokytojais. Priminkime jiems, kad verta aplankyti kiekvieną, kuris parodė bent menkiausią susidomėjimą. Kvieskime naujus skelbėjus į savo pakartotinius aplankymus ir Biblijos studijas. Jie pamatys, kiek džiaugsmo ši tarnybos sritis teikia, ir patys norės mokyti kitus apie Jehovą. Taip pat supras, kaip svarbu, lankant žmones pakartotinai, būti kantriems ir ištvermingiems (Gal 5:22). (Žiūrėk rėmelį „Jis nenuleido rankų“.)

13, 14. a) Ką rodo tai, kad Biblijoje daug rašoma apie tuos, kurie dėl kitų aukojosi? b) Kaip galėtume mokyti jaunuolius ir naujus bendruomenės narius rodyti meilę broliams ir sesėms?

¹³ Biblijoje daug rašoma apie tai, kaip Jehovos garbintojai rodė saviesiems brolišką meilę ir vienas kitam tarnavo. Dievas tai labai vertina. (Perskaityk Luko 22:24–27 ir 1 Petro 1:22.) Štai Jėzus atidavė viską, net savo gyvybę, kad tik kitiems pasitarnautų (Mt 20:28). Jėzaus mokinė vardu Dorkadė „darė daug gerų darbų ir nešykštėjo gailestingumo dovanų“ (Apd 9:36, 39). Sesuo Marija iš Romos daug triūsė savo bendruomenės labui (Rom 16:6). Nauji mūsų bendratikiai turi suprasti, kaip svarbu daryti kitiems gera. Kaip galėtume jiems padėti?

¹⁴ Galime pakviesti naujesniuosius drauge aplankyti sergančius ar pagyvenusius bendruomenės narius. Jei tinkama, tėvai į tokius aplankymus gali pasiimti savo vaikus. Vyresnieji, rūpindamiesi, kad pagyvenusiesiems netrūktų maisto, kad jų namai būtų sutvarkyti ir suremontuoti, į pagalbą galėtų pasitelkti jaunus ar naujus bendratikius. Šie tada matys, kaip vieni kitais rūpinamės, ir patys mokysis daryti gera. Vienas vyresnysis, liudydamas jam paskirtoje kaimo teritorijoje, trumpai aplankydavo ten gyvenančius bendratikius ir pasiteiraudavo, kaip jie laikosi. Tai davė daug naudos vienam jaunam broliui, kurį vyresnysis dažnai pasiimdavo kartu. Jaunuolis suprato, kaip svarbu, kad bendruomenėje visi jaustųsi mylimi (Rom 12:10).

15. Kodėl vyresnieji turėtų padėti kitiems bendruomenės broliams daryti pažangą?

¹⁵ Pareigą mokyti bendruomenės narius Jehova yra pavedęs vyrams. Todėl broliams reikia lavinti savo gebėjimą kalbėti viešai. Pavyzdžiui, gal jūs, vyresnieji, galėtumėte paklausyti, kaip patarnautojas repetuoja savo kalbą, ir duoti patarimų, kurie padėtų jam tapti dar geresniu Dievo Žodžio mokytoju? (Neh 8:8)^[3]

16, 17. a) Kaip Paulius lavino Timotiejų? b) Kaip vyresnieji gali lavinti būsimus bendruomenės prižiūrėtojus?

¹⁶ Bendruomenėse reikia daugiau brolių, kurie galėtų tarnauti ganytojais. Tokiam darbui juos privalu parengti. Apie tai apaštalas Paulius Timotiejui rašė: „Mano vaike, tu stiprėk malone, esančia Kristuje Jėzuje, ir iš manęs girdėtus, daugelio liudytojų patvirtintus dalykus pavesk ištikimiems žmonėms, kurie bus tinkami ir kitus mokyti“ (2 Tim 2:1, 2). Timotiejus, darbuodamasis drauge su vyresniu už save apaštalu, daug ko išmoko. Vėliau Pauliaus pavyzdžiu jis sekė tiek evangelizacijos tarnyboje, tiek kitose dievatarnystės srityse (2 Tim 3:10–12).

¹⁷ Paulius nemanė, kad Timotiejus pažangės savaime. Apaštalas norėjo, kad jaunuolis keliautų kartu su juo ir mokytųsi (Apd 16:1–5). Kaip vyresnieji gali sekti Pauliaus pavyzdžiu? Jie galėtų pakviesti tinkamus bendruomenės patarnautojus dalyvauti kai kuriuose ganytojiškuose aplankymuose. Patarnautojai tada matys, kaip paveikiai krikščionių bendruomenės prižiūrėtojai kitus moko, kaip pasitiki Jehova, rodo bendratikiams kantrybę ir meilę. Viso to jiems prireiks, kad vėliau patys galėtų būti paskirti ganyti „Dievo kaimenę“ (1 Pt 5:2).

18. Kodėl svarbu ugdyti mažiau patyrusius bendratikius?

¹⁸ Jehova nori, kad jo tarnai būtų gerai išlavinti ir pasirengę imtis teokratinių užduočių. Šiuo pabaigos metu mūsų broliją papildo daug naujų žmonių, kuriems reikia padėti tapti našiais evangelizuotojais. Be to, sąlygoms pasaulyje blogėjant, būtina lavinti brolius, kad jie galėtų tinkamai pasirūpinti bendruomene. Šį Jehovos pavestą darbą – ugdyti mažiau patyrusius bendratikius – laikykime tikra garbe. Darbuokimės uoliai, kaip kadaise Jėzus ir Paulius. Dabar, prieš pat šios santvarkos galą, tai kaip niekad svarbu ir skubu.

19. Kodėl galime neabejoti, kad mūsų pastangos ugdyti bendratikius duos vaisių?

¹⁹ Žinoma, kitų lavinimas pareikalauja laiko ir pastangų. Bet Jehova ir jo mylimas Sūnus suteiks mums jėgų ir išminties. Kaip džiaugsimės matydami, kad tie, kuriems padėjome daryti pažangą, pluša ir labai stengiasi dėl Jehovos! (1 Tim 4:10) Patys irgi nepaliaukime dvasiškai augti ir stenkimės būti vis geresni Dievo tarnai.