Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
© 2023 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
SAUSIO 1–7 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 32–33
Guoskime prislėgtuosius
it-1-E p. 710
Elihuvas
Elihuvas situaciją vertino nešališkai ir nemėgino niekam pataikauti. Jis pasakė, kad, kaip ir Jobas, yra „iš molio nulipdytas“. Elihuvas pripažino Visagalį savo Kūrėju. Jis ne baugino Jobą, o kalbėjo jam kaip tikras draugas. Elihuvas, kitaip nei Elifazas, Bildadas ir Cofaras, kreipėsi į Jobą vardu (Job 32:21, 22; 33:1, 6).
Ar į žmogišką silpnumą žiūri taip, kaip Jehova?
8 Kas sužadintų mums didesnę atjautą broliams ir sesėms? Atminkime, kad nemažai jų vargina įvairios negalios, depresija, jų namiškiai yra kito tikėjimo. Jeigu mes atsidurtume panašioje situacijoje, ko gero, norėtume, kad kiti mums būtų atjautūs ir supratingi. Prisiminkime senovės Izraelį. Egipto krašte tautai teko kęsti priespaudą. Todėl prieš izraelitams įžengiant į Pažadėtąją žemę, Jehova juos įspėjo, kad patys netaptų kietaširdžiai beturčiui artimui. Jis prisakė žiūrėti į vargšą kaip į savo brolį ir liepė rūpintis tokiu žmogumi (Kun 25:35–38; Įst 15:7, 11).
9 Užuot brolius kritikavę ir įtarinėję, verčiau stenkimės juos sunkią minutę paguosti, jiems pagelbėti (Job 33:6, 7; Mt 7:1). Tarkim, motociklininkas pakliūva į avariją, sunkiai susižeidžia ir nuvežamas į ligoninę. Medikai juk nepuls klausinėti, kas kaltas dėl incidento, o skubės suteikti pagalbą. Taip yra ir su mumis: jei bendratikis dėl kokių bėdų pasilpsta, visų pirma turėtume suteikti jam dvasinę pagalbą. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:14.)
10 Kai kurie bendratikiai iš pažiūros gali atrodyti netvirti. Bet jei skirsime laiko pamąstyti apie jų aplinkybes, savo nuomonę, tikėtina, pakeisime. Pavyzdžiui, pagalvok apie mūsų sesę, kuri metų metais patiria šeimos priešiškumą. Gal ji ir paprastos išvaizdos, rodosi esanti trapi asmenybė, tačiau koks tvirtas jos tikėjimas, kiek turi vidinės stiprybės! Kai sueigose matai vienišą mamą su vaikais, argi tavęs nežavi jos ištvermė ir ryžtas? O kokio pagyrimo nusipelno mūsų jauni broliukai ir sesutės! Nors mokykloje kasdien patiria didžiulį spaudimą, jie visomis jėgomis stengiasi laikytis tiesos. Visi šie mūsų bendratikiai tikrai myli Jehovą ir trokšta likti jam ištikimi. Kad ir atrodo silpnesni, jie gali būti tiek pat „turtingi tikėjime“, kiek ir tie, kurių aplinkybės palankesnės (Jok 2:5).
Kada kalbėti, o kada – tylėti?
17 Ketvirtasis iš Jobą aplankiusių vyrų, Elihuvas, buvo Abraomo giminaitis. Jis labai atidžiai klausėsi visko, ką Jobas ir anie trys vyrai kalbėjo, todėl su atjauta, bet sykiu atvirai, gebėjo pataisyti Jobo mąstymą (Job 33:1, 6, 17). Labiausiai Elihuvui rūpėjo išaukštinti Jehovą, o ne iškelti save ar kokį kitą žmogų (Job 32:21, 22; 37:23, 24). Skaitydami apie šį Dievo tarną suprantame, kad kartais yra metas tylėti ir klausytis (Jok 1:19). Taip pat suprantame, kad ką nors protindami turėtume ne save iškelti, o atiduoti garbę Jehovai.
18 Taigi būkime dėkingi Jehovai už kalbos dovaną ir vadovaukimės Biblijos pamokymais, kada ir kaip dera kalbėti. Išmintingasis karalius Saliamonas Dievo įkvėptas rašė: „Laiku ištarti žodžiai – tarsi aukso obuoliai sidabro padėkle“ (Pat 25:11). Jei atidžiai klausysimės, ką kitas kalba, ir prieš ką nors sakydami gerai pagalvosime, mūsų žodžiai bus kaip tie aukso obuoliai – gražūs ir vertingi. Ir nesvarbu, ar jų būtų keli ar daug, mūsų kalba kitus ugdys ir Jehova mumis didžiuosis (Pat 23:15; Ef 4:29). Tai bus pati geriausia padėka Dievui už nuostabią kalbos dovaną.
Ką vertinga radome
Artinkimės prie Jehovos
10 Nėra nieko bloga rūpintis ir savo išvaizda. Tačiau nereikia persistengti ir mėginti paslėpti visų amžiaus pėdsakų. Juk senyvas žmogus gali būti gražus savo vidumi, metai byloja apie brandą, orumą. Štai ir Biblijoje sakoma, jog „žili plaukai – garbės vainikas, laimėtas doru gyvenimu“ (Pat 16:31). Tokius mus mato Jehova, ir tokius turėtume matyti patys save. (Perskaityk 1 Petro 3:3, 4.) Tad ar verta darytis nebūtinas, rizikingas operacijas ar procedūras vien tam, kad atrodytum patrauklesnis? Tavo „džiugesys Viešpatyje“ suteiks tau tikrojo – vidinio – žavesio, kurio negali sugadinti nei senatvė, nei ligos (Neh 8:10). Tik naujajame pasaulyje atgausime tobulą sveikatą ir jaunystę (Job 33:25; Iz 33:24). Tad elkimės protingai ir pasitikėkime Jehova. Taip išsaugosime artimą draugystę su juo, užuot pernelyg rūpinęsi tuo, ko negalime pakeisti (1 Tim 4:8).
SAUSIO 8–14 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 34–35
Kai gyvenimas atrodo neteisingas
Kokios Dievo savybės?
Dievas visada elgiasi teisingai. „Neįmanoma, kad Dievas bloga darytų, kad Visagalis neteisingai elgtųsi“ (Jobo 34:10, NW). Psalmininkas Jehovai sakė: „Tavo teismas bus teisingas“ (Psalmyno 67:4, NW). Jehova „žiūri į širdį“, taigi jo neįmanoma apgauti, jis visada sužino tiesą ir priima teisingus sprendimus (1 Samuelio 16:7). Dievui nelieka nepastebėtas nė vienas nedoras poelgis ar suktybė, todėl, kaip jis yra pažadėjęs, netrukus „nedorėliai bus iš žemės išrauti“ (Patarlių 2:22, NW).
Ko nebebus, kai ateis Dievo Karalystė?
5 Ką darys Jehova? Dabar Dievas suteikia nedoriems žmonėms galimybę keistis (Iz 55:7). Nors ši santvarka pasmerkta sunaikinimui, nė vienas iš jų asmeniškai dar nėra gavęs mirties nuosprendžio. Tačiau kas atsitiks su tais, kurie keistis nenori ir iki pat prasidedant didžiajam suspaudimui savo darbais rodys, kad remia Šėtono valdomą pasaulį? Jehova yra pažadėjęs pašalinti blogus žmones nuo žemės paviršiaus visiems laikams. (Perskaityk Psalmyno 37:10.) Piktadariai gal mano, kad liks nenubausti. Daugelis jų išmoko savo darbus dangstyti, nuo teisingumo ir blogų savo elgesio pasekmių šioje santvarkoje jiems neretai pavyksta pabėgti (Job 21:7, 9). Bet Biblija mums primena: „[Dievo] akys stebi mirtingojo kelią ir mato kiekvieną jo žingsnį. Nėra tamsos ar juodos nakties, kurioje galėtų slėptis nedorėliai“ (Job 34:21, 22). Tikrai, nėra tokio tamsaus užkaborio, kuriame galėtum nuo Jehovos pasislėpti, jokiomis suktybėmis jo neapkvailinsi. Jehovos akys regi kiaurai sienas, įžvelgia tikruosius žmogaus motyvus. Praūžus Armagedonui, žvalgysimės po vietą, kur buvo nedorėliai, bet jų niekur nebebus. Jie dings amžiams (Ps 37:12–15).
Laimingas, kas nepasipiktins Jėzumi
19 Kaip yra šiandien? Visai taip pat. Daugelį glumina mūsų nuostata nesikišti į politiką. Pavyzdžiui, jie norėtų, kad dalyvautume balsavimuose. Tačiau mes aiškiai suvokiame: rinkdami sau valdovą iš žmonių atmestume Jehovą (1 Sam 8:4–7). Kiti siūlo mums atsidėti labdaringai veiklai, pavyzdžiui, statyti mokyklas ir ligonines. Jie niekaip nesupranta, kodėl užuot sprendę opias pasaulio problemas mes tiek laiko aukojame evangelizacijos darbui.
20 Ko reikia, kad mūsų tikėjimas būtų tvirtas? (Perskaityk Mato 7:21–23.) Turime visomis jėgomis dirbti Jėzaus Kristaus pavestą darbą (Mt 28:19, 20). Negalime leisti, kad mūsų dėmesį atitrauktų šio pasaulio politinės ir socialinės problemos. Mes mylime žmones ir atjaučiame juos, kai patiria vargų. Bet žinome, kad išspręsti visas problemas gali tik Dievo Karalystė, ir stengiamės žmonėms apie tai pasakyti. Taip pat padedame jiems ugdytis draugystę su Jehova.
Ką vertinga radome
Tegu tavo savanoriška dvasia teikia šlovę Jehovai
3 Jobo ir trijų jo „guodėjų“ pokalbio klausėsi jaunas vyras Elihuvas. Visiems nutilus jis Jobo paklausė: „Jeigu esi teisus, tai ką jam [Dievui] duodi? Ką jis gauna iš tavo rankų?“ (Job 35:7) Ar Elihuvas irgi manė, kad mūsų tarnyba Jehovai yra beprasmė? Ne. Dievas juk nesupeikė Elihuvo, kaip kad supeikė anuos tris vyrus. Elihuvas tiesiog norėjo pasakyti, kad Jehova pats iš savęs yra tobulas. Jis yra ir bus aukščiausiasis Valdovas – nesvarbu, ar mes jam tarnausime ar ne. Jį garbindami mes nepadarysime jo galingesnio ar didingesnio. Juk tai jis mums viską davė. Visi mūsų gebėjimai, talentai, visa, kas gera, yra jo dovana. Kita vertus, Jehovai nėra vis vien, kaip jo dovanas panaudojame.
SAUSIO 15–21 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 36–37
Kodėl pasitikime Dievo pažadu gyventi amžinai
Ar iš tiesų galime pažinti Dievą?
JO AMŽINUMAS. Biblija moko, jog Dievas egzistuoja „nuo amžių per amžius“ (Psalmyno 90:2). Kitaip tariant, neturi nei pradžios, nei pabaigos. Žmogaus požiūriu, „jo metų skaičius neištiriamas“ (Jobo 36:26).
Kuo mums tai naudinga. Tiems, kas jį išties pažįsta, Dievas žada amžinąjį gyvenimą (Jono 17:3). Kiek patikimas būtų toks pažadas, jei pats Dievas negyventų amžinai? Tokį pažadą gali ištesėti tik „Amžinybės Karalius“ (1 Timotiejui 1:17).
Ar vertini Dievo dovanas?
6 Vanduo – dar viena ypatinga Jehovos dovana. Tai, kad Žemėje yra skysto pavidalo vandens, lemia jos atstumas nuo Saulės. Jeigu tas atstumas būtų bent kiek mažesnis, visas vanduo užvirtų ir išgaruotų – mūsų planeta virstų karšta sausa dykyne. O jei Žemė nuo Saulės būtų bent truputį toliau, viskas joje sušaltų į ledą. Abiem atvejais gyvybė Žemėje negalėtų egzistuoti. Taip, Jehova parinko mūsų planetai pačią tinkamiausią vietą. Saulės įšildytas vandenynų, sausumos telkinių vanduo ima garuoti ir susitelkia į debesis (kasmet Saulė jo išgarina beveik 500 000 kubinių kilometrų). Atmosferoje vanduo išsilaiko maždaug dešimt dienų, paskui išlyja ar išsninga – grįžta į vandenynus ir kitus telkinius. Tada ciklas prasideda iš naujo. Argi tai neliudija, kad Jehova yra kupinas išminties ir galingas? (Job 36:27, 28; Mok 1:7)
Stiprinkime savąją viltį
16 Dievas yra pažadėjęs žmonėms nuostabią ateitį ir savo pažadą tikrai ištesės. Viltis sulaukti to nepaprasto meto mums yra tarsi inkaras, padedantis atlaikyti išbandymų audras, ištverti persekiojimus ir nepalūžti net mirties akivaizdoje. Taip pat ji yra tarsi šalmas – saugo protą nuo neteisingos ar negatyvios mąstysenos. Viltis yra Dievo meilės dovana ir mus su juo suartina. Ji mums labai brangi.
Ką vertinga radome
it-1-E p. 492
Komunikacija
Senovėje žmonės informacija keisdavosi įvairiai. Vietinės naujienos, taip pat žinios iš kitų kraštų dažniausiai būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas (2 Sam 3:17, 19; Job 37:20). Pavyzdžiui, karavanais atvykę keliautojai sustodavo kokiame mieste ar kaime nusipirkti maisto, vandens ar kitų atsargų ir vietiniams papasakodavo, kas vyksta jų krašte. Palestina šiuo atžvilgiu buvo labai palankioje geografinėje padėtyje – tarp Azijos, Afrikos ir Europos. Ją kirsdavo daugybė vilkstinių, keliaujančių didelius atstumus iš vienos vietos į kitą. Tad palestiniečius greitai pasiekdavo žinios iš tolimesnių šalių. Naujienas miestiečiai dažniausiai aptarinėdavo turgavietėje.
SAUSIO 22–28 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 38–39
Ar skiri laiko pasidžiaugti kūrinija?
Ar esi nusiteikęs kantriai laukti Jehovos?
7 Biblijoje vaizdžiai kalbama, kad Jehova nustatė žemės „matmenis“, įleido jos „pastovus“, padėjo „kertinį akmenį“ (Job 38:5, 6). Jis skyrė laiko ir pasimėgauti savo rankų darbais (Pr 1:10, 12). O kaip, tavo manymu, jautėsi angelai, žvelgdami į Jehovos kūriniją? Jie taip džiaugėsi, kad net „liaupsėmis visi pratrūko“ (Job 38:7). Jehova rūpestingai kūrė žemę daugelį tūkstantmečių. Nenuostabu, kad savo darbus apžvelgęs pasakė: „Tai yra labai gera“ (Pr 1:31).
Prikėlimas liudija apie Dievo meilę, išmintį ir kantrybę
2 Pirmasis Jehovos kūrinys buvo jo Sūnus. Drauge su juo Dievas sukūrė visa kita, įskaitant milijonus protingų dvasinių esybių (Kol 1:16). Darbas su Tėvu Sūnui teikė didžiulį malonumą (Pat 8:30). Džiaugėsi ir angelai. Vaizdžiai tariant, jie sėdėjo pirmose žiūrovų eilėse ir džiūgavo stebėdami, kaip Jehova su savo Pagalbininku Jėzumi kūrė dangų ir žemę. Kai radosi žemė, tie Dievo sūnūs, pasak Biblijos, „liaupsėmis visi pratrūko“. Be abejo, daug džiaugsmo jiems teikė visi Jehovos kūriniai ir ypač – žmogus (Job 38:7; Pat 8:31). Kiek meilės ir išminties Dievas įdėjo visa kurdamas! (Ps 104:24; Rom 1:20)
Mokykimės apie Jehovą stebėdami jo kūriniją
8 Jehova galime pasitikėti. Dievas patikino Jobą, kad jo nenuvils (Job 32:2; 40:6–8). Jis kalbėjo jam apie daugelį savo kūrinių – apie žvaigždes, debesis, žaibus. Taip pat apie gyvūnus, pavyzdžiui apie laukinį jautį ir žirgą (Job 38:32–35; 39:9, 19, 20). Visa tai yra ne vien didžios Jehovos galios, bet ir jo meilės bei išminties liudijimas. Jo žodžiai Jobo pasitikėjimą Dievu labai sustiprino (Job 42:1–6). Panašiai ir mes stebėdami Jehovos kūriniją aiškiai matome, kad jis be galo išmintingas ir galingas. Atėjus metui Dievas tikrai pašalins visą blogį, dėl kurio šiandien tenka tiek kentėti. Tai žinodami, tvirtai kliaujamės jo pagalba.
Ką vertinga radome
it-2-E p. 222
Įstatymų Davėjas
Jehova – Įstatymų Davėjas. Iš tikro Jehova yra vienintelis Įstatymų Davėjas visatoje. Tai jis įvedė visus dėsnius, valdančius gyvąją (Job 39:1–30) ir negyvąją (Job 38:4–38; Ps 104:5–19) gamtą. Žmogus ne išimtis – jis irgi pavaldus savo Kūrėjo įtvirtintiems gamtos dėsniams. O kadangi žmogus yra mąstanti būtybė, turinti prigimtines dorovines savybes, gebanti ugdytis dvasingumą, jam galioja ir Dievo nustatytos dorovės normos (Rom 12:1; 1 Kor 2:14–16). Jehovos įstatymai saisto ir dvasines esybes – angelus (Ps 103:20; 2 Pt 2:4, 11).
Jehovos įvesti gamtos dėsniai nekintami ir jų neįmanoma apeiti (Jer 33:20, 21). Jie veikia taip patikimai, kad leidžia astronomams apskaičiuoti Mėnulio, planetų ir kitų dangaus kūnų padėtį trajektorijoje sekundės dalies tikslumu. Kas fizikos dėsnių nepaiso, tuoj susiduria su skaudžiomis to pasekmėmis. Lygiai taip pat privalu laikytis Dievo nustatytų moralės principų. Jų irgi neįmanoma ignoruoti nebaudžiamai. Jeigu dorovės normų nepaisome, anksčiau ar vėliau susilauksime atpildo. „Iš Dievo nepasišaipysi! Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“, – sakoma Biblijoje (Gal 6:7; 1 Tim 5:24).
SAUSIO 29–VASARIO 4 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 40–42
Ko pasimokome iš Jobo patirties?
„Kas suvokė Viešpaties mintį?“
4 Apmąstydami, kaip Jehova vienu ar kitu atveju pasielgė, Dievo sprendimų neimkime vertinti žmogaus požiūriu. Apie tokį polinkį yra užuomina paties Jehovos žodžiuose, užrašytuose Psalmyno 50:21: „Manei, kad aš esu toks, kaip tu.“ Vienas biblistas šia tema daugiau nei prieš 175-erius metus pasakė: „Žmonės linkę spręsti apie Dievą savo požiūriu ir manyti, jog jį riboja tie patys įstatymai kaip ir juos.“
5 Žiūrėkime, kad nesusiaurintume supratimo apie Jehovą vertindami jį savo nuožiūra ir manydami jį turint tokius kaip mūsų troškimus. Kodėl svarbu šito vengti? Todėl, kad kai kurie Jehovos veiksmai, žinomi iš Šventojo Rašto, mums, netobuliems, riboto gebėjimo žmonėms, gali atrodyti ne visiškai teisingi. Senovės laikų izraelitai klydo manydami, kad Jehova su jais elgiasi neteisiai. Štai kaip Dievas juos įspėjo: „Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisus!’ Gerai įsiklausykite, Izraelio namai: ‘Nejau mano kelias neteisus? Argi ne jūsų keliai neteisūs?’“ (Ez 18:25).
6 Kad apie Jehovą nespręstume žmogišku požiūriu, pirmiausia pripažinkime, jog mūsų suvokimas yra ribotas ir kartais net klaidingas. Kadaise su tuo turėjo sutikti Jobas. Labai kentėdamas ir grumdamasis su neviltimi, jis tiek sutelkė dėmesį į save, kad išleido iš akių svarbesnius dalykus. Jehova su didžia meile pamokė šį vyrą žvelgti plačiau. Dievas uždavė jam daugiau nei septyniasdešimt įvairiausių klausimų, bet Jobas negalėjo nė į vieną atsakyti – taip pasimatė, koks ribotas yra jo supratimas. Jobas nuolankiai tai pripažino ir pataisė savo mąstyseną. (Perskaityk Jobo 42:1–6.)
Ar nuolat atsimeni klausimą dėl Jehovos visavaldystės?
12 Gal Jehova buvo kiek per šiurkštus, duodamas vargstančiam Jobui tokį tiesmuką pamokymą? Ne. Pats Jobas taip irgi nemanė. Kad ir kentėjo, jis suprato, ko Jehova nori jį pamokyti, ir pamoką priėmė. Netgi pasakė: „Gėdijuosi visko, ką esu pasakęs, ir atgailauju dulkėse ir pelenuose“ (Job 42:1–6). Kiek anksčiau Jobą buvo draugiškai pataisęs jaunasis Elihuvas (Job 32:5–10). Jobas įsiklausė į tai, kas jam iš meilės sakoma, ir pakoregavo savo mąstymą. Tai matydamas Jehova džiaugėsi ir kalbėdamas su kitais paminėjo ištikimąjį savo tarną geru žodžiu (Job 42:7, 8).
„Dėk viltis į Jehovą“
17 Jobas – tik vienas iš daugelio Jehovos tarnų, kurie per išbandymus liko drąsūs ir tvirti. Laiške hebrajams apaštalas Paulius paminėjo nemažai kitų ir pavadino juos „dideliu debesiu liudytojų“ (Hbr 12:1). Visų šių vyrų ir moterų tikėjimas ir atsidavimas Jehovai buvo stipriai išmėginti (Hbr 11:36–40). Ar jų ištvermė ir pastangos nuėjo perniek? Anaiptol! Tiesa, jie nesulaukė visų Dievo pažadų išsipildymo meto, tačiau niekada nenustojo kliautis jo žodžiu. Jie žinojo, kad Jehova savo tarnus myli ir kad ateityje už ištikimybę jiems dosniai atlygins (Hbr 11:4, 5). Sekime jų pavyzdžiu ir dėkime viltis į Jehovą.
18 Pasaulis darosi vis nedoresnis (2 Tim 3:13). Šėtonas ir toliau mus spaus, kad išsižadėtume Dievo. Tad nusiteikime drąsiai atlaikyti būsimus sunkumus ir uoliai dirbkime Jehovos paskirtą darbą. Dėkime visas viltis „į gyvąjį Dievą“ (1 Tim 4:10). Žinodami, kokio dosnaus atpildo susilaukė Jobas, atminkime: „Jehova yra kupinas atjautos ir gailestingas“ (Jok 5:11). Likime ištikimi Jehovai ir neabejokime, kad jis „uoliai jo ieškantiems atlygina“. (Perskaityk Hebrajams 11:6.)
Ką vertinga radome
it-2-E p. 808
Pašaipos
Jobas ištvėrė itin skaudžias patyčias ir vis tiek liko ištikimas Dievui. Tiesa, jam reikėjo pataisyti savo klaidingą mąstyseną. Elihuvas klausė: „Be Jobo, ar dar rastum kitą žmogų, kuris lyg vandenį patyčias gertų?“ (Job 34:7). Jobas pernelyg susitelkė į save ir stengėsi ne Dievo teisumą iškelti, o įrodyti savąjį (Job 35:2; 36:24). Nors trijų bičiulių žeriamuose kaltinimuose buvo išsakyta daug netiesos apie Jehovą, tuos kaltinimus Jobas priėmė vien asmeniškai. Elihuvui net pasirodė, kad patyčias jis geria su tokiu malonumu, lyg gaivų vandenį. Vėliau Jehova tą dievobaimingą vyrą paprotino. Jobas suprato, kad anie šaipūnai savo kalbomis iš tikro apšmeižė patį Dievą (Job 42:7). Panašiai, kai izraelitai pareikalavo karaliaus, Jehova pranašui Samueliui paaiškino: „Ne tave jie atstūmė, o mane, kad nebūčiau jų karalius“ (1 Sam 8:7). Ir Jėzus savo mokinius įspėjo: „Jus persekios, žudys, dėl mano vardo visos tautos jūsų nekęs“ (Mt 24:9). Jeigu krikščionis tai gerai supranta, jis bus tvirtai nusistatęs ištverti užgaules ir už ištikimybę susilauks dosnaus atlygio (Lk 6:22, 23).
VASARIO 5–11 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 1–4 PSALMĖS
Stok Dievo Karalystės pusėn!
Jehova drebina tautas
8 Kaip girdėdami šią žinią dauguma reaguoja? Nepalankiai. (Perskaityk Psalmyno 2:1–3.) Žmonės nenori pripažinti Jehovos paskirtojo Karaliaus, todėl girdėdami apie jį susierzina. Žinia apie Karalystę jiems visai neatrodo gera. Kai kuriose šalyse mūsų veikla netgi uždraudžiama. Nors nemažai valdovų teigia Dievą tikintys, jie nenori atsisakyti savo valdžios. Todėl, kaip ir Jėzaus dienomis, mėgina su Jehovos patepto Karaliaus valdiniais susidoroti (Apd 4:25–28).
Lik neutralus susiskaldžiusiame pasaulyje
11 Materializmas. Jei esame prisirišę prie materialinių gėrybių, rizikuojame pažeisti neutralumo principą užklupus išmėginimams. Malavyje gyvenanti mūsų sesė Rūta prisimena, kad taip atsitiko kai kuriems liudytojams praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje, kai vyko persekiojimai. Rūta pasakoja: „Jie tiesiog negalėjo atsisakyti patogaus gyvenimo. Kai kurie išėjo į tremtį kartu su mumis, bet vėliau prisidėjo prie politinės partijos ir grįžo namo, nes nenorėjo kęsti nepatogumų pabėgėlių stovykloje.“ Tačiau didžioji dauguma Jehovos garbintojų liko neutralūs, nors dėl to smarkiai nukentėjo ar net prarado visa, ką turėjo (Hbr 10:34).
Ką vertinga radome
it-1-E p. 425
Pelai
Iškultų ir išvalytų varpinių augalų, tokių kaip miežiai ir kviečiai, atliekos. Nors Biblijoje pelai minimi tik perkeltine prasme, joje daroma aliuzija į realų senovėje įprastą kūlimo procesą. Tos po kūlimo likusios atliekos neturėjo jokios vertės, todėl buvo taiklus simbolis, vaizduojantis kažką lengvo, nereikšmingo, beverčio – tai, ką reikėjo atskirti nuo naudingos dalies ir išmesti.
Pirmiausia javus iškuldavo, kad grūdai atsiskirtų nuo pelų. Paskui grūdus išvėtydavo. Kadangi pelai už grūdus lengvesni, vėjas nunešdavo juos į šalį. Tokiu įvaizdžiu Biblijoje pailiustruota, kaip Dievas pašalina iš savo tautos atsimetėlius ir kaip išpusto nedorėlius ir priešiškas tautas (Job 21:18; Ps 1:4; 35:5; Iz 17:13; 29:5; 41:15; Oz 13:3). Danieliaus knygoje sakoma, kad ateityje Dievo Karalystė sutrins savo priešus į šipulius ir vėjas juos išpustys tarsi pelus nepalikdamas nė pėdsako (Dan 2:35).
Pelus neretai susemdavo ir sudegindavo, kad vėjas neparneštų jų atgal į supiltą grūdų krūvą. Anot Jono Krikštytojo, panaši dalia laukia nedorų religinio melo skleidėjų: Jėzus Kristus (Vėtytojas) suvalys kviečius, o „pelus sudegins neužgesinama ugnimi“ (Mt 3:7–12; Lk 3:17).
VASARIO 12–18 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 5–7 PSALMĖS
Kad ir kaip elgtųsi kiti, lik ištikimas Dievui
Semkis jėgų iš Dievo Žodžio
7 Gal tave išdavė žmogus, kuriuo visada pasitikėjai, tarkim draugas ar šeimos narys? Jeigu taip, tau naudinga bus pasigilinti į pasakojimą, kaip karaliaus Dovydo sūnus Abšalomas sukilo prieš savo tėvą ir mėgino atimti iš jo valdovo sostą (2 Sam 15:5–14, 31; 18:6–14).
8 1) Pasimelsk. Prieš pradėdamas skaityti pasakojimą apie Abšalomą maldoje pasakyk Jehovai, kaip tau skaudu dėl to, ką patyrei (Ps 6:6–9). Kalbėk labai atvirai. Tada paprašyk Jehovą, kad padėtų iš Dovydo patirties įžvelgti principus, naudingus tavo situacijoje.
Ar tvirtas tavo tikėjimo pamatas?
3 Kas galėtų nutikti, jei mūsų tikėjimo pamatas bus vien krikščionių tarpusavio meilė? Tarkim, kuris nors bendratikis, gal net vyresnysis ar pionierius, sunkiai nusidėjo; arba brolis ar sesė tave įskaudino; arba kuris nors krikščionis tapo atskalūnu ir pradėjo tvirtinti, kad einame klystkeliu. Kaip į tai reaguosi? Ar pasipiktinsi ir nustosi Dievui tarnauti? Kad kitų klaidos tavo tikėjimo nepakirstų, jo pamatas turi būti artimas ryšys su Jehova. Tikėjimo namas bus stiprus, jei statysi jį ne vien iš jausmų ir emocijų, bet ir iš tvirtų, logiškų argumentų ir faktų. Turi įsitikinti, kad visa, kas Biblijoje rašoma apie Jehovą, yra tiesa (Rom 12:2).
4 Jėzus sakė, kad bus žmonių, kurie priims tiesą „su džiaugsmu“, bet paskui neatlaikys tikėjimo išmėginimų. (Perskaityk Mato 13:3–6, 20, 21.) Kodėl tokie žmonės atsitraukia? Kai kurie atkrinta supratę, kad būti Jėzaus sekėju nelengva ir kad reikia nemažai aukotis (Mt 16:24). Anksčiau gal jie tikėjosi, kad Dievas juos laimins ir nuo visų vargų saugos. Deja, šiame netobulame pasaulyje sunkumai neišvengiami. Jeigu nesame pasiruošę, išmėginimai gali atimti iš mūsų džiaugsmą (Ps 6:6; Mok 9:11).
Ką vertinga radome
it-1-E p. 995
Kapas
Romiečiams 3:13 apaštalas Paulius žodžiais iš Psalmyno 5:9 apie nedorus žmones ir apgavikus sako, kad „jų gerklės – atviri kapai“. Kaip atvertuose kapuose tėra gendantys mirusiųjų palaikai, taip tų žmonių gerklėse – žodžiai, sėjantys mirtį ir sugedimą (palygink su Mt 15:18–20).
VASARIO 19–25 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 8–10 PSALMĖS
„Aš šlovinsiu tave visa širdim, Jehova“!
Brangink garbę būti Jehovos šeimoje
6 Jehova mums dovanojo gražius jaukius namus. Jehova žemę žmogui iš anksto labai rūpestingai paruošė (Job 38:4–6; Jer 10:12). Jis viską nuodugniai apgalvojo ir dosniai prirengė joje įvairiausių gėrybių (Ps 104:14, 15, 24). Ir pats džiaugėsi matydamas, kad čia gyventi bus labai malonu (Pr 1:10, 12, 31). Tada sukūrė pirmąjį žmogų ir pavedė jam valdyti visus tuos „savo rankų darbus“ (Ps 8:6). Kokia garbė! Visatos Kūrėjas panorėjo, kad tobuli žemiškieji vaikai prižiūrėtų jo sukurtą žemę ištisą amžinybę. Ar dažnai dėkoji Jehovai už tokią nuostabią perspektyvą?
Ar vertini Dievo dovanas?
10 Iš ko bus akivaizdu, kad vertiname Dievo mums suteiktą kalbos dovaną? Naudokimės ja tinkamai – pavyzdžiui, paaiškinkime žmonėms, kodėl tikime Kūrėją ir atmetame evoliucijos teoriją (Ps 9:1; 1 Pt 3:15). Evoliucijos teorijos šalininkai teigia, kad Žemė ir gyvybė joje atsirado atsitiktinai. Vis dėlto kai kuriems iš jų įdomu, kodėl sakome, kad viską sukūrė Dievas. Remdamiesi Biblija ir šio straipsnio mintimis, paaiškinkime tokiems žmonėms savo įsitikinimus (Ps 102:25; Iz 40:25, 26).
Kalbos dovaną naudok Jehovos garbei
13 Giedok iš širdies. Giesmėmis mes aukštiname Jehovą. Sesė vardu Sara nelaiko savęs įgudusia giesmininke, tačiau įkvėpimo giedoti jai tikrai nestinga. Dar prieš sueigą namuose Sara peržiūri giesmių žodžius ir pamąsto, kaip jie siejasi su sueigos programa, be to, parepetuoja. „Susitelkiu į tai, ką giedu, o ne į tai, kaip skamba mano balsas“, – sako ji.
Ką vertinga radome
Jehova yra labai galingas
8 Dievas šventąją dvasią gali panaudoti labai įvairiai. Ją pasitelkęs jis įgyvendina visus savo sumanymus ir tikslus. Biblijoje Dievo dvasia vadinama „pirštu“, „galinga ranka“ (Luko 11:20; Pakartoto Įstatymo 5:15; Psalmyno 8:3). Kaip žmogus rankomis gali atlikti įvairiausių darbų, reikalaujančių daugiau ar mažiau jėgų ar kruopštumo, taip ir Dievas naudodamasis šventąja dvasia gali įgyvendinti, ką panorėjęs. Savo dvasia jis naudojosi, kad, pavyzdžiui, sukurtų mažytį atomą, perskirtų Raudonąją jūrą, įgalintų pirmuosius krikščionis kalbėti kitomis kalbomis.
VASARIO 26–KOVO 3 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 11–15 PSALMĖS
Įsivaizduok save naujajame pasaulyje
Psalmyno pirmos knygos apžvalga
11:3 (Brb). Kokie pamatai griaunami? Griaunami pačios žmonių visuomenės pamatai: įstatymas, tvarka, teisingumas. Tada įsivyrauja chaosas, teisingumo nebepaisoma. Tokiomis aplinkybėmis teisusis turi visiškai pasikliauti Dievu (Psalmyno 11:4–7).
Pasaulis be smurto. Ar tai įmanoma?
Biblijoje žadama, kad greitai Dievas išvalys žemę nuo smurto. Šiandieninį smurto kupiną pasaulį ištiks „teismo ir bedievių žmonių pražūties diena“ (2 Petro 3:5–7). Po to niekas nebekentės nuo smurtautojų. Kodėl galime būti tikri, kad Dievas nori pašalinti tą blogybę visiems laikams?
Biblijoje sakoma: „Kas mėgsta smurtą, to [Dievas] nekenčia“ (Psalmyno 11:5). Mūsų Kūrėjas myli taiką ir teisingumą (Psalmyno 33:5; 37:28). Todėl smurtingų žmonių jis netoleruos amžinai.
Ar esi nusiteikęs laukti kantriai?
15 Kas padėjo Dovydui neprarasti kantrybės? Atsakymą randame toje pačioje psalmėje, kur jis keturis kartus klausė „kiek ilgai?“. Dovydas rašė: „Aš pasitikiu tavo ištikimu gerumu, mano širdis džiūgaus, nes tu mane išgelbėsi. Giedosiu Viešpačiui: ‘Jis buvo man geras!’“ (Ps 13:6 [13:5, 6, Brb]). Dovydas žinojo, kad Jehova jį myli ir visada bus jam ištikimas. Jis apmąstė, kaip Dievas jam padėjo praeityje, ir su džiaugsmu laukė, kol bus išgelbėtas iš visų bėdų. Dovydas suprato, kad laukti Jehovos palaiminimo tikrai verta.
Dievo Karalystė įgyvendins žemėje Jehovos valią
16 Saugumas. Ateityje Izaijo 11:6–9 užrašyta graži pranašystė išsipildys net ir tiesiogine prasme. Tada kiekvienas žemės gyventojas bus visiškai saugus, kad ir kur nukeliautų. Nereikės bijoti nieko: nei žmogaus, nei žvėries. Tik įsivaizduok, ką tai reiškia! Visas pasaulis – tavo namai. Be jokios baimės galėsi plaukioti upėse, ežeruose, jūrose, išvaikščioti visus kalnynus, išbraidyti lankų lankas. Joks pavojus negrės nei dieną, nei naktį. Kadangi bus išsipildžiusi pranašystė ir iš Ezechielio 34:25, Dievo tarnai „gyvens saugiai net dykumoje ir miegos net miškuose“.
Ką vertinga radome
„Visiškai pasikeiskite“
12 Deja, Pauliaus žodžiai ir šiandieną tinka apibūdinti žmonių mąstysenai. Jų manymu, laikytis kažkokių normų ar principų yra senamadiška ir niekas neturi teisės kitiems nurodinėti, kaip reikia gyventi. Nemažai tėvų ir mokytojų propaguoja liberalias pažiūras ir vaikams leidžia daryti, ką tik šie užsimano. Tokių įsitikinimu, absoliučios tiesos nėra ir kiekvienas gali pats spręsti, kas teisinga, o kas ne. Net ir daugelis religingų žmonių tvirtina, esą paklusti Dievo įsakams jie nėra įpareigoti (Ps 14:1). Tikriesiems krikščionims tokios idėjos labai pavojingos. Jei nesisaugotume ir jomis persiimtume, pradėtume nebepaisyti Jehovos organizacijos nurodymų ir reikšti nepasitenkinimą viskuo, kas mums nepatinka. Galbūt imtume kreivai žiūrėti į Šventuoju Raštu paremtus pamokymus dėl pramogų, interneto, aukštojo išsilavinimo.