Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
© 2024 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
SAUSIO 6–12 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO 127–134 PSALMĖS
Tėveliai, rūpinkitės savo brangiu paveldu
Brangink garbę būti Jehovos šeimoje
9 Jehova skyrė žmonėms užduotį auginti vaikus ir auklėti juos taip, kad jį pamiltų ir taptų jo tarnais. Jeigu tu turi vaikų, ar brangini šią Dievo dovaną? Pagalvok, jos neturi net angelai, nors yra daug kuo apdovanoti. Tau tenka garbinga, šventa pareiga savo atžalas drausminti ir protinti „taip, kaip patinka Jehovai“ (Ef 6:4; Įst 6:5–7; Ps 127:3). Šią pareigą atlikti padeda ištikimo vergo parengti leidiniai, filmukai, muzikiniai įrašai, internetiniai straipsniai. Akivaizdu, kad ir Jehova, ir jo Sūnus Jėzus mūsų mažaisiais labai rūpinasi (Lk 18:15–17). Jehova yra dėkingas tėvams už pastangas atsakingai ugdyti savo vaikus, kad šie irgi galėtų ateityje įsilieti į jo visuotinę šeimą.
Tėvai, skiepykite vaiko širdyje meilę Jehovai
20 Būkite įžvalgūs. 127 psalmėje vaikai prilyginti strėlėms. (Perskaityk Psalmyno 127:4.) Strėlės būna daromos iš skirtingų medžiagų ir gali būti įvairaus dydžio. Panašiai ir su vaikais – dviejų vienodų nebūna, kiekvienas yra savitas. Taigi tėvai turi įžvelgti, kokie mokymo metodai būtų paveikūs vienam vaikui, o kokie – kitam. Izraelyje gyvenanti pora, kurios abu vaikai šiandien tarnauja Jehovai, dalijasi savo patirtimi: „Bibliją studijavome su kiekvienu atskirai.“ Kaip su vaikais bus studijuojama, aišku, sprendžia šeimos galva.
Ką vertinga radome
it-1-E p. 543
Biblijoje minimi augalai
Turėdamas omenyje kai kuriuos alyvmedžio ypatumus, psalmininkas apie Jehovos bijančiųjų gerovę rašė: „Tavo [...] sūnūs – lyg alyvmedžio atžalos aplink tavo stalą“ (Ps 128:1–3). Norint užauginti naujus medelius, galima nupjauti ir pasodinti suaugusio alyvmedžio šakeles arba atžalas. Pagyvenęs alyvmedis neretai pats išleidžia atžalas iš savo šaknų ir taip pratęsia savo gyvavimą. Kaip atžalos juosia alyvmedžio kamieną, taip sūnūs telkiasi aplink tėvą ir suteikia šeimai daug laimės.
SAUSIO 13–19 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO 135–137 PSALMĖS
„Mūsų Viešpats už visus dievus viršesnis“
it-2-E p. 661, pstr. 4–5
Galia, įstabūs darbai
Dievas turi išskirtinę galią valdyti gamtos jėgas. Visiškai logiška tikėtis, kad Jehova, norėdamas įrodyti esąs tikrasis Dievas, pademonstruos savo galią valdyti gamtos jėgas, kurias sukūrė, ir tą padarys taip, kad niekam nekiltų abejonių, kas tą padarė (Ps 135:5, 6). Kadangi Saulės, Mėnulio, planetų ir žvaigždžių judėjimas, taip pat žemės atmosferoje vykstantys procesai, dėl kurių kyla vėjas, lietus ir kiti reiškiniai, taip pat skėrių ir paukščių migracija jau ir taip yra pavaldūs nustatytiems dėsniams, – jų, kaip ir daugelio kitų natūraliai vykstančių reiškinių, nepakaktų Dievo vardui pašlovinti priešininkų ir klaidatikių akivaizdoje.
Todėl Dievas Jehova savo dieviškumui paliudyti ir konkrečiam tikslui pasiekti ne kartą pasinaudojo kūriniais ir gamtos reiškiniais priversdamas juos peržengti įprastinę savo funkciją arba leisdamas pasireikšti jiems nebūdingu laiku. Nors tokie gamtos reiškiniai, kaip sausra, lietus ar kiti, patys savaime nėra kuo nors ypatingi, ypatingi jie tampa, kai vyksta pildantis Jehovos pranašystėms. (Palygink su 1 Kar 17:1; 18:1, 2, 41–45.) Dažniausiai gamtos reiškiniai išskirtiniais tapdavo dėl savo masto ar stiprumo (Iš 9:24), dėl savo neįprasto pasireiškimo būdo ar meto (Iš 34:10; 1 Sam 12:16–18).
Jehovos ištikimoji meilė – mūsų stiprybė
16 Kadangi Jehova mus globoja, jaučiamės visiškai saugūs. Jis atskuba į pagalbą kaskart, kai rūpesčių našta taip prislegia, kad net sunku atsitiesti. (Perskaityk Psalmyno 136:23.) Vaizdžiai kalbant, jis paima mus savo rankomis, švelniai pakelia ir pastato ant kojų (Ps 28:9; 94:18). Kaip dėl to esame laiminami? Esame tikri dėl dviejų dalykų: pirma, Jehova yra mūsų saugi priebėga. Antra, dangiškasis Tėvas mumis labai rūpinasi. Iš patirties žinome, kad jis mus visada palaiko ir sustiprina.
Ką vertinga radome
Išgelbėjimas ir džiaugsmas viešpataujant Mesijui!
25 Jehova neapvylė grįžusių izraelitų, todėl jie sušunka: „‘Dievas tikrai yra mano išganymas. Aš juo pasitikiu ir esu be baimės, nes jis [„Jah Jehova“, NW] mano tvirtybė ir mano giesmė, jis mano gelbėtojas!’ Džiaugdamiesi semsitės vandens iš išganingųjų versmių“ (Izaijo 12:2, 3). Hebrajiškas žodis, 2-oje eilutėje išverstas „giesmė“, Septuagintoje suprantamas kaip „gyrius“. Garbintojai širdingai gieda gyrių savo gelbėtojui „Jah Jehovai“. „Jah“, sutrumpinta Jehovos vardo forma, Biblijoje vartojama perteikti pakiliems jausmams — gyriui ir dėkojimui. Pasakymu „Jah Jehova“, Dievo vardą pakartojant dusyk, dar labiau šlovinamas Dievas.
SAUSIO 20–26 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO 138–139 PSALMĖS
Tegu jaudulys tavęs nenugali
Šlovink Jehovą bendruomenės sueigose
10 Galbūt jau vos pagalvojus, kad reikės pakelti ranką ir atsakyti į kokį klausimą, tave išpila šaltas prakaitas? Jei taip, nesi vienas. Didesnę ar mažesnę baimę viešai kalbėti jaučia dauguma tavo bendratikių. Prieš imdamas su šiuo kaustančiu jausmu kovoti, turi išsiaiškinti, kas konkrečiai tau jį sukelia. Ar bijai, kad pamirši, ką nori pasakyti, arba kad atsakysi neteisingai? O gal manai, kad tavo komentaras nebus toks geras kaip kitų? Tiesą sakant, tokie nuogąstavimai parodo vieną gražią tavo savybę – nuolankumą. Kitus tu laikai aukštesniais už save. Jehovai tai labai patinka (Ps 138:6; Fil 2:3). Bet atmink: Jehova taip pat nori, kad sueigose šlovintum jį ir stiprintum savo brolius ir seses (1 Tes 5:11). Jis labai tave myli ir tikrai suteiks tau drąsos.
Drąsinkime vienas kitą sueigose
7 Pamėgink pritaikyti pasiūlymus, pateiktus įvairiuose Sargybos bokšto straipsniuose. Svarbiausia – gerai pasiruošti (Pat 21:5). Jeigu studijų straipsnį atidžiai ištyrinėsi, pakelti ranką bus drąsiau. Ir nemanyk, kad turi šnekėti daug (Pat 15:23; 17:27). Visų pirma, pakomentuoti trumpai, gal tik vienu ar dviem sakiniais, lengviau. Be to, tavo broliams ir sesėms suprasti glaustą atsakymą bus paprasčiau nei ilgą. Jei kalbėsi savais žodžiais ir iš esmės, bus akivaizdu, kad straipsnio mintis aiškiai supranti.
Ką vertinga radome
„Atleiskite vieni kitiems“
15 O ką daryti, jei kiti nusikalsta mums padarydami giliausias žaizdas, bet nepripažįsta savo kaltės, neatgailauja ir neatsiprašo? (Patarlių 28:13) Raštas aiškiai nurodo, kad Jehova neatleidžia neatgailaujantiems, užkietėjusiems nusidėjėliams (Žydams 6:4-6; 10:26, 27). O ką turime daryti mes? Knygoje „Rašto supratimas“ (anglų k.) sakoma: „Krikščionys neprivalo atleisti tiems, kurie piktavališkai bei sąmoningai nusideda ir neatgailauja. Tokie tampa Dievo priešais“ (1 tomas, 862 puslapis). Nė vienas krikščionis, tapęs ypač neteisingo, nepakenčiamo ar bjauraus elgesio auka, neturi jaustis priverstas atleisti, ar dovanoti, įžeidėjui, jei šis neatgailauja (Psalmių 138:21, 22).
SAUSIO 27–VASARIO 2 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO 140–143 PSALMĖS
Prašyk Jehovą pagalbos ir ją priimk
„Pasiklausyk išminčiaus žodžių“
13 Turėkime omenyje, kad Dievas mus myli ir ugdo. Jehova savo tarnams linki vien gero (Pat 4:20–22). Jis mus labai myli, todėl prireikus pamoko per savo Žodį, krikščioniškus leidinius ar bendratikius. „Jis mus visada auklėja mūsų labui“, – rašoma Hebrajams 12:9, 10.
14 Susitelkime į pamokymo esmę. Kartais gal atrodo, kad brolis tave bara, kalba netaktiškai. Aišku, duodant pamokymą svarbu būti pagarbiam ir kalbėti atjaučiai (Gal 6:1). Tačiau net jeigu bendratikio žodžiai nuskamba ne itin maloniai, stenkis susitelkti į jų esmę. Gal tikrai juose yra tiesos? Nieko tokio, jei pamokymas gan tiesmukas. Galvok apie tai, ką vertingo iš bendratikio žodžių gali pasisemti (Pat 15:31).
Šiais neramiais laikais išsaugok širdį tyrą
Kai kuriuos Dievo tarnus vargina priešininkų išpuoliai, nepriteklius, sunki liga. Ir kartais tai labai prislegia jų širdį. Panašiai jautėsi karalius Dovydas. Štai jis guodėsi: „Visiškai nustojau drąsos, širdis man sustingo krūtinėje“ (Ps 143:4). Kaip jis nepalūžo? Dovydas prisiminė, kiek daug Dievas yra padaręs savo tarnų labui ir kaip ne sykį išvadavo jį patį. Mąstė, kaip Jehova daugel kartų yra pašlovinęs savo didį vardą, svarstė apie Dievo rankų darbus (Ps 143:5). Panašiai ir mums sunkiu tarpsniu vertėtų mąstyti apie Kūrėją ir visa, ką jis mūsų gerovei padarė ir ligi šiol tebedaro.
Tuoktis „tik Viešpatyje“. Ar tai vis dar realistiška?
Kartais galbūt jautiesi kaip psalmininkas Dovydas, sakęs: „Skubėk man atsakyti, Viešpatie! Neviltis mane apėmė! Neslėpk savo veido nuo manęs“ (Ps 143:5–7, 10). Tokiais atvejais duok savo dangiškajam Tėvui laiko parodyti, ką jis tau yra priruošęs. Tai padaryti gali skaitydamas ir apmąstydamas jo Žodį. Tada dar geriau suprasi jo įsakymų esmę, pamatysi, ką jis darydavo savo tarnų labui senovėje. Klausydamasis Jehovos balso atšviežinsi savo pasitikėjimą juo, matysi, kaip išmintinga jam paklusti.
Ką vertinga radome
it-2-E p. 1151
Nuodai
Perkeltinė prasmė. Nedorėlių melas ir šmeižtas labai pakenkia kito žmogaus reputacijai, tad ne veltui yra palygintas su gyvatės nuodais (Ps 58:3, 4). „Jų lūpose – angių nuodai“, – apie šmeižikus sakoma Biblijoje. Kitame vertime skaitome: „Angių nuodai yra už jų lūpų.“ Įdomu, kad angies nuodingieji dantys ir nuodų liauka kaip tik ir yra už lūpos, viršutinio žandikaulio priekinėje dalyje (Ps 140:3; Rom 3:13). Žmogaus liežuvis, kuris apkalba, skleidžia melagingus mokymus ir šmeižtą, yra „pilnas mirtinų nuodų“ (Jok 3:8).
VASARIO 3–9 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO 144–146 PSALMĖS
„Laiminga tauta, kurios Dievas – Jehova!“
Skaitytojų klausimai
2. Patikslintas vertimas puikiai dera su visos psalmės tema. Žodis „tada“ 12-os eilutės pradžioje leidžia suprasti, kad visais gerais dalykais, išvardytais 12-oje–14-oje eilutėse, džiaugsis teisieji – tie, kurie prašo Jehovą išlaisvinti juos iš svetimųjų rankos (kaip rašoma 11-oje eilutėje). Naujoji minties formuluotė atsispindi ir 15-oje eilutėje. Ten du sykius pavartoti žodžiai „laiminga tauta“ ir dabar abukart turimi omenyje tie patys žmonės: „tauta, kurios Dievas – Jehova“. Dėl to mintis tapo vientisa, nebesuskaidyta. Dera atminti, kad originaliame hebrajiškame tekste nebuvo skyrybos ženklų, įskaitant kabutes. Todėl vertėjams reikia teisingai suvokti teksto prasmę, atsižvelgti į hebrajų kalbos poetinį stilių ir palyginti mintį su kitais Biblijos fragmentais.
3. Nauja formuluotė dera su kitomis Biblijos vietomis, kur kalbama apie Dievo palaimą ištikimiems jo garbintojams. Dėl pakeisto žodžio ašer vertimo galima aiškiai suprasti, ko vylėsi psalmės rašytojas Dovydas, būtent kad Dievas, išvadavęs Izraelio tautą iš priešų, suteiks jai laimę ir klestėjimą (Kun 26:9, 10; Įst 7:13; Ps 128:1–6). Štai Pakartoto Įstatymo 28:4 sakoma: „Palaimintas bus tavo įsčių, tavo žemės ir tavo gyvulių vaisius, bandos ir kaimenės prieauglis.“ Valdant Dovydo sūnui Saliamonui taip ir buvo: tauta džiaugėsi neregėta taika ir gerove. Be to, Saliamono valdymas tam tikra prasme simbolizavo būsimą Mesijo valdymą (1 Kar 4:20; 5:1 [4:20, 21, Brb]; Ps 72:1–20).
Stiprinkime savąją viltį
16 Dievas yra pažadėjęs žmonėms nuostabią ateitį ir savo pažadą tikrai ištesės. Viltis sulaukti to nepaprasto meto mums yra tarsi inkaras, padedantis atlaikyti išbandymų audras, ištverti persekiojimus ir nepalūžti net mirties akivaizdoje. Taip pat ji yra tarsi šalmas – saugo protą nuo neteisingos ar negatyvios mąstysenos. Viltis yra Dievo meilės dovana ir mus su juo suartina. Ji mums labai brangi.
17 „Džiaukitės, kad turite viltį“, – rašė apaštalas Paulius (Rom 12:12). Jis džiaugėsi, kad už ištikimybę bus apdovanotas amžinu gyvenimu danguje. Mes irgi viliamės Jehovos pažadais ir visa širdimi pritariame psalmininko žodžiams: „Laimingas [...], kas deda viltis į Jehovą, savo Dievą. [...] Jis lieka ištikimas amžiais“ (Ps 146:5, 6).
Meilė, teikianti tikrą laimę
19 Žmonijos vargai tęsiasi jau šešis tūkstantmečius. Dabar eina paskutinės Šėtono santvarkos dienos. Daugybė žmonių yra savimylos, pinigų ir malonumų mylėtojai. Jų mintys sukasi apie tai, kaip patenkinti savo įgeidžius, kaip įsigyti tą ar aną dalyką. Bet jie niekada nebus iš tikrųjų laimingi. Biblijoje kalbama apie visai kitokį laimės šaltinį. Ten rašoma: „Laimingas žmogus, kurio pagalba – Jokūbo Dievas, o viltis – Viešpats, jo Dievas“ (Ps 146:5).
20 Tikrieji krikščionys užvis labiau myli Jehovą ir jų gretos kasmet auga. Tai liudija, kad Dievo Karalystė iš tiesų valdo ir jau netrukus suteiks žemės gyventojams neįsivaizduojamą gerovę. Darydami, kas patinka Jehovai, jį džiuginame ir patys jaučiame neblėstantį džiaugsmą. Visi, kurie myli Dievą, bus laimingi ištisą amžinybę. Kitame straipsnyje pakalbėsime, kokiomis dar neigiamomis savybėmis pasižymi tie, kas pasidavę savanaudiškumui, ir kuo nuo tokių žmonių skiriasi Jehovos garbintojai.
Ką vertinga radome
it-1-E p. 111, pstr. 9
Gyvūnai
Biblija moko su gyvūnais elgtis gailestingai. Pats Jehova rodo pavyzdį rūpindamasis kiekvieno gyvo padaro gerove (Pat 12:10; Ps 145:15, 16). Deramą požiūrį padeda ugdytis ir Mozės Įstatymo potvarkiai. Antai paklydusį svetimą jautį ar asilą izraelitas turėdavo parvesti šeimininkui, o parklupusį po nešuliu pakelti (Iš 23:4, 5). Ir nederėjo gyvulių žiauriai išnaudoti ūkyje (Įst 22:10; 25:4). Šabo dieną reikėdavo leisti jiems pailsėti (Iš 20:10; 23:12; Įst 5:14). Jautį, linkusį puldinėti žmones, buvo privalu uždaryti ar netgi nudobti (Pr 9:5; Iš 21:28, 29). Be to, Įstatymas draudė kergti du skirtingos rūšies gyvulius (Kun 19:19).
VASARIO 10–16 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO 147–150 PSALMĖS
Šlovinkime Jahą, savąjį Dievą
Kodėl turime šlovinti Jehovą?
5 Jehova teikė paguodą ne tik visiems savo garbintojams kartu paėmus, bet ir kiekvienam atskirai. Taip yra ir šiandien. Psalmininkas rašė: „Jis gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas“ (Ps 147:3). Jehova rūpinasi visais, kurie kenčia fiziškai ar emociškai. Jis labai nori mus paguosti, numalšinti širdies skausmą (Ps 34:19 [34:18, Brb]; Iz 57:15). Dievas duoda mums išminties ir jėgų, kad pakeltume bet kokius sunkumus (Jok 1:5).
6 Tada psalmininkas, rodos, pakeičia temą: pakelia akis į dangų ir sako, kad Jehova „nustatė žvaigždžių skaičių ir kiekvieną jų vadina vardu“ (Ps 147:4). Kodėl jis ima kalbėti apie žvaigždes? Matydamas daugybę tų dangaus kūnų, jis tikriausiai nė nenutuokė, kiek jų iš tikro yra. Bėgant metams mokslininkai dangaus platybėse pamatė vis daugiau ir daugiau tų šviesulių. Kai kuriais paskaičiavimais, vien mūsų galaktikoje, Paukščių Take, yra milijardai žvaigždžių. O tokių galaktikų visatoje gali būti trilijonai. Mums jų suskaičiuoti tikrai neįmanoma, bet Kūrėjui tai nesunku. Kiekvieną žvaigždę jis žino taip gerai, kad net davė jai unikalų vardą (1 Kor 15:41). Argi Dievas, žinantis, kur šiuo metu yra ta ar ana žvaigždė, nežino ir visko apie tave: kur esi, kaip jautiesi, kokios pagalbos tau reikia? Be abejo, žino, viską iki smulkmenų.
Kodėl turime šlovinti Jehovą?
7 Jehova ne tik tave stebi ir tavimi domisi. Visa, ką išgyveni, jis puikiai supranta ir yra pasirengęs panaudoti savo galią tam, kad padėtų tau sunkumus įveikti. (Perskaityk Psalmyno 147:5.) Galbūt atrodo, jog nėra išeities ir našta, slegianti tavo pečius, darosi per sunki. Dievas „atsimena, kad mes esame dulkės“, supranta mūsų ribotumą (Ps 103:14). Dėl įgimto netobulumo darome vis tas pačias klaidas. Kaip dažnai gailimės nesuvaldę liežuvio, leidę sukilti kokiam netyram troškimui ar pavydui! Nors Jehova tokių silpnybių neturi, jis puikiai mus supranta, nes jo išmintis beribė (Iz 40:28).
Kodėl turime šlovinti Jehovą?
18 Psalmininkas žinojo, kokią didžiulę garbę turi izraelitai. Iš visų žemės tautų tik jie gavo Dievo žodį, jo „įstatus ir įsakus“. (Perskaityk Psalmyno 147:19, 20.) Šiandieną mums irgi suteikta ypatinga garbė: būti vieninteliais visoje žemėje, kurie vadinasi Jehovos liudytojais. Kokie dėkingi esame Jehovai, kad galime jį pažinti, vadovautis jo Žodžiu ir puoselėti su juo artimą ryšį! Kaip ir 147-os psalmės rašytojas, turime apsčiai priežasčių šlovinti Jehovą ir kviesti kitus daryti tą patį.
Ką vertinga radome
Galia kurti. „Dangaus ir žemės Kūrėjas“
16 Psalmyno 148:10 paminėti ir sparnuočiai. Jų irgi yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiu paimkime strutį – paukštį, prieš kurį, kaip Jobui sakė Jehova, „ir raitelis, ir žirgas apsijuokia“. Šis pustrečio metro paukštis neskraido, tačiau gali bėgti 65 kilometrų per valandą greičiu, o jo žingsnis gali siekti 4,5 metro (Jobo 39:13, 18). Kitas įspūdingas paukštis – albatrosas. Didžiąją gyvenimo dalį jis praleidžia skraidydamas virš jūros, jo išskleisti sparnai siekia net 3 metrus. Šis gyvas sklandytuvas gali ištisas valandas sklęsti nė karto nesuplasnojęs. O štai mažiausias pasaulyje paukštelis – kamaninis kolibris – tėra penkių centimetrų dydžio ir per sekundę gali suplasnoti net 80 kartų! Kolibriai primena mažus žėrinčius brangakmenius. Jie lyg kokie sraigtasparniai gali kyboti vienoje vietoje ar net skristi atbuli.
VASARIO 17–23 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 1
Jaunuoli, kieno klausysi?
Daryk viską, kad neprarastum Jehovos apdovanojimo
16 Tau, jaunuoli, kartais gal atrodo, kad krikščionys tėvai tavęs nesupranta ar pernelyg varžo. Galimas dalykas, net suabejoji, ar tarnauti Dievui iš tiesų yra geriausias gyvenimo kelias. Bet jeigu, pasidavęs nusivylimui, paliktum Jehovą, greitai pamatytum, kad niekas pasaulyje tavęs nemylės taip stipriai, kaip dievobaimingi tėvai ir bendruomenės nariai.
17 Tu, be abejo, sutinki, kad tėvai privalo tave auklėti. Jeigu jie viską leistų, niekad tavęs nedrausmintų ir nepataisytų, tau, ko gero, kiltų abejonių, ar jie tikrai tavimi rūpinasi (Hbr 12:8). Bet galbūt tau nepatinka, kaip jie tave drausmina. Tokiu atveju stenkis įžvelgti reikalo esmę – kodėl, jų nuomone, tu nusipelnai drausmės. Išlik ramus, į kritiką nereaguok pernelyg jautriai. Dievo Žodyje sakoma: „Kas taupios kalbos, tas tikrai išmintingas, o sveiko proto žmogus būna santūrus“ (Pat 17:27). Turėk tikslą tapti brandžiu žmogumi, kuris geba ramiai išklausyti pamokymą ir stengiasi jį pritaikyti, o ne piktinasi dėl to, kaip pamokymas buvo duotas (Pat 1:8). Visada prisimink, kokia laimė yra turėti tėvus, iš širdies mylinčius Jehovą. Jie trokšta padėti tau gauti amžino gyvenimo dovaną.
w05 2/15 p. 19–20, pstr. 11–12
Išsaugok krikščionišką savimonę
11 Stenkis įtikti Dievui, o ne žmogui. Iš draugijų, kurioms priklausome, paprastai galima spręsti, kas patys esame. Visi norime turėti bičiulių; mums džiugu, kai jaučiamės kam nors reikalingi. Paauglystėje ir vėliau bendraamžių įtaka bei troškimas elgtis kaip kiti gali būti labai stiprūs. Tačiau draugams ir bendraamžiams ne visuomet rūpi mūsų gerovė. Kartais jie tik nori, kad prisidėtume prie jų piktų darbų. (Patarlių 1:11–19) Jei kuris nors krikščionis pasiduoda blogai įtakai, dažniausiai mėgina nuslėpti savo įsitikinimus. (Psalmyno 26:4) „Neperimkite aplinkinio pasaulio elgsenos“, – perspėjo apaštalas Paulius. (Romiečiams 12:2, išversta iš The Jerusalem Bible) Jehova suteikia vidinės galios atlaikyti spaudimą elgtis kaip pasaulis. (Hebrajams 13:6)
12 Jei matome, jog kieno nors įtaka kenkia mūsų krikščioniškai pasaulėžiūrai, nepamirškime, kad ištikimybė Dievui kur kas svarbiau už visuomenės nuomonę arba daugumos balsą. Nurodymas iš Išėjimo 23:2 turi būti mums patikimas principas: „Neseksi daugumos pavyzdžiu kaip dingstimi, darydamas pikta.“ Kai dauguma tautiečių suabejojo Jehovos gebėjimu tesėti pažadus, Kalebas ryžtingai atsisakė juos palaikyti. Jis nedvejojo Dievo pažadais, todėl buvo dosniai apdovanotas už tokią savo poziciją. (Skaičių 13:30; Jozuės 14:6–11) Ar tu irgi šaliniesi populiarių pažiūrų, keliančių grėsmę tavo santykiams su Dievu?
Ką vertinga radome
it-1-E p. 846
Kvailys
Biblijoje žodžiu „kvailys“ vadinamas ne ribotų protinių gebėjimų žmogus, o toks, kuris gyvenime nesivadovauja sveika nuovoka ir Dievo nustatytomis moralės normomis. Hebrajiškame ir graikiškame Biblijos tekste tokiam žmogui apibūdinti vartojami įvairūs žodžiai. Hebrajiški žodžiai: kesil („kvailasis“; Pat 1:22), evil („kvailys“; Pat 12:15), naval („kvailys“; Pat 17:7) ir lets („šaipūnas“; Pat 13:1). Graikiški žodžiai: afron („neprotingas žmogus“; Lk 12:20), anoetos („neprotingas“; Gal 3:1) ir moros („kvailas“, „paikas“; Mt 23:17; 25:2).
VASARIO 24–KOVO 2 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 2
Kodėl asmeniškai tyrinėti Dievo Žodį taip svarbu?
Tvirtai ženkime tiesos keliu
16 Skaityti ir studijuoti mėgsta ne visi. Tačiau Jehova ragina siekti supratimo lyg sidabro, ieškoti tarsi paslėpto lobio. (Perskaityk Patarlių 2:4–6.) Tos pastangos tikrai nenueis veltui. Jaunuolis vardu Koris studijuodamas Bibliją kaskart susitelkia į vieną Biblijos eilutę. „Perskaitau kiekvieną išnašą, kiekvieną gretinamąją [eilutę], paieškau daugiau informacijos, – sako vaikinas. – Kiek daug pasisemiu taip skaitydamas!“ Kad ir koks būtų mūsų studijavimo metodas, turime skirti tam laiko. Tada bus akivaizdu, kad tiesą branginame (Ps 1:1–3).
„Išmintis garsiai šaukia“
3 Biblijoje rašoma: „Jehovos baimė yra išminties pradžia, Švenčiausiojo pažinimas – kelias į supratimą“ (Pat 9:10). Taigi, išmintingas yra tas, kas bijo Jehovos ir stengiasi jį pažinti. Jis nori suvokti, kokia yra Dievo valia, todėl gilinasi į jo Žodį ir juo pagrįstus leidinius (Pat 2:5–7). Prireikus ką nors svarbaus nuspręsti, toks žmogus vadovaujasi Biblijos pamokymais ir principais.
4 O kodėl tikros išminties ir supratimo gali suteikti tik Jehova? (Rom 16:27) Pirma, kas gi kitas, jei ne Kūrėjas geriausiai pažįsta savo kūrinius? (Ps 104:24) Antra, akivaizdžiai matome, kad visa, ką jis daro, yra išmintinga (Rom 11:33). Trečia, jo pamokymai mums išeina tik į gera (Pat 2:10–12). Taigi, kad įgytume išminties, turime šiuos dalykus pripažinti ir į juos atsižvelgti spręsdami visus iškylančius klausimus ir problemas.
Jaunuoliai, stiprinkite savo tikėjimą
2 Jaunuoli, jeigu jau esi pasiaukojęs Jehovos garbintojas arba dar tik žengi link šio tikslo, galimas dalykas, patiri spaudimą tikėti evoliucija, o ne sukūrimu. Ką galėtum daryti, kad tavo įsitikinimai būtų dar tvirtesni? Viena, naudokis Dievo tau duotu gebėjimu protauti. Biblijoje sakoma: „Apdairumas tave auklės, o supratimas gins.“ Protas saugos tave nuo pasaulio filosofijų, kurios galėtų sugriauti tavo tikėjimą. (Perskaityk Patarlių 2:10–12.)
3 Tikras tikėjimas turi būti pagrįstas aiškiu Dievo pažinimu (1 Tim 2:4). Taigi, skaitant Bibliją ir ja paremtus leidinius, negana tik akimis perbėgti tekstą. Pasitelk protą ir stenkis suvokti, ką skaitai (Mt 13:23). Toks medžiagos tyrinėjimas padės tau rasti daugybę nenuneigiamų įrodymų, kad yra Kūrėjas ir kad Biblija yra jo įkvėptas Žodis (Hbr 11:1). Dabar pakalbėkime, kaip galėtum tai daryti.
Ką vertinga radome
it-1-E p. 1211, pstr. 4
Ištikimybė Dievui
Išlaikyti tokią nepalaužiamą ištikimybę gali ne tas, kuris pasitiki savo paties moraline stiprybe, o tas, kuris tvirtai tiki ir kliaujasi Jehova ir jo gelbstinčia galia (Ps 25:21). Dievas žada jam ištikimus žmones saugoti tarsi skydas, būti jiems tvirtove (Pat 2:6–8; 10:29; Ps 41:12). Kadangi tokie žmonės visada stengiasi elgtis, kaip patinka Jehovai, jų gyvenimas stabilus, jie eina tiesiu keliu į tikslą (Ps 26:1–3; Pat 11:5; 28:18). Tiesa, kol viešpatauja nedorėliai, doram žmogui gali tekti kentėti, netgi mirti. (Jobui, beje, buvo sunku suprasti, kodėl taip yra.) Tačiau Jehova patikina, kad dorų žmonių pastangas pastebi. Todėl „jų paveldas išliks per amžius“ ir jie gali būti ramūs dėl savo ateities, žinodami, kad „paveldės gerovę“ (Job 9:20–22; Ps 37:18, 19, 37; 84:11; Pat 28:10). Kaip byloja ir Jobo gyvenimas, žmogaus tikroji vertė ir garbingumas priklauso ne nuo jo turto, o nuo ištikimybės Dievui (Pat 19:1; 28:6). Vaikai, turintys Dievui ištikimus tėvus, yra laimingi (Pat 20:7). Iš tėvų jie paveldi didžiulį turtą – gali mokytis iš jų gyvenimo pavyzdžio, taip pat jiems pereina tėvų pelnytas garbingas vardas.