Smurto priežastys

SMURTAUJAMA dėl daugelio priežasčių. Ir dažnai net neįmanoma tiksliai nustatyti, kas pastūmėja taip elgtis: draugijos, pramogos, socialinė aplinka. Kartais persipina įvairūs veiksniai. Paanalizuokime kai kuriuos iš jų.

Neviltis. Neretai žmogus griebiasi smurto, kai yra engiamas, diskriminuojamas, patiria socialinę nelygybę, patenka į skurdą arba pajunta, kad gyvenimas slysta iš rankų.

Bandos jausmas. Kaip dažnai galima pastebėti sporto renginiuose, minioje ar gaujoje nesivaržoma ir elgiamasi įžūliai. Kodėl? Kaip rašoma knygoje Social Psychology, tada „mažiau paisoma įprastų moralės normų ir į smurtą ar agresiją labiau linkstama atsakyti tuo pačiu“. Kitame šaltinyje aiškinama, jog būryje žmogus praranda „bet kokį socialinės atsakomybės jausmą“ ir elgiasi nelyginant marionetė.

Neapykanta ir pavydas. Pirmą žmonijos istorijoje žmogžudystę, paminėtą rašytiniame šaltinyje, įvykdė Kainas (Pradžios 4:1-8). Nors Dievas buvo jį perspėjęs valdyti neigiamas emocijas ir pažadėjęs už tai palaiminti, užsidegęs pavydu Kainas vis tiek nužudė savo brolį. Kokie teisingi Biblijos žodžiai: „Kur pavydas ir vaidingumas, ten netvarka ir visokios bjaurystės“ (Jokūbo 3:16).

Alkoholis ir narkotikai. Svaigalų bei kvaišalų vartojimas ne tik silpnina fizinę sveikatą bei protą, bet ir slopina savikontrolės centrus smegenyse. Šitaip paveiktas žmogus greičiau griebiasi smurto ir į provokaciją reaguoja agresyviau.

Teisėtvarkos aplaidumas. „Kadangi bausmė už nedorus darbus vykdoma ne tuoj pat, žmogaus širdis įsidrąsina daryti pikta“, — rašoma Mokytojo 8:11. Aplaidi, nekompetentinga arba korumpuota teisėtvarka tiesiogiai ar netiesiogiai skatina smurtą.

Klaidinga religija. Religijos vardu smurtaujama dažnai, jau nekalbant apie sektantų išpuolius ir teroristinius veiksmus. Bet kaltinti reikėtų ne tik fanatikus ir ekstremistus. Per du pasaulinius karus, savo dvasinių vadovų laiminami, vieni kitus žudė didžiųjų religijų išpažinėjai — „krikščionys“ ir nekrikščionys. Toks elgesys įžeidžia Dievą (Titui 1:16; Apreiškimo 17:5, 6; 18:24).

Ar, turint omenyje daugybę smurtą skatinančių ar propaguojančių veiksnių, šių dienų pasaulyje įmanoma likti taikingam? Kaip matysime, įmanoma.

[Rėmelis 6 puslapyje]

AGRESIJA KYLA IŠ VIDAUS

Nors smurtauti pastūmėja įvairios aplinkybės, pirmiausia agresija kyla iš vidaus. Kodėl taip teigiame? Jėzus Kristus, kuris geriausiai gebėjo įžvelgti, kas glūdi žmogaus širdyje, sakė: „Iš vidaus, iš žmogaus širdies, išeina blogi sumanymai: ištvirkavimai, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, gobšybės, nedorybės, klasta, įžūlus elgesys, pavydi akis, piktžodžiavimas, puikybė, kvailybė“ (Morkaus 7:21, 22). Nuolat žiūrėdami kokią bjaurastį, jos klausydamiesi arba apie tai mąstydami, tokius piktus polinkius ir puoselėjame (Jokūbo 1:14, 15).

Antra vertus, jei savo protą maitiname kilniais dalykais, paminėtais šio žurnalo aštuntame puslapyje, slopiname bei mariname blogus ir ugdomės gerus troškimus (Kolosiečiams 3:5; Filipiečiams 4:8). Tuomet Dievas mums padės „tapti galingiems vidinio žmogaus jėga“ (Efeziečiams 3:16).

[Rėmelis 7 puslapyje]

SMURTAS GLUMINA MOKSLININKUS

Kodėl kai kuriose šalyse žmogžudysčių 60 kartų daugiau nei kitose? Kodėl karai ar kitaip pasireiškiantis smurtas žmoniją lydi per visą istoriją? Rimtų klausimų daug, svarių atsakymų mažai.

Vieni mokslininkai mano, jog žmonės ima smurtauti dėl skurdo ir nelygybės. Statistikos duomenimis, apie 90 procentų smurtinių mirčių, tarp jų savižudybių, įvykdoma vargingesnėse šalyse ir skurdesniuose miestų kvartaluose, kur paprastai aukštas nusikalstamumo lygis. Bet ar neturtingieji iš tikrųjų agresyvesni? O gal tokiuose rajonuose smurto daugiau todėl, kad vietos bendruomenė neišgali užtikrinti viešosios tvarkos? Pagaliau yra miestų kaip Kalkuta (Indija), kur milijonai žmonių gyvena visiškame skurde, tačiau ten žmogžudysčių rodiklis — vienas žemiausių pasaulyje.

Kiti prieina išvadą, kad smurto daugėja, kai darosi lengviau įsigyti ginklų. Suprantama, agresyvus ir dar ginkluotas žmogus kur kas pavojingesnis. Bet kodėl vienur smurtautojų daugiau nei kitur? Ir vėl mokslininkų nuomonės skiriasi.