Skaitytojų klausimai

Kokių trijų dalykų saugotis Jėzus perspėjo Mato 5:22?

Kalno pamoksle Jėzus Kristus savo mokinius perspėjo: „Aš jums sakau: kiekvienas, kuris pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teismui; o kas sakys savo broliui: ‘Tuščiagalvi!’, turės atsakyti sinedrionui; o kas sakys: ‘Kvaily!’, turės už tai eiti į ugnies pragarą [„geheną“, išn.]“ (Mato 5:22, Jr).

Norėdamas paaiškinti žydams, kad už sunkesnę nuodėmę skiriama didesnė bausmė, Jėzus kalbėjo apie jiems gerai žinomus dalykus: teismą, sinedrioną (arba teismo tarybą) ir geheną.

Pirmiausia jis pasakė, jog kiekvienas, kas širdyje nesiliauja pykęs ant savo brolio, turės „atsakyti [vietos] teismui“. Pagal tradiciją, tokie teismai buvo miestuose, kuriuose gyveno 120 ar daugiau suaugusių vyrų (Mato 10:17; Morkaus 13:9). Teisėjai spręsdavo net žmogžudysčių bylas (Pakartoto Įstatymo 16:18; 19:12; 21:1, 2). Taigi Jėzus parodė, kad asmuo, laikantis širdyje pyktį broliui, sunkiai nusideda.

Toliau jis pareiškė, kad tas, kuris „sakys savo broliui: ‘Tuščiagalvi!’, turės atsakyti sinedrionui“. Graikų kalbos žodžio rhaká, „tuščiagalvis“, prasmė yra paniekinamoji. Kaip aiškinama leidinyje The New Thayer’s Greek-English Lexicon of the New Testament, „Kristaus laikais žydai šį žodį vartojo kam nors sumenkinti, arba apgėdinti“. Todėl Jėzus perspėjo, kad paniekinamu žodžiu išreikšdamas neapykantą kitam, žmogus nusideda itin sunkiai. Už tokį nusikaltimą asmenį turi teisti jau ne vietos teismas, bet Jeruzalės sinedrionas — teismo taryba iš 70 vyresniųjų ir Rašto žinovų, vadovaujamų vyriausiojo kunigo (Morkaus 15:1).

Galiausiai Jėzus paaiškino, kad žmogus, pasakęs kitam: „Kvaily!“, už tai turės eiti į geheną. Žodis „gehena“, kilęs iš hebrajiškų geh ir hinnóm, reiškia Hinomo slėnį — vietą į vakarus ir pietus nuo senovės Jeruzalės. Jėzaus dienomis ten buvo deginamos visokios atliekos, tarp jų ir lavonai nusikaltėlių, laikytų nevertais deramai palaidoti. Taigi žodis „gehena“ tinkamai simbolizavo visišką sunaikinimą.

Tačiau ką reiškė žodis, šioje Rašto eilutėje išverstas „kvailys“? Jis artimas hebrajų kalbos sąvokai, verčiamai „maištingas“. Ja norima pasakyti, kad asmuo, kuriam šis žodis taikomas, yra nedoras, atskalūnas, maištaujantis prieš Dievą, — taigi nusipelno amžinojo sunaikinimo. Todėl, pavadindamas brolį kvailiu, žmogus tarsi pasako, kad šis vertas tokio nuosprendžio. Tačiau Dievo požiūriu, asmuo, amžinajam sunaikinimui pasmerkęs kitą, šios griežtos bausmės nusipelno pats (Pakartoto Įstatymo 19:17-19).

Vadinasi, Jėzus savo mokiniams nustatė aukštesnes normas, nei reikalavo Mozės įstatymo principai. Nors žmonės žinojo, kad už nužudymą „turės atsakyti teisme“, Jėzus turėjo omenyje daugiau: mokė nelaikyti širdyje priešiškumo savo broliams (Mato 5:21, 22).