Pasitikėkime savo bendratikiais

 1. Kodėl nesistebime, kad žmonės nebepasitiki vieni kitais?

DAUGELIS nebežino, kuo galima pasitikėti. Nesąžiningi verslininkai apgaudinėja, politikai netesi pažadų, dvasininkai veidmainiauja. Nuvilia draugai, kaimynai ir netgi artimieji. Akivaizdžiai pildosi Biblijos žodžiai, kad „paskutinėmis dienomis [...] žmonės bus [...] neištikimi, [...] šmeižikai, [...] išdavikai“. Tuo nėra ko stebėtis, juk „šio pasaulio dievas“ yra Šėtonas, o jis tikrai nenusipelnė pasitikėjimo (2 Tim 3:1–4; 2 Kor 4:4).

 2. a) Kuo mes visi pasitikime? b) Koks kyla klausimas?

² Tačiau krikščionys išties turi kuo pasitikėti. Pirmiausia mes visiškai kliaujamės Jehova (Jer 17:7, 8). „Tu niekad neapleidi tų, kurie tavęs, Jehova, ieško“, – psalmėje jam giedojo Dovydas (Ps 9:10). Dievas mus myli ir niekada nepaliks. Taip pat visiškai pasitikime Jėzumi Kristumi, juk jis nepagailėjo dėl mūsų ir gyvybę atiduoti (1 Pt 3:18). Ir, aišku, kliaujamės Biblijos pamokymais. Iš patirties žinome, kad jais vadovautis naudinga (2 Tim 3:16, 17). Taigi, Jehova, Jėzumi Kristumi ir Biblija besąlygiškai pasitikime. O ką galime pasakyti apie savo bendratikius? Kodėl ir jie verti mūsų pasitikėjimo?

 3. Kodėl priklausyti Dievo tarnų šeimai yra didelė garbė? (Morkaus 10:29, 30)

³ Jehova pakvietė mus į savo tarnų šeimą. Tik pagalvok, kokia tai didelė garbė ir laimė. (Perskaityk Morkaus 10:29, 30.) Brolių ir sesių turime kiekviename pasaulio kampelyje. Mes visi mylime Jehovą ir stengiamės gyventi kaip jam patinka. Savo kultūra, kalba ar apranga galbūt skiriamės vieni nuo kitų, tačiau jaučiamės artimi, net jei susitinkame pirmą kartą. Labai džiugu drauge garbinti mūsų mylintį dangiškąjį Tėvą (Ps 133:1).

 4. Kodėl mums svarbu stiprinti tarpusavio ryšius?

⁴ Stiprinti tarpusavio ryšius mums ypač svarbu dabar, priartėjus senojo pasaulio pabaigai. Kodėl? Broliai ir sesės neretai padeda nešti nelengvas naštas (Rom 15:1; Gal 6:2). Jų pavyzdys uždega mus aktyviai darbuotis tarnyboje ir skatina rūpintis savo dvasingumu (1 Tes 5:11; Hbr 10:23–25). Pagalvok, kas būtų, jeigu bendruomenė nepagelbėtų tau kovoje su Šėtono ir jo valdomo pasaulio spaudimu. Juolab kad visai netrukus piktasis ir jo įtakai pasidavę žmonės surengs prieš Dievo tarnus visuotinį puolimą. Kokia svarbi tada bus mūsų mylinčios brolijos parama!

 5. Kodėl kai kurių pasitikėjimas bendratikiais susvyruoja?

⁵ Tačiau jeigu brolis ar sesė neištesi tau duoto pažado, atskleidžia patikėtą konfidencialų dalyką ar įskaudina žodžiu ar poelgiu, pasitikėjimas bendratikiais gali susvyruoti. Kaip tad jį išsaugoti ir toliau stiprinti?

 6. Ką meilė mus skatina daryti? (1 Korintiečiams 13:4–8)

⁶ Pirmojo laiško korintiečiams 13 skyriuje paminėtos daugelis meilės ypatybių, padedančių ugdytis pasitikėjimą kitais. (Perskaityk 1 Korintiečiams 13:4–8.) Pavyzdžiui, 4 eilutėje sakoma, kad „meilė kantri ir gera“. Jehova neišsižada mūsų, net kai jam nusidedame. Tad ir mes turime būti atlaidūs, jeigu bendratikis pasako ar padaro ką nors užgaulaus. Taip pat, kaip rašoma 5 eilutėje, meilė „nesusierzina, nelaiko skriaudų sąskaitos“. Neįrašykime draugo klaidų į „juodąjį sąrašą“, meskime jas iš galvos. Ir Mokytojo 7:9 skaitome tokį paraginimą: „Neskubėk įsižeisti.“ Daug gera laimėsime, jei vadovausimės Efeziečiams 4:26 užrašytu pamokymu: „Jūsų rūstybė tepaliauja dar saulei nenusileidus.“

 7. Kokį požiūrį mus skatina ugdytis žodžiai iš Mato 7:1–5?

⁷ Taip pat svarbu, kad mokytumės bendratikius vertinti Jehovos požiūriu. Dievas juos myli ir nesusitelkia į jų prasižengimus (Ps 130:3). Nesusitelkime ir mes. Geriau stenkimės pastebėti jų geruosius bruožus ir potencialą. (Perskaityk Mato 7:1–5.) Atminkime, kad meilė „viskuo tiki“ (1 Kor 13:7). Tiesa, tai nereiškia, kad mūsų pasitikėjimas turi būti aklas. Bendratikiais pasitikime todėl, kad jie įrodė esą patikimi.b

 8. Kaip gali ugdytis pasitikėjimą bendratikiais?

⁸ Kaip gali įsitikinti, kad bendratikiai verti pasitikėjimo? Tam reikia laiko. Gerai su jais susipažink. Bendrauk su jais sueigose – tiek prieš programą, tiek jai pasibaigus. Taip pat eik drauge į tarnybą. Būk kantrus ir pamatysi, kad jais tikrai gali tikėti. Iš pradžių, kol žmogaus gerai nepažįsti, tikriausiai neskubėsi atskleisti labai asmeniškų dalykų. Tačiau bičiulystei stiprėjant būsi su juo vis atviresnis (Lk 16:10). O kaip tada, jei bendratikis savo elgesiu tave nuvilia? Neatstumk jo, neskubėk nutraukti draugystės. Ir net jeigu kai kurie nepateisina lūkesčių, nenustok pasitikėti kitais bendratikiais. Šiuo atžvilgiu gerą pavyzdį parodė daugelis Dievo tarnų. Kelis iš jų dabar ir prisiminsime.

 9. a) Kaip Ona parodė pasitikėjimą Jehovos atstovais? b) Ko tave pamoko Onos patirtis? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁹ Gal tave kada nors nuvylė atsakingas pareigas einančio brolio elgesys? Jeigu taip, prisimink Oną. Vyriausiasis kunigas Izraelyje tuo metu buvo Elis. Tačiau jis nesistengė spręsti net savo paties šeimoje kilusių problemų. Padangtėje tarnavo ir jo sūnūs, bet jie elgėsi gėdingai, net amoraliai, o tėvas jų nedrausmino. Nors Jehova kurį laiką leido Eliui toliau eiti pareigas, Ona tuo nesipiktino ir nesakė, kad arti padangtės nė kojos nekels. Kartą, kai sielvarto prislėgta Ona tyliai meldėsi, Elis stebėjo jos krutančias lūpas. Pamanęs, kad ji girta, jis vargšę moterį supeikė (1 Sam 1:12–16). Tačiau net tada Ona neišsižadėjo Dievui duotos priesaikos, kad susilaukusi sūnaus atves jį pas kunigą Elį tarnauti padangtėje (1 Sam 1:11). Savo nuolankios tarnaitės Onos prašymą jis išklausė ir ši susilaukė sūnaus, Samuelio (1 Sam 1:17–20). O kaip su Elio sūnumis? Jie nusipelnė bausmės ir atėjus metui Jehova ją įvykdė (1 Sam 4:17).

10. Ko mus pamoko Dovydo pavyzdys?

¹⁰ O gal kada nors jauteisi išduotas artimo draugo? Tada daug gali pasisemti iš Dovydo patirties. Kai karaliaus sūnus Abšalomas sumanė pasiglemžti iš tėvo karalystę, į maištininko pusę stojo ilgametis Dovydo patarėjas Ahitofelis. Kaip skaudu valdovui turėjo būti, kai prieš jį sukilo du itin artimi žmonės – sūnus ir vienas geriausių draugų. Tačiau Dovydas nenustojo pasitikėti kitais žmonėmis. Jis pasitelkė į pagalbą ištikimą bičiulį Hušają, atsisakiusį palaikyti sūnaus maištą. Ir tas pasitikėjimas visiškai pasiteisino. Hušajas įrodė esąs tikras draugas ir dėl Dovydo netgi rizikavo gyvybe (2 Sam 17:1–16).

11. Kaip pasielgė vienas Nabalo tarnas?

¹¹ Taip pat verta dėmesio, kaip pasielgė vienas turtingo izraelito Nabalo tarnas. Dovydas su savo vyrais Nabalui buvo labai paslaugūs – kurį laiką saugojo jo piemenis ir bandas. Kiek vėliau jis Nabalo paprašė savo kariams šiek tiek maisto. Turtuolis šiurkščiai Dovydą atstūmė. Šis labai supyko ir nusprendė išžudyti visą jo šeimyną. Tačiau vienas Nabalo tarnas apie tai pranešė jo žmonai Abigailei. Jis galėjo viską mesti ir gelbėdamas gyvybę pabėgti. Bet žinodamas, kokia protinga moteris yra Abigailė, buvo tikras jos gebėjimu viską taikiai išspręsti. Taip ir įvyko. Abigailė nė kiek neabejojo, kad Dovydas pasielgs išmintingai. Ji drąsiai išėjo karaliaus pasitikti ir atkalbėjo nuo keršto (1 Sam 25:2–35).

12. Iš ko matomas Jėzaus pasitikėjimas mokiniais?

¹² Jėzus labai pasitikėjo savo mokiniais (Jn 15:15, 16). Tiesa, jie turėjo trūkumų. Pavyzdžiui, Jokūbas su Jonu sykį paprašė Jėzaus, kad Karalystėje leistų užimti ypač aukštą padėtį. Jėzus nepadarė išvados, kad jie tarnauja Jehovai iš savanaudiškų motyvų. Jis nepašalino jų iš apaštalų tarpo (Mk 10:35–40). O naktį, kai Jėzus buvo suimtas, jį paliko visi mokiniai (Mt 26:56). Tačiau ir tada Jėzus nenustojo jais tikėjęs. Jų silpnybių jis nesureikšmino ir „parodė jiems savo meilę iki galo“ (Jn 13:1). Po prisikėlimo Jėzus netgi paskyrė 11 savo apaštalų vadovauti mokinių ruošimo darbui ir rūpintis brangiomis jo kaimenės avimis (Mt 28:19, 20; Jn 21:15–17). Toks pasitikėjimas nebuvo tuščias. Visi tie Jėzaus sekėjai ištikimai tarnavo Jehovai iki pat savo gyvenimo pabaigos. Kaip matome iš Onos, Dovydo, Nabalo tarno, Abigailės ir Jėzaus parodyto pavyzdžio, savo bendratikiais turime pasitikėti.

13. Kada žmogumi gali būti sunku pasitikėti?

¹³ Gal yra taip buvę, kad papasakojai bendratikiui konfidencialų dalyką, bet jis tavo pasitikėjimo nepateisino ir viską atskleidė kitam žmogui? Be abejo, labai nuliūdai. Kartą viena sesė pasiguodė vyresniajam, kas slegia jos širdį. Jau kitą rytą to brolio žmona jai paskambino norėdama padrąsinti. Tapo aišku, kad ji apie viską žino. Nenuostabu, kad sesė suabejojo ar gali tuo vyresniuoju pasitikėti. Laimei, ji nutarė kreiptis patarimo į kitą vyresnįjį. Supratingas jo pamokymas padėjo sesei neprarasti pasitikėjimo bendruomenės ganytojais.

14. Kas padėjo vienam broliui atgauti pasitikėjimą vyresniaisiais?

¹⁴ Vienas brolis ilgą laiką nepasitikėjo dviem vyresniaisiais, santykiai su jais buvo pašliję. Tačiau paskui jam atėjo į galvą vieno brolio pasakyta mintis: „Priešas yra Šėtonas, o ne mūsų bendratikiai.“ Jis rimtai susimąstė, maldoje paprašė Jehovos pagalbos ir ėmėsi veiksmų, kad tarp jo ir tų vyresniųjų vėl atgimtų draugystė.

15. Kodėl atgauti pasitikėjimą kitais gali būti nelengva? Pateik pavyzdį.

¹⁵ O gal esi kada nors netekęs tarnybos užduoties ar pareigų? Dėl to irgi gali būti labai sunku. Štai kaip buvo Grėtei ir jos mamai praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kai naciai Vokietijoje uždraudė mūsų veiklą. Grėtei buvo pavesta dauginti Sargybos bokšto egzempliorius. Tačiau broliai sužinojo, kad jos tėvas priešiškas tiesai, ir pabijojo, kad jis gali bendratikius išduoti, todėl sesė šios užduoties neteko. Negana to, per visą Antrojo pasaulinio karo laikotarpį broliai neduodavo Grėtei ir jos mamai žurnalų ir sutikę gatvėje su jomis nesikalbėdavo. Kaip skaudu toms sesėms turėjo būti! Ilgą laiką Grėtė negalėjo broliams atleisti ir jais pasitikėti. Tačiau paskui padarė išvadą, kad Jehova jiems atleido, tad turi atleisti ir ji.c

16. Kodėl reikia šalinti kliūtis, trukdančias tikėti kitais?

¹⁶ Jeigu ir tave bendratikis nuvylė, atleisk jam ir vėl ugdyk santykius, grįstus tarpusavio pasitikėjimu. Aišku, reikės laiko, tačiau stengtis tikrai verta. Čia panašiai kaip su maistu: jeigu kokį kartą juo apsinuodijai, būsi atsargesnis ir išrankesnis, bet valgyti juk nenustosi. Tad tegul jokia patirtis, kad ir labai skaudi, nesužlugdo tavo pasitikėjimo broliais ir sesėmis. Esame netobuli ir klystame. Šalinkime visas kliūtis, trukdančias kitais tikėti. Tada būsime laimingesni ir stiprės mūsų tarpusavio ryšiai.

17. Kodėl tarpusavio pasitikėjimas toks svarbus ir apie ką kalbėsime kitame straipsnyje?

¹⁷ Pasaulyje žmonės vieni kitais pasitiki vis mažiau. O mes mylime savo bendratikius ir jais tikime. Todėl mūsų bendruomenė yra vieninga, joje vyrauja džiaugsminga atmosfera. Tarpusavio pasitikėjimas taip pat padeda pasirengti būsimiems sunkiems laikams. Jeigu kuris nors brolis ar sesė tave nuviltų, mėgink į situaciją pažvelgti Jehovos akimis. Taikyk Biblijos principus, ugdykis meilę bendratikiams ir mokykis iš senovėje gyvenusių Dievo tarnų. Stenkis pamiršti nuoskaudas ir pašalinti visa, kas kliudo kitais pasitikėti. Tada turėsi daugybę „draugų, artimesnių už brolį“ (Pat 18:24). O apie ką bus kitas straipsnis? Aptarsime, kaip mums patiems pelnyti brolių ir sesių pasitikėjimą.