Jie vykdė Jehovos valią

Kaip buvo surasta žmona Izaokui

PRIE šulinio sėdėjo išvargęs pagyvenęs vyras. Jis ir jo tarnai kartu su savo dešimtimi kupranugarių atkeliavo nuo Bersabėjos apylinkių į šiaurės Mesopotamiją — daugiau kaip 800 kilometrų.a Dabar, kai jie buvo pasiekę tikslą, šis nuvargęs keliauninkas sustojo pamąstyti apie savo sunkią misiją. Kas buvo tas vyras ir kodėl jis leidosi į tokią varginančią kelionę?

Tai buvo Abraomo tarnas, ‛vyriausias jo namuose’ (Pradžios 24:2). Nors pranešime jo vardas neminimas, matyt, tai buvo Eliezeris, Abraomo kartą pavadintas ‛gimusiuoju jo namuose’, kuris, kaip sakė Abraomas, turėjo ‛tapti jo įpėdiniu’ (Pradžios 15:2, 3, Brb red.). Žinoma, tai buvo tuo metu, kai Abraomas ir Sara neturėjo vaikų. Dabar jų sūnui Izaokui buvo 40 metų, ir nors Eliezeris nebebuvo pagrindinis Abraomo įpėdinis, jis vis dar buvo jo tarnas. Taigi jis pakluso, kai Abraomas davė sunkią užduotį. Kokią užduotį?

Sunki užduotis

Abraomo dienomis santuoka paveikdavo ne tik šeimą, bet ir visą giminę, arba patriarchalinę bendruomenę. Tad, pagal paprotį, tėvai išrinkdavo savo vaikams sutuoktinius. Tačiau ieškodamas žmonos savo sūnui Izaokui Abraomas susidūrė su problema. Dėl vietinių kanaaniečių bedieviško elgesio negalėjo būti nė kalbos apie santuoką su kuria nors iš jų (Pakartoto Įstatymo 18:9-12). Ir, nors buvo įprasta, kad vyras tuoktųsi su mergina iš savo giminės, Abraomo giminaičiai gyveno už šimtų kilometrų, šiaurinėje Mesopotamijos dalyje. Abraomas negalėjo tiesiog leisti Izaokui persikelti ten, nes Jehova jam buvo pažadėjęs: „Aš duosiu tavo palikuonims šitą žemę“ — Kanaano žemę (Pradžios 24:7). Todėl Abraomas pasakė Eliezeriui: „Eisi į mano šalį ir giminę ir iš ten paimsi mano sūnui Isaokui žmoną“ (Pradžios 24:4).

Po ilgos kelionės Eliezeris ilsėjosi prie šulinio ir mąstė apie savo misiją. Jis žinojo, kad netrukus prie šulinio ateis moterys pasisemti vandens vakarui. Tad jis maldavo Jehovą: „Mergaitė, kuriai aš pasakysiu: Palenk savo ąsotį, kad aš atsigerčiau, ir ji atsakys — gerk, aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu, — tebūna ta, kurią tu skyrei savo tarnui Isaokui; ir iš to aš išmanysiu, kad tu padarei mano valdovui pasigailėjimą“ (Pradžios 24:14).

Jam besimeldžiant prisiartino jauna mergina, vardu Rebeka. „Duok man iš savo ąsočio truputį vandens atsigerti“, — pasakė jai Eliezeris. Rebeka tai padarė ir tarė: „Ir tavo kupranugariams aš pasemsiu vandens, kolei visi atsigers.“ Tai bent pasiūlymas — juk ištroškęs kupranugaris gali per dešimtį minučių išgerti iki 95 litrų vandens! Ar Eliezerio kupranugariai buvo tokie ištroškę, ar ne, Rebeka tikriausiai žinojo, kad patarnavimas, kurį ji pasiūlė, pareikalaus daug jėgų. Iš tikrųjų ji, „išpylus ąsotį į lovį, vėl nubėgo pas šulinį, sėmė vandenį ir davė visiems kupranugariams“ (Pradžios 24:15-20).

Nujausdamas Jehovos vadovavimą, Eliezeris davė Rebekai auksinį nosies žiedą ir dvi auksines apyrankes — dabar tai būtų verta maždaug 5600 litų. Kai Rebeka jam pasakė, kad yra Nachoro, Abraomo brolio duktė, Eliezeris pasakė padėkos maldą Dievui. „Viešpats... mane atvedė tiesiu keliu į mano valdovo brolio namus“, — pasakė jis (Pradžios 24:22-27). Eliezeris buvo nuvestas į Rebekos šeimos namus. Po kurio laiko Rebeka tapo Izaoko žmona ir turėjo privilegiją tapti Mesijo — Jėzaus — prosenele.

Pamokos mums

Jehova palaimino Eliezerio pastangas su malda surasti dievobaimingą sutuoktinę Izaokui. Tačiau atsimink, kad Izaoko santuoka tiesiogiai siejosi su Dievo tikslu per Abraomą pagimdyti sėklą. Taigi šis pasakojimas neturėtų paskatinti mūsų padaryti išvadą, kad kiekvienam meldžiančiam sutuoktinio jis bus stebuklingai duotas. Vis dėlto, jeigu laikomės Jehovos principų, jis mums suteiks jėgų išlaikyti sunkumus, kuriuos sukelia abi gyvenimo aplinkybės — ir santuoka, ir viengungystė (1 Korintiečiams 7:8, 9, 28, NW; palygink Filipiečiams 4:11-13).

Eliezeriui reikėjo dėti daug pastangų daryti viską taip, kaip nori Jehova. Mes taip pat galime patirti, kad laikytis Jehovos normų ne visada lengva. Pavyzdžiui, gali būti sunku rasti darbą, kuris nenustelbtų teokratinės veiklos, dievobaimingą sutuoktinį, ugdančių draugų, nežeminančių pramogų (Mato 6:33; 1 Korintiečiams 7:39; 15:33; Efeziečiams 4:17-19). Tačiau Jehova gali palaikyti tuos, kurie atsisako kompromituoti Biblijos principus. Biblijoje pažadama: „Pasitikėk Viešpačiu visa savo širdimi ir nesiremk savo gudrumu. Visuose savo keliuose atsimink jį, tai jis ves tavo žingsnius“ (Patarlių 3:5, 6).

[Išnaša]