Jie „padarė kaip tik taip“
„Tai ir yra Dievo meilė — jo įsakymus vykdyti“ (1 JONO 5:3).
1. Ką galima pasakyti apie Dievo meilės gilumą?
„DIEVAS YRA MEILĖ.“ Visi, kurie pradeda pažinti Dievą ir paklūsta jo įsakymams, ima didžiai vertinti tos meilės gilumą. „Meilė — ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.“ Parodydami tikėjimą brangia Jėzaus išperkamąja auka, mes ‛pasiliekame Dievo meilėje’ (1 Jono 4:8-10, 16). Taigi mes galime džiaugtis gausybe dvasinių palaimų dabar, o būsimojoje daiktų sistemoje — amžinuoju gyvenimu (Jono 17:3; 1 Jono 2:15, 17).
2. Kuo Dievo įsakymų laikymasis buvo naudingas jo tarnams?
2 Biblijos pranešimuose gausu pavyzdžių žmonių, kurie laikėsi Dievo įsakymų ir dėl to buvo gausiai palaiminti. Tarp jų yra ir ikikrikščioniškieji liudytojai; apie kai kuriuos iš jų apaštalas Paulius rašė: „Jie visi mirė tvirtai tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir ateiviai“ (Žydams 11:13). Vėliau pasiaukoję krikščioniški Dievo tarnai turėjo naudos iš ‛tiesos ir malonės, [kuri] atėjo per Jėzų Kristų’ (Jono 1:17). Per visus maždaug 6000 žmonijos istorijos metų Jehova apdovanoja ištikimus liudytojus, paklūstančius jo įsakymams, kurie iš tikrųjų „nėra sunkūs“ (1 Jono 5:2, 3).
Nojaus dienomis
3. Ką Nojus padarė „kaip tik taip“?
3 Biblijos pranešime sakoma: „Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, Nojus su baime pasistatė arką savo šeimynai išgelbėti; tikėdamas jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą.“ Kaip „tiesos šauklys“, Nojus besąlygiškai pakluso Dievui perspėdamas prieštvaninį smurto pasaulį apie artėjantį Dievo nuosprendį (Žydams 11:7; 2 Petro 2:5). Statydamas arką, jis rūpestingai laikėsi Dievo duoto plano. Po to jis paėmė į ją nurodytus gyvūnus ir maisto atsargų. „Ir Noė padarė visa, ką jam Dievas buvo įsakęs. [„Jis padarė kaip tik taip“, NW]“ (Pradžios 6:22).
4, 5. a) Kaip bloga įtaka veikia žmoniją iki pat šių dienų? b) Kodėl paklusdami Dievo nurodymams turime daryti „kaip tik taip“?
4 Nojus ir jo šeima turėjo kovoti su bloga nepaklusniųjų angelų įtaka. Šie Dievo sūnūs materializavosi bei gyveno kartu su moterimis ir jiems gimė antžmogiški hibridiniai palikuonys, kurie gadino žmoniją. „Žemė buvo sugedusi Dievo akivaizdoje ir pripildyta visokio nelabumo.“ Jehova siuntė Tvaną, kad nušluotų tą piktąją kartą (Pradžios 6:4, 11-17; 7:1). Nuo Nojaus dienų demoniškiesiems angelams nebeleidžiama materializuotis į žmones. Vis dėlto ‛visas pasaulis tebėra pavergtas piktojo’, Šėtono Velnio (1 Jono 5:19; Apreiškimas 12:9). Jėzus pranašiškai palygino tą maištingą Nojaus dienų kartą su karta žmonijos, kuri atmeta jį nuo to laiko, kai 1914 metais ėmė akivaizdžiai rodytis jo „dalyvavimo“ (NW) ženklas (Mato 24:3, 34, 37-39; Luko 17:26, 27).
5 Šiandien, kaip ir Nojaus dienomis, Šėtonas stengiasi pražudyti žmoniją ir mūsų planetą (Apreiškimas 11:15-18). Todėl mums būtina atkreipti dėmesį į įkvėptą įsakymą: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas“ (Efeziečiams 6:11). Mes esame stiprinami šiuo atžvilgiu, kai studijuojame Dievo Žodį ir pritaikome jį savo gyvenime. Be to, mes turime rūpestingą Jehovos organizaciją ir joje esantį pateptą „ištikimą bei protingą vergą“ bei meilingus vyresniuosius, kuriems paskirta kantriai mus vesti tuo keliu, kuriuo turime eiti. Mums reikia atlikti globalinį skelbimo darbą (Mato 24:14; 24:45-47, NW). Panašiai kaip Nojus, kuris taip tiksliai vykdė Dievo nurodymus, mes irgi visada darykime „kaip tik taip“ (NW).
Mozė — romiausias žmogus
6, 7. a) Ką vertingesnio pasirinko Mozė? b) Kokį drąsos pavyzdį paliko mums Mozė?
6 Apsvarstykime kito tikėjimo vyro, Mozės, pavyzdį. Jis būtų galėjęs gyventi tenkindamas savo užgaidas Egipto prabangoje. Bet jis pasirinko „verčiau... su Dievo tauta kęsti priespaudą negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais“. Kaip įgaliotas Jehovos tarnas, ‛jis žvelgė į atpildą [ir] liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį’ (Žydams 11:23-28).
7 Skaičių 12:3 mes skaitome: „Mošė buvo romiausias vyras iš visų žmonių, gyvenusių žemėje.“ O Egipto faraonas, priešingai, elgėsi kaip išdidžiausias iš visų žmonių. Kai Jehova įsakė Mozei ir Aaronui paskelbti jo nuosprendį faraonui, kaip jie atsiliepė? Mums pranešama: „Mošė ir Aaronas įvykdė visa, pasielgdami taip, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs. [„Jie padarė kaip tik taip“, NW]“ (Išėjimo 7:4-7). Koks drąsos pavyzdys mums, kurie skelbiame Dievo nuosprendžius šiandien!
8. Ką izraelitai turėjo padaryti „kaip tik taip“ ir kaip dėl to kilęs džiaugsmas pasikartos netolimoje ateityje?
8 Ar izraelitai lojaliai parėmė Mozę? Po devintosios iš dešimties bausmių, kuriomis Jehova baudė Egiptą, jis davė Izraeliui detalius nurodymus dėl Paschos šventimo. „Ir tauta nusilenkusi pagarbino. O Israėlio sūnūs išėję padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mošei ir Aaronui. [„Jie padarė kaip tik taip“, NW]“ (Išėjimo 12:27, 28). Tos įsimintinõs dienõs 1513 m. p. m. e., nisano 14-osios, vidurnaktį, Dievo angelas išžudė visus Egipto pirmagimius, bet aplenkė izraelitų namus. Kodėl buvo palikti gyvi Izraelio pirmagimiai? Todėl, kad jie buvo apsaugoti Paschos avinėlio krauju, kuriuo buvo apšlakstytos jų durų staktos. Jie padarė taip, kaip Jehova buvo įsakęs Mozei ir Aaronui. Taip, „jie padarė kaip tik taip“ (Išėjimo 12:50, 51, NW). Prie Raudonosios jūros Jehova padarė kitą stebuklą apsaugodamas savo paklusniuosius žmones ir sunaikindamas faraoną bei jo galingas karines jėgas. Kaipgi džiūgavo izraelitai! Panašiai ir šiandien daugelis tų, kurie paklūsta Jehovos įsakymams, džiaugsis galėdami savo akimis matyti jo apsaugą Armagedone (Išėjimo 15:1, 2; Apreiškimas 15:3, 4).
9. Kokias šių dienų privilegijas atspindi tai, kad izraelitai darė „kaip tik taip“ statydami padangtę?
9 Kai Jehova įsakė Izraeliui pradėti rinkti aukas ir pastatyti dykumoje padangtę, žmonės noriai teikė savo visapusišką paramą. Tada Mozė ir jo noringi bendradarbiai net iki smulkiausių detalių laikėsi Jehovos duoto architektūrinio plano. „Tuo baigėsi visas surinkimo pastogės namų darbas. Ir Izraelio sūnūs padarė visa, ką Viešpats Mozei įsakęs buvo. [„Jie padarė kaip tik taip“, NW].“ Panašiai ir įsteigdamas kunigystę „Mošė padarė visa, ką Viešpats buvo įsakęs. [„Jis padarė kaip tik taip“, NW]“ (Išėjimo 39:32, ŠvR; 40:14). Dabartiniais laikais mes turime galimybę iš visos širdies paremti skelbimo darbą ir Karalystės plėtimo programas. Taigi mūsų privilegija yra susivienijusiems daryti „kaip tik taip“ (NW).
Jozuė — drąsus ir labai stiprus
10, 11. a) Kas padėjo Jozuei sėkmingai veikti? b) Kaip mes galėtume būti sustiprinti įveikti šių dienų išbandymus?
10 Kai Mozė įgaliojo Jozuę vesti Izraelį į pažadėtąją žemę, Jehovos įkvėptą užrašytą Žodį tada, matyt, sudarė tik penkios Mozės knygos, viena arba dvi psalmės ir Jobo knyga. Mozė buvo nurodęs Jozuei surinkti tautą, kai jie bus pasiekę Pažadėtąją žemę, ir ‛skaityti šito įstatymo žodžius viso Israėlio akivaizdoje, jiems girdint’ (Pakartoto Įstatymo 31:10-12). Be to, Jehova pats liepė Jozuei: „Teneatstoja šito įstatymo knyga nuo tavo burnos, bet apie tai mąstysi per dienas ir naktis, kad laikytumei ir darytumei visa, kas joje parašyta; tuomet tu eisi tiesiai savo keliu ir elgsies išmintingai“ (Jozuės 1:8).
11 Kasdienis Jehovos „knygos“ skaitymas padėjo Jozuei įveikti būsimus išbandymus; taip pat kasdienis Jehovos Žodžio, Biblijos, skaitymas stiprina šiuolaikinius Jo Liudytojus, kad jie susidorotų su išmėginimais šiomis kritiškomis „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1). Mes, kurie esame smurto pasaulio apsupti, dėkimės į širdį Dievo paraginimą Jozuei: „Būk stiprus ir drąsus! Nenusigąsk ir nebijok; nes su tavim bus Viešpats, tavo Dievas, visame, prie ko tik eisi“ (Jozuės 1:9). Nugalėjusios Kanaaną, Izraelio giminės buvo gausiai palaimintos, kai įsikūrė savo paveldėtose vietose. „Kaip Viešpats buvo įsakęs Mošei, taip Israėlio sūnūs padarė“ (Jozuės 14:5). Panašus atpildas laukia šiandien visų mūsų, kurie skaitome Dievo Žodį ir pritaikome jį savo gyvenime, paklusniai darydami „kaip tik taip“.
Karaliai — ištikimi ir nepaklusnūs
12. a) Koks įsakymas buvo duotas Izraelio karaliams? b) Kokios būdavo pasekmės, kai karaliai nepaklusdavo?
12 O kaip su Izraelio karaliais? Jehova įpareigojo karalių laikytis šio reikalavimo: „Atsisėdęs savo karalystės sostan, persirašydins sau į knygą šito įstatymo nuorašą, imdamas egzempliorių iš Levio giminės kunigų; turės jį su savim ir skaitys per visas savo gyvenimo dienas, kad išmoktų bijoti Viešpaties, savo Dievo, ir laikyti jo žodžius ir nutarimus, kurie įsakyti įstatyme“ (Pakartoto Įstatymo 17:18, 19). Ar Izraelio karaliai klausė šio įsakymo? Dažniausiai jie to nedarydavo, todėl patyrė prakeikimus, išpranašautus Pakartoto Įstatymo 28:15-68 (ŠvR). Galiausiai Izraelis buvo išsklaidytas „nuo vienų žemės pakraščių iki kitų“.
13. Kokia mums, kaip ir Dovydui, galėtų būti nauda, jei parodome meilę Jehovos Žodžiui?
13 Tačiau Dovydas, pirmasis ištikimas žmogiškasis karalius Izraelyje, parodė išimtinį atsidavimą Jehovai. Jis pasirodė esąs ‛jaunas liūtas iš Judo’, vaizduojantis Kristų Jėzų — nugalintį „liūtą iš Judo giminės, Dovydo atžalą“ (Pradžios 49:8, 9; Apreiškimas 5:5). Kur slypėjo Dovydo tvirtumas? Jis didžiai vertino Jehovos rašytinį Žodį ir gyveno pagal jį. 19-ojoje psalmėje, „Dovydo giesmėje“ (ŠvR), mes skaitome: „Viešpaties [„Jehovos“, NW] įstatymas tobulas.“ Nurodęs priminimus, paliepimus, įsakymą ir teisminius Jehovos sprendimus, Dovydas toliau pareiškia: „Jie geistini labiau už auksą, už daug gryno aukso; jie saldesni už medų, už korių syvą. Tavo tarnas taip pat davės jų įspėjamas: kas laikosi jų, turi didelį atpildą“ (Psalmių 19:7-11, NTP). Jei kasdienis Jehovos Žodžio skaitymas ir jo apmąstymas teikė atpildą prieš 3000 metų, kaipgi daug labiau jis teikia atpildą šiandien! (Psalmių 1:1-3; 12:6b; 119:72, 97, 111, ŠvR).
14. Kaip Saliamono veiksmai parodo, jog vien žinių neužtenka?
14 Vis dėlto neužtenka vien tik įgyti pažinimą. Dievo tarnams taip pat būtina veikti pagal tą pažinimą, pritaikyti jį atitinkamai pagal Dievo valią — taip, daryti „kaip tik taip“. Tai gali pailiustruoti atvejis Dovydo sūnaus Saliamono, kurį Jehova pasirinko, „kad sėdėtų Viešpaties [„Jehovos“, NW] karalystės soste Israėliui“. Saliamonui buvo duota užduotis pastatyti šventyklą pagal architektūrinius planus, Dovydo gautus „per įkvėpimą“ (1 Kronikų 28:5; 28:11-13, NW). Kaip galėjo Saliamonas įvykdyti šią milžinišką užduotį? Atsakydamas į jo maldą, Jehova davė jam išminties ir žinių. Pritaikydamas tai ir laikydamasis Dievo duotų planų, Saliamonas galėjo pastatyti tą didingą pastatą, kuris buvo pripildytas Jehovos šlovės (2 Kronikų 7:2, 3). Tačiau vėliau Saliamonas apvylė. Kokiu atžvilgiu? Jehovos įstatyme Izraelio karaliui buvo nurodyta: „Irgi neturi jis daugelio moterų vesti, kad jo širdis nenukryptų“ (Pakartoto Įstatymo 17:17, ŠvR). Tačiau Saliamonas „turėjo 700 žmonų ir 300 nesutuoktinių moterų. Ir jo žmonos... patraukė jo širdį prie svetimų dievų“. Vėlesniais metais Saliamonas nebedarė „kaip tik taip“ (1 Karalių 11:3, 4, ŠvR; Nehemijo 13:26).
15. Kaip Jozijas padarė „kaip tik taip“?
15 Buvo keletas paklusnių Judo karalių, o paskutinis iš jų buvo Jozijas. 648 m. p. m. e. jis pradėjo valyti šalį nuo stabmeldystės ir atnaujinti Jehovos šventyklą. Atsitiko, kad vyriausiasis kunigas rado „knygą Viešpaties [„Jehovos“, NW] įstatymo, duotojo per Mošę“. Ką tuomet Jozijas padarė? „[Karalius] pakilo į Viešpaties namus, o draug su juo visi Judo vyrai ir Jerusalės gyventojai, kunigai ir Levitai, ir visa tauta nuo mažiausio iki didžiausiam. Jiems girdint, Viešpaties namuose karalius perskaitė visus knygos žodžius ir, stovėdamas savo vietoje, padarė sandorą Viešpaties akivaizdoje, kad jis vaikščios paskui jį, sergės įsakymus, liudijimus ir jo nutarimus visa savo širdimi ir visa savo siela ir darys, kas parašyta toje knygoje, kurią buvo perskaitęs“ (2 Kronikų 34:14, 30, 31). Taigi Jozijas „padarė kaip tik taip“. Kadangi jis ištikimai laikėsi teisingo kelio, Jehovos nuosprendžio įvykdymas neištikimai Judo karalystei buvo atidėtas iki jo nusikaltėlių sūnų laikų.
Gyventi pagal Dievo Žodį
16, 17. a) Kokiu atžvilgiu mes turime sekti Jėzaus pėdomis? b) Kokie kiti ištikimi Dievo tarnai yra mums pavyzdys?
16 Iš visų kada nors gyvenusių žmonių puikiausią pavyzdį, kaip apmąstyti Dievo Žodį ir gyventi pagal jį, davė Viešpats Jėzus Kristus. Dievo Žodis buvo jam kaip maistas (Jono 4:34). Jis pasakė savo klausytojams: „Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką jisai daro, lygiai daro ir Sūnus“ (Jono 5:19, 30; 7:28; 8:28, 42). Jėzus „padarė kaip tik taip“ paskelbdamas: „Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė“ (Jono 6:38). Mes, kurie esame pasiaukoję Jehovos Liudytojai, esame kviečiami daryti „kaip tik taip“ sekant Jėzaus pėdomis (Luko 9:23; 14:27; 1 Petro 2:21).
17 Vykdyti Dievo valią Jėzui visada buvo svarbiausia. Jis buvo kruopščiai susipažinęs su Dievo Žodžiu ir todėl buvo pasiruošęs duoti Raštu pagrįstus atsakymus (Mato 4:1-11; 12:24-31). Kreipdami nuolatinį dėmesį į Dievo Žodį, mes taip pat galime tapti ‛tobuli, pasiruošę kiekvienam geram darbui’ (2 Timotiejui 3:16, 17). Sekime ištikimų senovės ir vėlesnių laikų Jehovos tarnų pavyzdžiu ir, svarbiausia, pavyzdžiu mūsų Mokytojo, Jėzaus Kristaus, kuris pasakė: „Pasaulis privalo pažinti, jog aš myliu Tėvą ir taip darau, kaip jis yra man įsakęs“ (Jono 14:31). Mes taip pat parodykime savo meilę Dievui toliau darydami „kaip tik taip“ (Morkaus 12:29-31).
18. Kas turėtų paskatinti mus ‛būti žodžio vykdytojais’ ir kas bus svarstoma toliau?
18 Kai mąstome apie paklusnumo kelią, kurio laikėsi Dievo tarnai bibliniais laikais, argi nesame padrąsinti ištikimai tarnauti paskutinėmis Šėtono piktosios sistemos dienomis? (Romiečiams 15:4-6). Mes turėtume iš tikrųjų būti paskatinti ‛būti žodžio vykdytojais’ pačia tikrąja prasme, kas ir bus apsvarstoma kitame straipsnyje (Jokūbo 1:22).
Ar tu prisimeni?
◻ Ką turėtų mums reikšti „Dievo meilė“?
◻ Ko mus moko Nojaus, Mozės ir Jozuės pavyzdžiai?
◻ Kiek Izraelio karaliai pakluso Dievo „žodžiui“?
◻ Kuo Jėzus yra mums Pavyzdys darant „kaip tik taip“?
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Nojus, Mozė ir Jozuė „padarė kaip tik taip“