Jehova — supratingas!

„Iš aukštybių kilusi išmintis... yra supratinga“ (JOKŪBO 3:17, NW).

 1. Kaip kai kurie pavaizdavo Dievą esant nesupratingą ir kokia tavo nuomonė apie tokį požiūrį?

KOKĮ Dievą tu garbini? Ar tu manai, kad tai — Dievas, kurio teisingumas nelankstus ir griežtas, charakteris šiurkštus ir kietas? Protestantų reformatorius Jonas Kalvinas turbūt taip ir galvojo apie Dievą. Kalvinas tvirtino, kad kiekvienam asmeniui Dievas turi „amžiną ir nekintamą planą“, iš anksto kiekvienam numatydamas, ar jis gyvens amžinai laimingas, ar bus amžinai kankinamas pragaro ugnyje. Įsivaizduok, jeigu tai būtų tiesa, ką tu bedarytum, kaip tu besistengtum, niekas nepakeistų ilgalaikio, nekintamo Dievo plano tavo paties ir tavo ateities atžvilgiu. Ar tave trauktų toks nesupratingas Dievas? (Palygink Jokūbo 4:8.)

2, 3. a) Kaip mes galime pailiustruoti žmonių sukurtų sistemų ir organizacijų nesupratingumą? b) Kaip Ezechieliui duotas Jehovos dangiškojo vežimo regėjimas atskleidžia Jo sugebėjimą prisitaikyti?

² Kokia mums paguoda sužinoti, kad Biblijos Dievas yra nuostabiai supratingas! Ne Dievas, o žmonės yra linkę būti kieti ir nelankstūs, suvaržyti savo pačių trūkumų. Žmonių organizacijos gali būti nepaslankios kaip krovininiai traukiniai. Kai milžiniškas krovininis traukinys juda link kliūties ant bėgių, pasukti jo neįmanoma, o sustabdyti taip pat labai sunku. Kai kurių traukinių judesio kiekio momentas toks didelis, jog įjungus stabdžius reikia daugiau nei kilometro, kol jie sustoja! Panašiai ir supertanklaivis gali judėti pirmyn aštuonis kilometrus po to, kai varikliai buvo išjungti. Netgi jeigu varikliai perjungiami atbuline eiga, laivas gali plaukti tris kilometrus! Tačiau dabar pakalbėkime apie transporto priemonę, kuri yra daug įspūdingesnė už šias dvi, — tą, kuri vaizduoja Dievo organizaciją.

³ Daugiau nei prieš 2600 metų pranašui Ezechieliui Jehova davė regėjimą, kuriame buvo vaizduojama Jo dvasinių kūrinių dangiškoji organizacija. Tai buvo baimę keliančio dydžio vežimas, paties Jehovos „transporto priemonė“, visą laiką jo valdoma. Įdomiausia buvo tai, kaip ji judėjo. Milžiniški ratai buvo keturių pusių ir pilni akių; todėl jie matė visur ir galėjo be sustojimo ar apsisukimo akimirksniu keisti kryptį. Ir ši milžiniška transporto priemonė nebuvo tokia negreita kaip krovininis traukinys ar supertanklaivis. Ji galėjo judėti žaibo greičiu netgi darydama stačiakampius posūkius! (Ezechielio 1:1, 14-28). Jehova skiriasi nuo Kalvino skelbto Dievo taip, kaip Jo vežimas nuo gremėzdiškų žmogaus sukurtų mašinų. Jis tobulai prisitaikąs. Jei mes suprasime šį Jehovos charakterio bruožą, tai galėsime išlikti prisitaikantys ir išvengti nesupratingumo spąstų.

Jehova — labiausiai prisitaikanti būtybė visatoje

 4. a) Kaip pats Jehovos vardas parodo, kad Jis yra prisitaikantis Dievas? b) Kokie yra kai kurie iš Jehovai Dievui taikomų titulų ir kodėl jie tinkami?

⁴ Pats Jehovos vardas nurodo, kad Jis yra prisitaikantis. „Jehova“ tiesiogiai reiškia „Jis tapimo priežastis“. Tai akivaizdžiai reiškia, kad Jehova priverčia save būti visų savo pažadų Įvykdytoju. Kai Mozė paklausė Dievo, koks Jo vardas, Jehova išsamiau paaiškino jo reikšmę: „Aš esu, kas Aš esu“ (Išėjimo 3:14, ŠvR). Roderamo vertime pabrėžiamai pasakyta: „Aš Tapsiu, kuo tik panorėsiu.“ Jehova įrodo esąs, arba nusprendžia būti, tuo, kuo reikia, kad įvykdytų savo teisingus tikslus ir pažadus. Taigi jo titulų sąrašas įspūdingas, pavyzdžiui: Kūrėjas, Tėvas, Suverenus Viešpats, Ganytojas, kareivijų Jehova, maldų Klausytojas, Teisėjas, Didysis Mokytojas, Atpirkėjas. Visu tuo ir dar kai kuo jis panorėjo tapti tam, kad įvykdytų savo meilingus tikslus (Izaijo 8:13; 30:20; 40:28; 41:14; Psalmių 23:1, ŠvR; 65:2, NTP; 73:28, NW; 89:27; Teisėjų 11:27; žiūrėk taip pat New World Translation, Appendix 1J).

 5. Kodėl mes neturėtume daryti išvados, kad Jehovos sugebėjimas prisitaikyti reiškia, jog keičiasi jo prigimtis ir normos?

⁵ Ar tai reiškia, kad Dievo prigimtis ir normos keičiasi? Ne; kaip sakoma Jokūbo 1:17, jame „nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų“. Ar čia koks nors prieštaravimas? Visiškai ne. Pavyzdžiui, ar mylintis tėvas nekeičia savo vaidmens, kad būtų naudinga vaikams? Pavyzdžiui, per vieną dieną tėvas ar motina gali būti patarėjas, virėjas, namų šeimininkė, mokytojas, disciplinos palaikytojas, draugas, mechanikas, auklė — sąrašą galima tęsti ir tęsti. Gimdytojo asmenybė nepasikeičia, kai jis imasi šių vaidmenų; jis arba ji tik prisitaiko prie esamų reikmių. Taip yra ir su Jehova, tik daug didesniu mastu. Nėra ribų, kuo jis gali pasidaryti savo kūrinių naudai. Jo išminties gelmė iš tikrųjų stulbinanti! (Romiečiams 11:33).

Supratingumas — išsiskiriantis Dievo išminties bruožas

 6. Kokios graikiško žodžio, kurį Jokūbas pavartojo Dievo išminčiai apibūdinti, tiesioginė ir netiesioginė reikšmės?

⁶ Mokinys Jokūbas pavartojo įdomų žodį šio nepaprastai gerai prisitaikančio Dievo išminčiai apibūdinti. Jis rašė: „Iš aukštybių kilusi išmintis yra... supratinga“ (Jokūbo 3:17, NW). Čia pavartotą graikišką žodį (e·pi·ei·kesʹ) sunku išversti. Vertėjai vartoja žodžius „švelnus“, „atlaidus“, „pakantus“, „atidus“. Vertime New World Translation jis išverstas „supratingas“, o išnašoje nurodyta, kad tiesioginė reikšmė yra „nuolaidus“.a Tas žodis taip pat reiškia, kad toks asmuo nesilaiko vien tik įstatymo raidės, nėra pernelyg griežtas ar nepermaldaujamas. Mokslininkas Viljamas Barklis leidinyje New Testament Words komentuoja: „Pagrindinis ir svarbiausias dalykas dėl epieikeia yra tas, kad tai prasidėjo iš Dievo. Jeigu Dievas būtų primygtinai reikalavęs savo teisių, jeigu mūsų atžvilgiu jis būtų taikęs tik griežtas įstatymo normas, kur mes būtume? Dievas yra geriausias pavyzdys asmens, kuris yra epieikēs ir kuris su kitais elgiasi su epieikeia.“

 7. Kaip Jehova parodė supratingumą Edeno sode?

⁷ Pagalvokime apie laiką, kai žmonija sukilo prieš Jehovos suverenitetą. Kaip lengva Dievui būtų buvę nubausti mirtimi tuos tris nedėkingus maištininkus — Adomą, Ievą ir Šėtoną! Ir kiek daug širdies skausmo tokiu būdu jis būtų išvengęs! Ir kas būtų galėjęs ginčytis, kad Jis neturėjo teisės laikytis tokio griežto teisingumo? Tačiau Jehova niekada nelaiko dangiškos organizacijos, palygintos su vežimu, kokio nors griežto, nelankstaus teisingumo rėmuose. Todėl tas vežimas nesutraiškė negailestingai žmonių poros ir visų žmonijos vilčių dėl geresnės ateities. Priešingai, Jehova žaibo greičiu padarė vežimo manevrą. Tuoj po maišto Jehova Dievas nustatė toli siekiantį tikslą, kuris teikė pasigailėjimą ir viltį visiems Adomo palikuonims (Pradžios 3:15).

 8. a) Kaip krikščioniškojo pasaulio klaidingas požiūris į supratingumą yra kontrastas tikrajam Jehovos supratingumui? b) Kodėl mes galime sakyti, kad tai, jog Jehova supratingas, nereiškia, kad jis gali eiti į kompromisą savo dieviškų principų atžvilgiu?

⁸ Tačiau tai, kad Jehova supratingas, nereiškia, jog jis eitų į kompromisą savo dieviškų principų atžvilgiu. Šiandieninės krikščioniškojo pasaulio bažnyčios galbūt galvoja, kad jos elgiasi supratingai, užsimerkdamos prieš amoralumą, kad įtiktų savo neklusnioms kaimenėms. (Palygink 2 Timotiejui 4:3.) Jehova niekada nesulaužo savo paties įstatymų ir neina į kompromisą savo principų atžvilgiu. Jis verčiau parodo norą būti lankstus, prisitaikyti prie aplinkybių, kad tie principai būtų pritaikyti ir teisingai, ir su gailestingumu. Jis niekada nepamiršta suderinti savo teisingumo ir galios su savo meile ir supratinga išmintimi. Apsvarstykime tris būdus, kuriais Jehova parodo supratingumą.

„Pasiruošęs atleisti“

9, 10. a) Koks ryšys tarp buvimo ‛pasiruošusiam atleisti’ ir supratingumo? b) Kaip Dovydui padėjo tai, jog Jehova yra pasiruošęs atleisti, ir kodėl?

⁹ Dovydas rašė: „Nes tu, Jehova, esi geras ir pasiruošęs atleisti; ir gausu mylinčio gerumo visiems tavęs besišaukiantiems“ (Psalmių 86:5, NW). Kai Hebrajų Raštai buvo verčiami į graikų kalbą, posakis „pasiruošęs atleisti“ buvo išverstas žodžiu e·pi·ei·kesʹ, arba „supratingas“. Iš tikrųjų būti pasiruošusiam atleisti ir parodyti gailestingumą turbūt yra pagrindinis būdas parodyti supratingumą.

¹⁰ Dovydas pats gerai žinojo, koks supratingas Jehova šiuo atžvilgiu. Kai Dovydas įvykdė svetimavimo aktą su Betsabėja ir pasirūpino, kad jos vyras žūtų, jie abu — jis ir Betsabėja — buvo nusipelnę mirties bausmės (Pakartoto Įstatymo 22:22; 2 Samuelio 11:2-27). Jeigu bylą būtų nagrinėję nepalenkiami žmogiškieji teisėjai, greičiausiai jie abu būtų netekę savo gyvybės. Bet Jehova parodė supratingumą (e·pi·ei·kesʹ), kuris, kaip aiškinama žodyne Vine’s Expository Dictionary of Biblical Words, „reiškia atidumą, su kuriuo žvelgiama ‛į atskiro atvejo faktus humaniškai ir supratingai’“. Tarp faktų, turėjusių įtakos, kad Jehova nuspręstų pasigailėti, tikriausiai buvo nuoširdus nusidėjėlių atgailavimas ir paties Dovydo anksčiau parodytas gailestingumas kitiems (1 Samuelio 24:4-6; 25:32-35; 26:7-11; Mato 5:7; Jokūbo 2:13). Tačiau pagal tai, kaip Jehova apibūdina pats save Išėjimo 34:4-7, logiška, kad Jehova turėjo Dovydą pataisyti. Jis siuntė pranašą Nataną pas Dovydą su griežta žinia, padedančia Dovydui suvokti, kad jis paniekino Jehovos žodį. Dovydas atgailavo ir todėl nemirė dėl savo nuodėmės (2 Samuelio 12:1-14).

11. Kaip Manaso atveju Jehova parodė, jog jis pasiruošęs atleisti?

¹¹ Judo karaliaus Manaso pavyzdys šiuo atžvilgiu dar ryškesnis, kadangi Manasas, skirtingai negu Dovydas, buvo labai blogas ilgą laiką. Manasas palaikė bjaurius religinius veiksmus šalyje, tarp jų ir žmonių aukojimą. Jis taip pat turbūt buvo atsakingas, kad ištikimas pranašas Izaijas buvo ‛supjaustytas pjūklu’ (Žydams 11:37). Norėdamas nubausti Manasą, Jehova leido, kad jis būtų išvestas į Babiloną kaip belaisvis. Tačiau kalėjime Manasas atgailavo ir meldė pasigailėjimo. Atsakydamas į šią nuoširdžią atgailą, Jehova buvo „pasiruošęs atleisti“ — netgi šiuo kraštutiniu atveju (2 Kronikų 33:9-13).

Naujoms aplinkybėms iškilus, keičia veiksmų kryptį

12, 13. a) Koks aplinkybių pasikeitimas paskatino Jehovą pakeisti veiksmų kryptį Ninevės atveju? b) Kaip Jona pasirodė mažiau supratingas už Jehovą Dievą?

¹² Kad Jehova yra supratingas, taip pat matoma iš to, jog jis pasiruošęs pakeisti savo iš anksto numatytų veiksmų kryptį, kai susidaro naujos aplinkybės. Pavyzdžiui, kai pranašas Jona žygiavo senovės Ninevės gatvėmis, įkvėpta žinia, kurią jis perdavė, buvo visiškai paprasta: didysis miestas bus sunaikintas per 40 dienų. Tačiau aplinkybės dramatiškai pasikeitė! Ninevės gyventojai ėmė atgailauti (Jonos, 3 skyrius).

¹³ Pamokoma — sugretinti Jehovos ir Jonos reakciją į šį aplinkybių pasikeitimą. Jehova faktiškai pakeitė savo dangiškojo vežimo kryptį. Šiuo atveju jis prisitaikė, priversdamas save vietoj „karžygio“ tapti atleidžiančiuoju nuodėmes (Išėjimo 15:3, ŠvR). O Jona anaiptol nebuvo toks lankstus. Užuot neatsilikęs nuo Jehovos vežimo, jis veikė labiau kaip anksčiau minėtas krovininis traukinys arba supertanklaivis. Jis buvo skelbęs pasmerkimą žūčiai, tad tegul žūtis ir įvyksta! Galbūt jis galvojo, kad kaip nors pakeitęs savo veiksmus, jis užsitrauks gėdą prieš Ninevės gyventojus. Tačiau su kantrumu Jehova davė savo užsispyrusiam pranašui įsimintiną supratingumo ir gailestingumo pamoką (Jonos, 4 skyrius).

14. Kodėl Jehova pakeitė savo veiksmų kryptį pranašo Ezechielio atžvilgiu?

¹⁴ Jehova yra pakeitęs savo veiksmų kryptį ir kitais atvejais, netgi dėl palyginti nesvarbių dalykų. Pavyzdžiui, kartą, kai pranašui Ezechieliui jis pavedė pavaizduoti pranašišką dramą, vienas iš Jehovos nurodymų buvo, kad Ezechielis keptų savo maistą ant žmogaus mėšlu kūrenamos ugnies. Pranašui tai atrodė nepadoru, todėl jis sušuko: „Ai, ai, ai, Viešpatie Dieve“, ir maldavo, kad jis jo neverstų daryti tokio bjauraus jam dalyko. Jehova neatmetė pranašo jausmų kaip neprotingų; priešingai, Jis leido Ezechieliui naudoti gyvulių mėšlą, įprastą kuro šaltinį daugelyje šalių iki pat šių dienų (Ezechielio 4:12-15).

15. a) Kokie pavyzdžiai rodo, kad Jehova noriai išklauso žmones ir jiems atsako? b) Kokia tai gali būti pamoka mums?

¹⁵ Argi ne paguoda mąstyti apie mūsų Dievo Jehovos nuolankumą? (Psalmių 18:35, NW). Jis neapsakomai aukštesnis už mus; tačiau jis kantriai išklauso netobulus žmones ir kartais netgi pakeičia savo veiksmų kryptį. Jis leido Abraomui iki galo išsakyti jam savo prašymus, susijusius su Sodomos ir Gomoros sunaikinimu (Pradžios 18:23-33). Ir Jis leido Mozei paprieštarauti Jo pasiūlymui sunaikinti maištingus izraelitus ir vietoj to iš Mozės padaryti galingą tautą (Išėjimo 32:7-14; Pakartoto Įstatymo 9:14, 19; palygink Amoso 7:1-6). Taip jis parodė tobulą pavyzdį savo žmogiškiesiems tarnams, kurie turėtų būti taip pat pasiruošę išklausyti kitus, kai tai padaryti yra protinga ir įmanoma. (Palygink Jokūbo 1:19.)

Supratingumas vykdant valdžią

16. Kaip Jehova skiriasi nuo daugelio žmonių valdžios vykdymu?

¹⁶ Ar teko kada nors pastebėti, kad įgavę daugiau valdžios, daugelis žmonių tampa nebe tokie supratingi? Jehova, priešingai, užima aukščiausią valdžios postą visatoje, tačiau jis yra tobuliausias supratingumo pavyzdys. Jis vykdo savo valdžią su absoliučiu supratingumu. Skirtingai nuo daugelio žmonių, Jehovos valdžiai negresia pavojus, todėl jis nesijaučia esąs priverstas pavydžiai ją saugoti — tarsi dalį valdžios patikėjus kitiems, galėtų iškilti koks nors pavojus savo paties turimai valdžiai. Iš tikrųjų kai visatoje buvo tik vienintelė kita būtybė, Jehova jai suteikė didelę valdžią. Jis padarė Logos savo „darbų vykdytoju“, nuo to laiko visus dalykus kurdamas per savo mylimą Sūnų (Patarlių 8:22; 8:29-31, NW; Jono 1:1-3, 14; Kolosiečiams 1:15-17). Vėliau jis patikėjo jam „visą valdžią danguje ir žemėje“ (Mato 28:18; Jono 5:22).

17, 18. a) Kodėl Jehova pasiuntė angelus į Sodomą ir Gomorą? b) Kodėl Jehova paprašė angelus pasiūlyti, kaip apgauti Achabą?

¹⁷ Daugeliui kitų savo kūrinių Jehova taip pat patiki užduotis, kurias daug geriau atlikti galėtų jis pats. Pavyzdžiui, kai jis pasakė Abraomui: „Aš nužengsiu [į Sodomą ir Gomorą] ir žiūrėsiu, ar pasiekusis mane šauksmas sutinka su jų darbais“, jis nenorėjo pasakyti, kad ten jis eis asmeniškai. Ne, Jehova nusprendė pasidalyti valdžia ir paskyrė angelus surinkti jam tokią informaciją. Jis davė jiems įgaliojimus vadovauti šiai faktų išaiškinimo užduočiai ir perduoti informaciją jam (Pradžios 18:1-3, 20-22).

¹⁸ Kitu atveju, kai Jehova nusprendė nubausti mirtimi blogąjį karalių Achabą, Jis sukvietė angelus į dangiškąjį pasitarimą, kad šie pasiūlytų, kaip „įtikinti“ tą atskalūną karalių įsitraukti į mūšį, kuriame jis turėjo baigti savo gyvenimą. Aišku, Jehovai, visos išminties Šaltiniui, nereikėjo pagalbos geriausiam veikimo būdui sugalvoti! Tačiau jis pagerbė angelus suteikdamas privilegiją pasiūlyti sprendimo būdus ir įgaliojimus veikti pagal tą sprendimą, kurį jis pasirinko (1 Karalių 22:19-22, ŠvR).

19. a) Kodėl Jehova apriboja savo įvedamų įstatymų skaičių? b) Kaip Jehova pasirodo esąs supratingas tuo, ko jis iš mūsų tikisi?

¹⁹ Savo valdžios Jehova nenaudoja perdėtam kitų kontroliavimui. Tuo jis taip pat parodo nepranokstamą supratingumą. Jis rūpestingai apriboja savo įvedamų įstatymų skaičių bei draudžia savo tarnams daryti ‛ką nors daugiau, negu parašyta’ ir kurti savo pačių išgalvotus apsunkinančius įstatymus (1 Korintiečiams 4:6; Apaštalų darbai 15:28; sugretink Mato 23:4). Jis niekada nereikalauja iš savo kūrinių aklo paklusnumo, bet paprastai suteikia pakankamai informacijos, kad jie būtų jo vadovaujami, ir pateikia jiems būtinybę pasirinkti, paaiškinęs paklusnumo naudą bei nepaklusnumo pasekmes (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20). Užuot vertęs žmones jausti kaltę, gėdą ar baimę, jis stengiasi pasiekti širdis; jis nori, kad žmonės jam tarnautų iš tikros meilės, o ne iš prievartos (2 Korintiečiams 9:7). Visa ši nuoširdi tarnyba džiugina Dievo širdį, taigi jis nėra neprotingai „įnoringas“ (1 Petro 2:18; Patarlių 27:11; palygink Michėjo 6:8).

20. Kaip mus veikia Jehovos supratingumas?

²⁰ Argi ne nuostabu, kad Jehova Dievas, kuris turi didesnę galią už bet kokį sukurtą asmenį, niekada tos galios nenaudoja nesupratingai, niekada jos nenaudoja kitiems šantažuoti. O žmonės, palyginti tokie silpni, visą savo istoriją viešpatavo vieni kitiems (Ekleziasto 8:9). Aišku, supratingumas — brangi savybė; tai tokia savybė, kuri skatina mus vis labiau mylėti Jehovą. Tai taip pat gali paskatinti mus ugdyti šią savybę savyje. Kaip mes galime tai padaryti? Tolesnis straipsnis bus apie tai.

[Išnaša]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kaip Jehovos vardas ir jo dangiškojo vežimo regėjimas pabrėžia, kad jis yra prisitaikantis?

◻ Kas yra supratingumas ir kodėl jis dieviškos išminties požymis?

◻ Kokiais būdais Jehova parodė, kad jis yra „pasiruošęs atleisti“?

◻ Kodėl tam tikrais atvejais Jehova nusprendė pakeisti iš anksto apgalvotų savo veiksmų kryptį?

◻ Kaip Jehova parodo supratingumą savo valdžios vykdymu?

[Iliustracija 4 puslapyje]

Kodėl Jehova atleido blogajam karaliui Manasui?