Deramai vertink gyvybės dovaną
„Kraujas Kristaus... nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui.“ (HEBRAJAMS 9:14)
1. Kas rodo, jog labai branginame gyvybę?
JEIGU kas paprašytų tavęs įkainoti savo gyvybę, ką pasakytum? Tiek pačių, tiek kitų gyvybė mums labai brangi. Juk susirgę tikriausiai kreipiamės į gydytoją ir reguliariai tikrinamės sveikatą. Norime gyventi ir būti sveiki. Net dauguma senų bei neįgalių žmonių trokšta ne mirti, o gyventi.
2, 3. a) Ką įpareigoja daryti Patarlių 23:22 žodžiai? b) Remiantis Patarlių 23:22, kokia yra mūsų priedermė Dievui?
2 Tai, kad vertini gyvybės dovaną, veikia tavo santykius su aplinkiniais. Štai Dievo Žodyje nurodyta: „Klausyk tėvo, iš kurio gimei, ir neniekink motinos, kai ji pasens.“ (Patarlių 23:22) Klausyti reiškia ne tik girdėti, kas sakoma, bet ir paklusti. (Išėjimo 15:26; Pakartoto Įstatymo 7:12; 13:19 [13:18, Brb]; 15:5; Jozuės 22:2; Psalmyno 81:14 [81:13, Brb]) Kodėl Dievo Žodyje taip liepiama? Ne todėl, kad tavo tėvas ir motina vyresni ir labiau patyrę, o dėl to, kad ‘iš jų gimei’. Kai kuriose Biblijose ši eilutė išversta taip: „Klausyk savo tėvo, kuris davė tau gyvybę.“ (Holy Bible—New Life Version) Vadinasi, brangindamas savo gyvybę, jausi pareigą ir tam, iš ko ją gavai.
3 Jeigu esi tikrasis krikščionis, aišku, pripažįsti, kad tavo gyvybės Šaltinis pirmiausia yra Jehova. Apaštalo Pauliaus žodžiais, Jo dėka ‘gyveni, judi, esi’ dabar ir galvoji apie ateitį, taigi ir amžinąjį gyvenimą. (Apaštalų darbų 17:28; Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]; Mokytojo 3:11) Tad laikantis nurodymo iš Patarlių 23:22, dera klausyti Dievo, stengtis suvokti jo požiūrį į gyvybę ir vadovautis tuo, o ne kitokiu vertinimu.
Rodyk pagarbą gyvybei
4. Kaip žmonijos istorijos pradžioje paaiškėjo, kad privalu gerbti gyvybę?
4 Dar žmonijos istorijos pradžioje Jehova aiškiai davė suprasti neleisiąs jokia dingstimi daryti žalos gyvybei. Iš pavydo Kainas nužudė niekuo nekaltą savo brolį Abelį. Ar manai, kad Kainas turėjo teisę taip pasielgti su gyvybe? Tik ne Dievo požiūriu. Jis pareikalavo Kainą atsiskaityti: „Ką tu padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės!“ (Pradžios 4:10) Atkreipk dėmesį: Abelio kraujas simbolizavo gyvastį, kuri buvo žiauriai nutraukta ir šaukėsi Dievo keršto. (Hebrajams 12:24)
5. a) Ką Dievas uždraudė Nojaus dienomis ir kam šis draudimas buvo taikomas? b) Kodėl tas draudimas buvo svarbus žingsnis?
5 Po Tvano žmonijai davė pradžią tik aštuonetas gyvųjų. Savo nuostatoje, skirtoje visiems žmonėms, Dievas pasakė daugiau apie pagarbą gyvybei bei kraujui. Jehova leido valgyti gyvūnų mėsą, bet su vienu apribojimu: „Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus. Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite.“ (Pradžios 9:3, 4) Kai kurie žydai tvirtino, kad šiuo įsakymu draudžiama valgyti dar gyvo gyvūno mėsą arba gerti jo kraują. Tačiau laikui bėgant tapo aišku, kad čia Dievas nurodė nevartoti kraujo gyvybei palaikyti. Be to, šis Dievo įsakas, duotas per Nojų, buvo svarbus žingsnis link Jo didingo tikslo, susijusio su krauju — suteikti žmonėms amžinąjį gyvenimą.
6. Kaip Nojui duotame potvarkyje Dievas pabrėžė savo požiūrį į gyvybės vertę?
6 Toliau Dievas sakė: „Už jūsų kraują, jūsų gyvybę, reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių — iš kiekvieno už artimo kraują — reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę. Kas pralieja žmogaus kraują, to kraują taip pat pralies žmogus, nes pagal savo paveikslą Dievas sukūrė žmogų.“ (Pradžios 9:5, 6) Iš šio visai žmonijai skirto potvarkio aišku, kad, Dievo požiūriu, žmogaus kraujas simbolizuoja pačią gyvybę. Kūrėjas duoda žmogui gyvybę ir niekam nevalia jos, simbolizuojamos krauju, atimti. Jeigu kas nors kaip Kainas nužudo kitą, Kūrėjas turi teisę žudiko ‘reikalauti atsiskaityti’ savo paties gyvybe.
7. Kodėl mus turi dominti Dievo nurodymas Nojui dėl kraujo?
7 Šiuo nurodymu Dievas uždraudė žmonėms daryti su krauju, kas neleistina. Ar pagalvojai, kodėl? Kodėl Dievo požiūris į kraują būtent toks? Atsakymas neatsiejamas nuo vieno svarbiausių Biblijos mokymų. Tai pati krikščionių skelbiamos žinios esmė, kurią daugelis bažnyčių ignoruoja. Koks tas mokymas ir kaip veikia tavo gyvenimą, sprendimus, poelgius?
Kam derėjo naudoti kraują?
8. Kam Įstatyme Jehova uždraudė naudoti kraują?
8 Izraeliui duotame Įstatyme Jehova detaliau atskleidė savo požiūrį į gyvybę bei kraują. Tie nurodymai buvo dar vienas žingsnis link jo tikslo. Tikriausiai žinai, kad pagal Įstatymą Dievui turėjo būti atnašaujamos aukos, pavyzdžiui, javai, aliejus ir vynas. (Kunigų 2:1-4; 23:13; Skaičių 15:1-5) Taip pat reikėjo gyvūnų aukų. Apie jas Dievas pasakė: „Gyvūno gyvybė yra kraujyje. Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę; kraujas atlieka permaldavimą, nes jis yra gyvybė. Todėl aš sakiau izraelitams: nė vienas iš jūsų nevalgys kraujo.“ Jehova pridūrė, kad jei kas nors, medžiotojas ar ūkininkas, papjautų gyvulį maistui, turi išlieti jo kraują ir užkasti. Žemė yra Dievo pakojis, tad į ją išliedamas kraują asmuo pripažįsta grąžinąs gyvybę jos Davėjui. (Kunigų 17:11-13; Izaijo 66:1)
9. Pagal Įstatymą kokiam vieninteliam tikslui derėjo naudoti kraują ir kodėl?
9 Toks nurodymas — ne beprasmis religinis ritualas. Ar atkreipei dėmesį, kodėl izraelitams buvo draudžiama vartoti kraują maistui? Dievas tarė: „Aš sakiau izraelitams: nė vienas iš jūsų nevalgys kraujo.“ Kodėl? „Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę.“ Ar iš šių žodžių supranti, kodėl Dievas liepė Nojui nevartoti kraujo maistui? Kūrėjas suteikė kraujui ypatingą reikšmę ir nustatė vienintelę paskirtį — išgelbėti daugelio gyvybes. Kraujas buvo tuo svarbus, kad galėjo padengti nuodėmes (permaldauti). Tad Įstatyme Dievas nurodė kraują naudoti tik kaip atnašą už gyvybes izraelitų, norinčių gauti Jo atleidimą.
10. Kodėl aukodami gyvulių kraują izraelitai negalėjo tikėtis visiško nuodėmių atleidimo, tačiau ką tokios Įstatymo numatytos aukos jiems primindavo?
10 Tokia samprata nesiskiria ir nuo krikščionybės mokymo. Apie šį Įstatyme Dievo duotą nurodymą apaštalas Paulius kalbėjo: „Bemaž viskas pagal įstatymą apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo.“ (Hebrajams 9:22) Paulius aiškiai pasakė, kad atnašaudami aukas izraelitai netapdavo tobuli, nenuodėmingi. Jis rašė: „[Atnašos] metai iš metų primena nuodėmes. Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.“ (Hebrajams 10:1-4) Vis dėlto tokios aukos buvo atnašaujamos ne tuščiai: jos izraelitams primindavo, kad jie nusidėjėliai ir reikia kai ko svarbesnio nuodėmėms visiškai atleisti. Jeigu aukojamas gyvulių kraujas, simbolizavęs jų gyvybę, negalėjo visiškai padengti žmonių nuodėmių, ar kieno kito kraujas galėjo?
Gyvybės Davėjo sprendimas
11. Iš kur žinome, kad gyvulių kraujo aukos rodė kai ką kita?
11 Įstatymas rodė, kad yra kai kas veiksmingesnio Dievo valiai įgyvendinti. Paulius paklausė: „Tad kam gi reikalingas įstatymas?“ Ir pats atsakė: „Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam skirtas pažadas; įstatymas buvo angelų įsakytas per tarpininką [Mozę].“ (Galatams 3:19) Dar apie tai apaštalas rašė: „Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą.“ (Hebrajams 10:1)
12. Kaip pamažu išryškėja Dievo tikslo sąsaja su krauju?
12 Tad prisiminkime, kad Nojaus dienomis Dievas leido žmonėms valgyti gyvūnų mėsą, bet draudė vartoti jų kraują. Vėliau Jehova nurodė, kad „gyvūno gyvybė yra kraujyje“. Dievui kraujas buvo gyvybės simbolis, todėl jis ir pasakė: „Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę.“ Tačiau įgyvendindamas savo tikslus Dievas ateityje buvo numatęs kai ką nuostabaus. Įstatymas tebuvo būsimųjų gėrybių šešėlis. Kokių?
13. Kodėl Jėzaus mirtis buvo svarbi?
13 Kas tos gėrybės, paaiškėjo per Jėzaus Kristaus mirtį. Žinome, kad Jėzų kankino ir prikalė prie stulpo. Jis mirė tarsi nusikaltėlis. Paulius rašė: „Kristus skirtu metu numirė už bedievius... Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.“ (Romiečiams 5:6, 8) Kristus savo mirtimi suteikė išpirką už mūsų nuodėmes. Ta išpirka — krikščionių skelbiamos žinios pagrindas. (Mato 20:28; Jono 3:16; 1 Korintiečiams 15:3; 1 Timotiejui 2:6) Kaip išpirka siejasi su krauju ir gyvybe bei tavo paties gyvybe?
14, 15. a) Kaip keliose Biblijose, Efeziečiams 1:7, pabrėžiama Jėzaus mirties svarba? b) Kas Efeziečiams 1:7 kai kuriose Biblijose praleista?
14 Kai kurios bažnyčios ir jų nariai pabrėžia Jėzaus mirties svarbą žodžiais „Jėzus mirė už mane.“ Atkreipk dėmesį, kaip keliose Biblijose išversta Efeziečiams 1:7: „Jame ir per jo mirtį turime išvadavimą, tai yra mūsų nuodėmių atleidimą.“ (Frenkas Balentainas, The American Bible, 1902) „Per Kristaus mirtį esame laisvi ir mūsų nuodėmės atleistos.“ (Today’s English Version, 1966) „Kristuje ir per jį bei jo gyvybės auką esame išlaisvinti, tai yra mums atleidžiamos nuodėmės.“ (Viljamas Barklis, The New Testament, 1969) „Per Kristaus mirtį mums atleistos nuodėmės ir esame laisvi.“ (The Translator’s New Testament, 1973) Šiuose vertimuose pabrėžiama Jėzaus mirtis. „Bet ji išties svarbi, — kai kas gali pasakyti. — Ko gi čia trūksta?“
15 Naudodamasis tik šiais vertimais, tikriausiai nepastebėsi labai svarbios minties ir sunku bus iki galo suvokti Biblijos žinią. Juose, Efeziečiams 1:7, neliko originalo tekste esančio graikiško žodžio, reiškiančio „kraujas“. Vis dėlto daugelyje vertimų, tarp jų ir Č. Kavaliausko, sakoma kaip originale: „[Jame] turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa“ (kursyvas mūsų).
16. Apie ką pagalvojame skaitydami vertime žodžius „jo krauju“?
16 Žodžiai „jo krauju“ yra labai prasmingi ir verčia mus apie daug ką pamąstyti. Reikėjo daugiau nei tik mirties, netgi daugiau nei tobulo žmogaus Jėzaus mirties. Jis įvykdė tai, kas buvo simbolizuojama Įstatyme, ypač ką pranašiškai vaizdavo Permaldavimo diena. Tą ypatingą dieną buvo aukojami nurodyti gyvuliai. Paskui vyriausiasis kunigas paimdavo kraujo, įnešdavo į padangtės arba šventyklos Šventų švenčiausiąją ir atnašaudavo jį Dievui, lyg jis būtų šalia. (Išėjimo 25:22; Kunigų 16:2-19)
17. Kaip Jėzus įvykdė tai, ką pranašiškai vaizdavo Permaldavimo diena?
17 Jėzus įvykdė tai, ką, pasak Pauliaus, pranašiškai vaizdavo Permaldavimo diena. Pirmiausia apaštalas paminėjo, kad Izraelyje vyriausiasis kunigas tą vienintelį kartą per metus įeidavo į Šventų švenčiausiąją, kur atnašaudavo kraują „už save ir už tautos paklydimus“. (Hebrajams 9:6, 7) Pagal šį pavyzdį, Jėzus, prikeltas kaip dvasinis asmuo, įžengė į dangų. Būdamas dvasia, o ne kūnas ir kraujas, jis galėjo stoti „priešais Dievo veidą“. Ką jis atnešė Dievui? Ne ką nors materialaus, o kai ką labai vertingo. Paulius tęsė: „Kristus, atėjęs kaip... [„vyriausiasis“, Brb] kunigas..., taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. Ir jeigu jaučių bei ožių kraujas... pašventina ir suteikia kūno švarumą, tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui.“ Taip, Jėzus pateikė Dievui savo kraujo vertę. (Hebrajams 9:11-14, 24, 28; 10:11-14; 1 Petro 3:18)
18. Kodėl Biblijos mokymai apie kraują turi būti svarbūs krikščionims šiandien?
18 Ši dieviškoji tiesa padeda mums suvokti tuos nepaprastus Biblijoje aprašytus aspektus apie kraują — kodėl Dievo požiūris į jį būtent toks, kokia turėtų būti mūsų nuostata, kodėl privalome laikytis Dievo duotų apribojimų dėl kraujo vartojimo. Skaitydamas Krikščionių graikiškuosius raštus, daug kartų matysi, kad minimas Kristaus kraujas. (Žiūrėk rėmelį.) Iš jų aišku, kad kiekvienas krikščionis turi tikėti „[Jėzaus] kraujo galia“. (Romiečiams 3:25, kursyvas mūsų) Mes gausime atleidimą ir būsime taikoje su Dievu tik per ‘jo [Jėzaus] kraują’. (Kolosiečiams 1:20, kursyvas mūsų) Tai, be abejo, taikytina tiems, su kuriais Jėzus sudarė ypatingą sandorą — jo bendravaldžiams danguje. (Luko 22:20, 28-30; 1 Korintiečiams 11:25; Hebrajams 13:20) Tai šiandien tinka ir „milžiniškai miniai“, pergyvensiančiai „didį sielvartą“ ir gausiančiai amžinojo gyvenimo žemės rojuje dovaną. Simboline prasme jie ‘išplovė savo drabužius Avinėlio krauju’. (Apreiškimo 7:9, 14, kursyvas mūsų)
19, 20. a) Kodėl Dievas apribojo kraujo naudojimą ir ką turėtume apie tai manyti? b) Kas dar turėtų mus dominti?
19 Akivaizdu, kad, Dievo požiūriu, kraujas turi ypatingą vertę. Mums irgi reikėtų taip manyti. Gyvybė svarbi Kūrėjui, tad jis teisėtai nurodo mums, kas leidžiama daryti su krauju. Labai rūpindamasis mūsų gyvybe, jis numatė, kad kraują galima panaudoti vieninteliam, itin svarbiam tikslui — atverti kelią į amžinąjį gyvenimą. Dėl to buvo pralietas brangus Jėzaus kraujas. Kaip reikia būti dėkingiems Jehovai Dievui, panaudojusiam gyvybę gelbstintį Jėzaus kraują mūsų gerovei! Ir kokie dėkingi turime būti Jėzui už jo paaukotą kraują mūsų labui! Išties galime suprasti apaštalo Jono jausmus: „Tam, kuris mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes, ir padarė iš mūsų karaliją bei kunigus savo Dievui ir Tėvui, — jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.“ (Apreiškimo 1:5, 6)
20 Mūsų išmintingiausiasis Dievas ir gyvybės Davėjas jau seniai turėjo omenyje šią gyvybes gelbstinčią kraujo paskirtį. Kaip tai turi veikti mūsų sprendimus bei poelgius? Tą klausimą aptarsime kitame straipsnyje.
Kaip atsakytum?
• Ką sužinome apie Dievo požiūrį į kraują iš pasakojimų apie Abelį bei Nojų?
• Kokį apribojimą dėl kraujo naudojimo Dievas nurodė Įstatyme ir kodėl?
• Kaip Jėzus įvykdė tai, ką pranašiškai simbolizavo Permaldavimo diena?
• Kaip Jėzaus krauju galime būti išgelbėti?
[Rėmelis 18 puslapyje]
KIENO KRAUJAS GELBSTI GYVYBES?
„Žiūrėkite savęs ir visos kaimenės, kurioje Šventoji Dvasia jus paskyrė prievaizdais, kad ganytumėte Dievo bendruomenę, kurią jis įsigijo savojo Sūnaus krauju.“ (Apaštalų darbų 20:28, Jr)
„Dar tikriau dabar, kai esame nuteisinti jo krauju, būsime jo išgelbėti nuo rūstybės.“ (Romiečiams 5:9)
„Jūs buvote... be vilties ir be Dievo pasaulyje. Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, esate tapę artimi dėlei Kristaus kraujo.“ (Efeziečiams 2:12, 13)
„Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir, darydamas jo kryžiaus krauju taiką.“ (Kolosiečiams 1:19, 20)
„Taigi, broliai, dėl Jėzaus kraujo įgavę pasitikėjimo įžengti į šventovę... ateikime su tyra širdimi.“ (Hebrajams 10:19-22)
„Esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos... brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.“ (1 Petro 1:18, 19)
„Jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.“ (1 Jono 1:7)
„Vertas esi paimti knygą ir atplėšti jos antspaudus, nes buvai nužudytas ir atpirkai Dievui savo krauju žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.“ (Apreiškimo 5:9)
„Išmestas mūsų brolių kaltintojas... Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu.“ (Apreiškimo 12:10, 11)
[Iliustracija 16 puslapyje]
Per Įstatymą Dievas davė aiškiai suprasti, kad kraujas gali būti panaudotas nuodėmėms atleisti
[Iliustracija 17 puslapyje]
Jėzaus krauju gali būti išgelbėtos daugelio gyvybės