Ar žinote?
Kodėl dykumoje Dievas izraelitus maitino būtent putpelėmis?
▪ Kai izraelitai išėjo iš Egipto, Dievas dukart parūpino jiems mėsos — siuntė daugybę putpelių (Išėjimo 16:13; Skaičių 11:31).
Putpelės yra smulkūs, iki 18 centimetrų ilgio, maždaug 100 gramų svorio paukščiai. Jie peri daugelyje vakarų Azijos ir Europos vietų. Žiemoti putpelės skrenda į šiaurės Afriką ir Arabiją. Migruodamos jos didžiuliais būriais keliauja virš rytinių Viduržemio jūros krantų ir perskrenda Sinajaus pusiasalį.
Kaip rašoma žinyne The New Westminster Dictionary of the Bible, putpelės „skraido greitai ir gerai, taip pat pasigauna vėjo srautus; bet kartais, jeigu vėjo kryptis pasikeičia arba nuo ilgo skridimo putpelės išsenka, visas milžiniškas jų pulkas staiga krenta žemyn. Prisitrenkę paukščiai tiesiog guli ant žemės“. Kad atgautų jėgas ir galėtų tęsti kelionę, putpelėms reikia dienos ar dviejų, tad jos tampa lengvu grobiu medžiotojams. Pavyzdžiui, Egiptas dvidešimtojo amžiaus pradžioje kasmet maistui eksportuodavo apie tris milijonus putpelių.
Abu kartus, kai izraelitai maitinosi putpelėmis, buvo pavasaris. Nors putpelės visada tuo metu praskrenda virš Sinajaus, būtent Jehovos „siųstas vėjas“ atpūtė jas į izraelitų stovyklą (Skaičių 11:31).
Kas ta „pašventinimo iškilmė“, minima Jono 10:22?
▪ Dievas žydams buvo įsakęs švęsti tris metines šventes: Neraugintosios duonos šventę, Sekmines ir Derliaus nuėmimo šventę — atitinkamai ankstų pavasarį, vėlų pavasarį ir rudenį. O Jono 10:22 paminėtą šventę žydai švęsdavo žiemą, prisimindami antrąjį Jehovos šventyklos pašventinimą, įvykusį 165 m. p. m. e. Iškilmės prasidėdavo kislevo 25-ąją, apie žiemos saulėgrįžos metą, ir tęsdavosi aštuonias dienas. Iš kur šita šventė kilo?
168 m. p. m. e. Sirijos Seleukidų dinastijos valdovas Antiochas IV Epifanas užsimojo sunaikinti žydų religiją bei papročius ir ant aukuro Jehovos šventykloje Jeruzalėje pastatė pagonių aukurą. Ten jo įsakymu buvo atnašaujamos aukos graikų dievui Dzeusui.
Tas įvykis pakurstė Makabiejų sukilimą. Žydų sukilėlių vadas Judas Makabiejus atkovojo iš Seleukidų Jeruzalę, nugriovė suterštą aukurą ir jo vietoje pastatė naują. Praėjus lygiai trejiems metams nuo aukuro išniekinimo, Judas apvalytą šventyklą iš naujo paskyrė Jehovai. Nuo tada iki pat šiol žydai gruodžio mėnesį švenčia „pašventinimo iškilmę“ (hebrajiškai hanukkáh). Dabar ši šventė vadinama Chanuka.
[Iliustracija 14 puslapyje]
Judo Makabiejaus atvaizdas (Lionas, 1553)
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 14 puslapyje]
From the book Wood’s Bible Animals. 1876