Jobas ištvėrė — ir mes galime!
„Štai mes vadiname palaimintais tuos, kurie ištvėrė“ (JOKŪBO 5:11, NTP).
1. Ką pasakė vienas pagyvenęs krikščionis apie savo išmėginimus?
‛VELNIAS persekioja mane! Jaučiuosi kaip Jobas!’ Tokiais žodžiais Jehovos Liudytojų pagrindiniame biure A. H. Makmilanas artimam draugui pasakė apie savo jausmus. Brolis Makmilanas užbaigė savo žemiškąjį kelią 1966-ųjų rugpjūčio 26 būdamas 89 metų amžiaus. Jis žinojo, kad tokių kaip jis dvasia pateptųjų geras vardas dėl ištikimos tarnybos „juos lydi“ (Apreiškimas 14:13). Iš tikrųjų jie be pertrūkio tęs tarnybą Jehovai būdami prikelti amžinajam gyvenimui danguje. Jo draugai džiūgavo, kad brolis Makmilanas gavo tą apdovanojimą. Tačiau jo dienoms žemėje einant į pabaigą, jį lydėjo įvairūs išmėginimai, įskaitant sveikatos problemas, dėl kurių, kaip jis gerai suprato, Šėtonas stengėsi palaužti jo nekaltumą Dievo atžvilgiu.
2, 3. Kas buvo Jobas?
2 Brolis Makmilanas sakydamas, jog jaučiasi kaip Jobas, kalbėjo apie vyrą, kuris ištvėrė didelius tikėjimo išbandymus. Jobas gyveno „Huso šalyje“, turbūt šiaurinėje Arabijoje. Jis — Nojaus sūnaus Semo palikuonis — buvo Jehovos garbintojas. Jobo išbandymai, matyt, vyko kažkuriuo laikotarpiu tarp Juozapo mirties ir to meto, kai Mozė įrodė esąs teisus. Per tą laikotarpį nė vienas žemėje neprilygo Jobui atsidavimu Dievui. Jehova žvelgė į Jobą kaip į nepriekaištingą, teisų, dievobaimingą žmogų (Jobo 1:1, 8).
3 Jobas, kaip „vienas iš žymiausių žmonių Rytuose“, turėjo daug tarnų, o jo galvijų skaičius sudarė 11500. Bet svarbiausi jam buvo dvasiniai turtai. Jobas, panašiai kaip ir dievoti tėvai šiandieną, tikriausiai mokė savo septynis sūnus ir tris dukteris apie Jehovą. Net ir tada, kai jie jau nebegyveno jo namuose, jis veikė kaip šeimos kunigas atnašaudamas aukas už juos tuo atveju, jei jie galėjo būti nusidėję (Jobo 1:2-5, ŠvR).
4. a) Kodėl persekiojami krikščionys turi apmąstyti Jobo pavyzdį? b) Kokius klausimus, susijusius su Jobu, mes apsvarstysime?
4 Jobo pavyzdį tinka apmąstyti persekiojamiems krikščionims, kad sustiprintų save kantriai ištvermei. „Štai, — rašė mokinys Jokūbas, — mes vadiname palaimintais tuos, kurie ištvėrė. Apie Jobo ištvermę jūs girdėjote ir matėte Viešpaties jam lemtą pabaigą, nes Viešpats yra labai malonus ir gailestingas“ (Jokūbo 5:11, NTP). Kaip ir Jobui, pateptiesiems Jėzaus pasekėjams ir šiandieninei „milžiniškai miniai“ reikia ištvermės, kad įveiktų tikėjimo išbandymus (Apreiškimas 7:1-9). Tad kokius išmėginimus ištvėrė Jobas? Kodėl jie ištiko jį? Ir kokia mums gali būti nauda iš jo patirties?
Svarbus ginčytinas klausimas
5. Kas vyko danguje Jobui nežinant?
5 Jobui nežinant buvo ruošiamasi iškelti svarbų ginčytiną klausimą danguje. Vieną dieną ‛atėjo Dievo sūnūs pasirodyti Dievo akivaizdon’ (Jobo 1:6). Dalyvavo ir Dievo viengimis Sūnus — Žodis (Jono 1:1-3). Taigi buvo ir teisieji angelai, ir nepaklusnūs angeliškieji „Dievo sūnūs“ (Pradžios 6:1-3). Ten dalyvavo ir Šėtonas, nes jis buvo išvytas iš dangaus tik po Karalystės įkūrimo 1914-aisiais (Apreiškimas 12:1-12). Jobo dienomis Šėtonas panoro iškelti svarbų ginčytiną klausimą. Jis buvo pasiruošęs išreikšti abejonę dėl Jehovos viešpatavimo visiems savo kūriniams teisėtumo.
6. Ką Šėtonas bandė daryti ir kaip jis šmeižė Jehovą?
6 „Iš kur ateini?“ — paklausė Jehova. Šėtonas atsakė: „Apėjau žemę aplinkui ir išvaikščiojau ją“ (Jobo 1:7). Jis buvo ieškojęs, ką praryti (1 Petro 5:8, 9). Palauždamas Jehovai tarnaujančių žmonių nekaltumą, Šėtonas bandys įrodyti, kad niekas nepaklus Jehovai visiškai iš meilės. Atsakydamas į ginčytiną klausimą, Jehova pasiteiravo Šėtono: „Ar nepastebėjai mano tarno Ijobo, kad nėra jam lygaus žemėje; jis žmogus be vyliaus, tikras, bijo Dievo ir traukiasi nuo pikto?“ (Jobo 1:8). Jobas, turint omenyje jo netobulumą, nepažeidė Dievo normų (Psalmių 102:10-14). Bet Šėtonas atkirto: „Argi Ijobas veltui bijo Dievo? Ar tu neapsupai iš visų pusių jo paties, jo namų ir viso jo lobio? Argi nepalaiminai jo rankų darbų, ar jo lobis nepadaugėjo žemėje?“ (Jobo 1:9, 10). Taip Velnias šmeižė Jehovą, duodamas suprasti, jog niekas nemyli ir negarbina Jo dėl to, kas Jis yra, bet kad Jis papirkinėja kūrinius tarnauti Jam. Šėtonas nepagrįstai teigė, kad Jobas tarnavo Dievui dėl savanaudiškumo, ne iš meilės.
Šėtonas puola!
7. Kaip Velnias metė iššūkį Dievui ir kaip atsakė Jehova?
7 „Bet, — sakė Šėtonas, — ištiesk truputį savo ranką ir paliesk visa, ką jis turi, ir matysi, ar jis nekeiks tavęs į akis?“ Kaip Dievas atsakė į tokį užgaulų iššūkį? „Štai, — pasakė Jehova, — visa, ką jis turi, yra tavo valdžioje; tik prieš jį nekelk savo rankos.“ Velnias pasakė, kad visas Jobo turtas buvo palaimintas, padidintas ir apsaugotas. Dievas leido, kad Jobas kentėtų, tačiau jo kūnas neturėjo būti paliestas. Nusiteikęs piktam, Šėtonas paliko susirinkimą (Jobo 1:11, 12).
8. a) Kokius materialinius nuostolius patyrė Jobas? b) Kas iš tikrųjų buvo „Dievo ugnis“?
8 Greitai prasidėjo Šėtono puolimas. Vienas iš Jobo tarnų pranešė jam šią blogą žinią: „Jaučiai arė, o asilės ganėsi šalia jų; bet įpuolę Sabiečiai visa atėmė ir tarnus nužudė kalaviju“ (Jobo 1:13-15). Jobo turtas nebebuvo saugomas. Beveik tuo pat metu demonai panaudojo tiesioginę galią, nes kitas tarnas pranešė: „Dievo ugnis krito iš dangaus ir, ištikus avis ir tarnus, sudegino“ (Jobo 1:16). Kaip velniška buvo padaryti taip, kad šitokia nelaimė atrodytų tarsi esanti nuo Dievo net jo paties tarnui! Kadangi žaibai yra iš dangaus, lengva buvo apkaltinti Jehovą, bet iš tikrųjų ugnį sukėlė demonai.
9. Kaip ekonominis žlugimas paveikė Jobo santykius su Dievu?
9 Šėtonui tęsiant puolimą dar vienas tarnas pranešė, kad chaldiečiai atėmė Jobo kupranugarius ir nužudė visus kitus tarnus (Jobo 1:17). Nors Jobas ir patyrė ekonominį žlugimą, jis nenutraukė savo santykių su Dievu. Ar tu galėtumei ištverti didelius materialinius nuostolius išlikdamas doras Jehovos atžvilgiu?
Įvyksta dar didesnė tragedija
10, 11. a) Kas atsitiko dešimčiai Jobo vaikų? b) Koks buvo Jobo požiūris į Jehovą po tragiškos jo vaikų mirties?
10 Velnio išpuolis prieš Jobą nesibaigė. Dar kitas tarnas pranešė: „Tavo sūnums ir dukterims valgant ir geriant vyno savo pirmagimio brolio namuose, ūmai pakilo smarkus vėjas nuo tyrumos pusės ir sukrėtė keturis kampus namų; jie griūdami prislėgė tavo vaikus, ir jie mirė; išbėgau aš vienas, kad tau paskelbčiau“ (Jobo 1:18, 19). Dezinformuotas žmogus galėtų pasakyti, jog niokojantis vėjas buvo ‛Dievo veiksmas’. Tačiau čia demonų jėga palietė jautriausią Jobo vietą.
11 Apimtas širdgėlos, Jobas ‛perplėšė savo berankovį apsiaustą, nusiskuto nuo galvos plaukus, sukniubo ant žemės ir nusilenkė’. Tačiau paklausyk jo žodžių. „Jehova pats davė, Jehova ir atėmė. Tegu ir toliau būna pašlovintas Jehovos vardas.“ Pranešime priduriama: „Visu tuo Jobas nenusidėjo ir neprimetė Dievui ko nors netinkamo“ (Jobo 1:20-22, NW). Šėtonas dar sykį pralaimėjo. O kas, jei mums, kaip Dievo tarnams, tenka patirti artimųjų netektį bei širdgėlą? Nesavanaudiškas atsidavimas Jehovai ir pasitikėjimas juo įgalina mus ištverti kaip dorumo saugotojus lygiai taip, kaip darė Jobas. Šis pranešimas apie Jobo ištvermę iš tikrųjų gali suteikti paguodos ir stiprybės pateptiesiems ir jų bendražygiams, turintiems žemiškąją viltį.
Ginčytinas klausimas aštrėja
12, 13. Ko Šėtonas pareikalavo kitame susirinkime danguje ir koks buvo Dievo atsakymas?
12 Greitai Jehova sušaukė kitą susirinkimą danguje. Jobas liko bevaikis, nuskurdęs, tarsi būtų sugniuždytas Dievo, tačiau nepriekaištingas. Žinoma, Šėtonas negalėjo sutikti, kad jo kaltinimai Dievui ir Jobui buvo melagingi. Dabar „Dievo sūnūs“ buvo pasiruošę išgirsti argumentus ir kontrargumentus, nes Jehova siekė pastatyti Šėtoną į tokią padėtį, kad ginčytinas klausimas būtų galutinai išspręstas.
13 Kviesdamas Šėtoną atsiskaityti, Jehova paklausė: „Iš kur ateini?“ Atsakymas? „Apėjau žemę aplinkui ir išvaikščiojau ją.“ Jehova vėl atkreipė dėmesį į savo nepriekaištingą, teisų, dievobaimingą tarną Jobą, vis dar tvirtai tebesantį dorą. Velnias atsakė: „Oda už odą ir visa, ką žmogus turi, jis duos už savo gyvybę; bet ištiesk savo ranką ir paliesk jo kaulą ir kūną, o tuomet matysi, kad jis keiks tave į akis.“ Tad Dievas pasakė: „Štai jis tavo valdžioje, tačiau palik jam gyvybę“ (Jobo 2:2-6). Duodamas suprasti, kad Jehova nepašalino visos apsaugos, Šėtonas pareikalavo leisti paliesti Jobo kaulą ir kūną. Velniui nebuvo leista nužudyti Jobą; bet Šėtonas žinojo, kad fizinė liga bus jam skausminga ir atrodys, jog jis kenčia bausmę nuo Dievo dėl slaptų nuodėmių.
14. Ką Šėtonas užtraukė Jobui ir kodėl nė joks žmogus negalėjo suteikti kankiniui pagalbos?
14 Apleidęs susirinkimą, Šėtonas su žiauriu pasitenkinimu tęsė toliau. Jis užtraukė Jobui „pikčiausią votį nuo kojos pado iki jo viršugalviui“. Kokią kančią Jobas kentėjo, sėdėdamas pelenuose ir grandydamas save moline šuke! (Jobo 2:7, 8). Joks gydytojas iš žmonių tarpo negalėjo suteikti jam pagalbos, ištikus šiai nepaprastai skausmingai, bjauriai, žeminančiai nelaimei, nes ją sukėlė Šėtono jėga. Tik Jehova galėjo išgydyti Jobą. Jei tu esi negaluojantis Dievo tarnas, niekada neužmiršk, kad Dievas gali padėti tau ištverti ir duoti gyvenimą naujajame pasaulyje be ligų (Psalmių 40:2-4; Izaijo 33:24).
15. Ką skatino daryti Jobą žmona ir kokia buvo jo reakcija?
15 Galiausiai Jobo žmona pasakė: „Ar tu vis dar nori būti toks ištikimas? Prakeik Dievą ir numirk!“ „Ištikimybė“ nurodo nepriekaištingą atsidavimą, ir ji turbūt kalbėjo kandžiai, kad priverstų Jobą keikti Dievą. Bet jis atsakė: „Tu kalbi, kaip pliuškės moterys kalba. Jei mes gera gauname iš Dievo, kodėl nepriimti ir pikto!“ Net ši Šėtono suktybė nepasisekė, nes mums sakoma: „Tuo visu... Juobas nenusidėjo savo lūpomis“ (Jobo 2:9, 10, ŠvR). Įsivaizduok: priešiškai nusiteikę šeimos nariai pasakė, jog mes kvailai varginame save krikščioniškais užsiėmimais, ir reikalauja išsižadėti Jehovos Dievo. Panašiai kaip Jobas, mes galime ištverti tokį išmėginimą, nes mylime Jehovą ir trokštame garbinti jo šventą vardą (Psalmių 144:1, 2; Žydams 13:15).
Trys išdidūs veidmainiai
16. Kas atėjo tariamai nuraminti Jobą, tačiau kaip Šėtonas manipuliavo jais?
16 Trys „draugai“ atėjo tariamai paguosti Jobo; kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo dar vienas Šėtono planas. Vienas buvo Elifazas, matyt, Abraomo palikuonis iš Ezavo. Elifazas, be abejo, buvo vyriausias, nes jis turėjo pirmenybę kalbėti. Taip pat dalyvavo Bildadas, vienas iš Šuės — Abraomo sūnaus nuo Keturos — palikuonių. Trečias vyras buvo Sofaras, vadinamas naamatiečiu pagal jo šeimą ar gyvenamą vietovę galbūt šiaurės vakarų Arabijoje (Jobo 2:11; Pradžios 25:1, 2; 36:4, 11). Panašiai kaip tie, kurie šiandieną bando versti Jehovos Liudytojus išsižadėti Dievo, ši trijulė buvo manipuliuojama Šėtono, besistengiančio priversti Jobą prisipažinti kaltu ir sulaužyti savo ištikimybę.
17. Ką lankytojų trijulė darė ir ko jie nedarė septynias dienas ir septynias naktis?
17 Šie trys surengė didelį užuojautos spektaklį verkdami, perplėšdami savo rūbus ir berdami sau ant galvų dulkes. Bet po to jie sėdėjo su Jobu septynias dienas ir septynias naktis netardami nė vieno paguodos žodžio! (Jobo 2:12, 13; Luko 18:10-14). Šie trys išdidūs veidmainiai buvo taip toli nuo dvasingumo, kad jie nepasakė nieko paguodžiančio apie Jehovą ir jo pažadus. Vietoje to jie darė klaidingas išvadas ir buvo pasiruošę panaudoti jas prieš Jobą tuoj pat, kai tik atliks būtinus liūdesio formalumus. Įdomu, jog prieš pasibaigiant septynių dienų tylai, jaunuolis Elihus atsisėdo per tokį atstumą nuo jų, kad girdėtų.
18. Kodėl Jobas geidė mirties ramybės?
18 Galiausiai Jobas nutraukė tylą. Nesulaukęs jokios paguodos iš trijų lankytojų, jis prakeikė dieną, kada gimė, ir stebėjosi, kodėl jo nelaimingas gyvenimas tęsiasi. Jis geidė mirties ramybės ir nė neįsivaizdavo, jog iki numirdamas dar kada nors galės turėti tikrą džiaugsmą, nes dabar buvo nuskurdęs, netekęs artimųjų ir mirtinai ligotas. Bet Dievas nebuvo numatęs leisti mirtinai pakenkti Jobui (Jobo 3:1-26).
Jobo kaltintojų puolimas
19. Kuo Elifazas melagingai kaltino Jobą?
19 Trijų raundų debatai, kuriais toliau buvo išbandytas Jobo nepriekaištingumas, prasidėjo Elifazo kalba. Savo pirmojoje kalboje Elifazas paklausė (NW): „Ar kada nors buvo sunaikintas teisusis?“ Jis nusprendė, kad Jobas turėjo padaryti ką nors bloga ir susilaukė Dievo bausmės (Jobo 4, 5 skyriai). Savo antrojoje kalboje Elifazas išjuokė Jobo išmintį ir paklausė: „Ką tu žinai, ko mes nežinotumėm?“ Elifazas davė suprasti, kad Jobas bandė pasirodyti aukštesnis už Visagalį. Užbaigdamas savo antrą ataką, jis pavaizdavo Jobą kaltą kaip atskalūną, kyšininką ir apgaviką (Jobo 15-as skyrius). Savo baigiamojoje kalboje Elifazas kaltino Jobą daugeliu nusikaltimų — apiplėšimu, atsisakymu duoti duonos ir vandens vargšams bei našlių ir našlaičių engimu (Jobo 22-as skyrius).
20. Kokia buvo Bildado puolimo prieš Jobą esmė?
20 Trijų raundų debatuose antrasis kalbėjo Bildadas; jis įprastai laikėsi pagrindinės temos, nustatytos Elifazo. Bildado kalbos buvo trumpesnės, bet kandesnės. Jis netgi apkaltino Jobo vaikus, neva dariusius bloga ir dėl to nusipelniusius mirties. Klaidingai samprotaudamas, jis panaudojo šį palyginimą: kaip papirusas ir nendrės nudžiūsta be vandens, taip yra su ‛visais, kurie užmiršta Dievą’. Tai teisingas tvirtinimas, bet jis netiko Jobui (Jobo 8-as skyrius). Pagal Bildadą, Jobo nelaimės buvo tokios, kurios ištinka bloguosius (Jobo 18-as skyrius). Savo trumpoje trečiojoje kalboje Bildadas įrodinėjo, kad žmogus — „vikšras“ ir „kirmėlė“, todėl yra nešvarus Dievo akimis žiūrint (Jobo 25-as skyrius, NW).
21. Kuo Sofaras kaltino Jobą?
21 Sofaras buvo trečiasis, kalbėjęs debatuose. Apskritai jo argumentai buvo panašūs į Elifazo ir Bildado. Sofaras kaltino Jobą sugedimu ir reikalavo atsisakyti savo nuodėmingo elgesio (Jobo 11-as, 20-as skyriai). Po dviejų raundų Sofaras nustojo kalbėjęs. Trečiajame raunde jis nebeturėjo ko bepridėti. Tačiau Jobas per visą debatų laiką vyriškai atsakydavo savo kaltintojams. Pavyzdžiui, vienu atveju jis pasakė: „Jūs visi esate įkyrūs ramintojai. Ar bus galas vėjo žodžiams?“ (Jobo 16:2, 3).
Mes galime ištverti
22, 23. a) Kokiu būdu Velnias, kaip ir Jobo atveju, gali veikti bandydamas palaužti mūsų dorumą Jehovos Dievo atžvilgiu? b) Nors Jobas kentė įvairius išmėginimus, ko galėtume paklausti dėl jo požiūrio?
22 Panašiai kaip Jobas, mes galime susidurti su daugiau nei vienu išbandymu tuo pačiu metu, ir Šėtonas gali atimti drąsą arba panaudoti kitus veiksnius stengdamasis palaužti mūsų dorumą. Jis gali bandyti nuteikti mus prieš Jehovą, kai turime ekonominių sunkumų. Jei miršta tas, kurį mylime, arba susergame, Šėtonas gali bandyti skatinti mus, kad priekaištautume Dievui. Panašiai kaip Jobo draugai, kas nors net gali klaidingai mus apkaltinti. Kaip nurodė brolis Makmilanas, Šėtonas gali ‛persekioti mus’, bet mes pajėgūs ištverti.
23 Kaip pastebėjome, Jobas kentė įvairius išmėginimus. Tačiau ar jis ištvėrė vos ne vos? Ar iš tikrųjų jo dvasia buvo sugniuždyta? Pažiūrėkime, ar Jobas tikrai buvo praradęs visą viltį.
Kaip tu atsakytumei?
◻ Kokį svarbų ginčytiną klausimą Šėtonas iškėlė Jobo dienomis?
◻ Kokiomis priemonėmis Jobas buvo išmėgintas iki kraštutinumo?
◻ Kuo trys Jobo „draugai“ kaltino jį?
◻ Kokiu būdu Šėtonas, kaip ir Jobo atveju, gali bandyti palaužti mūsų dorumą Jehovos atžvilgiu?
[Iliustracija 18 puslapyje]
A. H. Makmilanas