Pasitikėjimas bus atgautas!
NORS dabartinė pasitikėjimo krizė yra „paskutinių dienų“ ženklas, ji pasireiškė jau prieš tūkstančius metų (2 Timotiejui 3:1). Pirmą kartą tai atsitiko pačioje neįtikimiausioje vietoje — rojuje. Apie tą vietą Biblijoje kalbama: „Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs. Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo“ (Pradžios 2:8, 9, Brb red.).
Kaip tai susiję su dabartine pasitikėjimo krize, paaiškėja iš tolesnių eilučių. Mes skaitome: „Viešpats Dievas įsakė žmogui: ‛Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti, bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi’“ (Pradžios 2:16, 17, Brb red.). Ar Adomas turėjo kokią nors priežastį abejoti Jehovos žodžiais?
Toliau sakoma: „Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: ‛Ar tikrai Dievas pasakė: „Nevalgykite nuo visų sodo medžių“?’ Moteris atsakė gyvatei: ‛Mums leista valgyti sodo medžių vaisius, išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: „Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte.“’ Gyvatė atsakė: ‛Nemirsite! Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga.’ Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė“ (Pradžios 3:1-6, Brb red.).
Ignoruodami aiškų Dievo perspėjimą, Adomas su Ieva parodė nepasitikėjimą Jehova. Jie atspindėjo Dievo priešininką Šėtoną, kalbėjusį Ievai per gyvatę. Šėtonas nepasitikėjo Jehovos valdymo būdu. Dėl to ir dėl išdidžios bei ambicingos širdies jis pradėjo maištauti prieš Dievą ir sugundė žmones daryti tą patį. Jis paskatino juos galvoti, kad Dievu negalima pasitikėti.
Pasekmės — priešiški santykiai
Galbūt pastebėjai, kad nepatiklūs asmenys sunkiai išlaiko draugystę. Pirmojo amžiaus p. m. e. lotynų rašytojas Publilijus Syras rašė: „Vienintelis draugystės saitas — pasitikėjimas.“ Adomo ir Ievos maištas parodė, jog jie nepasitikėjo Dievu. Žinoma, nuo tol Dievas nebegalėjo pasitikėti jais. Taip pirmieji žmonės prarado draugystę su Dievu. Niekur nenurodyta, kad Jehova būtų kalbėjęs su jais po to, kai pasmerkė už maištą.
Pašlijo ir Adomo bei Ievos tarpusavio santykiai. Jehova buvo perspėjęs Ievą: „Su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus“ (Pradžios 3:16, Brb red.). The Jerusalem Bible sakoma: „Jis despotiškai elgsis su tavimi.“ Užuot meilingai vadovavęs savo žmonai, kaip Dievas buvo numatęs, Adomas pasidarė jos valdovas ir tironiškai elgėsi su ja.
Po jų nusidėjimo Adomas bandė suversti kaltę savo žmonai. Jo nuomone, tik per ją juodu buvo išvaryti iš puikaus sodo į nebaigtą ruošti žemę, pasmerkti vergiškai dirbti netobulomis sąlygomis, o paskui virsti dulkėmis (Pradžios 3:17-19). Galime įsivaizduoti, kad tai buvo jų nesutarimų šaltinis. Adomas galbūt nuolat sakydavo Ievai daugiau niekada jos neklausysiąs. Jis tikriausiai jautėsi turįs teisę kalbėti jai: ‛Nuo šiol aš šeimininkas!’ Kita vertus, Ieva galbūt matė, kad Adomas tinkamai nevadovauja šeimai kaip galva, ir dėl to ji nebegalėjo juo pasitikėti. Šiaip ar taip, neparodę pasitikėjimo Dievu, žmonės prarado jo draugystę ir susigadino tarpusavio santykius.
Kuo pasitikėti?
Adomo ir Ievos pavyzdys rodo, kad ne kiekvienas nusipelno mūsų pasitikėjimo. Kaip mums žinoti, kuo galima pasitikėti ir kuo ne?
Psalmių 145:3 patariama: „Nepasitikėkite kunigaikščiais, žmogumi, per kurį neateina išgelbėjimas.“ Jeremijo 17:5-7 (Brb red.) skaitome: „Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi ir laiko kūną savo stiprybe, kurio širdis nutolsta nuo Viešpaties.“ Kita vertus, „palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats!“
Žinoma, pasitikėti žmogumi ne visada blogai. Šios citatos tiesiog nurodo, jog pasitikėjimas Dievu niekada neapvilia, bet dėdami viltis į netobulus žmones kartais susilaukiame nelaimės. Štai tie, kurie mano žmones padarysiant tai, ką vienas Dievas gali, — išgelbėti ir suteikti tikrą taiką bei saugumą, — turės nusivilti (Psalmių 45:10; 1 Tesalonikiečiams 5:3).
Iš tikrųjų žmonės bei žmonių institucijos vertos pasitikėjimo tik tiek, kiek jos veikia pagal Dievo tikslus ir laikosi jo nustatytų principų. Taigi jeigu norime parodyti, kad mumis verta pasitikėti, turime kalbėti tiesą, būti sąžiningi bei patikimi (Patarlių 12:19, Brb red.; Efeziečiams 4:25; Žydams 13:18). Tik elgdamiesi pagal Biblijos principus galėsime pateisinti kitų pasitikėjimą ir būti abipusiu sustiprinimo bei padrąsinimo šaltiniu.
Atgautas pasitikėjimas
Jehovos Liudytojai turi tvirtą pagrindą pasitikėti Dievu bei skatinti kitus taip elgtis. Jehova yra ištikimas, visada vykdantis savo žodžius, nes „neįmanoma, kad Dievas meluotų“. Pasitikėdami meilės Dievu, niekada nenusivilsime (Žydams 6:18; Psalmių 93:14; Izaijo 46:9-11; 1 Jono 4:8).
Žmonės, suvienyti pasitikėjimo Jehova ir gyvenantys pagal jo principus, jaučia stiprią paskatą pasitikėti vienas kitu. Kaip džiugu šiame nepatikimame pasaulyje rasti vertų pasitikėjimo žmonių! Įsivaizduok, kaip pasikeistų pasaulis, jei galėtume visiškai pasitikėti kiekvieno žodžiais ir veiksmais! Ateinančiame Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje taip ir bus. Pasitikėjimas niekada neišnyks!
Ar norėtumei ten gyventi? Jeigu taip, Jehovos Liudytojai kviečia tave stiprinti savo pasitikėjimą Dievu ir jo pažadais — sužinoti daugiau apie jo reikalavimus gyvenimui įgyti. Biblijos studijavimas suteikia įrodymų, kad Dievas egzistuoja, kad jam rūpi žmonijos gerovė ir kad jis greitai pašalins pasaulio problemas per savo Karalystę. Milijonai išmoko pasitikėti Dievu ir jo Žodžiu, Biblija. Jehovos Liudytojai viešai skelbdami mielai parodys jums, kaip studijuojamas Dievo Žodis, ir pasiūlys nemokamas studijas. Be to, norėdami sužinoti daugiau, galite parašyti šio žurnalo leidėjams.
[Anotacija 5 puslapyje]
Pasitikėjimo Dievu stoka gadina žmonių santykius
[Anotacija 6 puslapyje]
Žmonėmis galima pasitikėti tik tiek, kiek jie laikosi Dievo principų