Jehova — nuostabių dalykų Kūrėjas

„Nes tu esi didis ir darai stebuklus: tu vienas esi Dievas“ (PSALMIŲ 85:10).

1, 2. a) Kokį poveikį turėjo pasauliui žmogaus išradimai? b) Kur mes galime rasti viltį geresniems dalykams?

ŠIUOLAIKINIS žmogus gali didžiuotis, kad jo išradimai nuostabūs: elektriniai prietaisai, telekomunikacija, videotechnika, automobilis, reaktyviniai lėktuvai ir kompiuterizuota technologija. To dėka žmonės pasaulyje tapo kaimynais. Tačiau kokia tai kaimynystė? Užuot džiaugusis visiems pasiekiama taika, klestėjimu ir pertekliumi, žmonija kenčia nuo kruvinų karų, nusikalstamumo, terorizmo, užterštumo, ligų ir skurdo. Ir visoje žemėje išdėstyti branduoliniai ginklai, nors kiekybiškai sumažinti, vis dar galėtų sunaikinti žmoniją. Prekiautojai mirtimi — ginklų gamintojai — toliau daro patį didžiausią pasaulyje biznį. Turtingieji turtėja, vargšai skursta. Ar gali kas nors rasti išeitį?

² Taip! Kadangi yra Kažkas, garantuojantis išlaisvinimą, tas, kuris „aukštesnis... už aukštąjį“ — Jehova Dievas (Ekleziasto 5:7, ŠvR, vertė A. Vėlius). Jis įkvėpė parašymą psalmių, kurios teikia didelę paguodą ir išmintingą patarimą sielvarto laikais. Viena iš jų — 85-oji psalmė, paprastai pavadinta Dovydo malda. Tai malda, kuri gali tapti tavąja.

Prislėgtas, bet lojalus

 3. Kokį padrąsinantį pavyzdį mums duoda Dovydas šiais laikais?

³ Dovydas rašė šitą psalmę apimtas sielvarto. Gyvendami šiandien Šėtono sistemos „paskutinėmis dienomis“, „kritiškais laikais, kada sunku susidoroti su problemomis“, mes patiriame panašius išbandymus (2 Timotiejui 3:1, NW; taip pat žiūrėk Mato 24:9-13). Dovydas, kaip ir mes, buvo susirūpinęs ir nusiminęs dėl jį prislėgusių problemų. Bet jis niekada neleido, kad šie išbandymai susilpnintų jo lojalų pasitikėjimą Kūrėju. Dovydas sušuko: „Palenk, Viešpatie [„Jehova“, NW], savo ausį, išklausyk mane, nes aš esu nelaimingas [„prislėgtas“, NW] ir beturtis. Saugok mano sielą, nes aš esu tau atsidavęs [„lojalus“, NW], išgelbėk savo tarną, kurs turi vilties tavyje. Tu esi mano Dievas“ (Psalmių 85:1, 2).

 4. Kaip mes turime išreikšti savo pasitikėjimą?

⁴ Panašiai kaip ir Dovydas, mes galime būti įsitikinę, kad Jehova, „visokios paguodos Dievas“, palenks savo ausį link žemės ir išklausys mūsų nuolankias maldas (2 Korintiečiams 1:3, 4). Besąlygiškai pasitikėdami mūsų Dievu, mes galime laikytis Dovydo patarimo: „Paveski Viešpačiui savo rūpestį, o jis palaikys tave: jis neleis teisiajam svyruoti amžinai“ (Psalmių 54:23).

Artimumas su Jehova

 5. a) Kaip kai kuriuose tiksliuose vertimuose ištaisytos žydų Rašto aiškintojų klaidos? b) Kaip 84-oje ir 85-oje psalmėse šlovinamas Jehova? (Žiūrėk išnašą.)

⁵ Posakį „o Jehova“ [NW] 85-ojoje psalmėje Dovydas pavartojo 11 kartų. Kokia karšta Dovydo malda ir koks glaudus jo ryšys su Jehova! Vėliau toks intymus Dievo vardo vartojimas žydų Rašto aiškintojams, ypač soferimams, tapo nepriimtinas. Jie turėjo prietaringą baimę, kad neteisingai pavartos Dievo vardą. Ignoruodami faktą, kad žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą, jie atsisakė priskirti Dievui savybes, kurios būdingos ir žmonėms. Todėl šios psalmės hebrajiškame tekste, kur 11 kartų pavartotas Dievo vardas YHWH (Jehova), 7 vietose jie pakeitė jį į titulą Adonai (Viešpats). Mes galime būti dėkingi, kad Šventojo Rašto Naujojo Pasaulio vertime, kaip ir daugelyje kitų tikslių vertimų, dieviškasis vardas sugrąžintas į jo teisėtą vietą Dievo Žodyje. Dėka to mūsų ryšys su Jehova yra tinkamai pabrėžtasa.

 6. Kaip galime parodyti, kad Jehovos vardas mums brangus?

⁶ Dovydo maldoje toliau sakoma: „Pasigailėk manęs, Viešpatie [„o Jehova“, NW], nes aš šaukiu į tave nesiliaudamas [„ištisą dieną“, NW]. Palinksmink savo tarno sielą, nes į tave, Viešpatie [„o Jehova“, NW], aš keliu savo sielą“ (Psalmių 85:3, 4). Atkreipkime dėmesį, kad Dovydas nesiliaudamas šaukėsi į Jehovą „ištisą dieną“. Iš tikrųjų, slėpdamasis dykumoje, jis dažnai melsdavosi net visą naktį (Psalmių 62:7, 8). Lygiai taip pat ir šiandien kai kurie Jehovos liudytojai, jeigu jiems grėsė išprievartavimas arba koks nors kitas užpuolimas, garsiai šaukėsi Jehovos pagalbos. Jie kartais būdavo nustebinti laiminga išeitimib. Jehovos vardas mums brangus taip pat, kaip jis buvo brangus ir ‛Jėzui Kristui, Dovydo Sūnui’, kai jis buvo žemėje. Jėzus mokė savo mokinius melsti dėl Jehovos vardo pašventinimo ir atskleidė jiems to vardo reikšmę (Mato 1:1; 6:9; Jono 17:6, 25, 26).

 7. Kokius turime pavyzdžius, kaip Jehova pakėlė savo tarnų sielas, ir kaip turime į tai reaguoti?

⁷ Dovydas visa savo siela, visas pats kildavo į Jehovą. Pagal psalmę 36:5, jis skatina mus daryti tą patį: „Pavesk Viešpačiui savo kelią ir pasitikėk juo, o jis veiks.“ Taip, mūsų malda į Jehovą dėl to, kad jis palinksmintų mūsų sielą, neliks be atsakymo. Daug Jehovos tarnų išsaugo dorumą ir toliau patiria didelį džiaugsmą jo tarnyboje nežiūrint sunkumų, persekiojimų ir ligų. Karo draskomuose Afrikos rajonuose — Angoloje, Liberijoje, Mozambike ir Zaire — mūsų broliai ir toliau savo gyvenime teikia pirmenybę Jehovos tarnybaic. Jehova iš tiesų suteikė jiems džiaugsmą, palaimindamas gausiu dvasiniu derliumi. Mes turime taip pat ištverti kaip ir jie (Romiečiams 5:3-5). Ir jeigu ištveriame, mums laiduojama: „Nes regėjimas dar toli, bet gale jis pasirodys [„dusdamas skuba į pabaigą“, NW]... ir nepavėluos“ (Habakuko 2:3). Visiškai pasitikėdami Jehova ir vildamiesi juo, mes taip pat ‛dusdami skubėkime į pabaigą’.

Jehovos gerumas

 8. Kokį glaudų ryšį mes galime turėti su Jehova ir kaip jis parodė savo gerumą?

⁸ Dovydas toliau tęsia savo karštą maldavimą: „Nes tu, Viešpatie [„o Jehova“, NW], esi geras ir maloningas, pilnas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi tavęs. Klausyk, Viešpatie [„o Jehova“, NW], mano maldos ir išgirsk mano maldavimo balsą. Savo sielvarto dieną aš šaukiuosi į tave, nes tu išklausysi mane“ (Psalmių 85:5-7). „O Jehova“ — mes kas kartą sudrebame nuo to, koks artimumas išreikštas šiais žodžiais! Tokie glaudūs ryšiai gali būti nuolat ugdomi per maldą. Kitu atveju Dovydas meldėsi: „Neatsimink mano jaunystės nuodėmių ir mano nusikaltimų; pagal savo gailestingumą atsimink mane, dėl savo gerumo tu, o Viešpatie [„Jehova“, NW]“ (Psalmių 24:7). Jehova yra gerumo įsikūnijimas: jis pasirūpino auka per Jėzų; jis parodo gailestingumą atgailaujantiems nusidėjėliams ir išlieja meilės kupiną gerumą savo lojaliems ir dėkingiems Liudytojams (Psalmių 99:3-5; Malachijo 3:10).

 9. Kokį užtikrinimą turėtų įsidėmėti atgailaujantys nusidėjėliai?

⁹ Ar mes turime graužtis dėl savo praeities klaidų? Jeigu mes dabar vaikštome tiesiais keliais, tai esame padrąsinti, prisimindami apaštalo Petro duotą užtikrinimą, kurį jis davė atgailaujantiems nusidėjėliams, kad nuo Jehovos ateis „paguodos metas“ (Apaštalų darbai 3:20). Laikykimės arti Jehovos, melsdamiesi jam per mūsų Atpirkėją Jėzų, kuris su meile pasakė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.“ Kai lojalūs Liudytojai kreipiasi šiandien į Jehovą maldoje brangiu Jėzaus vardu, jie tikrai randa atgaivą (Mato 11:28, 29; Jono 15:16).

10. Kaip Psalmių knyga ypatingai iškelia kupiną meilės Jehovos gerumą?

¹⁰ Psalmių knyga apie šimtą kartų prisimena Jehovos „meilės kupiną gerumą“ (NW). Jame iš tikrųjų gausu to meilės kupino gerumo! Pirmose keturiose 117-osios psalmės eilutėse Dievo tarnai kviečiami dėkoti Jehovai keturis kartus kartojant žodžius: „Nes jo gailestingumas [„meilės kupinas gerumas“, NW] amžinas.“ Brangintinas jo gailestingumas [„meilės kupinas gerumas“, NW] 135-ojoje psalmėje pabrėžtas 26 kartus. Kokias klaidas mes bedarytume — o Jokūbo 3:2 sakoma, kad „mes visi dažnai nusižengiame“ — visada būkime pasiruošę prašyti Jehovos atleidimo, pasitikėdami jo gailestingumu ir meilės kupinu gerumu. Jo kupinas meilės gerumas yra jo lojalios meilės mums išraiška. Jeigu ir toliau lojaliai vykdome Dievo valią, jis parodys mums savo ištikimą meilę sustiprindamas mus, kad galėtume įveikti kiekvieną išbandymą (1 Korintiečiams 10:13).

11. Kokią pagalbą gali suteikti vyresnieji kaltės jausmui išsklaidyti?

¹¹ Gali atsitikti, kad dėl kitų mes suklupsime. Vaikystėje patirti fiziniai ir emociniai piktnaudžiavimai kai kuriems paliko kaltės ir visiško bevertiškumo jausmą. Tas, kas tapo tokia auka, gali šauktis į Jehovą su įsitikinimu, kad jis išklausys (Psalmių 54:17, 18). Švelnus vyresnysis gali parodyti dėmesį tokiam asmeniui, padėdamas jam pripažinti faktą, kad tai nebuvo jo, kaip aukos, kaltė. Po to periodiški draugiški vyresniojo pokalbiai telefonu su tuo asmeniu gali padėti tiek, kad jis (arba ji) bus pajėgūs ‛nešti savo naštą’ (Galatams 6:2, 5).

12. Kaip pagausėjo nelaimės, tačiau kokiu būdu mes galime jas įveikti?

¹² Yra daug kitų slegiančių aplinkybių, su kuriomis turi šiandien kovoti Jehovos tarnai. Nuo pirmojo pasaulinio karo 1914 metais laikų didelės nelaimės ėmė drebinti žemę. Kaip išpranašavo Jėzus, jos buvo „kentėjimų pradžia“. Nelaimių tuo pagausėjo, kuo labiau mes priartėjome prie „pasaulio pabaigos [„daiktų sistemos pabaigos“, NW]“ (Mato 24:3, 8). Velniui likęs ‛mažas laiko’ tarpas artėja prie savo kulminacinės pabaigos (Apreiškimas 12:12). „Kaip riaumojantis liūtas“, ieškantis grobio, šitas aršus priešas išnaudoja kiekvieną gudrybę, kad atskirtų mus nuo Dievo kaimenės ir sunaikintų mus (1 Petro 5:8). Bet tai jam nepasiseks! Kadangi mes, kaip Dovydas, visiškai pasitikime mūsų vieninteliu Dievu — Jehova.

13. Kaip tėvai ir vaikai gali naudotis Jehovos gerumu?

¹³ Be abejo, auklėdamas Saliamoną, Dovydas skiepijo į jo širdį siekimą pasitikėti Jehovos gerumu. Todėl Saliamonas galėjo pamokyti savo sūnų: „Pasitikėk Viešpačiu visa savo širdimi ir nesiremk savo gudrumu. Visuose savo keliuose atsimink jį, tai jis ves tavo žingsnius. Nebūk išmintingas pats sau, bijok Dievo ir traukis nuo pikto“ (Patarlių 3:5-7). Šiandien tėvai taip pat turi mokyti savo vaikus, kad jie pasitikėdami melstųsi į Jehovą ir galėtų išsilaikyti prieš beširdiško pasaulio antpuolius — bendraamžių spaudimą mokykloje, gundymus nedorovingai pasielgti. Jeigu kiekvieną dieną su savo vaikais elgsimės pagal tiesą, tai jų jaunose širdyse įskiepysime tikrą meilę Jehovai ir pasitikėjimą juo, kurį jie išreikš maldoje (Pakartoto Įstatymo 6:4-9; 11:18, 19).

Nesulyginami Jehovos darbai

14, 15. Kokie yra kai kurie nesulyginami Jehovos darbai?

¹⁴ Su tvirtu įsitikinimu Dovydas sako: „Nėra tau lygaus tarp dievų, Viešpatie [„o Jehova“, NW], ir nėra darbo, panašaus į tavo darbą“ (Psalmių 85:8). Jehovos darbai didesni, puikesni, didingesni už darbus, kuriuos kada nors galėjo įsivaizduoti žmogus. Vien trumpas šiandieninio mokslo žvilgsnis į sukurtą visatą — jos erdves, harmoniją ir didingumą — parodė ją esant žymiai nuostabesnę, negu tai suvokė Dovydas. Tačiau netgi jis buvo paskatintas pasakyti: „Dangus pasakoja Dievo garbę ir tvirtuma skelbia jo rankų darbą“ (Psalmių 18:2).

¹⁵ Jehovos darbai puikiai matomi ir ten, kaip jis paruošė žemę ir įtvirtino ją, numatydamas dieną ir naktį, metų laikus, sėją ir pjūtį, ir daugybę malonumų, kad žmonės ateityje galėtų tuo džiaugtis. O kaip mes patys nuostabiai sukurti ir aprūpinti, kad galėtume gėrėtis mus supančiais Jehovos darbais! (Pradžios 2:7-9; 8:22; Psalmių 138:14).

16. Koks pats didžiausias Jehovos gerumo pasireiškimas ir kokie tolesni nesulyginami darbai dėka to bus atlikti?

¹⁶ Kadangi mūsų pirmieji tėvai nepaklausė Dievo ir užtraukė dar šiandien žemę tebekamuojančias kančias, Jehova iš meilės padarė nuostabų dalyką — pasiuntė į žemę savo Sūnų skelbti Dievo Karalystę ir numirti, kad būtų išpirkta žmonija. Ir stebuklas iš stebuklų! Jehova po to prikėlė Kristų, kad jis būtų jo išrinktasis Karalius, valdantis kartu su juo (Mato 20:28; Apaštalų darbai 2:32, 34). Iš ištikimų žmonių Dievas taip pat išrinko ‛naują kūrinį’ ir jie, kaip palankus ‛naujas dangus’, valdys su Kristumi ‛naujos žemės’ visuomenę, kuriai priklausys milijardai prisikėlusių žmonių (2 Korintiečiams 5:17; Apreiškimas 21:1, 5-7; 1 Korintiečiams 15:22-26). Taip Jehovos darbai pasieks didingą apogėjų! Tikrai mes galime sušukti: „Viešpatie [„o Jehova“, NW], ... Kaipgi didelis yra tavo gerumas, Viešpatie, kurį tu palaikei bijantiems tavęs“ (Psalmių 30:18-20).

17. Kaip šiandien išsipildo Psalmių 85:9 žodžiai Jehovos darbų atžvilgiu?

¹⁷ Jehovos darbai šiandien apima tai, ką aprašo Dovydas Psalmių 85:9: „Visos tautos, kurias tu padarei, ateis ir garbins tave, Viešpatie [„o Jehova“, NW], ir skelbs tavo vardą.“ Pašaukęs iš žmonijos dar likusiuosius iš jo naujojo kūrinio — Karalystės paveldėtojų ‛mažosios kaimenės’, — Jehova ėmėsi rinkti milijonus ‛iš visų tautų’, ‛milžinišką minią’ ‛kitų avių’, kurie taip pat parodo tikėjimą Jėzaus pralietu krauju. Jis suvienijo juos į dinaminę organizaciją, vienintelę šiandien žemėje pasaulinę žmonių visuomenę, mylinčią taiką. Stebėdami tai, dangiški pulkai puola veidais žemėn prieš Jehovą, sakydami: „Palaima ir šlovė, ir išmintis, ir dėka, ir garbė, ir galybė, ir stiprybė mūsų Dievui per amžių amžius!“ Didžioji minia taip pat garbina Jehovos vardą, tarnaudami jam „dieną ir naktį“ su viltimi pergyventi šio pasaulio pabaigą ir amžinai gyventi rojaus žemėje (Luko 12:32; Apreiškimas 7:9-17; Jono 10:16).

Jehovos didingumas

18. Kaip Jehova įrodė, kad jis ‛vienas Dievas’?

¹⁸ Toliau Dovydas atkreipia dėmesį į Jehovos dieviškumą, sakydamas: „Nes tu esi didis ir darai stebuklus: tu vienas esi Dievas“ (Psalmių 85:10). Nuo senų laikų Jehova parodydavo, kad jis iš tikrųjų ‛vienas Dievas’. Despotiškasis Egipto faraonas metė Mozei akiplėšišką iššūkį: „Kas yra Viešpats [„Jehova“, NW], kad aš klausyčiau jo balso ir išleisčiau Izraelį? Nepažįstu aš Viešpaties [„Jehovos“, NW].“ Bet jis greitai turėjo sužinoti, koks didis Jehova! Visagalis Dievas pažemino egiptiečių dievus ir jų burtininkaujančius šventikus, pasiųsdamas katastrofiškas nelaimes, nužudydamas egiptiečių pirmgimius ir sunaikindamas Raudonojoje jūroje faraoną ir jo rinktinę armiją. Iš tiesų tarp dievų nėra nieko panašaus Jehovai (Išėjimo 5:2; 15:11, 12).

19, 20. a) Kada Apreiškimo 15:3, 4 giesmė pasieks kulminaciją? b) Kaip jau dabar mes galime dalyvauti Jehovos darbe?

¹⁹ Jehova, vienintelis Dievas, ėmėsi nuostabių darbų savo ištikimųjų garbintojų išlaisvinimui iš šiuolaikinio Egipto — Šėtono pasaulio. Apie jo dieviškąjį nuosprendį liudijama visoje žemėje dėka plačiausios visoje istorijoje skelbimo kampanijos ir taip išsipildo Jėzaus pranašystė iš Mato 24:14. Greitai turi ateiti „galas“, kai Jehova neregėtu mastu parodys savo didybę, nušluodamas visą blogį nuo žemės paviršiaus (Psalmių 144:20). Tada Mozės ir Avinėlio giesmė pasieks kulminaciją: „Didingi ir nuostabūs tavo darbai, Viešpatie [„Jehova“, NW], visagali Dieve! Teisingi ir tikri tavieji keliai, tautų Valdove! Kas gi nesibijotų, Viešpatie [„Jehova“, NW], ir negerbtų tavojo vardo?! Juk tu vienas šventas!“ (Apreiškimas 15:3, 4).

²⁰ Iš savo pusės būkime uolūs, kalbėdami kitiems apie šiuos didingus Dievo tikslus. (Palygink Apaštalų darbai 2:11.) Jehova toliau darys didžius ir nuostabius darbus mūsų dienomis ir ateityje, kaip apie tai bus pasakojama mūsų tolimesniame straipsnyje.

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kodėl 85-osios psalmės malda turėtų tapti mūsų asmeniška malda?

◻ Kaip mes galime turėti glaudų ryšį su Jehova?

◻ Kaip mums Jehova išreiškia savo gerumą?

◻ Kokie yra kai kurie nesulyginami Jehovos darbai?

◻ Kokiu būdu pagal didingumą Jehova yra ‛vienas Dievas’?