Dievo baimė „moko išminties“

TIKROJI išmintis surengė dideles vaišes. Ji „išsiuntė savo tarnaites paskelbti miesto aukštumose: ‘Teateina čionai neišmanėliai!’ Neturintiems sveikos nuovokos ji sako: ‘Ateikite ir valgykite mano duonos, gerkite vyno, kurio įpyliau. Atsisakykite nesubrendimo [„palikite neprityrėlius“, Jr, išnaša], kad gyventumėte ir eitumėte suvokimo keliu’“ (Patarlių 9:1-6).

Vaišinimasis prie išminties stalo žmogui neatneša žalos. Klausydami Dievo išminties iš jo įkvėptų patarlių ir priimdami ten duodamus pamokymus, skinsime tik gerus vaisius. Panagrinėkime išmintingus posakius, užrašytus Patarlių 15:16-33.a Juose išdėstyti glausti pamokymai gali padėti nesivaikyti materialinės naudos, daryti pažangą ir jausti džiaugsmą. Be to, jais remdamiesi lengviau priimsime protingus sprendimus ir neišsuksime iš kelio, vedančio į gyvenimą.

Geriau mažiau

„Geriau turėti mažai ir pagarbiai bijoti Viešpaties, negu būti turtingam ir gyventi be ramybės“, — sako senovės Izraelio karalius Saliamonas (Patarlių 15:16). Jei žmogus atmeta Kūrėją ir siekia vien praturtėti, elgiasi kvailai. Visos jo dienos — tik varginantis triūsas ir didelis nerimas. Kaip skaudu būtų senatvėje suvokti, kad gyvenimas praėjo tuščiai, be prasmės! Kaupti turtus ir dėl to prarasti ramybę — neišmintinga. Daug geriau išmokti tenkintis tuo, ką turi, nes tikrasis pasitenkinimas — ne materialinė gerovė, o Jehovos baimė, artimas ryšys su juo (1 Timotiejui 6:6-8).

Pabrėždamas, kad geri santykiai su kitais daug vertingesni nei turtas, Saliamonas sako: „Geriau daržovių pietūs su meile, negu riebi jautiena su neapykanta“ (Patarlių 15:17). Meilinga atmosfera namuose labiau pageidautina nei gausiai apkrautas stalas. Vieniša mama ar vienišas tėtis gal neįstengs lepinti namiškių gardžiais valgiais. Kai kuriose šalyse šeimos priverstos tenkintis gana paprastu maistu. Tačiau yra laimingos, jei gražiai sutaria ir visi vieni kitus myli.

Vis dėlto ir tokiose šeimose iškyla sunkumų — vienas šeimyniškis gali įskaudinti kitą. Kaip turi elgtis įžeistasis? Patarlių 15:18 (Brb) sakoma: „Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.“ Atsakydamas švelniai, be pagiežos, išlaikysi taiką ir ramybę. Šis patarimas tinka visais gyvenimo atvejais, taip pat darbuojantis su bendruomenės nariais ir skelbiant gerąją naujieną.

„Kelias be kliūčių“

Tolesnė patarlė pabrėžia skirtumą tarp niekinančių išmintį ir ją vertinančių. „Tinginių kelias lyg erškėčių tvora, — sako išmintingasis karalius, — teisiųjų kelias be kliūčių“ (Patarlių 15:19, Skv).

Tingus žmogus randa daugybę kliuvinių norėdamas pasiteisinti, kad nieko nesiima. O teisieji apie kliuvinius daug negalvoja, stropiai darbuojasi ir sutelkia dėmesį į užduotis. Taip išvengia visokių į erškėčių dyglius panašių sunkumų, kuriuos patirtų būdami aplaidūs. Jų kelias „be kliūčių“ — veda pirmyn. Jie be perstojo triūsia ir džiaugiasi to triūso vaisiais.

Štai, pavyzdžiui, norint įgyti aiškų Dievo Žodžio pažinimą ir dvasiškai tobulėti, reikia pastangų. Kai kas gal teisinsis, jog negali imtis tyrinėti Biblijos, nes nėra išsilavinęs, nesugeba gerai skaityti, neturi atminties. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad tai kliudo siekti pažinimo. Net ir nebūdami labai išsimokslinę galime stengtis gerinti skaitymo įgūdžius bei gebėjimą perprasti, ką skaitome, pavyzdžiui, naudodamiesi kokiu nors žodynu. Jei turime teigiamą požiūrį, semtis žinių ir daryti dvasinę pažangą bus lengviau.

„Džiaugsmas tėvui“

„Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną“, — sako Izraelio karalius (Patarlių 15:20, Brb). Argi tėvai nesidžiaugia, jei vaikai elgiasi išmintingai? Tiesa, norint to pasiekti, vaikus būtina auklėti ir drausminti (Patarlių 22:6). Tačiau koks džiaugsmas turėti išmintingą sūnų! O kvailas sukelia vien širdgėlą.

Kalbėdamas apie džiaugsmą kitokia prasme, išmintingasis karalius sako: „Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu“ (Patarlių 15:21, Brb). Tie, kuriems stinga proto, mėgsta kvailus juokus ir linksmybes, nors tai nesuteikia nei laimės, nei tikro pasitenkinimo. O protingajam atrodo kvaila ‘labiau mylėti malonumus negu Dievą’ (2 Timotiejui 3:1, 4, Brb). Laikydamasis Biblijos principų jis išlieka doras ir eina tiesiu keliu.

‘Užmojai būna sėkmingi’

Klausyti Dievo patarimų naudinga ir kitose gyvenimo srityse. Patarlių 15:22 sakoma: „Be pasitarimo niekais nueina užmojai, o pasitarus su daugeliu, jie būna sėkmingi.“

Hebrajiškas žodis, čia išverstas „pasitarimas“, originalo kalba gali reikšti atvirą kelių asmenų pokalbį. Jie ne šiaip sau šnekasi, o nuoširdžiai reiškia savo mintis ir jausmus. Jeigu taip atvirai ir nuoširdžiai bendrauja sutuoktiniai bei tėvai su vaikais, šeimoje vyrauja taika, vienybė. Nesant tokio bendravimo kyla sunkumų, šeimos ryšiai silpsta.

Priimant svarbius sprendimus išmintinga prisiminti, jog „pasitarus su daugeliu, [užmojai] būna sėkmingi“. Pavyzdžiui, jei svarstome, kaip gydytis, argi nebūtų protinga sužinoti dviejų ar net trijų specialistų nuomonę, ypač jeigu sprendimas gali turėti rimtų pasekmių?

Tartis svarbu ir rūpinantis bendruomenės dvasiniais reikalais. Kai vyresnieji vieni kitus išklauso ir ieško bendro sprendimo, jų ‘užmojai būna sėkmingi’. Naujai paskirti prižiūrėtojai, iškilus sunkiam klausimui, neturėtų varžytis prašyti vyresnių ir labiau patyrusių atsakingų brolių patarimo.

„Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu“

Kodėl naudinga kalbėti įžvalgiai? „Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, — sako Izraelio karalius, — ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!“ (Patarlių 15:23, Brb). Argi ne džiugu, kai mūsų atsakymas ar patarimas buvo priimtas ir davė gerų vaisių? Tačiau kad taip būtų, turime atsižvelgti į dvi sąlygas.

Visų pirma patarimas turi aiškiai remtis Dievo Žodžiu, Biblija (Psalmyno 119:105; 2 Timotiejui 3:16, 17). Antra, turi būti duotas tinkamu laiku. Žodžiai, netgi teisingi, pasakyti netinkamu momentu gali atnešti žalos. Pavyzdžiui, žmogui patarti jo prieš tai neišklausius tuščia ir neišmintinga. Todėl labai svarbu ‘būti greitiems klausytis, bet lėtiems kalbėti’ (Jokūbo 1:19).

„Gyvenimo takas veda aukštyn“

Patarlių 15:24 skaitome: „Protingą žmogų gyvenimo takas veda aukštyn, nukreipdamas nuo Šeolo gelmių.“ Įžvalgus žmogus eina keliu, vedančiu tolyn nuo Šeolo — bendro žmonijos kapo. Jis yra aukštos moralės — neištvirkauja, nevartoja narkotikų, nepasigeria. Dėl to išvengia priešlaikinės mirties. Jo takas veda į gyvenimą.

O kas nutinka neįžvalgiesiems? „Išpuikėlių namus Viešpats nugriauna, o našlės nuosavybės ribas sutvirtina. Nedoro žmogaus mintimis Viešpats bjaurisi, o padoriųjų žodžiai jam patinka. Kas iš gobšumo ieško neteisėtos naudos, tas kenkia savo šeimai, o kas nepriima kyšių, tas ilgai gyvens“ (Patarlių 15:25-27).

Skubintis kalbėti — spąstai, todėl Izraelio karalius sako: „Teisus žmogus apmąsto, kaip atsakyti, o nedorėlių lūpos išlieja pikta“ (Patarlių 15:28). Koks vertingas patarimas! Kvaili, neapgalvoti atsakymai tikrai neduoda nieko gera! Jei prieš kalbėdami apsvarstome įvairius veiksnius, atsižvelgiame į aplinkybes bei kitų jausmus, susilaikysime nuo žodžių, dėl kurių vėliau reikėtų gailėtis.

Kokia tad nauda bijoti Dievo ir leistis jo mokomiems? Išminčius atsako: „Viešpats toli nuo nedorėlių, o teisiųjų maldas išklauso“ (Patarlių 15:29). Teisusis Dievas yra atstu nuo nedorėlių. „Kai žmogus nusisuka nenorėdamas klausyti įstatymo, — teigiama Biblijoje, — net jo malda tampa pasibjaurėtina“ (Patarlių 28:9). Tie, kurie bijo Dievo ir stengiasi elgtis teisingai, gali laisvai prie jo artintis visiškai pasitikėdami, kad bus išgirsti.

Kas „pradžiugina širdį“

Toliau Saliamonas pateikia raiškų palyginimą: „Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį, o gera žinia suteikia stiprumo [„riebumo“, NW] kaulams“ (Patarlių 15:30). Kaulai „riebūs“, kai pilni smegenų. Tada ir kūnas kupinas energijos, ir širdis džiugi. O jei širdis džiaugiasi, švyti akys. Štai koks geros žinios poveikis!

Ir iš tiesų, argi nedžiūgaujame girdėdami, kaip visame pasaulyje plečiasi Jehovos garbinimas? Žinia, kaip klesti Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo veikla, tikrai kelia entuziazmą ir skatina aktyviau dalyvauti tarnyboje (Mato 24:14; 28:19, 20). Matant, kiek žmonių pamilsta Jehovą ir tampa jo garbintojais, širdis prisipildo džiaugsmo. Kadangi „gera žinia iš tolimo krašto“ tokia paveiki, kaip svarbu kruopščiai ir sąžiningai informuoti apie savo tarnybos rezultatus! (Patarlių 25:25)

„Pirma — nusižeminimas, paskui — garbė“

Drausminimas, kad ir koks būtų, visuomet duoda naudos, todėl išmintingasis karalius sako: „Ausis, kuri klauso gyvenimo pabarimų, pasiliks išmintingųjų tarpe. Kas atmeta drausmę, niekina savo sielą, o kas priima įspėjimus, tas valdo savo [„įgyja“, NW] širdį“ (Patarlių 15:31, 32, Skv). Jei pabarimas, arba drausmė, priimamas širdin, žmogus įgauna išminties ir pasikeičia. Nenuostabu, kad pamokymas, arba „drausmės rykštė“ (Jr), padeda pašalinti „kvailystę, prisirišusią prie vaiko širdies“! (Patarlių 22:15, Brb) Paklūstantieji drausmei, taip tariant, įgyja širdį, arba gerus motyvus. O tie, kurie drausmę niekina, atmeta gyvenimą.

Taigi pripažinti drausmės svarbą ir nuolankiai priimti pamokymą naudinga. Tai leidžia ne tik jausti pasitenkinimą, daryti pažangą, džiaugtis ir patirti sėkmę. Tai laiduoja garbę ir gyvenimą. Patarlių 15:33 reziumuojama: „Pagarbi Viešpaties baimė moko išminties: pirma — nusižeminimas, paskui — garbė.“

[Išnaša]

[Iliustracija 17 puslapyje]

Meilinga atmosfera namuose labiau pageidautina nei gausiai apkrautas stalas

[Iliustracija 18 puslapyje]

Net jei nesame labai išsimokslinę, teigiamas požiūris padės semtis žinių

[Iliustracija 19 puslapyje]

Pasitarimas gali reikšti atvirą pokalbį, kai kiekvienas nuoširdžiai reiškia savo mintis ir jausmus

[Iliustracija 20 puslapyje]

Kaip gera žinia ‘suteikia riebumo kaulams’?