Įgyk išminties ir priimk drausminimą
JEHOVA DIEVAS — didysis savo tautos Mokytojas. Jis moko ją ne tik apie save, bet ir apie tai, kaip gyventi (Izaijo 30:20; 54:13; Psalmių 27:11). Pavyzdžiui, tarnauti mokytojais Izraelio tautai Jehova davė pranašus, levitus — ypač kunigus — bei kitus išmintingus vyrus (2 Kronikų 35:3; Jeremijo 18:18, Brb red.). Pranašai mokė tautą apie Dievo tikslus bei savybes ir nurodė, kokios teisingos krypties reikia laikytis. Kunigai bei levitai buvo įpareigoti mokyti Jehovos Įstatymo, o išmintingi vyrai, arba vyresnieji, duodavo teisingus patarimus kasdieninio gyvenimo klausimais.
Saliamonas, Dovydo sūnus, išmintimi pranoko visus Izraelio vyrus (1 Karalių 5:10, 11 [4:30, 31]). Matydama jo šlovę bei turtus, viena įžymiausių jo viešnių, Šebos karalienė, pripažino: „Man nė pusės tiesos nebuvo pasakyta. Tavo išmintis ir gerovė smarkiai pralenkia kalbas, kurias buvau girdėjusi“ (1 Karalių 10:7). Iš kur buvo Saliamono išmintis? 1037 m. p. m. e. tapęs karaliumi, Saliamonas meldė „išminties ir žinojimo“. Jehovai patiko jo prašymas ir jis davė Saliamonui žinojimo, išminties bei įžvalgią širdį (2 Kronikų 1:10–12; 1 Karalių 3:12). Nenuostabu, kad Saliamonas „sudėjo tris tūkstančius patarlių“! (1 Karalių 5:12 [4:32]) Kai kurios iš jų kartu su ‛Aguro žodžiais’ bei „karaliaus Lemuelio“ žodžiais buvo užrašytos biblinėje Patarlių knygoje (Patarlių 30:1; 31:1). Šiose patarlėse išreikštos tiesos atspindi Dievo išmintį ir yra amžinos (1 Karalių 10:23, 24). Kiekvienam trokštančiam laimingo bei sėkmingo gyvenimo šiandien jos taip pat reikalingos, kaip ir tada, kai buvo pasakytos pirmą kartą.
Kaip būti laimingam bei moraliai tyram?
Patarlių knygos tikslas atskleistas jos įžanginiais žodžiais: „Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės. Kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą, suvoktų prasmingus posakius, pratintųsi išmintingai elgtis būdami teisūs, teisingi ir dori; kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo, jauni žmonės žinojimo ir apdairumo“ (Patarlių 1:4).
Kokia kilni ‛Saliamono patarlių’ paskirtis! Jos padeda ‛žmonėms branginti išmintį ir pamokymą’. Išmintis — tai gebėjimas realiai viską suvokti ir pritaikyti tą suvokimą sprendžiant problemas, siekiant tikslų, vengiant pavojų, juos nukreipiant ar padedant tai padaryti kitiems. Kaip teigiama viename žinyne, „Patarlių knygoje ‛išmintis’ reiškia mokėjimą sumaniai gyventi — gebėjimą išmintingai pasirinkti ir būti laimingam“. Kaip svarbu įgyti išminties! (Patarlių 4:7)
Be to, Saliamono patarlės drausmina. Ar mums to reikia? Rašte drausmė reiškia pataisymą, pabarimą ar bausmę. Pasak vieno biblisto, drausminti „reiškia ugdyti dorovingą charakterį, pataisant blogus polinkius“. Savidrausmė ar sudrausminimas ne tik sulaiko mus nuo nusikaltimo, bet ir skatina keistis į gera. Taip, jei norime likti moraliai tyri, mums reikia drausmės.
Taigi patarlių paskirtis dvejopa — suteikti išminties ir drausminti. Moralinė drausmė bei protiniai sugebėjimai turi daugybę aspektų. Pavyzdžiui, dorumas bei teisingumas yra moralinės savybės, padedančios mums tvirtai laikytis aukštų Jehovos normų.
Išmintis — tai derinys daugybės elementų, tokių kaip protas, įžvalgumas, sumanumas bei sugebėjimas mąstyti. Protas — tai gebėjimas stebint kokį nors dalyką atskirti jo sudedamąsias dalis, suvokti sąsają tarp jų ir visumos bei suprasti viso to esmę. Įžvalgumas padeda suvokti priežastis bei suprasti, kodėl tam tikras poelgis yra teisingas arba klaidingas. Pavyzdžiui, galvotas žmogus įžvelgia, kai kas nors suka neteisinga linkme, ir gali tučtuojau perspėti tą asmenį apie pavojų. Tačiau jam reikia įžvalgos suprasti, kodėl tas asmuo elgiasi būtent taip, ir surasti veiksmingiausią būdą jam padėti.
Įžvalgūs žmonės yra apdairūs — ne lengvatikiai (Patarlių 14:15). Jie geba numatyti nemalonumą ir tam pasiruošti. Išmintis leidžia mums parengti naudingų sumanymų bei minčių, suteikiančių gyvenimui prasmę. Biblijos patarlių tyrinėjimas iš tiesų naudingas, nes jos buvo užrašytos tam, kad galėtume suvokti išmintį bei drausminimą. Net „neišmanėliai“ kreipdami dėmesį į patarles įgis įžvalgumo, o „jaunuolis“ — žinių bei sugebėjimo mąstyti.
Patarlės, skirtos išmintingiesiems
Tačiau Biblijos patarlės skirtos ne tik nepatyrusiems žmonėms ar jaunuoliams. Jos naudingos kiekvienam pakankamai išmintingam klausyti. „Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis, o protingas žmogus išmoks gebėjimo suprasti patarlę ir palyginimą, išminčių posakius ir mįsles“ (Patarlių 1:5, 6). Išmintingas žmogus, kreipdamas dėmesį į patarles, daugiau sužinos, o protingas pagerins sugebėjimą sėkmingiau gyventi.
Patarle dažnai vos keliais žodžiais pasakoma labai svarbi tiesa. Biblinė patarlė gali būti mįslingas posakis (Patarlių 1:17–19). Kai kurios patarlės — tai painiai suformuluotos mįslės, reikalaujančios įminimo. Be to, patarlėse gali būti palyginimų, metaforų bei kitokių stiliaus priemonių. Jas suprasti reikia laiko bei apmąstymo. Saliamonas, daugybės patarlių autorius, aišku, perprato jų suvokimo niuansus. Patarlių knygoje jis imasi užduoties perteikti tą sugebėjimą savo skaitytojams, nurodydamas, į ką išmintingam žmogui derėtų atkreipti dėmesį.
Pradžia, vedanti prie tikslo
Kur žmogus pradeda ieškoti išminties bei drausmės? Saliamonas atsako: „Pagarbi Viešpaties baimė yra žinojimo pradžia; kvailieji niekina išmintį ir pamokymą“ (Patarlių 1:7). Žinojimas prasideda nuo pagarbios Jehovos baimės. Be žinojimo negali būti išminties ar drausmės. Todėl pagarbi Jehovos baimė yra išminties bei drausmės pradžia (Patarlių 9:10; 15:33).
Dievo baimė nėra liguista. Greičiau tai didžiulė pagarba. Be šios pagarbios baimės negali būti tikro žinojimo. Jehova Dievas duoda gyvybę — ji iš tikrųjų būtina, kad įgytume kokį nors pažinimą (Psalmių 36:10 [36:9]; Apaštalų darbai 17:25, 28). Be to, Dievas viską sukūrė, taigi visas žmonijos pažinimas remiasi jo rankų darbo tyrinėjimu (Psalmių 19:2, 3 [19:1, 2]; Apreiškimas 4:11). Taip pat jis įkvėpė savo užrašytą Žodį, kuris „naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“ (2 Timotiejui 3:16, 17). Todėl viso tikslaus pažinimo pagrindas yra Jehova, ir žmogus, ieškantis pažinimo, turi jausti jam pagarbią baimę.
Ko vertas žmonijos pažinimas bei pasaulio išmintis be pagarbios Dievo baimės? Apaštalas Paulius rašė: „Kur išminčius? kur Rašto aiškintojas? kur šio pasaulio tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste?“ (1 Korintiečiams 1:20) Stokodamas pagarbios Dievo baimės, pasaulio požiūriu išmintingas asmuo iš gerai žinomų faktų padaro klaidingas išvadas ir galų gale pasielgia ‛tiesiog kvailai’.
„Karoliai tavo kaklui“
Toliau išmintingasis karalius kreipiasi į jaunuolį: „Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo, neatmesk savo motinos žodžių. Jie bus tavo galvai grakštus vainikas, karoliai tavo kaklui“ (Patarlių 1:8, 9).
Senovės Izraelyje tėvai buvo Dievo įpareigoti mokyti savo vaikus. Mozė skatino tėvus: „Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Motinos irgi turėjo didelės įtakos. Neperžengdama savo vyro valdžios ribų, žydė žmona galėjo nustatyti tam tikrus įstatymus šeimoje ir reikalauti jų laikytis.
Iš tikrųjų per visą Bibliją pagrindinis auklėtojas yra šeima (Efeziečiams 6:1–3). Paklusdami savo tikintiems tėvams, vaikai, vaizdingai tariant, buvo tarsi pasipuošę grakščiu vainiku bei šlovės karoliais.
„Ji atima gyvastį žmogaus, kuris ją ima“
Vienas tėvas Azijoje, prieš išleisdamas savo 16–metį sūnų į Jungtines Valstijas įsigyti aukštojo išsilavinimo, patarė jam nesusidėti su blogais žmonėmis. Šis patarimas atkartoja Saliamono perspėjimą: „Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų, neklausyk“ (Patarlių 1:10). Tačiau Saliamonas nurodo, kokiomis vilionėmis jie naudojasi: ‛Jie sakys: „Eikš su mumis, surenkime kruvinas pasalas, spęskime juokais spąstus nekaltiems! Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas, žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į duobę. Pasiimsime visokių brangių daiktų, prisikrausime savo namus grobio. Susiek savo likimą su mumis, visi turėsime vieną bendrą piniginę!“’ (Patarlių 1:11–14)
Gundoma, be abejo, turtais. Žadėdami greitą pralobimą „nusidėjėliai“ sugundo kitus paremti jų smurtinius ar neteisingus planus. Dėl materialinės naudos šie nedorėliai nesivaržo pralieti kraujo. Jie ‛praryja savo auką gyvą, kaip daro Šeolas’: atima visa, ką ji turi, taip kaip kapas, kuris priima visą kūną. Jie kviečia daryti nusikaltimus, siekia ‛prisikrauti savo namus grobio’ ir nori, kad neprityręs žmogus ‛susietų savo likimą su jais’. Koks savalaikis perspėjimas mums! Ar jaunuolių gaujos bei narkotikų prekeiviai nesinaudoja panašiais verbavimo metodais? Ar daugelis abejotinų verslo pasiūlymų nevilioja pažadais greit praturtėti?
„Mano vaike, — pataria išmintingasis karalius, — nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus, nes jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraujo išlieti. — Numatydamas jų pražūtingą galą, jis priduria: — Juk veltui skleistum tinklą, kai paukštis tai mato, tačiau jie rengia sau kruvinas pasalas, spendžia spąstus savo gyvasčiai! Toksai likimas visų gobšų, pasigviešusių neteisingos naudos; ji atima gyvastį žmogaus, kuris ją ima“ (Patarlių 1:15–19).
‛Besigviešiantieji neteisingos naudos’ kentės dėl savo pačių kelio. Pasala, kurią nedorėliai rengia kitiems, taps spąstais jiems patiems. Ar sąmoningi piktadariai pakeis savo kelius? Ne. Tinklas gali būti aiškiai matomas, bet „paukščiai“ vis tiek skrenda tiesiai į jį. Panašiai ir nedorėliai, apakinti savo godumo, ir toliau daro nusikaltimus, nors anksčiau ar vėliau bus sučiupti.
Kas paklausys išminties balso?
Ar nusidėjėliai iš tikrųjų supranta, kad jų kelias pražūtingas? Ar jie perspėjami dėl savo elgesio pasekmių? Nežinojimas nepateisinamas, nes labai aiški žinia skelbiama viešai.
Saliamonas pareiškė: „Išmintis garsiai šaukia gatvėje, aikštėse kelia balsą. Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia, prie įėjimo vartų ir mieste ji kalba“ (Patarlių 1:20, 21). Išmintis garsiai ir aiškiai šaukia viešose vietose, kad visi girdėtų. Senovės Izraelyje vyresni vyrai duodavo išmintingų patarimų bei spręsdavo teisinius klausimus prie miesto vartų. Jehova pasirūpino, kad mums tikroji išmintis būtų užrašyta jo Žodyje, Biblijoje, kuri daugeliui prieinama. Dievo tarnai šiandien visur užsiėmę viešu jo žinios skelbimu. Iš tiesų Dievas visų pirma paskelbia išmintį.
Ką byloja tikroji išmintis? Štai ką: „Kaip ilgai, neišmanėliai, būsite tokie nemokšos? Kaip ilgai šaipūnai mėgausis pašaipomis...? Jūs mane atmetėte, kai šaukiau, nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką.“ Paikieji nekreipia dėmesio į išminties balsą. Todėl „jie valgys savo kelio vaisius“. Jų pačių ‛užgaidos ir pasitenkinimas savimi sunaikins juos’ (Patarlių 1:22–32).
Tačiau kaip su tais, kurie skiria laiko klausytis išminties balso? ‛Jie gyvens saugiai ir jų nevargins nelaimės baimė’ (Patarlių 1:33). Tu gali būti vienas iš tų, kurie įgyja išminties ir priima drausminimą, kreipdami dėmesį į Biblijos patarles.
[Iliustracija 15 puslapyje]
Tikroji išmintis prieinama daugeliui