Laimingas, kas nepasipiktins Jėzumi

 1. Kaip, tikėtina, daugelis draugų ir giminaičių reagavo, kai ėmei jiems pasakoti, ką sužinojai iš Biblijos?

AR PAMENI, kaip jauteisi, kai supratai radęs tiesą? Biblijos mokymai atrodė aiškių aiškiausi. Neabejojai, kad jie kiekvienam žmogui atvers akis, įprasmins gyvenimą ir suteiks nuostabios ateities viltį (Ps 119:105). Apie tai, ką sužinojai, ėmei entuziastingai pasakoti draugams ir giminaičiams. Tačiau kokia buvo daugelio reakcija? Tavo didelei nuostabai, tikriausiai niekas to nenorėjo girdėti.

2, 3. Ar visi pripažino Jėzų Mesiju?

² Bet žmonių abejingumas neturėtų gluminti. Pagalvokime: dauguma amžininkų atstūmė Jėzų, nors matė jo daromus stebuklus, liudijančius, kad jis yra siųstas Dievo. Štai kai kurie savo akimis regėjo, kaip Jėzus prikėlė iš mirusių Lozorių. Šio fakto paneigti negalėjo net Jėzui priešiški judaizmo religiniai vadovai. Tačiau jie vis tiek nepripažino, kad Jėzus yra Mesijas. Negana to, jie sumanė Jėzų nužudyti – ir ne tik jį, bet ir Lozorių! (Jn 11:47, 48, 53; 12:9–11)

³ Jėzus žinojo, kad dauguma jo nepripažins Dievo Pateptuoju (Jn 5:39–44). Grupelei Jono Krikštytojo mokinių jis pasakė: „Laimingas tas, kuris manimi nepasipiktina“ (Mt 11:2, 3, 6). Kodėl tiek daug žmonių Jėzų atmetė?

 4. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

⁴ Šiame ir kitame straipsnyje aptarsime keletą priežasčių, kodėl anais laikais tiek žmonių Jėzumi netikėjo. Taip pat pasvarstysime, kodėl ir šiandien jo mokymų daugelis nepriima. Svarbiausia, suprasime, kaip mums savo tikėjimą Jėzumi stiprinti, kad liktume ištikimi jo sekėjai.

 5. Kodėl kai kuriems atrodė, kad Jėzus nėra išpranašautasis Mesijas?

⁵ Daugeliui suklupimo akmeniu tapo Jėzaus kilmė. Žmonės pripažino, kad Jėzus yra ypatingas mokytojas, ir matė jo daromus stebuklus. Bet vis tiek jį laikė tik neturtingo dailidės sūnumi iš menkai žinomo miesto Nazareto. Net vienas iš Jėzaus sekėjų, Natanaelis, pirmąsyk apie jį išgirdęs skeptiškai paklausė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ (Jn 1:46). Matyt, šis vyras apie Jėzaus gimtąjį miestą buvo susidaręs nekokią nuomonę. O gal jis prisiminė pranašystę iš šventųjų raštų, kad Mesijas gims Betliejuje, o ne Nazarete (Michėjo 5:2).

 6. Iš ko Jėzaus amžininkai turėjo suprasti, kad jis yra Mesijas?

⁶ Kas sakoma Biblijoje? Senovėje Izaijas pranašaudamas apie būsimąjį Mesiją klausė: „Kam gi rūpėjo jo kilmė?“ (Iz 53:8). Apie Mesijo kilmę šventuosiuose raštuose yra nemažai detalių. Žydams reikėjo tik patyrinėti faktus ir būtų išsiaiškinę, kad Jėzus išties gimė Betliejuje ir kad jo protėvis yra karalius Dovydas (Lk 2:4–7). Jie būtų supratę, kad žodžiai iš Michėjo 5:2 tiksliai išsipildė. Tačiau žmonės į faktus nesigilino. Jie padarė skubotas išvadas ir Jėzaus nepripažino.

 7. Kodėl kai kurie piktinasi Jehovos liudytojais?

⁷ Kaip yra šiandien? Lygiai taip pat. Diduma Jehovos tarnų nėra išėję aukštų mokslų, nėra žymūs ar turtingi. Daugelio akyse jie „tėra nemokyti, paprasti žmonės“ (Apd 4:13). Kai kuriems atrodo, kad Jehovos liudytojai nieko apie Bibliją neišmano, nes nebaigė teologijos mokyklų. Kiti sako, kad tai yra „amerikietiška religija“, nors vidutiniškai skaičiuojant tik kas septintas liudytojas gyvena Jungtinėse Valstijose. Dar kiti susiklaidino neteisingais tvirtinimais, esą nepripažįstame Jėzaus. Jau daug metų mums klijuoja visokias etiketes – vadina „komunistais“, „Amerikos šnipais“, „ekstremistais“. Žmonės nuolat girdi apie Jehovos liudytojus įvairiausius prasimanymus ir nežinodami, kaip yra iš tikrųjų, jais piktinasi.

 8. Kaip, remiantis Apaštalų darbų 17:11, žmogus gali įsitikinti, kas šiandien yra tikrieji Dievo tarnai?

⁸ Kaip žmogus gali patikrinti, ar Jehovos liudytojai skelbia tiesą? Svarbu išsiaiškinti faktus. Pavyzdžiui, Lukas savo evangeliją pradėjo rašyti „viską nuo pradžios kruopščiai ištyręs“. Evangelistas norėjo pateikti tvirtų įrodymų, kad visa, ką skaitytojas apie Jėzų buvo girdėjęs, yra tiesa (Lk 1:1–4). Sektiną pavyzdį parodė ir senovės miesto Berėjos gyventojai. Sužinoję gerąją naujieną apie Jėzų, jie ėmėsi tyrinėti šventuosius raštus, kad įsitikintų, ar tai yra tiesa. (Perskaityk Apaštalų darbų 17:11.) Panašiai ir šiandien žmonės turi patikrinti, ar Jehovos liudytojų mokymai derinasi su Biblija. Taip pat jiems verta pasigilinti į šiuolaikinę liudytojų istoriją. Jeigu viską stropiai ištirs, neapsigaus girdėdami kokius nors šališkus tvirtinimus ar gandus.

 9. Kaip žmonės reagavo, kai Jėzus atsisakė parodyti „ženklą iš dangaus“?

⁹ Jėzaus mokymai buvo labai įtaigūs, tačiau kai kurių neįtikino. Žmonės pareikalavo, kad Jėzus savo įgaliojimus patvirtintų „ženklu iš dangaus“ (Mt 16:1). Galbūt tokius lūkesčius jie grindė pranašyste iš Danieliaus 7:13, 14. Jeigu taip, pranašo žodžius jie suprato klaidingai, nes dar nebuvo atėjęs metas jiems išsipildyti. Kad Jėzus yra Mesijas, aiškiai liudijo jo mokymai, todėl stulbinti liaudies stebuklingomis galiomis nebuvo jokio reikalo. Parodyti „ženklą iš dangaus“ Jėzus atsisakė ir dėl to žmonės pasipiktino (Mt 16:4).

10. Kaip išsipildė pranašo Izaijo žodžiai apie Mesiją?

¹⁰ Kas sakoma Biblijoje? Apie Mesiją pranašas Izaijas rašė: „Jis nešūkaus, nerėkaus, gatvėje jo balso nebus girdėti“ (Iz 42:1, 2). Jėzus tarnavo Dievui taip, kad nepatrauktų per daug dėmesio į save. Jis nevilkėjo išskirtinių apeiginių drabužių, nenorėjo, kad žmonės kreiptųsi į jį prakilniais religiniais titulais, ir niekada nekalbėjo ketinąs statyti įspūdingas šventyklas. Atvestas pas Erodą Jėzus nė neketino įsiteikti karaliui parodydamas jam kokį nors stebuklą (Lk 23:8–11). Tiesa, stebuklų Jėzus padarė ne vieną, tačiau svarbiausia jam buvo skelbti žinią apie Dievo Karalystę. „Tam ir esu atėjęs“, – pasakė jis mokiniams (Mk 1:38).

11. Kodėl daugeliui mūsų tikėjimas neatrodo patrauklus?

¹¹ Kaip yra šiandien? Taip pat kaip ir pirmajame amžiuje. Žmonės žavisi didžiulėmis katedromis, išpuoštomis neįkainojamais meno šedevrais. Jiems įspūdį daro skambūs dvasininkų titulai ir religinės apeigos, nors apie pastarųjų kilmę ir reikšmę dauguma nelabai ką nutuokia. Ir dalyvaudami savo bažnyčių pamaldose žmonės vargu ar ką nors sužino apie Dievą ir jo sumanymus. O štai mūsų sueigose mokoma, ko Dievas iš savo tarnų tikisi ir ką reiškia būti tikru krikščioniu. Mūsų salės nėra prašmatnios, tačiau jos švarios, tvarkingos ir puikiai atlieka savo funkciją. Bendruomenių vyresnieji nedėvi išskirtinių drabužių ir nesivadina jokiais įmantriais titulais. Ir visa, ko mokome, yra pagrįsta Dievo Žodžiu. Deja, daugelio tai neįtikina: vieniems nedaro įspūdžio mūsų sueigos, kitiems nepatinka tai, ko mokome.

12. Kuo, anot žodžių iš Hebrajams 11:1, 6, turi remtis mūsų tikėjimas?

¹² Ko reikia, kad mūsų tikėjimas būtų tvirtas? Apaštalas Paulius Romoje gyvenantiems krikščionims rašė: „Tikėjimas ateina iš to, ką žmogus girdi, o tai, ką girdi, yra žodis apie Kristų“ (Rom 10:17). Taigi pagoniškos kilmės religinės apeigos, kad ir kaip gražiai jos vyktų, negali sustiprinti žmogaus tikėjimo. Tikėjimą ugdomės stropiai studijuodami Šventąjį Raštą. Tai daryti būtina, nes „be tikėjimo neįmanoma įgyti Dievo palankumo“. (Perskaityk Hebrajams 11:1, 6.) Kad žinotume tikrai radę tiesos kelią, mums nereikia jokio stulbinamo ženklo iš dangaus. Bet kokią abejonę išsklaidome gilindamiesi į Biblijos mokymus.

13. Kodėl Jėzumi daugelis piktinosi?

¹³ Jono Krikštytojo mokiniai suglumo matydami, kad Jėzaus sekėjai nepasninkauja. Jėzus paaiškino, kad tol, kol jis gyvas, jiems nėra dėl ko pasninkauti (Mt 9:14–17). Tačiau fariziejams ir kitiems priešininkams buvo pikta, kad Jėzus jų papročių ir tradicijų nesilaiko. Antai jie kaltino Jėzų už tai, kad gydo žmones per šabą (Mk 3:1–6; Jn 9:16). Tie religiniai tautos vadovai stengėsi visiems pasirodyti, kokie jie ištikimi šabo įstatymui. Tačiau ko ta ištikimybė verta, jeigu jie be jokių skrupulų užsiėmė prekyba šventykloje? Jėzus fariziejus už tokį elgesį pasmerkė ir tai juos tiesiog įsiutino (Mt 21:12, 13, 15). Taip pat prisiminkime, kas sykį nutiko, kai Jėzus skelbė gimtojo miesto Nazareto sinagogoje. Matydamas, kad susirinkusių lūkesčiai savanaudiški ir kad jiems stinga tikėjimo, Jėzus kaip priekaištą jiems priminė tam tikrus istorinius įvykius ir žmonės užsidegė pykčiu (Lk 4:16, 25–30). Ir apskritai daugelis pasipiktindavo Jėzumi, kai jis pasielgdavo ne taip, kaip jiems norėdavosi (Mt 11:16–19).

14. Kodėl Jėzui buvo nepriimtinos žmonių išgalvotos tradicijos?

¹⁴ Kas sakoma Biblijoje? Jehova per pranašą Izaiją paskelbė: „Ši tauta tik kalba, kad artinasi prie manęs, jie garbina mane lūpomis, bet jų širdis nuo manęs nutolusi. Jie tik žmonių priesakų išmokę laikytis, – tiek manęs ir tebijo“ (Iz 29:13). Jėzui buvo visiškai nepriimtinos žmonių įvestos tradicijos, nesuderinamos su šventaisiais raštais. Tie, kam tokios tradicijos ir priesakai buvo svarbiau už Dievo Žodį, atmetė Jehovą ir jo siųstąjį Mesiją.

15. Dėl ko dar Jehovos liudytojais daugelis piktinasi?

¹⁵ Kaip yra šiandien? Labai panašiai. Žmonės piktinasi, kad nesilaikome iš pagonybės atėjusių tradicijų, pavyzdžiui, nešvenčiame gimtadienių ir Kalėdų. Kitiems sukyla apmaudas, kad neprisidedame prie patriotinių iškilmių ir su Dievo Žodžiu nesuderinamų laidojimo apeigų. Galbūt tie, kuriems mūsų nuostata nepatinka, nuoširdžiai tiki garbinantys Dievą kaip dera. Tačiau jie labai klysta, jeigu pasaulyje paplitusias tradicijas kelia aukščiau už Biblijos mokymus (Mk 7:7–9).

16. Ką, remiantis Psalmyno 119:97, 113, 163–165, turime branginti ir ko privalome šalintis?

¹⁶ Ko reikia, kad mūsų tikėjimas būtų tvirtas? Turime branginti Jehovos duotus įstatymus ir principus. (Perskaityk Psalmyno 119:97, 113, 163–165.) Kadangi Dievą mylime, šalinamės bet kokių jį žeidžiančių papročių, nes nenorime jo skaudinti.

17. Kokius politinius interesus daugelis puoselėjo Jėzaus dienomis?

¹⁷ Pirmajame amžiuje kai kurie norėjo politinių permainų. Jie tikėjosi, kad Mesijas perims valdžią ir išlaisvins Izraelį iš romėnų priespaudos. Žmonės kartą netgi mėgino paskelbti Jėzų karaliumi, tačiau šis nuo jų pasišalino (Jn 6:14, 15). Kiti priešingai – bijojo, kad Jėzus nesurengtų kokio politinio perversmo ir romėnų neužrūstintų. Tautos religiniai vadovai žinojo, kad tokiu atveju gali netekti romėnų jiems suteiktos valdžios ir įgaliojimų. Taigi tiems, kam labiausiai rūpėjo politiniai interesai, Jėzus tapo suklupimo akmeniu.

18. Kurias pranašystes apie Mesiją daugelis ignoravo?

¹⁸ Kas sakoma Biblijoje? Daugelyje pranašysčių išties kalbama, kad Mesijas galiausiai taps didžiu karžygiu. Bet kitose rašoma, kad iš pradžių jis turės mirti už žmonijos nuodėmes (Iz 53:9, 12). Kodėl pastarąsias pranašystes žmonės ignoravo ir su Jėzumi siejo nepagrįstus lūkesčius? Todėl, kad jiems rūpėjo tik greitas to meto problemų sprendimas (Jn 6:26, 27).

19. Kodėl daugelis žmonių mūsų nesupranta?

¹⁹ Kaip yra šiandien? Visai taip pat. Daugelį glumina mūsų nuostata nesikišti į politiką. Pavyzdžiui, jie norėtų, kad dalyvautume balsavimuose. Tačiau mes aiškiai suvokiame: rinkdami sau valdovą iš žmonių atmestume Jehovą (1 Sam 8:4–7). Kiti siūlo mums atsidėti labdaringai veiklai, pavyzdžiui, statyti mokyklas ir ligonines. Jie niekaip nesupranta, kodėl užuot sprendę opias pasaulio problemas mes tiek laiko aukojame evangelizacijos darbui.

20. Kas, pasak Jėzaus žodžių iš Mato 7:21–23, mums turi būti svarbiausia?

²⁰ Ko reikia, kad mūsų tikėjimas būtų tvirtas? (Perskaityk Mato 7:21–23.) Turime visomis jėgomis dirbti Jėzaus Kristaus pavestą darbą (Mt 28:19, 20). Negalime leisti, kad mūsų dėmesį atitrauktų šio pasaulio politinės ir socialinės problemos. Mes mylime žmones ir atjaučiame juos, kai patiria vargų. Bet žinome, kad išspręsti visas problemas gali tik Dievo Karalystė, ir stengiamės žmonėms apie tai pasakyti. Taip pat padedame jiems ugdytis draugystę su Jehova.

21. Kam turime būti pasiryžę?

²¹ Šiame straipsnyje apžvelgėme keturias priežastis, dėl kurių žmonės piktinosi Jėzumi ir piktinasi jo sekėjais. Kitame aptarsime dar keturias. Tad būkime pasiryžę nuolat stiprinti savo tikėjimą ir atminkime Jėzaus žodžius, kad laimingas yra tas, kas juo nepasipiktins.