Luko
4 Jėzus, kupinas šventosios dvasios, grįžo nuo Jordano. Tada dvasia jį vedžiojo po dykumą+ 2 keturiasdešimt dienų ir ten jis buvo Velnio gundomas.+ Visas tas dienas jis nieko nevalgė, tad joms praėjus buvo alkanas. 3 Tada Velnias jam tarė: „Jei tu Dievo sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona.“ 4 Bet Jėzus jam atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus bus gyvas ne vien duona.’“+
5 Užsivedęs jį aukštai ir akimirksniu parodęs visas žemės karalystes+ 6 Velnias pasakė: „Atiduosiu tau visų tų karalysčių valdžią su jų šlove, nes ji man atiduota.+ Kam noriu, tam ją ir dovanoju. 7 Jei pagarbinsi mane, visa bus tavo.“ 8 Bet Jėzus jam atsakė: „Parašyta: ‘Jehovą, savo Dievą, garbink ir jam vienam tarnauk.’“+
9 Tuomet Velnias nuvedė Jėzų į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos sienos ir tarė: „Jei tu Dievo sūnus, šok nuo čia žemyn,+ 10 juk parašyta: ‘Savo angelams jis įsakys saugoti tave’ 11 ir: ‘Tave ant rankų jie nešios, kad kojos į akmenį neužsigautum.’“+ 12 Jėzus jam atsakė: „Pasakyta: ‘Nemėgink Jehovos, savo Dievo.’“+ 13 Baigęs Jėzų gundyti, Velnias atsitraukė nuo jo iki kitos progos.+
14 Kupinas dvasios galybės Jėzus grįžo į Galilėją.+ Ir po visas apylinkes apie jį pasklido geros kalbos. 15 Jis pradėjo mokyti sinagogose ir buvo visų gerbiamas.
16 Jėzus atėjo į Nazaretą,+ kur buvo užaugęs. Kaip buvo pratęs daryti šabo dieną, jis nuėjo į sinagogą+ ir atsistojo skaityti. 17 Tenai jam padavė pranašo Izaijo ritinį. Atvyniojęs tą ritinį, Jėzus susirado vietą, kur buvo parašyta: 18 „Jehovos dvasia ant manęs – jis patepė mane skelbti gerą naujieną vargšams, siuntė skelbti belaisviams laisvės, akliesiems praregėjimo, išlaisvinti prislėgtųjų+ 19 ir pranešti apie Jehovos palankumo metus.“+ 20 Tuomet jis ritinį suvyniojo, grąžino patarnautojui ir atsisėdo, o visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. 21 Ir Jėzus ėmė sakyti: „Raštų žodžiai, kuriuos ką tik girdėjote, šiandien yra išsipildę.“+
22 Ir žmonės ėmė reikšti jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų.+ Jie klausinėjo: „Argi jis ne Juozapo sūnus?“+ 23 O Jėzus jiems atsakė: „Jūs, be abejo, pritaikysite man priežodį: ‘Gydytojau, pagydyk save’ ir sakysite: ‘Padaryk ir čia, savo tėviškėje, dalykų, kurių girdėjome buvus Kafarnaume.’“+ 24 Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums, kad joks pranašas nėra priimamas savo tėviškėje.+ 25 Sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai trejus metus ir šešis mėnesius dangus buvo užrakintas ir visą kraštą alino didelis badas,+ 26 vis dėlto Elijas nebuvo pasiųstas nė pas vieną iš tų moterų, tik pas našlę, gyvenančią Sareptoje, Sidono krašte.+ 27 Ir daug raupsuotųjų buvo Izraelyje pranašo Eliziejaus laikais, tačiau nė vienas iš jų nebuvo pagydytas*, tik siras Naamanas.“+ 28 Tai išgirdę visi esantys sinagogoje užsidegė pykčiu.+ 29 Jie pakilo ir išvarė jį už miesto. Ant kalno, ant kurio miestas buvo pastatytas, jie privedė Jėzų prie skardžio ir jau norėjo nustumti žemyn, 30 tačiau jis praėjo tarp jų ir pasišalino.+
31 Jėzus nusileido į Galilėjos miestą Kafarnaumą. Šabo dieną jis ėmė mokyti žmones+ 32 ir tie jo mokymu labai stebėjosi,+ nes jo žodis turėjo galią. 33 Sinagogoje buvo žmogus, apsėstas netyrosios dvasios*. Jis garsiai sušuko:+ 34 „Ei! Kas tau darbo dėl mūsų, Jėzau Nazarieti?!+ Atėjai mūsų pražudyti?! Žinau, kas tu toks, – Dievo Šventasis!“+ 35 Bet Jėzus jį sudraudė sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Demonas bloškė žmogų į vidurį ir išėjo iš jo nė kiek nesužeidęs. 36 Visi apstulbę tarpusavyje kalbėjo: „Girdėjote, ką jis pasakė? Jis turi valdžią ir galią įsakyti netyrosioms dvasioms, ir tos išeina!“ 37 Tad kalbos apie jį pasklido po visus to krašto kampelius.
38 Iš sinagogos jis nuėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie paprašė Jėzaus jai padėti.+ 39 Priėjęs prie jos, jis sudraudė karštį ir šis atslūgo. Moteris tuojau atsikėlė ir ėmėsi jiems patarnauti.
40 Saulei leidžiantis pas Jėzų ėmė vesti visokiomis ligomis sergančius žmones. Jis gydė juos dėdamas ant kiekvieno rankas.+ 41 Taip pat iš daugelio jis išvarė demonus ir tie išėjo šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“+ Bet Jėzus jiems draudė, neleido kalbėti,+ nes jie žinojo, kad jis Kristus.+
42 Dienai išaušus jis nuėjo į nuošalią vietą,+ bet minios ėmė visur jo ieškoti. Suradę Jėzų žmonės susirinko ir mėgino jį sulaikyti, kad jų nepaliktų, 43 tačiau jis pasakė: „Aš ir kitiems miestams turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę, nes tam esu siųstas.“+ 44 Ir Jėzus skelbė Judėjos sinagogose.