Šviesos nešėjai — kokiam tikslui?
„Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims“ (APAŠTALŲ DARBAI 13:47).
1. Kaip apaštalą Paulių paveikė įsakymas, apie kurį kalbama Apaštalų darbuose 13:47?
„TAIP mums liepė Viešpats: ‛Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims, kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių’“, — pasakė apaštalas Paulius (Apaštalų darbai 13:4). Jis ne tik pasakė šiuos žodžius, bet ir pripažino visą jų svarbumą. Tapęs krikščionimi, Paulius visiškai pasišventė šios užduoties vykdymui (Apaštalų darbai 26:14-20). Ar ir mums yra pavesta šita užduotis? Jeigu taip, tai kodėl ji šiandien tokia svarbi?
Kada žmonijai ‛užgeso žibintai’
2. a) Kas įvyko ir labai paveikė dvasinę ir moralinę pasaulio atmosferą, kai prasidėjo jo pabaigos periodas? b) Kaip britų valstybinis veikėjas reagavo į tai, ką jis matė vykstant 1914 metų rugpjūtį?
2 Prieš gimstant daugumai šiandien gyvenančių žmonių, šiam pasauliui prasidėjo pabaigos laikas. Reikšmingi įvykiai greit keitė vienas kitą. Žemėn buvo išmestas pagrindinis dvasinės ir moralinės tamsos rėmėjas — Šėtonas Velnias (Efeziečiams 6:12; Apreiškimas 12:7-12). Žmonija jau buvo pasinėrusi į savo pirmąjį pasaulinį karą. Rugpjūčio pradžioje, 1914 metais, kai karas buvo neišvengiamas, britų užsienio reikalų ministras seras Eduardas Grejus, stovėdamas prie savo kabineto lango, pasakė: „Visoje Europoje gęsta žibintai, savo gyvenimo dienomis mes daugiau nebematysime, kaip jie vėl užsidegs.“
3. Ko pasiekė pasaulio lyderiai, mėgindami pagerinti žmonijos ateitį?
3 Stengiantis vėl uždegti šiuos žibintus, 1920 metais pradėjo veikti Tautų Lyga. Bet šviesa vos bliksėjo. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasaulio lyderiai vėl mėgino — šiuo metu Jungtinių Tautų Organizacijos pagalba. Ir šį kartą šviesa nepasidarė ryški. Tačiau žvelgiant į dabartinius įvykius, pasaulio lyderiai prakalbo apie „naują pasaulio tvarką“. Bet vargu ar galima pasakyti, kad bet kuris jų sukurtas „naujas pasaulis“ suteikė tikrą taiką ir saugumą. Priešingai, ginkluoti susidūrimai, etninė nesantaika, nusikalstamumas, nedarbas, skurdas, aplinkos užteršimas ir ligos — visa tai, kaip ir anksčiau, neleidžia žmonėms džiaugtis gyvenimu.
4, 5. a) Kada ir kaip žmonijos šeimą apgaubė tamsa? b) Kas būtina, kad ateitų palengvinimas?
4 Iš tikrųjų šviesa žmonijai užgeso seniai prieš 1914 metus. Tai įvyko maždaug prieš 6000 metų Edene, kai mūsų pirmieji žemiški tėvai panoro spręsti patys, nekreipdami dėmesio į aiškiai išreikštą Dievo valią. Nuo to laiko skausmingi žmonių giminės pergyvenimai — paprasti epizodai ‛tamsybių valdžioje’, kaip sako Biblija (Kolosiečiams 1:13). Šėtono Velnio įtakoje pirmasis žmogus, Adomas, įstūmė pasaulį į nuodėmę, o per Adomą nuodėmė ir mirtis paplito visoje žmonijoje (Pradžios 3:1-6; Romiečiams 5:12). Taip žmonija prarado šviesos ir gyvybės Šaltinio, Jehovos, palankumą (Psalmių 35:10).
5 Tik tuo atveju šita šviesa vėl galėtų pradėti spindėti bet kuriam žmogui, jeigu jis atgautų žmonijos Kūrėjo, Jehovos Dievo, palankumą. Tada galėtų būti nuimta ‛gaubtė, kuri gaubia visas tautas’, — pasmerkimas už nuodėmę. Kaip tai būtų įmanoma? (Izaijo 25:7).
Atiduotas ‛būti šviesa pagonims’
6. Kokia didinga ateitimi pasirūpino Jehova per Jėzų Kristų?
6 Dar prieš Adomą ir Ievą išvarant iš Rojaus, Jehova išpranašavo „sėklą“, kuri išlaisvins mylinčiuosius teisingumą (Pradžios 3:15, NW). Kai ta pažadėtoji Sėkla gimė kaip žmogus, Jehova paakstino senelį Simeoną Jeruzalės šventykloje pripažinti šį palikuonį kaip „šviesą pagonims apšviesti“ (Luko 2:29-32). Tikėdami Jėzaus tobulos žmogiškos gyvybės auka, žmonės galės išsilaisvinti iš pasmerkimo, kurį jie gavo dėl įgimtos nuodėmės (Jono 3:36). Pagal Jehovos valią, jie dabar gali tikėtis amžinojo gyvenimo tobulybėje, kai jie bus dangiškos Karalystės dalis arba jos pavaldiniai rojaus žemėje. Koks tai nuostabus nutarimas!
7. Kodėl pažadai iš Izaijo 42:1-4 ir jų išsipildymas pirmajame amžiuje duoda mums viltį?
7 Jėzus Kristus pats yra šios didingos ateities įgyvendinimo laiduotojas. Kadangi Jėzus gydė sergančius žmones, apaštalas Matas pritaikė jam žodžius iš Izaijo 42:1-4. Vienoje šių eilučių sakoma: „Štai mano tarnas, aš jį palaikau; mano išrinktasis, jame turi pasimėgimo mano siela; aš padėjau ant jo savo dvasią; jis neš tautoms teisėtumą.“ Ar ne to reikia visoms tautoms? Pranašystėje toliau sakoma: „Jis nešauks, nežiūrės asmens ir nesigirdės jo balso lauke. Jis nesulaužys sutrintos nendrės ir neužgesins gruzdančios dagties.“ Taigi Jėzus nebuvo rūstus žmonėms, kurie jau ir taip buvo prislėgti. Jis užjautė juos, aiškino Jehovos tikslus ir juos gydė (Mato 12:15-21).
8. Kokia prasme Jehova atidavė Jėzų kaip „sandorą tautai“ ir kaip „šviesą pagonims“?
8 Šios pranašystės Davėjas kreipiasi pats į savo Tarną Jėzų ir sako: „Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisybėje, paėmiau tave už rankos ir sergėjau tave; aš padariau iš tavęs sandorą tautai, šviesą pagonims, kad atmerktumei aklųjų akis, kad išvestumei iš kalėjimo belaisvius, iš slėptuvės tuos, kurie gyvena tamsybėje“ (Izaijo 42:6, 7). Taip, Jehova atidavė Jėzų kaip „sandorą tautai“, kaip iškilmingą pažado laidą. Kaip tai padrąsina! Būdamas žemėje Jėzus tikrai rūpinosi žmonija ir net atidavė už ją savo gyvybę. Būtent jam Jehova patikėjo valdyti visas tautas. Nenuostabu, kad Jehova kalbėjo apie jį kaip apie šviesą pagonims. Jėzus pats pasakė: „Aš — pasaulio šviesa“ (Jono 8:12).
9. Kodėl Jėzus nepasišventė, kad pagerintų tada egzistavusią daiktų sistemą?
9 Dėl kokio tikslo Jėzus tarnavo kaip pasaulio šviesa? Žinoma, ne dėl kokio nors pasaulietiško ar materialistinio tikslo. Jis net atsisakė mėginimo pataisyti tuomet egzistavusią politinę sistemą ir nepriėmė karaliaus titulo nei iš šio pasaulio valdovo Šėtono, nei iš žmonių (Luko 4:5-8; Jono 6:15; 14:30). Jėzus parodydavo didelę užuojautą nuliūdusiems ir suteikdavo jiems paguodą tokiu būdu, kokiu kiti negalėjo. Tačiau jis žinojo, kad ilgalaikis palengvinimas neįmanomas žmonių visuomenės sistemoje, kuriai galioja Dievo nuosprendis dėl paveldėtos nuodėmės, ir kuria manipuliuoja nematomos piktos dvasinės jėgos. Turėdamas dievišką įžvalgumą, Jėzus sukoncentravo visą savo gyvenimą į Dievo valios vykdymą (Žydams 10:7).
10. Kokiu būdu ir dėl kokio tikslo Jėzus tarnavo kaip pasaulio šviesa?
10 Kokiu būdu ir kokiu tikslu tada tarnavo Jėzus kaip pasaulio šviesa? Jis pasišventė skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Luko 4:43; Jono 18:37). Liudydamas tiesą apie Jehovos tikslus, Jėzus taip pat pašlovino savo dangiškojo Tėvo vardą (Jono 17:4, 6). Be to, būdamas pasaulio šviesa, Jėzus demaskavo religinį melą ir taip suteikė dvasinę laisvę tiems, kurie buvo religinėje vergijoje. Jis demaskavo Šėtoną kaip nematomą manipuliatorių tų, kurie leidžia jam jais naudotis. Jėzus taip pat aiškiai apibūdino tamsos darbus (Mato 15:3-9; Jono 3:19-21; 8:44). Jis puikiai įrodė esąs pasaulio šviesa, atiduodamas savo tobulą žmogišką gyvybę kaip išpirką ir taip sudaręs galimybę tikintiems šia priemone gauti nuodėmių atleidimą, turėti teisingus santykius su Dievu ir viltį gyventi amžinai kaip universalios Jehovos šeimos dalis (Mato 20:28; Jono 3:16). Ir galiausiai per visą savo gyvenimą parodęs tobulą atsidavimą Dievui, Jėzus palaikė Jehovos suverenitetą ir įrodė, kad Velnias yra melagis, taip suteikdamas galimybę teisingumą mylintiems žmonėms pasiekti amžinąją gerovę. Bet ar Jėzus turėjo būti vienintelis šviesos nešėjas?
„Jūs pasaulio šviesa“
11. Ką turėjo daryti Jėzaus mokiniai, kad būtų šviesos nešėjai?
11 Mato 5:14 Jėzus pasakė savo mokiniams: „Jūs pasaulio šviesa.“ Jie turėjo sekti jo pėdomis. Kaip savo gyvenimo būdu, taip ir skelbimu jie turėjo vesti kitus pas Jehovą, tikrojo švietimo Šaltinį. Sekdami Jėzų, jie turėjo skelbti Jehovos vardą ir palaikyti jo suverenitetą. Kaip ir Jėzus, jie turėjo skelbti Dievo Karalystę kaip vienintelę žmonijos viltį. Jie taip pat turėjo demaskuoti religinį melą, tamsos darbus ir už viso to besislepiantį piktąjį. Kristaus pasekėjai turėjo visur pasakoti žmonėms apie meilės kupiną Jehovos išgelbėjimo priemonę per Jėzų Kristų. Ir kaipgi uoliai pirmieji krikščionys vykdė šią užduotį, pradėję skelbti Jeruzalėje ir Judėjoje, o po to, kaip buvo įsakęs Jėzus, Samarijoje! (Apaštalų darbai 1:8).
12. a) Kaip toli turėjo plisti dvasinė šviesa? b) Ką Jehovos dvasia leido suvokti Pauliui dėl Izaijo 42:6 ir kaip ta pranašystė turi veikti mūsų gyvenimą?
12 Tačiau geroji naujiena turėjo būti skelbiama ne tik šioje teritorijoje. Savo pasekėjams Jėzus davė nurodymą ‛padaryti jo mokiniais visų tautų žmones’ (Mato 28:19). Kai atsivertė Saulius iš Tarso, Viešpats ypač parodė, kad Saulius (kuris tapo apaštalu Pauliumi) turi skelbti ne tik žydams, bet ir nežydams (Apaštalų darbai 9:15). Padedant šventajai dvasiai Paulius pradėjo suvokti, ką tai reiškia. Taip jis įžvelgė, kad pranašystė iš Izaijo 42:6, kuri išsipildė betarpiškai Jėzuje Kristuje, taip pat reiškia įsakymą visiems, parodantiems tikėjimą Kristumi. Todėl Apaštalų darbuose 13:47, cituodamas Izaiją, Paulius pasakė: „Taip mums liepė Viešpats: ‛Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims, kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių.’“ O kaip su tavimi? Ar tu priėmei į širdį tą įsipareigojimą būti šviesos nešėju? Ar tu, kaip Jėzus ir Paulius, nukreipi savo gyvenimą į Dievo valios vykdymą?
Dievas duoda šviesą ir tiesą, kad mus vestų
13. Kokia yra mūsų nuoširdi malda pagal Psalmių 42:3 ir nuo ko ji apsaugo mus?
13 Jeigu mes savo priemonėmis mėgintume „vėl uždegti žibintus“, kad pagerintume žmonijos ateitį, mes rimtai nesuprastume įkvėpto Dievo Žodžio esmės. Nepaisant to, ką apskritai daro pasaulis, tikrieji krikščionys žvelgia į Jehovą kaip į tikrąjį šviesos Šaltinį. Jų malda panaši į tą, kuri užrašyta Psalmių 42:3: „Siųsk savo šviesą ir savo ištikimybę [„tiesą“, NW]. Jos teveda mane ir tenuveda mane į tavo šventąjį kalną ir į tavo padangtes.“
14, 15. a) Kaip Jehova šiandien siunčia savo šviesą ir tiesą? b) Kaip mes galime parodyti, kad mus iš tikrųjų veda Dievo šviesa ir tiesa?
14 Jehova vis dar atsako į šią savo ištikimų tarnų maldą. Jis siunčia šviesą paskelbdamas savo tikslus, įgalindamas savo tarnus suprasti juos ir po to įvykdydamas tai, ką buvo paskelbęs. Mūsų malda Dievui nėra koks nors formalumas, atliekamas tik dėl išorinio maldingumo. Mes nuoširdžiai trokštame, kad, kaip sakoma psalmėje, mus vestų šviesa, sklindanti nuo Jehovos. Gaudami Dievo teikiamą šviesą, mes pripažįstame su tuo susijusią atsakomybę. Kaip ir apaštalas Paulius, mes įžvelgiame, kad Jehovos žodžio išsipildymas visiems, kurie parodo tikėjimą tuo, reiškia įsakymą. Mes jaučiamės lyg kitų žmonių skolininkais iki tol, kol pasidalijame su jais gerąja naujiena, patikėta mums Dievo tam tikslui (Romiečiams 1:14, 15).
15 Šviesa ir tiesa, kurias mūsų dienomis siunčia Jehova, aiškiai parodo, kad Jėzus Kristus aktyviai valdo iš savo dangiškojo sosto (Psalmių 2:6-8; Apreiškimas 11:15). Jėzus išpranašavo, kad jo, kaip Karaliaus, dalyvavimo metu ši geroji naujiena apie Karalystę bus kaip liudijimas skelbiama visoje apgyventoje žemėje (Mato 24:3, 14). Šiandien visoje planetoje labai intensyviai vykdomas šis darbas. Jeigu jis tampa svarbiausiu užsiėmimu mūsų gyvenime, tada, kaip pasakė psalmininkas, mus veda Dievo šviesa ir tiesa.
Jehovos šlovė suspindėjo
16, 17. Kaip 1914 metais Jehovos šlovė nušvito jo panašiai į žmoną organizacijai ir kokį įsakymą jis jai davė?
16 Širdį jaudinančiais žodžiais Raštai aprašo, kaip visur tarp žmonių yra skleidžiama dieviška šviesa. Ištraukoje iš Izaijo 60:1-3, kreipiamasi į Jehovos „žmoną“, arba jo lojalių tarnų dangiškąją organizaciją, žodžiais: „Kelkis, nušvisk, Jeruzale [„moterie“, NW] nes tavo šviesa ateina ir Viešpaties garbė tau užteka. Nes štai tamsybė dengia žemę ir tamsumas tautas; tau gi teka Viešpats ir jo garbė pasirodo tavyje. Tautos vaikščios tavo šviesoje ir karaliai — tavo užtekėjusiame skaistume.“
17 Jehovos šlovė nušvito jo dangiškajai, panašiai į žmoną organizacijai 1914 metais, kai po ilgo laukimo ji pagimdė mesijišką Karalystę, kurios Karalius yra Jėzus Kristus (Apreiškimas 12:1-5). Jehovos šlovės šviesa palankiai šviečia šiai vienintelei teisėtai vyriausybei visoje žemėje.
18. a) Kodėl, kaip išpranašauta Izaijo 60:2, tamsuma dengia žemę? b) Kaip atskiri žmonės gali būti išlaisvinti iš žemiškos tamsos?
18 Priešingai tam, sutema dengia žemę ir didelis tamsumas tautas. Kodėl? Todėl kad tautos atmeta brangaus Dievo Sūnaus vyriausybę, palaikydamos žmonių valdžią. Jie galvoja, kad išsivadavę iš vienos valdymo formos ir priėmę kitą, galės išspręsti savo problemas. Bet tai neatneša trokštamo palengvinimo. Jie negali matyti, kas yra užkulisiuose ir valdo tautas iš dvasinės sferos (2 Korintiečiams 4:4). Jie atmeta tikrosios šviesos Šaltinį, todėl pasilieka tamsoje (Efeziečiams 6:12). Tačiau nepriklausomai nuo to, ką daro tautos, atskiri žmonės gali būti išlaisvinti iš tos tamsos. Kaip? Jeigu jie tvirtai tiki Dievo Karalyste ir jai paklūsta.
19, 20. a) Kodėl ir kaip Jehovos šlovė šviečia pateptiesiems Jėzaus pasekėjams? b) Kokiam tikslui Jehova padarė savo pateptuosius šviesos nešėjais? c) Kaip, pagal pranašystę, Dievo duota šviesa patraukė ‛karalius’ ir ‛tautas’?
19 Krikščioniškasis pasaulis neparodė tikėjimo Dievo Karalyste ir nepakluso jai. Bet tai padarė dvasia pateptieji Jėzaus Kristaus pasekėjai. Todėl dieviško palankumo šviesa, sklindanti nuo Jehovos, apšviečia šiuos matomus jo dangiškos žmonos atstovus ir jo šlovė aiškiai regima virš jų (Izaijo 60:19-21). Jie džiaugiasi dvasine šviesa, kurios negali užgesinti jokie politiniai ar ekonominiai pasikeitimai. Jehova išlaisvino juos iš Didžiojo Babilono (Apreiškimas 18:4). Jie džiaugiasi jo palankumu, nes pripažino jo tvarką ir lojaliai palaikė jo suverenitetą. Jų laukia šviesi ateitis, ir jie džiaugiasi jo duota viltimi.
20 Tačiau kokiam tikslui Jehova elgiasi su jais tokiu būdu? Kaip jis pats pasakė pagal Izaijo 60:21 — dėl to, kad tai jam suteiktų „garbę“, kad jo vardas būtų gerbiamas ir kiti, patraukti prie jo kaip vienintelio tikrojo Dievo, naudotųsi amžinąja gerove. Dėl to 1931 metais šie tikrojo Dievo garbintojai pasivadino Jehovos Liudytojais. Ar dėl šio liudijimo „karaliai“ buvo patraukti į šviesą, kurią atspindėjo tie garbintojai, kaip pranašavo Izaijas? Taip! Ne politiniai žemės valdovai, bet likęs skaičius tų, kurie paskirti karaliais valdyti su Kristumi jo dangiškoje Karalystėje (Apreiškimas 1:5, 6; 21:24). O kaip su ‛tautomis’? Ar jas patraukė šita šviesa? Be abejonės! Šviesa patraukė ne atskirą tautą kaip politinį vienetą, bet milžiniška žmonių minia iš visų tautų stojo Dievo Karalystės pusėn ir dabar jie nekantriai laukia išlaisvinimo, kad gyventų Dievo naujajame pasaulyje. Tikrai tai bus naujasis pasaulis, kuriame viešpataus teisingumas (2 Petro 3:13; Apreiškimas 7:9, 10).
21. Kaip mes galime parodyti, kad suvokiame nepelnyto Dievo gerumo tikslą, kurio dėka esame apdovanoti jo valios supratimu?
21 Ar tu priklausai šiai augančiai šviesos nešėjų miniai? Jehova apdovanojo mus savo valios supratimu, kad mes, kaip Jėzus, galėtume būti šviesos nešėjai. Demonstruodami uolumą darbe, kurį Jehova šiandien patikėjo savo tarnams, įrodykime, kad mes visi supratome nepelnyto, Dievo parodyto gerumo tikslą (2 Korintiečiams 6:1, 2). Mūsų dienomis nėra svarbesnio darbo. Ir nėra didesnės privilegijos, kaip šlovinti Jehovą, atspindint kitiems nuo jo sklindančią šlovingą šviesą.
Kaip tu atsakytum?
◻ Kur slypi sunkių žmonijos problemų šaknys?
◻ Kokiu atžvilgiu Jėzus ir jo pasekėjai yra „pasaulio šviesa“?
◻ Kaip mus veda Jehovos šviesa ir tiesa?
◻ Kokias aplinkybes Jehova sudarė, kad jo šlovė šviestų jo organizacijai?
◻ Dėl kokio tikslo Jehova padarė savo tautą šviesos nešėjais?