Devintas skyrius

Pasikliauk Jehova nelaimėje

Izaijo 7:1—8:18

 1. Kodėl šiuolaikiniams krikščionims naudinga patyrinėti Izaijo knygos 7-ąjį ir 8-ąjį skyrius?

IZAIJO knygos 7-asis ir 8-asis skyriai yra kontrastų apybraiža. Abu — Izaijas ir Ahazas priklausė Jehovos tautai; abiem Dievas buvo davęs užduotis: vieną paskyręs pranašu, kitą — Judo karaliumi; abiem grėsė vienokia nelaimė — galingo priešo invazija į Judą. Tik Izaijas grėsmę pasitiko kliaudamasis Jehova, o Ahazas pasidavė baimei. Kodėl jie skirtingai reagavo? Beje, mūsų laikais krikščionys irgi yra priešiškų jėgų veikiami, tad vertėtų patyrinėti šiuodu Izaijo knygos skyrius ir pasimokyti.

Reikia apsispręsti

2, 3. Kaip Izaijas pirmiausia trumpai nupasakoja įvykius?

² Kaip dailininkas keliais brūkšniais apmeta naujo paveikslo kontūrus, taip Izaijas bendromis frazėmis nupasakoja, kuo visa prasidėjo ir kokia buvo baigtis: „Ahazui, Jotamo sūnui ir Uzijo vaikaičiui, esant Judo karaliumi, Aramo karalius Recinas ir Izraelio karalius Pekachas, Remalijo sūnus, pakilo į karo žygį Jeruzalėn, tačiau nepajėgė jos pulti“ (Izaijo 7:1).a

³ Eina VIII amžius p. m. e. Ahazas, Jotamo sūnus ir įpėdinis, karaliauja Jude. Recinas, Sirijos karalius, ir Pekachas, šiaurinės Izraelio karalystės valdovas, įsibrauna į Judą; jų kariuomenės nenumaldomai veržiasi pirmyn. Galiausiai jie netgi apsiaučia Jeruzalę. Bet apsiaustis nebus sėkminga (2 Karalių 16:5, 6; 2 Metraščių 28:5-8). Kodėl? Tai sužinosime vėliau.

 4. Kodėl išsigąsta Ahazas ir jo tauta?

⁴ Iš pradžių, kai ėmė tvenktis karo debesys ir „Dovydo namus pasiekė žinia, kad Aramas jau įsitaisė Efraimo valdose, karaliaus širdis ir žmonių širdys sudrebėjo, kaip dreba miško medžiai, blaškomi vėjo“ (Izaijo 7:2). Taip, Ahazas ir jo tauta išsigąsta sužinoję, kad sirų ir izraelitų jungtinės pajėgos jau būriuojasi Efraimo (Izraelio) žemėje. Nuo Jeruzalės juos skiria vos dviejų trijų dienų kelias!

 5. Kuo šiuolaikinė Dievo tauta panaši į Izaiją?

⁵ Jehova liepia Izaijui: „Su [„savo“, KP] sūnumi Šear Jašubu nueik ant Velėtojo lauko kelio, prie Aukštutinio tvenkinio kanalo galo, pasitikti Ahazo“ (Izaijo 7:3). Tik pagalvok! Tokiu momentu, kai karalius privalėtų ieškoti Jehovos pranašo ir teirautis nurodymų, pats pranašas turi eiti ir susirasti karalių! Vis dėlto Izaijas noriai paklūsta Jehovai. Šiandieną Dievo tauta irgi mielai eina ieškoti žmonių, kuriuos baugina pasaulio priespauda (Mato 24:6, 14). Kaip džiugu, kad, gerosios naujienos skelbėjų lankomi, kasmet šimtai tūkstančių asmenų įsikimba į globėjišką Jehovos ranką!

 6. a) Kaip pranašas padrąsina karalių Ahazą? b) Kokia padėtis yra šiandieną?

⁶ Izaijas randa Ahazą už Jeruzalės sienų. Čionai karalius, ruošdamasis apgulčiai, tikrina miesto vandentiekį. Izaijas perduoda jam žinią nuo Jehovos: „Būk tvirtas, laikykis ramiai! Nebijok! Tenedreba tavo širdis dėl tų dviejų smilkstančių nuodėgulių, dėl Recino bei Aramo ir Remalijo sūnaus įniršio“ (Izaijo 7:4). Anksčiau, kai užpuolikai niokojo Judą, jų pyktis liepsnojo lyg ugnis. Dabar jie tėra „du smilkstantys nuodėguliai“. Ahazui nereikia bijoti Sirijos karaliaus Recino ir Izraelio karaliaus Pekacho, Remalijo sūnaus. Panašiai yra ir šiandieną. Ilgus amžius krikščionijos bažnyčių vadovai ugningai persekiojo tikruosius krikščionis. O dabar krikščionijos pasaulis veikiau primena nuodėgulį. Jo dienos suskaičiuotos.

 7. Kodėl Izaijo ir jo sūnaus vardai teikia viltį?

⁷ Ahazo laikais reikšminga ne tik Izaijo žinia. Visiems, kurie pasitiki Jehova, viltį teikia ir Izaijo bei jo sūnaus vardai. Tiesa, Judas atsidūrė pavojuje, bet Izaijo vardas reiškia „Jehovos išgelbėjimas“, — vadinasi, Jehova apgins savo tautą. Jehova paliepia Izaijui vestis sūnų Šear Jašubą, kurio vardas reiškia „tiktai likutis sugrįš“. Kai Judo karalystė galiausiai žlugs, Dievas maloningai sugrąžins likutį į šalį.

Daugiau negu karas tarp tautų

 8. Kodėl Jeruzalės puolimas yra daugiau negu karas tarp tautų?

⁸ Jehova per Izaiją atskleidžia Judo priešų strategiją. Štai ką jie planuoja: „Užpulkime Judą, palaužkime jo dvasią, užkariaukime jį ir paskirsime ten karaliumi Tabeelio sūnų“ (Izaijo 7:5, 6). Sirija su Izraeliu drauge rezga užmačias nukariauti Judą ir vietoj Ahazo, Dovydo sūnaus, pasodinti sostan savo žmogų. Aišku, Jeruzalės puolimas — tai daugiau negu karas tarp tautų. Čia kovoja Šėtonas ir Jehova. Kodėl? Jehova Dievas juk sudarė sandorą su karaliumi Dovydu ir laidavo, kad jo sūnūs valdys Jehovos tautą (2 Samuelio 7:11, 16). Kaip triumfuotų Šėtonas, įtvirtinęs Jeruzalėje kitą karalių dinastiją! Galbūt jis paverstų niekais Jehovos tikslus kildinti iš Dovydo linijos amžiną įpėdinį — „Ramybės Kunigaikštį“ (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]).

Jehova meilingai įtikinėja

 9. Kas turėtų padrąsinti Ahazą ir šiuolaikinius krikščionis?

⁹ Ar Sirijos ir Izraelio sąmokslas bus sėkmingas? Ne. Jehova pareiškia: „Tai neįvyks! Taip nebus!“ (Izaijo 7:7) Priešai, apsiautę Jeruzalę, nepaims jos. Jehova dar įkvepia Izaiją pasakyti, kad „po šešiasdešimt penkerių metų Efraimas bus sunaikintas, liausis buvęs tauta“ (Izaijo 7:9a [7:8, Brb]). Tikrai, po 65 metų Izraelio tautos neliks.b Šitoks tvirtas pažadas ir konkrečiai nurodytas metas turėtų padrąsinti Ahazą. Mūsų laikais Dievo tautą irgi stiprina žinia, jog Šėtono pasaulis nebeilgai gyvuos.

10. a) Kaip tikrieji krikščionys šiandieną gali sekti Jehova? b) Ką Jehova siūlo Ahazui?

¹⁰ Tikriausiai Ahazo veidas išduoda netikėjimą, — užtat Jehova per Izaiją sako: „Tik tvirtai tikėdami, tvirtai stovėsite!“ Jehova, kantrusis Dievas, „dar daugiau kalbėjo Akhazui“ (Izaijo 7:9b, 10; Skv). Koks puikus pavyzdys! Nors daugelis nepriima žinios apie Karalystę, mes turėtume sekti Jehova ir, vis lankydami žmones, ‛dar daugiau kalbėti’. Paskui Jehova taria Ahazui: „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, ženklo; tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių“ (Izaijo 7:11). Ahazas gali prašyti ženklo ir Jehova jį parodys, laiduodamas apsaugą Dovydo namams.

11. Ką reiškia Jehovos pasakymas „savo Dievą“?

¹¹ Atkreipk dėmesį, kad Jehova sako: ‛Prašyk savo Dievą ženklo.’ Jehova tikrai maloningas. Anot pranešimo, Ahazas jau garbina netikrus dievus ir laikosi bjaurių pagoniškų papročių (2 Karalių 16:3, 4). Jehova, nepaisydamas Ahazo klaidatikystės ir bailumo, vis dar vadinasi Ahazo Dievu. Taigi Jehova skubotai neatstumia žmonių. Jis mielai padeda tiems, kurie klysta ar kurių tikėjimas nusilpęs. Gal šitas Dievo meilės įrodymas paskatins Ahazą kibtis į Jehovos gelbstinčią ranką?

Nuo abejonių prie neklusnumo

12. a) Kaip Ahazas parodo išdidumą? b) Kur Ahazas prašosi pagalbos, užuot kreipęsis į Jehovą?

¹² Ahazas įžūliai atkerta: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu Viešpaties!“ (Izaijo 7:12) Ahazas taip kalba ne todėl, kad laikytųsi įstatymo žodžių: „Negundykite Viešpaties, savo Dievo“ (Pakartoto Įstatymo 6:16). Po kelių šimtmečių Jėzus, gundomas Šėtono, cituoja tą patį įstatymą (Mato 4:7). O šįsyk Jehova ragina Ahazą sugrįžti prie teisingojo garbinimo ir siūlo sustiprinti jo tikėjimą ženklu. Deja, Ahazas mieliau kreipsis pagalbos kitur. Galimas dalykas, jog būtent dabar karalius pasiunčia didžiulę pinigų sumą Asirijai ir prašosi apginamas nuo užpuolikų šiauriečių (2 Karalių 16:7, 8). Tuo tarpu sirų ir izraelitų kariuomenė apsupa Jeruzalę ir prasideda apgultis.

13. Kokią permainą pastebime 13-oje eilutėje ir ką tai reiškia?

¹³ Turėdamas omenyje karaliaus netikėjimą, Izaijas sako: „Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža jums varginti žmones, kad varginate ir mano Dievą?!“ (Izaijo 7:13) Taip, nuolatinis priešgyniavimas vargina Jehovą. Ir atkreipk dėmesį: nūnai pranašas sako „mano Dievą“, ne „mūsų Dievą“. Grėsminga permaina! Ahazas, išsižadėdamas Jehovos ir kreipdamasis į Asiriją, praleidžia gerą progą susitaikyti su Dievu. Tad negadinkime savo santykių su Dievu dėlei trumpalaikės naudos ir neikime prieš savo įsitikinimus, pagrįstus Šventuoju Raštu.

Emanuelio ženklas

14. Kaip ištikimai Jehova laikosi sandoros su Dovydu?

¹⁴ Jehova ištikimai laikosi sandoros su Dovydu. Ženklą pasiūlė, ženklą ir duos! Izaijas kalba: „Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis. Varške ir medumi jis maitinsis, mokėdamas atmesti, kas pikta, ir rinktis, kas gera. Anksčiau nei tas berniukas išmoks atmesti, kas pikta, ir rinktis, kas gera, kraštas anų dviejų karalių, kurie tau kelia siaubą, bus nuniokotas“ (Izaijo 7:14-16).

15. Į kokius du klausimus atsako pranašystė apie Emanuelį?

¹⁵ Tai gera naujiena visiems, bijantiems, kad užpuolikai nutrauks Dovydo karalių dinastiją. „Emanuelis“ reiškia „su mumis yra Dievas“. Tikrai Dievas nepaliks Judo ir neleis sužlugdyti sandoros su Dovydu. Jehova pasako Ahazui ir jo tautai, ką ir kada darysiąs. Anksčiau, negu berniukas Emanuelis ūgtelės ir sugebės atskirti gera nuo blogo, priešininkų tautos pražus. Taip ir įvyksta!

16. Kodėl Ahazo dienomis Jehova konkrečiai nenurodo, kas yra Emanuelis?

¹⁶ Biblijoje neaiškinama, kieno vaikas Emanuelis. Bet mažylis yra ženklas. Ir Izaijas su vaikais, paties pranašo teigimu, yra „ženklai“, tad Emanuelis gali būti jo sūnus (Izaijo 8:18). Ahazo dienomis Jehova konkrečiai nenurodo, kas yra Emanuelis, — tikriausiai nenori atitraukti paskesnių kartų dėmesio nuo Didesniojo Emanuelio. Kas jis?

17. a) Kas yra Didesnysis Emanuelis ir ką reiškia jo gimimas? b) Kodėl šiuolaikinė Dievo tauta gali sušukti: „Su mumis yra Dievas“?

¹⁷ Kitur Biblijoje Emanuelio vardas pavartotas tik vieną kartą, Mato 1:23. Jehova įkvėpė Matą pritaikyti pranašystę apie Emanuelio gimimą Jėzui — teisėtam Dovydo sosto Paveldėtojui (Mato 1:18-23). Pirmojo Emanuelio gimimas buvo ženklas, kad Dievas neapleido Dovydo namų. Panašiai ir Jėzaus, Didesniojo Emanuelio, gimimas buvo ženklas, kad Dievas neišsižadėjo žmonijos ir Karalystės sandoros su Dovydo namais (Luko 1:31-33). Jehovos vyriausiajam atstovui esant tarp žmonių, Matas tikrai galėjo pasakyti ‛su mumis yra Dievas’. Šiandieną Jėzus karaliauja danguje ir globoja savo žemiškąją bendriją (Mato 28:20). Todėl Dievo tauta juo drąsiau sušunka: „Su mumis yra Dievas!“

Kiti neištikimybės padariniai

18. a) Kodėl tolesni Izaijo žodžiai nugąsdina klausytojus? b) Kaip netrukus pasisuks įvykiai?

¹⁸ Izaijas, taręs paguodos žodžius, dabar nugąsdina klausytojus: „Viešpats padarys, kad jus, jūsų tautą ir jūsų tėvo namus užkluptų dienos, kokių nesate patyrę nuo tos dienos, kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo; tai bus Asirijos karalius“ (Izaijo 7:17). Taip, nelaimė ateina nuo Asirijos karaliaus. Ahazas ir jo tauta turbūt praleis daug bemiegių naktų, baimindamiesi žiaurumu pagarsėjusių asirų valdžios. Ahazas samprotauja, kad, susidraugavęs su Asirija, išsivaduos iš Izraelio ir Sirijos gniaužtų. Asirijos karalius tikrai patenkins Ahazo prašymą ir puls Izraelį bei Siriją (2 Karalių 16:9). Tikriausiai dėl to Pekachas ir Recinas nutrauks Jeruzalės apgultį. Sirijos ir Izraelio sąjunga ‛nepajėgs’ užgrobti Jeruzalės (Izaijo 7:1). O dabar Izaijas skelbia sukrečiančią žinią: tautos vaduotoja Asirija pasidarys engėja, nors žmonės deda į ją tiek vilčių! (Palygink Patarlių 29:25.)

19. Ko pamoko krikščionis šita istorijos drama?

¹⁹ Šitas istorinis pasakojimas yra pamoka krikščionims. Kai esame spaudžiami, galbūt kyla pagunda nepaisyti krikščioniškų principų ir numoti ranka į Jehovos apsaugą. Toliau Izaijas paaiškina, jog tai trumparegiška, net savižudiška. Pranašas nupasakoja, kaip asirai niokos kraštą ir gyventojus.

20. Kas yra „musės“ ir „bitės“? Ką jos darys?

²⁰ Izaijas padalija savo ištarmę į keturias dalis ir keturiskart pranašauja, kas nutiks „tą dieną“, kai Asirija puls Judą. „Tą dieną Viešpats švilptelės musėms Egipto upės deltoje ir bitėms Asirijos šalyje. Jos atskris ir nutūps tarpeklių šlaituose, uolų plyšiuose, ant kiekvieno erškėčių krūmo ir visose ganyklose“ (Izaijo 7:18, 19). Egipto ir Asirijos kariuomenės it musių ir bičių spiečiai suskris į Pažadėtąją žemę. Invazija bus ne trumpalaikė. „Musės“ ir „bitės“ nutūpusios apniks kiekvieną šalies kampelį.

21. Kokia prasme Asirijos karalius bus lyg skustuvas?

²¹ Toliau Izaijas kalba: „Tą dieną Viešpats skus skustuvu, pasamdytu iš Užupio, Asirijos karaliumi, galvos ir kojų plaukus. Jis nuskus ir barzdą“ (Izaijo 7:20). Dabar minima tik Asirija — grėsmingiausia priešininkė. Ahazas samdo Asirijos karalių Sirijai ir Izraeliui ‛nuskusti’. Tačiau ‛samdytas skustuvas’ iš Eufrato paupio atsisuks prieš Judą ir nuskus jam „galvą“, nepagailės net barzdos!

22. Kokiais pavyzdžiais Izaijas iliustruoja būsimos asirų invazijos padarinius?

²² Kuo visa baigsis? „Tą dieną žmogus augins jauną karvę ir porą avių. Jis gaus tiek daug pieno, kad maitinsis varške. Varškė ir medus bus maistas visų likusiųjų krašte“ (Izaijo 7:21, 22). Asirams ‛nuskutus’ kraštą, liks saujelė gyventojų, todėl žmonėms prasimaitinti tereikės nedaugelio gyvulių. Visi valgys tiktai „varškę ir medų“ — jokio vyno, jokios duonos, jokių kitų produktų. Norėdamas pabrėžti, koks apleistas bus kraštas, Izaijas trissyk pakartoja, kad derlinga žemė užžels erškėčiais ir usnimis. Jei kas išdrįs eiti į negyvenamas vietas, būtinai nešis „strėles ir lanką“ apsiginti nuo laukinių žvėrių, tykančių tankmėje. Dirbami laukai pasidarys vieta galvijams ir avims trypti (Izaijo 7:23-25). Šita pranašystė ima pildytis paties Ahazo dienomis (2 Metraščių 28:20).

Tikslios pranašystės

23. a) Ką dabar liepiama daryti Izaijui? b) Kaip patvirtinamas lentelės ženklas?

²³ Dabar Izaijas vėl kalba apie esamą padėtį. Nors sirų ir izraelitų kariuomenė vis dar laiko apgulusi Jeruzalę, Izaijas pasakoja: „Viešpats liepė man: ‛Imk į rankas didelę rašymo lentą ir parašyk ant jos aiškiomis raidėmis: Maher Šalal Haš Bazo nuosavybė.’ Aš pasirūpinau gauti patikimų liudytojų — kunigą Ūriją ir Zachariją, Jeberechijo sūnų, kad jie man paliudytų“ (Izaijo 8:1, 2). Vardas Maher Šalal Haš Bazas reiškia „Greitai imk grobį! Jis skuba plėšti“. Izaijas, prieš rašydamas vardą lentoje, pakviečia liudininkais du gerbiamus vyrus, kad vėliau jie galėtų patvirtinti dokumento autentiškumą. Beje, šį ženklą turės patvirtinti antras ženklas.

24. Kaip Maher Šalal Haš Bazo ženklas turėtų paveikti Judo žmones?

²⁴ Izaijas sako: „Po to suėjau su pranaše, ji pastojo ir pagimdė sūnų. O Viešpats tarė man: ‛Duok jam vardą Maher Šalal Haš Bazas, nes daug anksčiau, negu kūdikis išmoks tarti „tėti“ ir „mama“, Damasko turtai ir Samarijos grobiai bus išplėšti Asirijos karaliaus’“ (Izaijo 8:3, 4). Ir didžioji lenta, ir naujagimis bus ženklas, kad Asirija netrukus apiplėš Judo priešus — Siriją ir Izraelį. Kada? Anksčiau, negu berniukas tars pirmuosius žodžius „tėti“ ir „mama“. Šitokia tiksli pranašystė turėtų įkvėpti tautai pasitikėjimo Jehova. Žmonės, tiesa, gali šaipytis iš Izaijo su sūnumis. Bet Izaijo pranašiški žodžiai vis viena išsipildo (2 Karalių 17:1-6).

25. Kuo Izaijo laikai panašūs į dabartį?

²⁵ Izaijo daugkartiniai perspėjimai — gera pamoka krikščionims. Apaštalas Paulius aiškino, kad šioje istorijos dramoje Izaijas vaizduoja Jėzų Kristų, o Izaijo sūnūs simbolizuoja Jėzaus pateptuosius mokinius (Hebrajams 2:10-13). Per savo pateptuosius sekėjus, gyvenančius žemėje, Jėzus primena tikriesiems krikščionims, kad šiais kritiškais laikais privalu ‛budėti’ (Luko 21:34-36). O neatgailaujantys priešininkai yra perspėjami apie artėjančią pražūtį, nors daugiausia tik pasišaipo (2 Petro 3:3, 4). Izaijo dienomis pranašystės išsipildo numatytu laiku, todėl nereikia abejoti, jog ir šiuomet Dievo tvarkaraštis „išsipildys ir nesuvėluos“ (Habakuko 2:3).

Pražūtingi „vandenys“

26, 27. a) Kokius įvykius išpranašauja Izaijas? b) Ką Izaijo žodžiai reiškia šiuolaikiniams Jehovos tarnams?

²⁶ Izaijas įspėja: „Kadangi ši tauta paniekino ramiai tekančius Siloamo vandenis ir nutirpo iš baimės prieš Reciną ir Remalijo sūnų [„pamėgo Rasiną ir Remalijo sūnų“, Brb], Viešpats tvindo jiems Upės vandenis, sraunius ir galingus, — Asirijos karalių ir visą jo galybę. Ji užtvindys visus kanalus, išsilies per visus krantus. Ji užlies Judą, užtvindys ir nutekės, bus apsėmusi net iki kaklo. Emanueli, jis išties savo sparnus virš viso tavo plačiojo krašto!“ (Izaijo 8:5-8)

²⁷ „Ši tauta“, šiaurinė Izraelio karalystė, išsižada Jehovos sandoros su Dovydu (2 Karalių 17:16-18). Jų požiūriu, sandora yra silpna it Siloamo, Jeruzalės vandentiekio, srovė. Jie džiūgauja kovodami su Judu. Už tokią panieką jie neišvengs bausmės. Jehova leis asirams ‛užlieti’, tai yra užgrobti, Siriją bei Izraelį. Panašiai ir nūdien Jehova nedelsdamas leis politiniams pasaulio elementams ‛užlieti’ klaidingos religijos sritį (Apreiškimo 17:16; palygink Danieliaus 9:26). Paskui, Izaijo žodžiais tariant, potvynio „vandenys... užlies Judą“ ir apsems „net iki kaklo“, iki pat Jeruzalės, kur viešpatauja Judo galva (karalius).c Mūsų laikais politiniai elementai, klaidingos religijos egzekutoriai, irgi apsiaus Jehovos tarnus „iki kaklo“ (Ezechielio 38:2, 10-16). Kuo visa baigsis? O kas nutinka Izaijo laikais? Ar asirai įveikia miesto sienas ir pražudo Dievo žmones? Ne, juk Dievas yra su jais.

Nebijokime, „su mumis yra Dievas“!

28. Kaip Jehova patikina Judo žmones, nors jų priešai deda atkaklias pastangas?

²⁸ Izaijas perspėja: „Žinokite, tautos [priešiškos Dievo sandoros tautai], ir baisėkitės! Klausykitės, visos tolimos šalys! Ginkluokitės, bet būsite nualintos! Ginkluokitės, bet būsite nusiaubtos! Brandinkite sumanymą, bet jis nueis vėjais; spręskite, ką daryti, bet savo sprendimo neįvykdysite, nes ‛Su mumis yra Dievas’!“ (Izaijo 8:9, 10) Šie žodžiai išsipildo po kelerių metų, valdant Ahazo dievobaimingajam sūnui Ezekijui. Jehovos angelas nužudo 185 000 asirų, atžygiavusių pulti Jeruzalės. Tikrai Dievas yra su savąja tauta ir karališkąja Dovydo linija (Izaijo 37:33-37). Per Armagedono mūšį Jehova irgi pasiųs Didesnįjį Emanuelį sutriuškinti priešų ir išgelbėti visų, kurie Juo pasikliauja (Psalmyno 2:2, 9, 12).

29. a) Kaip Ahazo laikų žydai skiriasi nuo Ezekijo amžininkų? b) Kodėl šiuolaikiniai Jehovos tarnai nestoja į religines ar politines sąjungas?

²⁹ Ahazo amžininkams, priešingai nei Ezekijo laikų žydams, stinga tikėjimo Jehovos apsauga. Jie mieliau renkasi konfederaciją, arba „sąmokslą“, su asirais tarsi tvirtovę prieš sirų ir izraelitų sąjungą. Vis dėlto Izaijas, Jehovos „rankos“ pastūmėtas, ragina „neiti šitos tautos keliu“. Jis įspėja: „Nevadinkite sąmokslu to, ką šita tauta vadina sąmokslu. Nebijokite to, ko ji bijo, ir neišsigąskite. Kareivijų Viešpatį laikykite šventu, Jo bijokite ir prieš Jį drebėkite“ (Izaijo 8:11-13, Brb). Turėdami tai omenyje, šiuolaikiniai Jehovos tarnai nesišlieja prie religinių tarybų ar politinių sąjungų ir nededa į jas vilčių. Jehovos tarnai visiškai pasitiki Dievo globa ir apsauga. Galiausiai jeigu ‛su mumis Viešpats, ką gali žmonės mums padaryti?’ (Psalmyno 118:6)

30. Kas laukia tų, kurie nepasitiki Jehova?

³⁰ Izaijas vėl pakartoja, kad Jehova bus „šventa vieta“ — prieglobstis visiems, kurie juo pasikliauja. O kas Jehovą atstumia, tie „suklups..., puls ir susižalos, įklius į spąstus ir bus pagauti“, — penkiais veiksmažodžiais čia raiškiai apibūdinama jų dalia (Izaijo 8:14, 15; NW). Pirmajame amžiuje suklupo ir puolė tie, kurie atmetė Jėzų (Luko 20:17, 18). Dabar panaši baigtis laukia visų, kurie nėra atsidavę Jėzui, dangiškajam Karaliui (Psalmyno 2:5-9).

31. Kaip tikrieji krikščionys šiandieną gali sekti Izaijo ir jo mokinių pavyzdžiu?

³¹ Izaijo dienomis ne visi suklumpa. Izaijas sako: „Suvyniok liudijimo raštą, užantspauduok mokymą ir laikyk tarp mano mokinių! Aš pasitikiu Viešpačiu, kuris slepia savo veidą nuo Jokūbo namų. Taip, aš jo lauksiu!“ (Izaijo 8:16, 17) Izaijas ir kiti asmenys, kurie klauso jo mokymų, neatsisakys Dievo Įstatymo. Jie nuolatos pasitiki Jehova, net jeigu priešgynos tėvynainiai atsitraukia nuo Dievo ir neberegi jo veido. Tad sekime dievobaimingų žmonių pavyzdžiu: dėkime viltis į Jehovą ir būkime pasiryžę tvirtai laikytis tyro garbinimo! (Danieliaus 12:4, 9, Brb; Mato 24:45; palygink Hebrajams 6:11, 12)

„Ženklai“ ir „įspėjimas“

32. a) Kas šiandieną yra „ženklai ir įspėjimas“? b) Kodėl krikščionys turi skirtis iš pasaulio?

³² Dabar Izaijas skelbia: „Žiūrėkite į mane ir į mano vaikus, kuriuos Viešpats man davė: mes esame ženklai ir įspėjimas Izraeliui iš Galybių Viešpaties, gyvenančio ant Siono kalno“ (Izaijo 8:18). Taip, Izaijas, Šear Jašubas ir Maher Šalal Haš Bazas yra ženklai, rodantys, ką Jehova ketina daryti Judui. Mūsų dienomis Jėzus ir jo pateptieji broliai irgi yra ženklai (Hebrajams 2:11-13). Su jais bendradarbiauja „kitų avių“ „milžiniška minia“ (Jono 10:16; Apreiškimo 7:9, 14). Suprantama, ženklas turi vertę tik jeigu skiriasi iš aplinkos. Panašiai ir krikščionys tarnauja ženklais tik jeigu skiriasi iš pasaulio, visiškai pasitiki Jehova ir drąsiai skelbia jo tikslus.

33. a) Kam yra pasiryžę tikrieji krikščionys? b) Kodėl tikrieji krikščionys pajėgs atsilaikyti?

³³ Tad visi vadovaukimės Dievo, ne pasaulio normomis. Tegul kiti žmonės matys mus tartum ženklus; nenustokime drąsos, bet vykdykime pavedimą, duotą Didesniajam Izaijui, Jėzui Kristui: „skelbti... malonės metus, mūsų Dievo atpildo dieną“ (Izaijo 61:1, 2; Luko 4:17-21). Kai asirų potvynis nusiaubs žemę, — net jeigu pakils mums iki kaklo, — tikrieji krikščionys nepražus. Mes atsilaikysime, nes „su mumis yra Dievas“.

[Išnašos]

[Iliustracija 103 puslapyje]

Izaijas, eidamas perduoti Jehovos žinios Ahazui, vedėsi Šear Jašubą

[Iliustracija 111 puslapyje]

Kodėl Izaijas didelėje lentoje parašė „Maher Šalal Haš Bazas“?