Keturioliktas skyrius

Jehova pražudo išdidų miestą

Izaijo 13:1—14:23

 1. Kaip toli į ateitį žvelgia dabar Izaijo knyga?

IZAIJO pranašysčių knyga buvo parašyta VIII amžiuje p. m. e., kai Pažadėtojoje žemėje šeimininkavo įsibrovėliai asirai. Išnagrinėję pirmuosius skyrius, matome, jog Izaijas ypač tiksliai pranašauja, kur link pakryps įvykiai. Beje, knyga neapsiriboja vien asirų dominavimo tarpsniu. Joje pranašaujama, kad Jehovos sandoros tauta grįš iš tremties, susirinks iš daugelio kraštų, taip pat ir Šinaro, priklausančio Babilonui (Izaijo 11:11). Izaijo 13-ame skyriuje užrašyta nuostabi pranašystė, kurios išsipildymas atvers kelią tautai sugrįžti. Pranašystė prasideda tokiais žodžiais: „Ištarmė apie Babiloną. Amoco sūnaus Izaijo regėjimas“ (Izaijo 13:1).

‛Pažeminsiu įžūlybę’

 2. a) Kokiomis aplinkybėmis Ezekijas turi reikalų su Babilonu? b) Koks „ženklas“ bus iškeltas?

² Judas turi reikalų su Babilonu Izaijui dar gyvam esant. Karalius Ezekijas sunkiai susirgęs išgyja. Pasiuntiniai iš Babilono ateina sveikinti jo ta proga ir, galimas dalykas, slapčia viliasi padaryti Ezekiją sąjungininku kare su Asirija. Karalius Ezekijas neapgalvotai parodo jiems visus savo lobius. Užtat Izaijas pasako Ezekijui, kad po jo mirties visi tie turtai bus išgabenti į Babiloną (Izaijo 39:1-7). Taip ir nutinka: 607 m. p. m. e. Jeruzalė sugriaunama ir tauta ištremiama. Vis dėlto Dievo išrinktoji tauta neliks Babilone amžiams. Jehova pranašauja, kaip atvers kelią jiems sugrįžti namo. Pirmiausiai Dievas sako: „Ant plikos kalvos iškelkite ženklą, garsiai šaukite jiems, mokite ranka; tegu jie eina prie Didžiūnų vartų“ (Izaijo 13:2). „Ženklas“ — tai nauja pasaulio imperija, išstumsianti Babiloną iš garbingų pozicijų. Ji bus iškelta „ant plikos kalvos“, aiškiai matoma iš tolo. Pakviesta Babilono pulti, naujoji pasaulio imperija prasibraus pro „Didžiūnų vartus“, tai yra didžiojo miesto vartus, ir įveiks jį.

 3. a) Kokius „pašventintus karius“ Jehova paskatins veikti? b) Kokia prasme pagonių kariuomenės yra „pašventintos“?

³ Dabar Jehova kalba: „Savo pašventintiems kariams daviau įsakymą, savo šauniuosius gynėjus galiūnus pašaukiau, kad įgyvendintų mano įniršį. Įsiklausykite! Dundesys kalnuose, tarsi plauktų minios žmonių! Įsiklausykite! Ūžesys karalysčių, renkasi tautos! Galybių Viešpats rikiuoja pulkus karui!“ (Izaijo 13:3, 4) Kas yra tie „pašventinti kariai“, kuriems pavesta pražudyti išpuikėlį Babiloną? Tai jungtiniai pulkai, ‛susirinkusios tautos’. Jie eina prieš Babiloną iš tolimo kalnyno. „Jie atžygiuoja iš tolimo krašto, iš anapus akiračio“ (Izaijo 13:5). Kokia prasme jie pašventinti? Žinoma, jie nėra šventi. Jie — pagonys kariai; jiems nerūpi garbinti Jehovą. Tačiau Hebrajiškuosiuose raštuose „pašventintas“ reiškia „skirtas Dievui naudoti“. Jehova gali pašventinti tautų kariuomenes ir, naudodamasis jų savanaudiškomis ambicijomis, išlieti savo pyktį. Šitaip jis panaudojo Asiriją. Panaudos ir Babiloną (Izaijo 10:5; Jeremijo 25:9). O Babilonui nubausti jis pasitelks kitas tautas.

4, 5. a) Ką Jehova pranašauja Babilonui? b) Kokias kliūtis turės įveikti Babilono užpuolikai?

⁴ Babilonas dar nėra galingiausia pasaulio imperija. Vis dėlto Jehova įžvelgia, kad Babilonas iškils, ir per Izaiją išpranašauja jo žlugimą: „Vaitokite, nes Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena jau arti; ji ateis kaip sunaikinimas iš Visagalio“ (Izaijo 13:6). Taip, Babilono didžiavimasis virs liūdnu vaitojimu. Kodėl? Todėl, kad ateina „Jehovos diena“ — metas Jehovai bausti Babiloną.

⁵ O kaip įmanoma nusiaubti Babiloną? Jehovos skirtą nuniokojimo dieną miestas atrodys saugi vieta. Užpuolikai pirmiausia turės įveikti gamtinę užtvarą — Eufrato upę, srūvančią per miesto centrą bei apsauginiais grioviais ir tiekiančią miestui geriamąjį vandenį. Kita iš pažiūros nenugalima kliūtis — didžiulės dvigubos Babilono sienos. Be to, miestas bus apsirūpinęs maistu. Knygoje Daily Bible Illustrations rašoma, kad paskutinis Babilono karalius Nabonidas „labai pasistengė prikrauti miestą atsargų, ir buvo manoma, kad gyventojai prasimaitins iš jų dvidešimt metų“.

 6. Kas, anot pranašystės, netikėtai įvyks, priešams užpuolus Babiloną?

⁶ Deja, regimybė kartais apgauna. Izaijas sako: „Todėl visų rankos svyra, kiekvieno širdis tirpsta iš siaubo. Skausmai ir kančios juos apims, jie raitysis kaip gimdyvės. Apstulbę žvelgs vienas į kitą, ir jų veidai degs iš gėdos“ (Izaijo 13:7, 8). Kai grobikai įsiverš į miestą, ramius gyventojus tarsi gimdyvę apims diegliai. Jų širdys tirps iš baimės. Rankos it pakirstos nusvirs ir apsiginti negalės. Veidai „degs“ iš gėdos ir sielvarto. Nustebę jie žvalgysis vienas į kitą ir stebėsis, kaip galėjo žlugti jų didis miestas.

 7. Kokia „Jehovos diena“ artinasi ir kas nutiks Babilonui?

⁷ Miestas tikrai žlugs. Babilonui artinasi skausminga atsiskaitymo diena — „Jehovos diena“. Vyriausiasis Teisėjas išlies pyktį ir pelnytai atseikės bausmę nuodėmingiems Babilono gyventojams. Pranašystėje sakoma: „Tikrai ateina Viešpaties diena, pilna įniršio ir degančio pykčio; ji pavers kraštą tyrlaukiais, sunaikins jame nusidėjėlius!“ (Izaijo 13:9) Babilono perspektyva niūri. Saulė, mėnulis ir žvaigždės tartum nebešviečia. „Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai nebeduoda šviesos, teka užtemusi saulė, nebešvyti mėnulis“ (Izaijo 13:10).

 8. Kodėl Jehova pareiškia, kad Babilonas turės žlugti?

⁸ Kodėl išdidžiajam miestui tenka šitokia dalia? Jehova sako: „Nubausiu pasaulį už jo blogį ir nedorėlius už jų kaltę. Sutramdysiu įžūliųjų išdidumą, pažeminsiu tironų įžūlumą“ (Izaijo 13:11). Jehova parodys įniršį, — tai bus bausmė Babilonui už žiaurų elgesį su Dievo tauta. Visas kraštas nukentės dėl blogų babiloniečių. Išdidūs tironai atvirai nebeniekins Jehovos.

 9. Kas Jehovos teismo dieną laukia Babilono?

⁹ Jehova sako: „Mariuosius padarysiu retesnius už gryną auksą, žmones — retesnius už auksą iš Ofyro“ (Izaijo 13:12). Miestas ištuštės, nebeliks gyventojų. Toliau Jehova kalba: „Tada sudrebinsiu dangų, ir žemė bus išjudinta iš savo vietos nuo Galybių Viešpaties įniršio tą jo degančio pykčio dieną“ (Izaijo 13:13). Babilono „dangus“ — gausybė dievų bei deivių sudrebės ir neįstengs padėti miestui šiuo kritišku laiku. „Žemė“ — Babilono imperija bus išjudinta iš vietos ir pasitrauks į istoriją tarp kitų nebeegzistuojančių imperijų. „Tada lyg gazelė, medžiotojo vejama, lyg banda be kerdžiaus, kuris ją ganytų, kiekvienas atsigręš į savo tautą, kiekvienas bėgs į savo kraštą“ (Izaijo 13:14). Visi kitataučiai Babilono šalininkai paliks jį ir spruks, vildamiesi užmegzti ryšius su pergalinga nauja pasaulio imperija. Galiausiai Babilonas patirs užkariauto miesto agoniją, nors savo šlovės dienomis pats daugelį kamavo. „Kas tik bus pagautas, tas bus nudurtas; visi, kurie bus pagauti, kris nuo kalavijo. Jų kūdikiai bus sutraiškyti jų akyse, namai išplėšti, žmonos išniekintos“ (Izaijo 13:15, 16).

Dievo naikinamasis įrankis

10. Ką Jehova panaudos Babilonui įveikti?

¹⁰ Kokią valstybę Jehova panaudos Babilonui sužlugdyti? Jehova iš anksto paaiškina, kas įvyks maždaug po 200 metų: „Štai aš kurstau prieš juos medus; jiems sidabras neturi vertės, auksu jie nesidžiaugia. Jų lankai išguldys jaunus vyrus; jiems nebus gaila kūdikių, jie nepaliks gyvų vaikų. Babilonas, karalysčių pažiba, chaldėjų šlovė ir pasididžiavimas, bus Dievo sunaikintas kaip Sodoma ir Gomora“ (Izaijo 13:17-19). Didingasis Babilonas žlugs; Jehova pasinaudos įrankiu — kariuomene iš tolimos kalnuotosios Medijos.a Ilgainiui Babilonas pasidarys negyvenamas kaip Sodoma ir Gomora, baisiai ištvirkę miestai (Pradžios 13:13; 19:13, 24).

11, 12. a) Kaip Medija tampa pasauline imperija? b) Kuo, anot pranašystės, nepaprasta Medijos kariuomenė?

¹¹ Izaijo laikais ir Medija, ir Babilonas velka Asirijos jungą. Maždaug po šimtmečio, 632 m. p. m. e., Medijos ir Babilono jungtinė kariuomenė paima Ninevę, Asirijos sostinę. Dabar Babilonui yra proga pasidaryti pirmaujančia pasaulio imperija. Jis nė nenujaučia, kad dar maždaug po 100 metų bus Medijos nuniokotas! Kas daugiau, jei ne Jehova Dievas, galėjo taip drąsiai pranašauti ateitį?

¹² Įvardydamas savo naikinamąjį įrankį, Jehova sako, jog Medijos kareiviams „sidabras neturi vertės, auksu jie nesidžiaugia“. Kaip neįprastai elgiasi kovose užgrūdinti kariai! Biblistas Albertas Barnesas sako: „Užpuolikų armija, kuri nesigviešia grobio, — retenybė.“ Ar Jehova teisingai apibūdino medų kariuomenę? Taip. Veikale The Bible-Work, parengtame Dž. Glentvorto Batlerio, aiškinama: „Medams, ir ypač persams, priešingai negu daugumai karingų tautų, ne tiek auksas rūpėjo, kiek pergalė ir šlovė.“b Todėl nenuostabu, jog persų valdovas Kyras, leidęs izraelitams grįžti iš Babilono tremties, atiduoda jiems tūkstančius auksinių ir sidabrinių indų, kuriuos Nebukadnecaras pasigrobė iš Jeruzalės šventyklos (Ezros 1:7-11).

13, 14. a) Kokių ambicijų turi medų ir persų kariai, nors grobis jiems nerūpi? b) Kaip Kyras įveikia išliaupsintąją Babilono gynybos sistemą?

¹³ Nors medų ir persų kariams nelabai rūpi grobis, jie yra ambicingi ir neketina nusileisti kokiai nors tautai pasaulio scenoje. Jehova, beje, įdiegia „sunaikinimą“ į jų širdis (Izaijo 13:6). Todėl jie ryžtasi įveikti Babiloną savo tvirtais lankais, iš kurių paleistos strėlės išguldys priešo kareivius — Babilono motinų atžalas.

¹⁴ Kyras, Medijos ir Persijos kariuomenių vadas, nesibaido Babilono įtvirtinimų. 539 m. p. m. e., naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją, jis įsako nukreipti Eufrato vandenis. Vandeniui nuslūgus iki šlaunų, užpuolikai perbrenda upės vagą ir slapčiomis įsigauna į miestą. Babilono gyventojai netikėtai užklumpami ir Babilonas žlunga (Danieliaus 5:30). Jehova Dievas įkvepia Izaiją išpranašauti šiuos įvykius ir akivaizdžiai parodo, jog pats viskam vadovauja.

15. Kas ateityje laukia Babilono?

¹⁵ Ar Babilonas bus visiškai sunaikintas? Paklausyk Jehovos ištarmės: „Niekas jame nebeįsikurs, niekas nebegyvens per kartų kartas. Ten joks arabas neskleis palapinės, ten piemenys neguldys savo kaimenių. Vien dykumų žvėrys ten gulsis, o namai bus pilni pelėdų. Ten veisis stručiai, ten šokinės satyrai. Dykumų žvėrys stūgaus jo rūmuose, šakalai kauks jo puošniose menėse. Jo valanda jau čia pat, jo dienos jau suskaitytos“ (Izaijo 13:20-22). Miestas žūte pražus.

16. Kokio pasitikėjimo mums įkvepia dabartinė Babilono būklė?

¹⁶ Tai neįvyko iškart 539 m. p. m. e. Vis dėlto šiandieną akivaizdu, jog Izaijo pranašystė apie Babiloną galutinai išsipildė. Babilonas „dabar ir jau daugelį amžių plyti nusiaubtas, tiktai griuvėsių krūva, — sako vienas Biblijos aiškintojas ir priduria: — Šitas reginys norom nenorom primena, kaip tiksliai išsipildė Izaijo ir Jeremijo pranašystės“. Aišku, joks žmogus Izaijo laikais negalėjo išpranašauti Babilono žlugimo ir galutinio nuniokojimo. Juk medai ir persai paėmė Babiloną maždaug 200 metų vėliau, negu Izaijas parašė knygą! Ir praėjo dar keli šimtmečiai, kol miestas visiškai sunyko. Ar tai nesustiprina mūsų tikėjimo Biblija, įkvėptu Dievo Žodžiu? (2 Timotiejui 3:16) O jeigu Jehova praeityje išpildydavo pranašystes, galime nė kiek neabejoti, kad Dievo skirtu laiku išsipildys ir kitos Šventojo Rašto pranašystės.

„Atilsis nuo kančios“

17, 18. Kokių palaimų Izraeliui atneš Babilono žlugimas?

¹⁷ Babilono žlugimas bus atokvėpis Izraeliui. Jis atgaus laisvę ir galės sugrįžti į Pažadėtąją žemę. Todėl Izaijas dabar sako: „Pasigailėjęs Jokūbo, Viešpats vėl išsirinks Izraelį ir apgyvendins juos jų pačių žemėje. Tada prie jų dėsis svetimšaliai ir glausis prie Jokūbo namų. Izraelis juos pasiims, parsives į savo tėviškę ir laikys juos kaip vergus bei verges Viešpaties žemėje, paims į nelaisvę tuos, kurie juos laikė belaisviais, valdys savo engėjus“ (Izaijo 14:1, 2). „Jokūbu“ čia vadinamas visas Izraelis — 12 giminių. Jehova pasigailės „Jokūbo“ ir leis tautai grįžti namo. Izraelitus lydės tūkstančiai kitataučių, kurių daugelis bus šventyklos tarnai. Izraelitai netgi valdys savo buvusius engėjus.c

¹⁸ Nebereikės vargti tremtyje. Jehova suteiks savo žmonėms „atilsį nuo kančios ir baimių, nuo nuožmios vergijos, kurioje [vergavo]“ (Izaijo 14:3). Izraelis, nusikratęs vergijos naštą, nebekentės ir nebesielvartaus tarp kitatikių, garbinančių netikrus dievus (Ezros 3:1; Izaijo 32:18). Knygoje Lands and Peoples of the Bible apie tai rašoma: „Babiloniečio dievai buvo tokie ydingi, kaip ir jis pats. Jie buvo bailiai, girtuokliai, silpnapročiai.“ Kokia atgaiva ištrūkti iš degradavusios religinės aplinkos!

19. Ko reikia, kad Jehova atleistų nuodėmes Izraeliui, ir ko mes pasimokome?

¹⁹ Jehova, rodydamas gailestį, kai ko reikalauja. Tauta privalo atgailauti už savo nedorus darbus, užtraukusius griežtą Dievo bausmę (Jeremijo 3:25). Kad Jehova atleistų, žmonės turi atvirai, nuoširdžiai išpažinti nuodėmes. (Žiūrėk Nehemijo 9:6-37; Danieliaus 9:5.) Šiandieną taikytinas tas pats principas. „Nėra žmogaus, kuris nenusidėtų“, todėl visiems mums reikia Jehovos gailestingumo (2 Metraščių 6:36). Jehova, gailestingasis Dievas, iš meilės kviečia mus išpažinti nuodėmes, atgailauti ir liautis blogai elgusis, — tada būsime pagydyti (Pakartoto Įstatymo 4:31; Izaijo 1:18; Jokūbo 5:16). Šitaip susigrąžinama Dievo malonė ir gaunama paguoda (Psalmyno 51:3 [51:1, Brb]; Patarlių 28:13; 2 Korintiečiams 2:7).

„Patyčių giesmė“ apie Babiloną

20, 21. Kaip Babilono žlugimu džiaugiasi kaimyninės tautos?

²⁰ Prieš gerą šimtmetį iki Babilonui tampant išskirtine pasaulio imperija, Izaijas pranašauja, kaip pasaulis reaguos į jo žlugimą. Išlaisvintiems izraelitams Izaijas taria pranašiškus žodžius: „Tu užtrauksi patyčių giesmę Babilono karaliui: Tai priėjo liepto galą engėjas! Tai nutilo jo įnirtis! Viešpats sutrupino nedorėlių lazdą, tironų skeptrą, kuris pliekė žmones įnirtingai be perstojo, smaugė tautas žiauria priespauda“ (Izaijo 14:4-6). Babilonas garsėja kaip užkariautojas ir engėjas, darąs laisvuosius vergais. Ne veltui jo žlugimas švenčiamas giedant „patyčių giesmę“, kuri pirmiausiai skirta Babilono dinastijai (nuo Nebukadnecaro iki Nabonido ir Belšacaro), viešpatavusiai didžiojo miesto šlovės dienomis!

²¹ Babilonas žlugs, — kokia permaina! „Visa žemė ramiai ilsisi, linksmai valiuoja. Dėl tavo likimo džiūgauja net kiparisai ir Libano kedrai: ‛Nuo tada, kai buvai parblokštas, niekas nebeateina mūsų kirsti’“ (Izaijo 14:7, 8). Babilono valdovai kirto kaimyninių tautų karalius lyg medžius ir naudojo kaip panorėję. Gana jau! Nė vieno medžio nebenuręs Babilono medkirtys!

22. Kaip, poetiškai kalbant, Babilono dinastijos žlugimas paveikia Šeolą?

²² Toks stulbinantis yra Babilono žlugimas, kad net kapas nerimsta: „Šeolas po žeme ruošiasi tave priimti, žadina visų žemės valdovų šešėlius tave pasveikinti ir kelia iš sostų visų tautų karalius. Visi prabyla ir sako tau: ‛Dabar tu bejėgis, kaip ir mes! Tu toks pat, kaip mes! Tavo didybė ir visa tavo arfų muzika nugramzdinta į Šeolą. Tavo guolis — lervos, o tavo apklotas — kirmėlės’“ (Izaijo 14:9-11). Koks raiškus poetinis įvaizdis! Bendras žmonijos kapas tartum žadina visus karalius, mirusius pirmiau už Babilono dinastiją, kad jie pasveikintų „naujoką“. Valdovai šaiposi iš Babilono valdžios, kuri dabar tyso ne brangiuose pataluose ir ne drobe apsisiautusi, o lervų guolyje, apsiklojusi kirmėlėmis, bejėgė.

Tarsi ‛sutryptas lavonas’

23, 24. Kokį begalinį išdidumą rodo Babilono karaliai?

²³ Izaijas tęsia patyčių giesmę: „Tai nupuolei iš dangaus, Aušrini, aušros sūnau! Kaip tave sukniubdė ant žemės, tave, kuris išguldei tautas!“ (Izaijo 14:12) Savanaudžiai ir pasipūtę Babilono karaliai išsiaukština viršum visų. Lyg ryški žvaigždė paryčio danguje, jie didžiuojasi valdžia bei autoritetu. Ir kaipgi nesikelsi į puikybę, — juk Nebukadnecaras užgrobė Jeruzalę, o Asirijai nepavyko to padaryti! Patyčių giesmėje įdėti išdidžiosios Babilono dinastijos žodžiai: „Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą. Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai [„susirinkimo kalne“, Vl], pačiuose Šiaurės pakraščiuose. Užlipsiu ant aukščiausių debesų ir prilygsiu Aukščiausiajam!“ (Izaijo 14:13, 14) Ar galima dar įžūliau išsišokti?

²⁴ Dovydo linijos karaliai Biblijoje lyginami su žvaigždėmis (Skaičių 24:17). Pradedant Dovydu, tos „žvaigždės“ valdė nuo Siono kalno. Saliamonui pastačius Jeruzalės šventyklą, Sionu imta vadinti visą miestą. Įstatymo sandora įpareigojo visus Izraelio vyrus lankytis Sione triskart per metus. Taigi Sionas pasidarė „susirinkimo kalnas“. O Nebukadnecaras, nusprendęs pavergti ir nušalinti Judo karalius nuo to kalno, apreiškia savo kėslą užlipti viršum „žvaigždžių“. Jis anaiptol nepriskiria Dievui garbės už pergalę, bet išdidžiai sėdasi vos ne Jehovos vieton.

25, 26. Koks negarbingas galas ištinka Babilono dinastiją?

²⁵ Kokia permaina laukia puikuoliškos Babilono dinastijos! Babilonas neiškeliamas viršum Dievo žvaigždžių. Atvirkščiai, Jehova sako: „Buvai nugramzdintas žemyn į Šeolą, į pačias kapo gelmes. Visi, pamatę tave, sutriks; žvelgs į tave ir klaus: ‛Nejaugi čia tas žmogus, kuris sudrebino žemę ir sunaikino karalystes; kuris pavertė pasaulį dykuma, išgriovė miestus, savo belaisviams niekuomet neatvėrė kalėjimo vartų?’“ (Izaijo 14:15-17) Ambicingoji dinastija kaip paprastas žmogus nužengs į Šeolą.

²⁶ Kur dėsis imperija, užkariavusi karalystes, niokojusi derlingas žemes ir įveikusi begalę miestų? Kur atsidurs pasaulio imperija, ėmusi belaisvius ir niekuomet neišleidusi jų namo? Tiesą sakant, Babilono dinastija nebus nė padoriai palaidota! Jehova kalba: „Visi tautų karaliai guli garbingai, kiekvienas savo kape. Bet tu neturi kapo; tavo lavonas išmestas pūti, užverstas kūnais karių, kritusių mūšyje, įmestas su jais į uolėtą duobę ir sutryptas. Kadangi siaubei savo kraštą ir žudei savo žmones, tu nebūsi palaidotas kaip kiti karaliai! Per amžius tenebūna minimi nedorėlio palikuonys!“ (Izaijo 14:18-20) Senovės pasaulio akimis žiūrint, gėda karaliui nebūti garbingai palaidotam. O kaip yra su Babilono karališkąja dinastija? Pavieniai karaliai turbūt laidojami garbingai, bet imperijos karalių dinastija, kilusi iš Nebukadnecaro, ‛išmesta pūti’ tartum kautynėse kritęs pėstininkas, kurio nė kapas neženklintas. Koks paniekinimas!

27. Kaip būsimos babiloniečių kartos kentės už protėvių kaltę?

²⁷ Patyčių giesmė baigiasi įsakymu užkariautojams medams ir persams: „Renkitės išžudyti jo sūnus už tėvo kaltes, kad nebepakiltų ir neužvaldytų žemės, neužstatytų pasaulio miestais!“ (Izaijo 14:21) Babilonas žlugs amžiams. Babilono dinastija bus išrauta su šaknimis. Niekada ji nebeatsigaus. Naujos babiloniečių kartos kentės už „tėvo kaltes“.

28. Kokia buvo esminė Babilono karalių nuodėmė ir ko mes pasimokome?

²⁸ Nuosprendis, paskelbtas Babilono dinastijai, yra gera pamoka ir mums. Esminė Babilono karalių nuodėmė buvo nežabota ambicija (Danieliaus 5:23). Širdyje jie geidė valdžios. Jie norėjo viešpatauti kitiems (Izaijo 47:5, 6). Jie vaikėsi žmonių šlovės, kuri teisėtai priklauso Dievui (Apreiškimo 4:11). Čia reikia saugotis visiems, turintiems įgaliojimų, netgi krikščionių susirinkime. Jehova nesitaikstys su ambicingais ir pasipūtusiais asmenimis bei tautomis.

29. Ką atspindėjo Babilono valdovų išdidumas ir ambicija?

²⁹ Išdidūs Babilono valdovai atspindėjo Šėtono Velnio, „šio pasaulio dievaičio“, dvasią (2 Korintiečiams 4:4). Jis irgi trokšta valdyti ir išsiaukštinti viršum Jehovos Dievo. Kaip Babilono karalius engė pavaldinius, taip ir Šėtono nešventos ambicijos užtraukė vargą bei kančią visai žmonijai.

30. Koks kitas Babilonas minimas Biblijoje ir kokią dvasią jis rodo?

³⁰ Apreiškimo knygoje skaitome apie dar vieną Babiloną — „didžiąją Babelę“ (Apreiškimo 18:2). Ši organizacija, pasaulinė klaidingos religijos imperija, yra persunkta išdidžios, engėjiškos, žiaurios dvasios. Dievo skirtu laiku ją irgi užgrius „Jehovos diena“ ir pražūtis (Izaijo 13:6, NW). Nuo 1919 metų visoje žemėje skelbiama žinia: „Krito didžioji Babelė!“ (Apreiškimo 14:8) Ji krito, nebeįstengdama išlaikyti nelaisvėje Dievo tautos. Netrukus ji bus visiškai sunaikinta. Dėl senovės Babilono Jehova įsakė: „Atlyginkite jam pagal jo darbus, elkitės su juo, kaip jis elgėsi su kitais, nes jis įžeidė Viešpatį, Izraelio Šventąjį“ (Jeremijo 50:29; Jokūbo 2:13). Panašus teismas laukia didžiosios Babelės.

31. Kas netrukus atsitiks didžiajai Babelei?

³¹ Užtat paskutiniai Jehovos žodžiai šioje Izaijo knygos pranašystėje taikomi ne tik senajam Babilonui, bet ir didžiajai Babelei: „Pakilsiu prieš juos, ... sunaikinsiu Babilono ir vardą, ir jo likutį, ir vaikus, ir palikuonis...! Paversiu jį ežių valda, pažliugusia bala, nušluosiu jį pražūties šluota!“ (Izaijo 14:22, 23) Apleisti senojo Babilono griuvėsiai liudija, ką Jehova netrukus padarys didžiajai Babelei. Kokia paguoda visiems, kam brangus teisingas garbinimas! Kokia paskata niekuomet nesileisti užvaldomiems šėtoniško išdidumo, pasipūtimo ir žiaurumo!

[Išnašos]

[Iliustracija 178 puslapyje]

Babilono griuvėsiuose glausis dykumos gyvūnai

[Iliustracijos 186 puslapyje]

Didžioji Babelė, kaip ir senasis Babilonas, virs griuvėsių krūva