Dvidešimt šeštas skyrius
„Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‛Aš ligotas!’“
1. Kodėl paguodžia žodžiai iš Izaijo 33:24?
„VISA kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina.“ Taip sakė apaštalas Paulius (Romiečiams 8:22). Nors medicina padarė didelę pažangą, ligos ir mirtis tebekamuoja žmoniją. O koks nuostabus pažadas nuskamba čia, Izaijo pranašystėje! Įsivaizduok metą, kai „nebus... žmogaus, kuris sakytų: ‛Aš ligotas!’“ (Izaijo 33:24) Kada ir kaip šis pažadas bus įgyvendintas?
2, 3. a) Kaip serga Izraelio tauta? b) Kaip Asirija tampa Jehovos drausminamuoju „spragilu“?
2 Izaijas rašo tada, kai Dievo sandoros tauta serga dvasiškai (Izaijo 1:5, 6). Žmonės yra taip giliai pasinėrę į atskalūnybę ir amoralumą, kad Jehova Dievas turi juos griežtai sudrausti. Asirija tampa Jehovos drausminamuoju „spragilu“ (Izaijo 7:17; 10:5, 15). Visų pirma 740 m. p. m. e. į asirų rankas patenka šiaurinė dešimties giminių Izraelio karalystė (2 Karalių 17:1-18; 18:9-11). Po kelerių metų Asirijos karalius Sanheribas sukaupęs jėgas puola pietinę Judo karalystę (2 Karalių 18:13; Izaijo 36:1). Asirų niekas negali sulaikyti. Jie plūste užplūsta šalį. Judas, regis, bus visiškai sunaikintas.
3 Bet Asirija, viršijusi įgaliojimus sudrausti Dievo tautą, dabar godžiai stengiasi užkariauti pasaulį (Izaijo 10:7-11). Negi Jehova paliks Asiriją, jo tautos skriaudikę, nenubaustą? Argi nebus tauta dvasiškai pagydyta? Izaijo knygos 33 skyriuje skaitome, kaip Jehova atsako į šiuos klausimus.
Niokotojas nuniokotas
4, 5. a) Kaip pasikeis Asirijos reikalai? b) Kokią maldą Izaijas sukalba už Jehovos tautą?
4 Pranašystė prasideda taip: „Vargas tau, niokotojau, kad pats nebuvai nuniokotas, tau, klastingasis išdavike, kad pats netapai klastos auka! Kai baigsi niokoti, pats būsi nuniokotas, kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka“ (Izaijo 33:1). Izaijas tiesiogiai kreipiasi į niokotoją Asiriją. Savo klestėjimo metais ta karinga tauta atrodo nenugalima. Ji ‛niokoja, pati nebūdama nuniokota’: siaubia Judo miestus, pasigrobia net Jehovos namų turtus ir neragauja jokios bausmės! (2 Karalių 18:14-16; 2 Metraščių 28:21) O dabar viskas apsivers antraip. „Pats būsi nuniokotas“, — drąsiai pareiškia Izaijas. Kaip ši pranašystė paguodžia dievobaimingus žmones!
5 Tuo baisingu laikotarpiu Jehovos garbintojams reikės kreiptis į jį pagalbos. Todėl Izaijas meldžia: „Viešpatie, būk maloningas mums, nes tavimi viliamės! Būk kas rytą mus gelbstinti ranka, mūsų išgelbėjimas, atėjus pavojui! Nuo sąmyšio ūžesio bėga gentys, kai tu pakyli, tautos sklaidosi į visas puses“ (Izaijo 33:2, 3). Izaijas maldauja, kad Jehova išgelbėtų savo tautą, kaip jau ne kartą yra daręs (Psalmyno 44:4 [44:3, Brb]; 68:2 [68:1, Brb]). Izaijas sukalba maldą ir tuojau pat išpranašauja, kaip Jehova atsakys!
6. Kas ir kodėl atsitiks Asirijai?
6 „Jūsų [asirų] grobis bus surinktas, kaip surenkama skėriai, kaip kad grioviai būtų jų pilni“ (Izaijo 33:4, Skv). Pražūtingi vabzdžių antplūdžiai Judui ne naujiena. Bet šįsyk bus nuniokoti Judo priešai. Asirija gėdingai pralaimės. Jos kariai išsibėgios ir paliks didžiulį grobį Judo gyventojams susirinkti! Visiškai pridera žiaurumu garsėjančiai Asirijai būti apiplėštai (Izaijo 37:36).
Šiuolaikinis asiras
7. a) Kas šiandien prilygsta dvasiškai negaluojančiai Izraelio tautai? b) Kokiu „spragilu“ Jehova sunaikins krikščionijos bažnyčias?
7 Kaip Izaijo pranašystė tinka mūsų laikams? Dvasiškai negaluojančią Izraelio tautą galima palyginti su neištikimu krikščionijos pasauliu. Kaip Jehova Asirijos „spragilu“ nubaudė Izraelį, taip „spragilu“ nubaus ir krikščionijos pasaulį bei apskritai visą klaidingos religijos, „didžiosios Babelės“, imperiją (Izaijo 10:5; Apreiškimo 18:2-8). „Spragilas“ bus valstybės, susivienijusios į Jungtinių Tautų Organizaciją. Ši organizacija Apreiškime vaizduojama skaisčiai raudonu žvėrimi su septyniomis galvomis ir dešimčia ragų (Apreiškimo 17:3, 15-17).
8. a) Kas dabar panašus į Sanheribą? b) Ką išdrįs pulti šiuolaikinis Sanheribas ir kokios bus pasekmės?
8 Kai šiuolaikinis asiras ims šėlti klaidingos religijos valdose, atrodys, jog niekas negali jo sulaikyti. Šėtonas Velnias, nusistatęs panašiai kaip Sanheribas, išdrįs smogti ne vien atskalūniškoms organizacijoms, nusipelniusioms bausmės, bet ir tikriesiems krikščionims. Kartu su Jehovos pateptųjų dvasinių sūnų likučiu milijonai žmonių, palikę Šėtono pasaulį (taip pat ir didžiąją Babelę), stoja Jehovos Karalystės pusėn. Šėtonas, „šio pasaulio dievas“, įnirš dėl to, kad tikrieji krikščionys nereiškia jam pagarbos, ir puls juos visu smarkumu (2 Korintiečiams 4:4, Jr; Ezechielio 38:10-16). Nors ataka bus baisi, Jehovos tautos nariams nereikės gūžtis iš baimės (Izaijo 10:24, 25). Dievas patikina būsiąs jų „išgelbėjimas, atėjus pavojui“. Jehova imsis veiksmų ir nuniokos Šėtoną bei jo minią (Ezechielio 38:18-23). Panašiai kaip senovėje, Dievo tautos skriaudėjai patys bus apiplėšti! (Palygink Patarlių 13:22b.) Jehovos vardas bus pašventintas ir išsigelbėjusiems žmonėms bus atlyginta už tai, kad brangino „išmintį ir pažinimą, [ir] baimę Viešpaties“. (Perskaityk Izaijo 33:5, 6.)
Perspėjimas neištikimiesiems
9. a) Ką darys Judo „karžygiai“ ir „taikos pasiuntiniai“? b) Kaip asiras reaguos į Judo pastangas tartis dėl taikos?
9 O kas laukia tų Judo gyventojų, kurie neištikimi Dievui? Izaijas niūriai pranašauja, kad juos pražudys Asirija. (Perskaityk Izaijo 33:7, Brb.) Judo „karžygiai“ rauda, baimindamiesi asirų antpuolio. „Taikos pasiuntiniai“ — diplomatai, įpareigoti tartis su karingaisiais asirais dėl taikos, kenčia pajuoką ir pažeminimą. Jie graudžiai verks, nes susitarti nepavyks. (Palygink Jeremijo 8:15.) Žiaurus asiras jų nepagailės. (Perskaityk Izaijo 33:8, 9.) Jis kietaširdiškai ignoruos sandoras, kurias buvo sudaręs su Judo gyventojais (2 Karalių 18:14-16). Asiras ‛paniekins [Judo] miestus’ (NW) — atsainiai su jais elgsis ir nevertins žmogaus gyvybės. Padėtis bus tokia apgailėtina, jog kraštas tartum džius iš liūdesio. Libanas, Šaronas, Bašanas ir Karmelis irgi liūdės dėl nuniokojimo.
10. a) Kaip krikščionijos bažnyčių „karžygiai“ pasirodys bejėgiai? b) Kas apsaugos tikruosius krikščionis, kai prapultis ištiks krikščionijos pasaulį?
10 Netolimoje ateityje, kada tautos puls religiją, susiklostys panaši padėtis. Kaip ir Ezekijo laikais, beprasmiška bus jėga priešintis naikintojams. Krikščionijos bažnyčių „karžygiai“ — politikai, finansininkai ir kiti įtakingi asmenys negalės niekuo padėti. Politinės bei finansinės „sandoros“, arba sutartys, ginančios krikščionijos interesus, bus sulaužytos (Izaijo 28:15-18). Karštligiškos pastangos diplomatiniais metodais išvengti pražūties neduos jokios naudos. Krikščionijos pasaulio kapitalas bus konfiskuotas arba sunaikintas, taigi jo komercinė veikla baigsis. Visi, kurie dar jaus krikščionijos bažnyčioms simpatiją, stovės atokiai ir apraudos jų žuvimą (Apreiškimo 18:9-19). Ar tikrieji krikščionys prapuls kartu su apsimetėliais? Ne, pats Jehova patikina: „Dabar aš atsistosiu, — sako Viešpats, — dabar išaukštinsiu save, dabar aukštai pakilsiu“ (Izaijo 33:10). Galiausiai Jehova užstos savo ištikimus žmones (tokius kaip Ezekijas) ir sužlugdys asiro antpuolį (Psalmyno 12:6 [12:5, Brb]).
11, 12. a) Kada ir kaip išsipildo Izaijo 33:11-14 žodžiai? b) Kaip Jehova perspėja mūsų laikų žmones?
11 Dievo nebijantys asmenys tegul nesitiki tokios apsaugos. Jehova sako: „‛Jūs esate nėšti šienu ir pagimdysite šiaudus; mano dvasia prarys jus kaip ugnis. Tautos bus išdegintos lyg kalkinėje, iškirstos tarsi erškėčiai, kad sudegtų ugnyje. Kas esate toli, išgirskite apie mano darbus, o kas arti — išpažinkite mano galybę!’ Nusidėjėliai dreba Sione, šiurpulys krečia bedievius: ‛Kas iš mūsų valiós ištverti pleškančią ugnį, kas iš mūsų atlaikys amžinas liepsnas?’“ (Izaijo 33:11-14) Šie žodžiai, matyt, skirti metui, kai prieš Judą pakyla naujas priešas — Babilonas. Ezekijui mirus, Judas vėl ima blogai elgtis. Per kelis dešimtmečius Judas taip degraduoja, kad visa tauta turi kęsti Dievo rūstybės liepsnas (Pakartoto Įstatymo 32:22).
12 Neklusnių žmonių piktos užmačios ir sumanymai išvengti Dievo bausmės tėra kaip šiaudai. Tauta, alsuojanti išdidžia, maištinga dvasia, pati užsitrauks sau pražūtį (Jeremijo 52:3-11). Piktieji ‛bus išdeginti lyg kalkinėje’ — jie tikrai žus! Maištingi Judo gyventojai, vos pagalvoję apie ateinančią bausmės dieną, dreba iš siaubo. Jehovos žodžiai, pasakyti neištikimam Judui, padeda geriau suprasti krikščionijos narių padėtį. Liūdna ateitis laukia tų, kurie neklausys Dievo perspėjimo.
‛Gyventi pagal teisumą’
13. Kas žadama žmogui, kuris „gyvena pagal teisumą“, ir kaip tai išsipildė Jeremijo atveju?
13 O dabar Jehova taria: „Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir sako tiesą, kas iš skriaudos nenori išspausti sau pelno, kas atsisako priimti papirkas, kas užsikemša ausis, kad negirdėtų kalbant apie žudymą, ir kas užmerkia akis, kad neregėtų pikta. Toks žmogus gyvens aukštybėse, neprieinamų uolų tvirtovė bus jo pilis; jam bus tiekiama duona, jam netrūks vandens“ (Izaijo 33:15, 16). Pasak apaštalo Petro, „Viešpats žino, kaip išgelbėti maldingus žmones iš mėginimo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei“ (2 Petro 2:9). Jeremijas pats buvo išgelbėtas. Kuomet babiloniečiai apgulė miestą, žmonės ‛atsvėrę ir susirūpinę valgė duoną’ (Ezechielio 4:16). Kai kurios moterys valgė netgi savo vaikus (Raudų 2:20). O Jehova žiūrėjo, kad Jeremijas nenukentėtų.
14. Kaip krikščionys gali ‛gyventi pagal teisumą’?
14 Krikščionims irgi reikia ‛gyventi pagal teisumą’, diena iš dienos laikytis Jehovos normų (Psalmyno 15:1-5). Jiems privalu ‛sakyti tiesą’, atmesti melą ir apgaulę (Patarlių 3:32). Kas „gyvena pagal teisumą“, tas bjaurisi pasaulyje įsigalėjusiu sukčiavimu, kyšininkavimu. Krikščionis privalo išlaikyti „ramią sąžinę“ net verslo reikaluose: rūpestingai vengti abejotinų, suktų sumanymų (Hebrajams 13:18; 1 Timotiejui 6:9, 10). Tas asmuo, kuris ‛užsikemša ausis, kad negirdėtų kalbant apie žudymą, ir užmerkia akis, kad neregėtų pikta’, bus išrankus muzikai ir pramogoms (Psalmyno 119:37). Teismo dieną Jehova apsaugos ir palaikys savo garbintojus, kurie gyvena pagal tokius principus (Sofonijo 2:3).
Jie regės Karalių
15. Koks pažadas stiprins ištikimus žydų tremtinius?
15 Izaijas raiškiai vaizduoja ateitį: „Tavo akys regės puošnųjį karalių, matys aplinkui platų kraštą. Tavo širdis mąstys apie klaiko metą: ‛Kur tas, kuris galėjo skaičiuoti? Kur tas, kuris galėjo pasverti? Kur tas, kuris galėjo suskaityti visus tuos bokštus?’ Nebematysi jau išdidžiosios tautos, svetimkalbės tautos, kurios nesuprasi, mikčiojančios liežuviu, kurio nesupaisysi“ (Izaijo 33:17-19). Dievobaimingi žydų tremtiniai, ilgus dešimtmečius gyvendami Babilone, guosis Karaliaus Mesijo ir jo Karalystės pažadu, nors tą Karalystę regės tik iš tolo (Hebrajams 11:13). Kai Mesijo valdžia pasireikš žemėje, Babilono tironija bus jau seniai nugrimzdusi užmarštin. Žmonės, išlikę gyvi per asiro antpuolį, džiaugsmingai klaus: „Kur yra tirono valdininkai, apdėję mus mokesčiais, ėmę rinkliavas ir duoklę?“ (Izaijo 33:18, Moffatt)
16. Nuo kada Dievo tautos žmonės ‛regi’ Karalių Mesiją ir kaip tai juos paveikia?
16 Nors Izaijas žada Babilono belaisviams išvadavimą, žydų tremtiniai tik prisikėlę pamatys šią pranašystę galutinai išsipildant. O šiuolaikiniai Dievo tarnai? Nuo 1914 metų Jehovos tauta ‛regi’, tai yra įžvelgia, Jėzų Kristų, Karalių Mesiją, spindintį visu dvasiniu grožiu (Psalmyno 45:3 [45:2, Brb]; 118:22-26). Dievo tarnai jaučiasi išlaisvinti iš engėjiškos Šėtono santvarkos gniaužtų. Valdomi simbolinio Siono, Dievo Karalystės, jie mėgaujasi tikru dvasiniu saugumu.
17. a) Kas žadama dėl Siono? b) Kaip Jehovos pažadai dėl Siono išsipildo Mesijo Karalystei ir jos šalininkams žemėje?
17 Toliau Izaijas kalba: „Pažvelki į Sioną, mūsų švenčių miestą! Temato tavo akys Jeruzalę kaip saugią buveinę, nejudamą palapinę, kurios nei kuolai niekada nebus išrauti, nei nė viena virvė nenutrūks. Tai ten Viešpats mūsų bus Galingasis! Tai sritis upių ir plačių tėkmių, ir joks irklinis laivas jomis nesiiria, nei didingi laivai neskleidžia burių“ (Izaijo 33:20, 21). Izaijas garantuoja, kad Dievo mesijiškoji Karalystė nebus išrauta ar sužlugdyta. Ištikimi tos Karalystės šalininkai žemėje irgi saugomi. Dievo Karalystės pavaldiniai net kęsdami sunkius išmėginimus neabejoja, kad niekais nueis visos pastangos sunaikinti jų bendriją (Izaijo 54:17). Jehova sergės savo tautą, kaip gynybinis griovys arba kanalas saugo miestą. Užpuolikai, galingi it „irklinis laivas“ ar „didingi laivai“, pražus!
18. Kaip Jehova įsipareigoja?
18 O kodėl Dievo Karalystės šalininkai yra tikri, kad Dievas juos apsaugos? Izaijas aiškina: „Viešpats mūsų teisėjas ir mūsų įstatymų davėjas, Viešpats mūsų karalius, ir jis mus išvaduos“ (Izaijo 33:22). Jehova įsipareigoja saugoti ir vesti savo tautos žmones. Šie pripažįsta jį Aukščiausiuoju Valdovu ir noriai leidžiasi jo paskirtojo Karaliaus Mesijo vadovaujami, mat Jehova ne vien paskelbia įstatymus, bet ir teisėtai juos įgyvendina. Teisumu ir teisingumu grindžiamas įgalioto Sūnaus valdymas nėra našta Jehovos garbintojams. Tikriau tariant, paklusti Dievo valdžiai naudinga (Izaijo 48:17). Jehova niekada neapleis savo ištikimųjų (Psalmyno 37:28).
19. Kaip Izaijas aprašo Jehovos ištikimos tautos priešų bejėgiškumą?
19 Apie Jehovos ištikimos tautos priešus Izaijas sako: „Jų laivavirvės išsivijusios neišlaiko stiebo, todėl negalima burių pakelti. Tuomet net aklieji dalysis turtingą laimikį, net šlubiai pasiplėš grobio“ (Izaijo 33:23). Besiartinantis priešas bus toks bejėgis prieš Jehovą, kaip karo laivas palaidomis laivavirvėmis, klibančiu stiebu be burių. Dievo priešai pražus, ir liks toks didelis laimikis, kad net luošieji plėš grobį. Taigi nėra jokių abejonių, kad Jehova, pasitelkęs Karalių Jėzų Kristų, įveiks savo priešus per būsimą „didį sielvartą“ (Apreiškimo 7:14).
Pagydymas
20. Kaip ir kada bus pagydyta Dievo tauta?
20 Ši Izaijo pranašystės dalis baigiasi jaudinančiu pažadu: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‛Aš ligotas!’ Žmonėms, kurie ten gyvena, kaltė bus atleista“ (Izaijo 33:24). Izaijas kalba ypač apie dvasios negalavimą, mat sieja jį su nuodėme, arba „kalte“. Šioms eilutėms pildantis pirmąjį kartą, Jehova žada, kad išėjusi iš Babilono nelaisvės tauta bus dvasiškai pagydyta (Izaijo 35:5, 6; Jeremijo 33:6; palygink Psalmyno 103:1-5). Sugrįžusiems žydams Dievas atleis ankstesnes nuodėmes, ir jie atkurs tyrą garbinimą Jeruzalėje.
21. Kaip dabar Jehovos garbintojai pagydomi dvasiškai?
21 Izaijo pranašystė pildosi ir mūsų laikais. Jehovos žmonės buvo išlaisvinti iš klaidingų mokymų apie sielos nemirtingumą, Trejybę bei pragaro ugnį ir dvasiškai pagydyti. Jie laikosi Dievo nustatytų moralės normų, todėl eina teisinga kryptimi ir nesielgia amoraliai. Dėl Jėzaus Kristaus išperkamosios aukos jie turi švarią sąžinę ir gerą vardą Dievo akyse (Kolosiečiams 1:13, 14; 1 Petro 2:24; 1 Jono 4:10). Dvasios pagydymas naudingas ir kūnui. Pavyzdžiui, krikščionys neištvirkauja ir nerūko, todėl apsisaugo nuo lytiškai užkrečiamų ligų ir kai kurių rūšių vėžio (1 Korintiečiams 6:18; 2 Korintiečiams 7:1).
22, 23. a) Kaip didingai dar išsipildys Izaijo 33:24 pranašystė? b) Kam yra pasiryžę tikrieji garbintojai?
22 Izaijo 33:24 žodžiai dar didesniu mastu išsipildys Dievo naujajame pasaulyje po Armagedono. Mesijo Karalystės pavaldiniai bus išgydyti ne tik dvasiškai, bet ir kūniškai (Apreiškimo 21:3, 4). Pražuvus Šėtono santvarkai, netrukus visame pasaulyje vyks tokie stebuklai, kokius Jėzus darė gyvendamas žemėje. Aklieji praregės, kurtieji vėl girdės, luošieji vaikščios! (Izaijo 35:5, 6) Taigi visi žmonės, pergyvenę didįjį sielvartą, kibs į darbą ir ilgainiui žemė pavirs rojumi.
23 Prasidėjus prikėlimui, mirusieji sugrįš gyventi sveiki. Vis akivaizdžiau reikšis išperkamosios aukos galia, ir žmonės tvirtės kūnu, kol pasieks tobulybę. Tuomet teisieji visokeriopai ‛atgis’ (Apreiškimo 20:5, 6). Nebekamuos nei dvasios, nei kūno negalios: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‛Aš ligotas!’“ Koks nuostabus pažadas! Tegul tikrieji garbintojai pasiryžta stengtis, kad patys patirtų visa tai išsipildant!
[Iliustracija 344 puslapyje]
Izaijas karštai meldžiasi Jehovai
[Iliustracijos 353 puslapyje]
Dėl išperkamosios aukos Jehovos tauta turi švarią sąžinę Dievo akivaizdoje
[Iliustracija 354 puslapyje]
Naujajame pasaulyje kūno negalavimai bus nuostabiai pagydyti