Dvidešimt septintas skyrius

Jehova išlieja pyktį ant tautų

Izaijo 34:1-17

1, 2. a) Kuo galime būti tikri, kalbant apie Jehovos atpildą blogiesiems? b) Ką Dievas pasiekia, atlygindamas už pikta?

JEHOVA DIEVAS, nenukrypdamas nuo savo tikslo, kantriai elgiasi ne tiktai su ištikimais tarnais, bet ir su priešais (1 Petro 3:​19, 20; 2 Petro 3:15). Jehovos priešininkai nevertina tokios kantrybės ir laiko ją nesugebėjimu arba nenoru veikti. Tačiau, kaip skaitome Izaijo knygos 34 skyriuje, galų gale Jehova būtinai pareikalauja savo priešų atsiskaityti (Sofonijo 3:8). Kurį laiką Dievas leido Edomui ir kitoms tautoms netrukdomai engti jo žmones. Bet Jehova buvo numatęs dieną, kada įvykdys pelnytą bausmę (Pakartoto Įstatymo 32:35). Skirtu metu Jehova atmokės ir visam piktajam pasauliui, ignoruojančiam jo aukščiausiąją valdžią.

² Dievas atlygins už pikta — pirmiausia todėl, kad parodytų savo visavaldystę ir pašlovintų savo vardą (Psalmyno 83:​14-19 [83:​13-18, Brb]). Nubausdamas bloguosius, jis išteisins ir išvaduos iš priespaudos savo tarnus, tikruosius savo atstovus. Dar reikia pridurti, kad Jehovos atpildas visada derinasi su teisingumu (Psalmyno 58:​11, 12 [58:​10, 11, Brb]).

Tautos, atidžiai klausykitės!

 3. Kaip Jehova per Izaiją kviečia tautas?

³ Netrukus Jehova prabils apie Edomui skirtą bausmę, o dabar jis per Izaiją iškilmingai kviečia visas tautas: „Ateikite, tautos, ir išgirskite! Klausykitės atidžiai, gentys! Teišgirsta žemė ir tai, ko ji pilna, pasaulis ir visi jo kūriniai!“ (Izaijo 34:1) Pranašas, ne sykį peikęs bedievių tautas, ketina apibendrinti Dievo smerkiamuosius žodžius. Ar šie perspėjimai reikšmingi mūsų laikais?

 4. a) Kam, pasak Izaijo 34:1, šaukiamos tautos? b) Ar Jehova, įvykdydamas nuosprendį tautoms, pasirodo esąs žiaurus Dievas? (Žiūrėk rėmelį, p. 363.)

⁴ Taip. Visatos Valdovas yra nusistatęs prieš visus bedieviškos pasaulio santvarkos elementus. Todėl „gentys“ ir „žemė“ šaukiamos pasiklausyti Šventojo Rašto žinios, kurią Jehova skelbia pasauliui. Psalmyno 24:1 žodžiais Izaijas sako, kad visa žemė išgirs šią žinią — pranašystę, kuri pildosi mūsų laikais, Jehovos liudytojams skelbiant „ligi pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 1:8). Tautos nesiklauso ir neima į širdį perspėjimo, kad artinasi galas. Vis dėlto niekas nesukliudys Jehovai tesėti savo žodžio.

5, 6. a) Už ką Dievas reikalauja, kad tautos atsiskaitytų? b) Kodėl sakoma, jog „kalnai permirks jų krauju“?

⁵ Dabar pranašystėje atsiveria niūri perspektyva bedievių tautoms — priešingybė vėliau aprašytai šviesiai Dievo tautos vilčiai (Izaijo 35:​1-10). Pranašas sako: „Viešpats įpykęs ant visų tautų ir įšėlęs ant visų jų galybių. Jis paliko jas prapulčiai, atidavė sunaikinti kaip atnašą. Jų užmuštieji bus metami į gatves, jų lavonai dvoks maitos tvaiku, kalnai permirks jų krauju“ (Izaijo 34:​2, 3).

⁶ Dėmesys sutelkiamas į tautų kraugeriškumą. Krikščionijos pasaulio tautos yra labiausiai prasikaltusios kraujo liejimu. Per du pasaulinius karus bei daugybę mažesnių konfliktų jos permerkė žemę žmonių krauju. Kas teisėtai pareikalaus jų atsiskaityti už žudynes? Kas daugiau, jei ne Kūrėjas, didysis gyvenimo Šaltinis (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Jehovos įstatyme įrašytas principas: „Atiduosi gyvybę už gyvybę“ (Išėjimo 21:​23-25; Pradžios 9:​4-6). Pagal šį įstatymą Dievas pražudys tautas — jų kraujas liesis upeliais. Ore tvyros nepalaidotų kūnų dvokas. Kokia gėdinga mirtis! (Jeremijo 25:33) Kalnai tartum permirks krauju, pareikalautu už skriaudas (Sofonijo 1:17). Kai pasaulio tautų karinės pajėgos bus sunaikintos, drauge žlugs ir vyriausybės, kartais Biblijos pranašų vaizduojamos kalnais (Danieliaus 2:​35, 44, 45; Apreiškimo 17:9).

 7. Kas yra „dangus“ ir kas — „dangaus kareivijos“?

⁷ Izaijas vėl kalba raiškiais palyginimais: „Dangaus kareivijos sutirps, dangus bus suvyniotas kaip knyga. Lyg vynmedžio ir figmedžio suvytę lapai krinta jo pulkai“ (Izaijo 34:4, Brb). „Dangaus kareivijos“ nėra tikros žvaigždės ir planetos. Toliau, 5-oje ir 6-oje eilutėse, kalbama apie bausmės kalaviją, suteptą „dangaus“ krauju. Vadinasi, „dangus“ simbolizuoja kokį nors žmonių visuomenės elementą (1 Korintiečiams 15:50). Žmonių vyriausybės yra aukštesniosios valdžios, tad lyginamos su dangumi, viešpataujančiu žmonijai (Romiečiams 13:​1-4, Brb). „Dangaus kareivijos“ vaizduoja visas žmonių vyriausybių kariuomenes.

 8. Kodėl simbolinis dangus yra „kaip knyga“ ir kas nutinka jo „kareivijoms“?

⁸ „Kareivijos“ iširs, „sutirps“ lyg koks gendantis daiktas (Psalmyno 102:27 [102:26, Brb]; Izaijo 51:6). Žiūrint plika akimi, dangaus skliautas atrodo išlenktas kaip senovinės knygos ritinys, kurio rašmenys būdavo vidinėje pusėje. Perskaitęs tokį tekstą, žmogus susukdavo ir dėdavo ritinį į šalį. „Dangus bus suvyniotas kaip knyga“ — žmonių vyriausybėms ateis galas. Paskutiniame savo istorijos puslapyje jos pražus per Armagedono karą. Jų įspūdingos „kareivijos“ kris kaip suvytę lapai krinta nuo vynmedžio ar sudžiūvusi figa — nuo figmedžio. Jų dienos pasibaigs. (Palygink Apreiškimo 6:​12-14.)

Atpildo diena

 9. a) Iš kur kilęs Edomas ir kokie santykiai susiklostė tarp Izraelio ir Edomo? b) Ką Jehova pareiškia dėl Edomo?

⁹ Dabar pranašystėje kalbama apie vieną Izaijo laikų tautą — Edomą. Edomitai yra kilę iš Ezavo (Edomo), kuris pardavė savo pirmagimystę Jokūbui, broliui dvyniui, už duoną ir lęšių viralą (Pradžios 25:​24-34). Kadangi Jokūbas perėmė pirmagimio teises, Ezavas ėmė nekęsti savo brolio. Edomo tauta ir Izraelis, brolių dvynių palikuonys, vėliau pasidarė priešai. Edomas, nedraugiškai elgdamasis su Dievo tauta, užsitraukė Jehovos rūstybę. Nūnai Jehova sako: „Kai mano kalavijas bus iškeltas danguje, jis kris staiga ant Edomo, ant tautos, kurią aš palikau prapulčiai — teismui. Viešpats laiko rankoje kalaviją, visą kruviną, aptekusį riebalais, ėriukų ir ožių krauju, avinų inkstų taukais, nes Viešpačiui atnašaujama auka Bocroje, didelis kraujo praliejimas Edomo krašte“ (Izaijo 34:​5, 6).

10. a) Ką Jehova nusviedžia žemėn, iškėlęs kalaviją „danguje“? b) Kaip Edomas elgiasi, kai Judą puola babiloniečiai?

¹⁰ Edomas įsikūręs aukštumose, kalnuotame rajone (Jeremijo 49:16; Abdijo 8, 9, 19, 21). Bet jokia gamtinė tvirtovė neapsaugos, kai Jehova iškels savo bausmės kalaviją „danguje“ ir nusvies žemėn Edomo valdovus. Edomas labai karingas. Jo pulkai žygiuoja per aukštus kalnus ginti savo šalies. O kai Babilono kariai puola Judą, Edomas nė nemano padėti. Priešingai, Edomas nesitveria džiaugsmu matydamas griūvančią Judo karalystę ir dar kursto jos užkariautojus (Psalmyno 137:7). Edomas netgi persekioja žydų bėglius, gelbstinčius savo gyvybę, ir sučiuptus perduoda babiloniečiams (Abdijo 11-14). Edomitai ruošiasi užimti apleistą izraelitų kraštą ir pagyrūniškai burnoja prieš Jehovą (Ezechielio 35:​10-15).

11. Kaip Jehova atmokės edomitams už jų išdavikišką elgesį?

¹¹ Nejaugi Jehova nekreips dėmesio į edomitų nebrolišką elgesį? Anaiptol. Jis pranašauja Edomui: „Buivolai kris kartu su jais, jautukai — kartu su jaučiais. Nuo kraujo jų kraštas bus girtas, žemė persisunkusi atnašų taukais“ (Izaijo 34:7). Tautos didžiūnus ir menkus žmones Jehova prilygina buivolams ir jautukams, ėriukams ir ožiams. Kraugeriškos tautos kraštas paplūs krauju nuo Jehovos bausmės „kalavijo“.

12. a) Per ką Jehova įvykdo Edomui bausmę? b) Ką Abdijas pranašauja Edomui?

¹² Dievas užsimoja nubausti Edomą už tai, ką šis tyčia padarė Jo žemiškajai organizacijai, vadinamai Sionu. Pranašystėje sakoma: „Viešpačiui priklauso keršto diena, atpildo už Sioną metai“ (Izaijo 34:8). Jeruzalė sugriaunama 607 m. p. m. e., ir netrukus Jehova per Babilono karalių Nebukadnecarą ima teisėtai keršyti edomitams (Jeremijo 25:​15-17, 21). Kai Babilono kariai patraukia į Edomo žemes, niekas negali išgelbėti edomitų! Tai „atpildo metai“ kalnuotajam kraštui. Jehovos įkvėptas Abdijas pranašauja: „Už žudynes ir smurtą, padarytą tavo broliui Jokūbui, rausi iš gėdos ir būsi sunaikintas amžinai... . Kaip tu darei, taip ir tau bus daroma; tavo darbai kris ant tavo galvos“ (Abdijo 10, 15; Ezechielio 25:​12-14).

Niūri krikščionijos pasaulio ateitis

13. Kas dabar yra panašus į Edomą ir kodėl?

¹³ Dabar yra viena organizacija, panaši į Edomą. Kokia organizacija? Na, kas mūsų laikais puolasi užgaulioti ir persekioti Jehovos tarnus? Argi ne bažnyčios su dvasininkija priešaky? Taip! Pasaulio reikaluose krikščionija keliasi į svaiginančias aukštumas. Ji — kertinis didžiosios Babelės akmuo — pretenduoja į aukštą padėtį šioje žmonijos santvarkoje. Bet Jehova skelbia šiuolaikiniam Edomui „atpildo metus“ už tai, kad šis nežmoniškai elgiasi su jo tauta, jo liudytojais.

14, 15. a) Kas atsitiks Edomo kraštui ir krikščionijos pasauliui? b) Kaip reikia suprasti „liepsnojančios dervos žemę“ ir „be perstojo kylančius dūmus“? Ko tai negali reikšti?

¹⁴ Toliau svarstydami šią Izaijo pranašystės dalį, turėsime omenyje ne vien senovės Edomą, bet ir krikščionijos bažnyčias: „Edomo upėse vanduo pasrus degutu, dulkės jame virs siera, ir jo kraštas taps liepsnojančios dervos žeme. Nesiliaudami nei naktį, nei dieną, be perstojo kils dūmų debesys“ (Izaijo 34:​9, 10a). Edomo kraštą nualina sausmetis: dulkės pasidaro tarsi siera ir upeliai plūsta ne vandeniu, o tarsi degutu. Paskui degiosios medžiagos įsiliepsnoja! (Palygink Apreiškimo 17:16.)

¹⁵ Kadangi čia paminėta ugnis, degutas bei siera, kai kurie asmenys mano, jog tai aiški užuomina apie ugninį pragarą. Bet Edomas nemetamas degti amžinai į jokią mitinę pragaro ugnį. Jis tiesiog sunaikinamas. Jis pranyksta iš pasaulio scenos, lyg ugnies ir sieros prarytas. Kaip toliau sakoma pranašystėje, galutinis rezultatas yra ne amžinos kančios, o „sumaištis, ... ištuštėjimas, ... niekas“ (Izaijo 34:​11, 12, Brb). Tai raiškiai pailiustruoja ‛be perstojo kylantys’ dūmai. Sudegus namui ir išblėsus liepsnoms, dar kurį laiką rūksta pelenai. Iš šalies matyti, jog būta didelio gaisro. Šiuolaikiniai krikščionys gali pasimokyti iš Edomo pražūties, — todėl, vaizdžiai sakant, Edomo nuodėgulių dūmai tebekyla.

16, 17. Kuo virs Edomas ir kaip ilgai jis toks bus?

¹⁶ Toliau Izaijas pranašauja, kad vietoj žmonių Edome apsigyvens laukiniai padarai, taigi kraštas bus nusiaubtas: „Žemė per kartų kartas bus tuščia, per amžių amžius niekas per ją neis. Kuosa ir ežys ją užvaldys, apsigyvens apuokas ir varnas. Viešpats matuos ją sąmyšio mastu ir dykynės svambalu; satyrai ten jausis kaip namie. Edomo kilmingųjų daugiau nebeliks, nebebus, ką skelbti karaliumi, didžiūnai išnyks. Užžels jų rūmai brūzgynais, usnimis ir šilojais jų pilys. Kraštas virs šakalų valdomis, taps stručių lindyne. Laukinės katės susitiks su hienomis, satyrai šūkaus vienas kitam. Netgi Lilita ten įsikurs, ten ras sau poilsiui vietą. Šokli angis ten kraus sau lizdą, dės kiaušinius, perės vaikus ir augins juos savo paunksmėje. Būriuosis ten ir pesliai, kiekvienas — su savo patele“ (Izaijo 34:​10b-15).a

¹⁷ Taip, Edomas ištuštės ir virs dykyne, knibždančia laukinių žvėrių, paukščių, gyvačių. Kaip sakoma 10-oje eilutėje, kraštas liks tyrlaukis „per amžių amžius“. Jis nebus atkurtas (Abdijo 18).

Jehovos Žodis tikrai išsipildo!

18, 19. Kas yra „Viešpaties raštai“ ir kas šiuose „raštuose“ numatyta krikščionijos pasauliui?

¹⁸ Krikščionijos bažnyčioms — šiuolaikiniam Edomo atitikmeniui — tai beviltiškos ateities vizija! Krikščionijos pasaulis, įnirtingai persekiodamas Jehovos liudytojus, pasirodo esąs piktas Dievo priešas. Jehova būtinai tesės savo žodį. Kaip „nė vienam [patinėliui, gyvenančiam apleistame Edome] netrūks patelės ir patelei patinėlio“, taip ir tikrovė atitiks pranašystę. Izaijas kreipiasi į būsimus biblinės pranašystės tyrinėtojus: „Skaitykite ir tyrinėkite Viešpaties raštus — visi susirinks, kaip pasakyta [„iš šių patinėlių nė vienam netrūks patelės ir patelei patinėlio“, Vl]. Viešpats taip pasakė, ir Jo dvasia juos surinks. Jis metė burtą, matavimo virve padalino jiems kraštą. Jie paveldės jį amžiams ir per kartų kartas gyvens tame krašte“ (Izaijo 34:​16, 17, Brb).

¹⁹ Neišvengiamas krikščionijos bažnyčių sunaikinimas pranašaujamas „Viešpaties raštuose“. Čia smulkiai aprašoma, kaip Jehova atsiskaitys su užkietėjusiais priešais ir neatgailaujančiais jo tautos engėjais. Visa, kas parašyta apie senovės Edomą, išsipildė, todėl galime neabejoti, jog pranašystė išsipildys ir krikščionijos pasauliui, šiuolaikiniam Edomui. „Matavimo virvė“, Jehovos veiksmo taisyklė, yra garantija, kad toji dvasiškai merdinti organizacija pavirs tyrlaukiais.

20. Kas laukia krikščionijos bažnyčių, panašiai kaip Edomo?

²⁰ Bažnyčios kiek begalėdamos stengiasi gerai sugyventi su savo politiniais bičiuliais, tačiau veltui! Kaip rašoma Apreiškimo 17 ir 18 skyriuose, Jehova, Visagalis Dievas, įkvėps pastarųjų širdyse norą pulti didžiąją Babelę, neišskiriant nė krikščionijos pasaulio. Tariamoji krikščionybė nueis pragaištin. Taigi bažnyčių laukia niūri baigtis, aprašyta Izaijo knygos 34 skyriuje. Per lemiamą „visagalio Dievo dienos kovą“ jų nebebus (Apreiškimo 16:14). Kaip ir senovės Edomas, krikščionijos pasaulis pražus „amžių amžiams“.

[Išnaša]

[Rėmelis 363 puslapyje]

Ar Dievas tūžmingas?

Daugelis žmonių, perskaitę tokias ištraukas, kaip Izaijo 34:​2-7, ima manyti, kad Jehova Hebrajiškuosiuose raštuose vaizduojamas žiauriu, rūsčiu Dievu. Ar iš tikrųjų taip yra?

Ne. Nors Dievas kartais išlieja pyktį, visada toks pyktis yra teisėtas ir pagrįstas principais, ne savaiminėmis emocijomis. Kūrėjas tiesiog reikalauja savo teisės į garbintojų išimtinį atsidavimą ir ištikimai palaiko tiesą. Dievo pyktį lemia Jo meilė teisingiems principams ir tiems asmenims, kurie teisingai elgiasi. Jehova kuo geriausiai įvertina padėtį ir visus veiksnius (Hebrajams 4:13). Jis skaito žmogaus širdį, pasveria nežinojimą, aplaidumą, sąmoningą nuodėmę ir elgiasi bešališkai (Pakartoto Įstatymo 10:​17, 18; 1 Samuelio 16:7; Apaštalų darbų 10:​34, 35).

Antra vertus, Jehova Dievas yra „lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės“ (Išėjimo 34:6). Tie, kurie jo bijo ir stengiasi elgtis teisingai, susilaukia malonės, nes Visagalis atsižvelgia į žmogaus įgimtą netobulybę ir užtat pasigaili. Dabar Dievas atleidžia dėl Jėzaus aukos (Psalmyno 103:​13, 14). Metui atėjus, Jehova nugręžia savo pyktį nuo tų asmenų, kurie nuoširdžiai jam tarnauja, prisipažįsta nusidėję ir atgailauja (Izaijo 12:1). Iš esmės Jehova yra ne tūžmingas, o laimingas Dievas, ne užsisklendęs, o atviras ir taikingas visiems, kurie deramai artinasi (1 Timotiejui 1:11, NW). Kokia priešingybė netikriems pagonių dievams: jie vaizduojami negailestingi, žiaurūs!

[Žemėlapis 362 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Didžioji jūra

Damaskas

Sidonas

Tyras

IZRAELIS

Danas

Galilėjos ežeras

Jordanas

Megidas

Ramot Gileadas

Samarija

FILISTIJA

JUDAS

Jeruzalė

Libna

Lachišas

Beer Šeba

Kadeš Barnėja

Druskos jūra

AMONAS

Raba

MOABAS

Kir Haresetas

EDOMAS

Bocra

Temanas

[Iliustracijos 359 puslapyje]

Tariamieji krikščionys permerkė žemę krauju

[Iliustracija 360 puslapyje]

„Dangus bus suvyniotas kaip knyga“