Mes turime pagrindą džiūgauti

„Jiems teks džiaugsmo ir linksmybės, o skausmas ir vaitojimas bėgs šalin“ (IZAIJO 35:10).

 1. Kas šiandieną turi ypatingą priežastį džiaugtis?

TU TURBŪT pastebėjai, kad dabartiniais laikais tik nedaugelis žmonių yra tikrai džiaugsmingi. Tačiau tikrieji krikščionys, Jehovos Liudytojai, turi džiaugsmo. Ir milijonai kitų dar nekrikštytų jaunų bei senų žmonių, bendraujančių su Liudytojais, turi perspektyvą įgyti tokį pat džiaugsmą. Tai, kad tu dabar skaitai tuos žodžius šiame žurnale, parodo, jog tave jau lydi šis džiaugsmas arba jis yra labai arti.

 2. Kaip krikščionių džiaugsmas skiriasi nuo tos būsenos, kuri būdinga daugumai žmonių?

² Dauguma žmonių jaučia, jog jų gyvenime kažko trūksta. O tu? Aišku, tu turbūt neturi visų materialinių dalykų, kuriais galėtumei naudotis, ir viso to, ką šiandieną turi turtingi bei įtakingi žmonės. Taip pat tu galbūt norėtumei turėti geresnę sveikatą ar daugiau energijos. Vis dėlto kalbant apie džiaugsmą, galima drąsiai pasakyti, kad tu esi turtingesnis ir sveikesnis negu dauguma iš milijardų žemėje gyvenančių žmonių. Kodėl?

 3. Kokie prasmingi žodžiai verti mūsų dėmesio ir kodėl?

³ Prisimink Jėzaus žodžius: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jono 15:11). „Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“ Koks pasakymas! Gerai patyrinėjus krikščionišką gyvenimo būdą, galima nustatyti daug priežasčių, kodėl mūsų džiaugsmui nieko netrūksta. Bet dabar atkreipk dėmesį į prasmingus žodžius iš Izaijo 35:10 (ŠvR). Jie yra prasmingi, nes labai liečia mus šiandieną. Mes skaitome: „Viešpaties išgelbėtieji sugrįš į Cioną liaupsės giesmėmis ir apvainikuoti amžinuoju džiaugsmu [„džiūgavimu neribotam laikui“, NW], kupini pasitenkinimo ir linksmumo, vargų ir rūpesčių nebekankinami.“

 4. Koks džiaugsmas paminėtas Izaijo 35:10 ir kodėl mes turime atkreipti į tai dėmesį?

⁴ „Džiūgavimas neribotą laiką“. Posakis „neribotas laikas“ yra tikslus vertimas to, ką Izaijas parašė hebrajiškai. Bet, kaip parodo kiti Rašto tekstai, posakio reikšmė šioje eilutėje yra ‛amžinai’ (Psalmių 44:7; 89:2; Izaijo 40:28). Taigi džiūgavimas bus be pabaigos esant sąlygoms, kurios leis — taip, duos pagrindą — džiūgauti amžinai. Juk tai malonu girdėti? Tačiau galbūt tau susidaro įspūdis, kad šioje eilutėje kalbama ne apie konkrečią situaciją, ir tu manai: ‛Tai tikrai manęs neliečia turint omenyje mano kasdienines problemas ir rūpesčius.’ Bet faktai rodo kitką. Pranašiškas pažadas iš Izaijo 35:10 yra reikšmingas tau šiandieną. Kad sužinotume, kokią reikšmę jis turi mums, išnagrinėkime šį puikų 35-ąjį Izaijo skyrių atkreipdami dėmesį į kiekvieną dalį kontekste. Būk tikras, kad tu džiaugsiesi tuo, ką sužinosi.

Žmonės, kuriems reikėjo džiūgauti

 5. Koks yra Izaijo 35 skyriaus pranašystės kontekstas?

⁵ Kad suprastume šią įspūdingą pranašystę, apžvelkime istorinę to meto padėtį. Hebrajų pranašas Izaijas parašė ją apie 732 m. p. m. e. Tik praėjus dešimtmečiams po to Jeruzalė buvo sunaikinta babiloniečių kariuomenės. Kaip nurodoma Izaijo 34:1, 2, Dievas iš anksto pasakė, kad ruošiasi atkeršyti tautoms, tokioms kaip Edomas, paminėtas Izaijo 34:6. Akivaizdu, kad jis panaudojo senovės babiloniečius. Taip pat Dievas panaudojo babiloniečius ir Judui nuniokoti, nes žydai buvo neištikimi. Koks rezultatas? Dievo tauta buvo paimta į nelaisvę ir jos tėvynė liko apleista 70 metų (2 Kronikų 36:15-21).

 6. Koks yra skirtumas tarp to, kas turėjo atsitikti edomitams ir kas žydams?

⁶ Tačiau yra didelis skirtumas tarp edomitų ir žydų. Edomitai nusipelnė amžinos Dievo bausmės; galiausiai jie išnyko kaip tauta. Taip, tu ir dabar gali aplankyti apleistus griuvėsius ten, kur gyveno edomitai, tokius kaip plačiai žinomos Petros liekanos. Bet šiandieną nėra tautos ar žmonių, kurie vadintųsi ‛edomitais’. Bet ar babiloniečiai ir Judą nusiaubė amžinai, palikdami žemę be džiaugsmo visam laikui?

 7. Kokia galėjo būti žydų belaisvių Babilone reakcija į Izaijo 35 skyriaus žodžius?

⁷ Nuostabi pranašystė iš Izaijo 35 skyriaus turi jaudinančią reikšmę. Mes galime ją pavadinti atkūrimo pranašyste, nes pirmą kartą ji išsipildė tada, kai žydai sugrįžo į savo tėvynę 537 m. p. m. e. Į nelaisvę paimtiems izraelitams buvo leista grįžti į tėvynę (Ezdro 1:1-11). Tačiau prieš tai Babilone buvusius žydų belaisvius, svarsčiusius apie tą Dievo pranašystę, matyt, domino, kokios sąlygos jų laukia sugrįžus į savo tautos tėviškę, Judą. Ir kokia bus jų pačių būklė? Atsakymai tiesiogiai susiję su tuo, kodėl mes tikrai turime pagrindą džiūgauti. Pažiūrėkime.

 8. Kokios sąlygos turėjo būti žydams grįžus iš Babilono? (Palygink Ezechielio 19:3-6; Ozėjo 13:8.)

⁸ Aplinkybės, aišku, žydams neatrodė daug žadančios, net kai jie išgirdo, kad gali grįžti į savo tėvynę. Jų žemė buvo apleista septynis dešimtmečius — ištisą žmogaus amžių. Kas atsitiko su ta žeme? Visi dirbami laukai, vynuogynai ar vaismedžių sodai bus virtę dykyne. Drėkinami daržai ar žemės plotai bus sunykę ir pavirtę nederlingu tyrlaukiu arba dykuma (Izaijo 24:1, 4; 33:9; Ezechielio 6:14). Pagalvok taip pat apie laukinius gyvūnus, kurių turėjo būti gausybė. Tarp jų galėjo būti tokių mėsėdžių kaip liūtai bei leopardai (3 Karalių 13:24-28; 4 Karalių 17:25, 26; Giesmių giesmė 4:8). Reikėjo turėti omenyje ir meškas, galinčias parblokšti vyrą, moterį ar vaiką (1 Samuelio 17:34-37; 4 Karalių 2:24; Patarlių 17:12). Ar bereikia minėti gyvates bei kitus nuodingus šliužus ir skorpionus (Pradžios 49:17; Pakartoto Įstatymo 32:33; Jobo 20:16; Psalmių 57:5; 139:4; Luko 10:19). Jei 537 m. p. m. e. tu būtumei sugrįžęs iš Babilono su žydais, tikriausiai nebūtumei ryžęsis vaikščioti po tokią vietovę. Ten, kur jie parėjo, nebuvo rojus.

 9. Kas buvo parvykėlių vilties ir pasitikėjimo pagrindas?

⁹ Tačiau pats Jehova vedė savo garbintojus namo, o jis gali visiškai ištaisyti beviltišką padėtį. Argi tu netiki, kad tai gali padaryti Kūrėjas? (Jobo 42:2; Jeremijo 32:17, 21, 27, 37, 41). Taigi ką jis turėjo padaryti — ką jis padarė — dėl grįžtančių žydų ir jų šalies? Kokią reikšmę tai turi Dievo tautai dabartiniais laikais ir kaip tai liečia mūsų padėtį — dabar ir ateityje? Pirmiausia pažiūrėkime, kas vyko tuomet.

Džiugūs dėl pasikeitusios padėties

10. Kokios permainos išpranašautos Izaijo 35:1, 2?

¹⁰ Kas turėjo įvykti po to, kai Kyras žydams leido grįžti į tą niūrią šalį? Paskaityk įspūdingą pranašystę iš Izaijo 35:1, 2: „Palikta ir nepereinama šalis linksminsis, tyruma džiaugsis ir žydės kaip lelija. Ji želte žels ir džiaugsis, linksmai šūkaudama ir girdamasi; jai duota Libano garbė, Karmelio ir Sarono gražumas; jie matys Viešpaties garbę ir mūsų Dievo grožį.“

11. Kokiomis žiniomis apie tą kraštą buvo paremtas Izaijo apibūdinimas?

¹¹ Bibliniais laikais Libanas, Karmelis ir Saronas garsėjo savo gražia augmenija (1 Kronikų 5:16; 27:29; 2 Kronikų 26:10; Giesmių giesmė 2:1; 4:15; Ozėjo 14:5-7). Izaijas šiais pavyzdžiais apibūdino, į ką Dievui padedant bus panaši pertvarkyta šalis. Bet ar taip turėjo būti pakeista tik žemė? Žinoma, ne!

12. Kodėl galime pasakyti, kad Izaijo 35 skyriaus pranašystė labiausiai liečia žmones?

¹² Izaijo 35:2 kalbama apie šalį, kuri „džiaugsis, linksmai šūkaudama ir girdamasi“. Mes žinome, kad žemė ir augalai negalėjo tiesiogine prasme ‛džiaugtis ir linksmai šūkauti’. Tačiau dėl jų atsinaujinusio derlingumo ir vešlumo taip turėjo jaustis žmonės (Kunigų 23:37-40; Pakartoto Įstatymo 16:15; Psalmių 125:5, 6; Izaijo 16:10; Jeremijo 25:30; 48:33). Tie tiesioginiai pakitimai šalyje savaime siejosi ir su žmonių permaina, nes svarbiausi šioje pranašystėje yra žmonės. Dėl to mums yra pagrindas suprasti, kad Izaijas pirmiausia kalba apie žydų parvykėlių permainą, ypač jų džiugumą.

13, 14. Kokia žmonių permaina išpranašauta Izaijo 35:3, 4?

¹³ Todėl toliau nagrinėkime šią įspūdingą pranašystę, kad sužinotume, kaip ji išsipildė po žydų išlaisvinimo ir sugrįžimo iš Babilono. Izaijas 3 ir 4 eilutėse kalba apie kitą parvykėlių permainą: „Sustiprinkite pailsusias rankas ir sutvirtinkite susilpnėjusius kelius. Sakykite silpnasieliams: Būkite drąsūs ir nebijokite; štai jūsų Dievas darys kerštą ir atsilyginimą; pats Dievas ateis ir išgelbės jus.“

¹⁴ Argi nesustiprina pagalvojus, kad mūsų Dievas, kuris galėjo pakeisti nuniokotos žemės sąlygas, dar labiau rūpinasi savo garbintojais? Jis nenorėjo, kad belaisviai žydai jaustųsi silpni, netekę drąsos ar sunerimę dėl ateities (Žydams 12:12). Pagalvok apie tų belaisvių žydų padėtį. Jiems sunku būtų buvę likti optimistiškiems, jei ne Dievo pranašystės, iš kurių galėjo semtis vilties. Jie buvo tartum tamsiame požeminiame kalėjime, negalintys iš jo išeiti ir veikliai tarnauti Jehovai. Jiems galėjo atrodyti, kad priekyje nėra jokios šviesos. (Palygink Pakartoto Įstatymo 28:29; Izaijo 59:10.)

15, 16. a) Kokią išvadą galime padaryti, ką Jehova nuveikė dėl parvykėlių? b) Kodėl parvykėliai neturėjo tikėtis stebuklingų kūno pagydymų, tačiau ką Dievas padarė pagal žodžius iš Izaijo 35:5, 6?

¹⁵ Tačiau kaip viskas pasikeitė, kai Jehovos valia Kyras leido jiems grįžti namo! Biblijoje nėra įrodymų, kad Dievas stebuklingai būtų atvėręs akis kokiam nors grįžtančiam aklam žydui, grąžinęs klausą kažkuriam iš kurčiųjų arba išgydęs nors vieną luošą ar neturintį galūnių žmogų. Tačiau iš tikrųjų jis padarė kai ką daugiau. Jis grąžino juos į jų mylimos šalies šviesą ir laisvę!

¹⁶ Nėra pasakyta, kad parvykėliai tikėjosi iš Jehovos tokių stebuklingų kūno pagydymų. Jie turėjo žinoti, kad Dievas nepadarė to nė Izaokui, Samsonui ar Heliui (Pradžios 27:1; Teisėjų 16:21, 26-30; 1 Samuelio 3:2-8; 4:15). Bet jei jie, turėdami omenyje perkeltinę prasmę, tikėjosi, kad Dievas pakeis jų sąlygas, tai nebuvo nuvilti. Žinoma, perkeltine prasme 5 ir 6 eilutės tikrai išsipildė. Izaijas tiksliai nusakė: „Tuomet atsimerks aklųjų akys ir kurtinių ausys bus atkimštos. Tuomet raišas šokinės kaip briedis ir nebylių liežuvis bus palaidas [„šūkaus iš džiaugsmo“, NW].“

Žemė tampa panaši į Rojų

17. Ką Jehova akivaizdžiai pakeitė?

¹⁷ Tie parvykėliai tikrai turėjo pagrindą šūkauti iš džiaugsmo dėl tokių sąlygų, kurias aprašė Izaijas: „Nes dykumoje ims vandens versmės tekėti šen ir ten ir upeliai išdžiūvusioje žemėje. Iš perdžiūvusių vietų ims trykšti vandens versmės. Kur anksčiau sausa žemė buvo, dabar bus tvenkiniai pilni vandens. Kur anksčiau šakalai raivydavosi, ten dabar žels žolė, augs nendrės ir žaliuos žalumynai“ (Izaijo 35:6b, 7, ŠvR). Nors šiandieną visur to nematome tame regione, yra įrodymų, kad buvusioje Judo teritorijoje kažkada klestėjo „idiliškas rojus“.a

18. Kaip žydų parvykėliai, reikia manyti, reagavo į Dievo palaimas?

¹⁸ Pagalvok, kokį pagrindą džiaugtis turėjo žydų likutis, sugrįžęs į Pažadėtąją žemę! Jie turėjo galimybę pertvarkyti dykvietę, apgyventą šakalų bei kitų žvėrių. Ar tu nesidžiaugtumei dirbdamas tokį atkuriamąjį darbą, ypač jei žinotumei, kad Dievas laimina tavo pastangas?

19. Kuo buvo sąlygojamas sugrįžimas iš Babilono nelaisvės?

¹⁹ Tačiau ne kiekvienas žydų belaisvis galėjo grįžti iš Babilono į Pažadėtąją žemę, kad dalyvautų tame džiaugsmingame pertvarkymo darbe. Dievas nustatė sąlygas. Neturėjo teisės grįžti nė vienas, susiteršęs Babilono pagoniškų religijų papročiais (Danieliaus 5:1, 4, 22, 23; Izaijo 52:11). Negalėjo parvykti nė tas, kuris buvo paikai pasukęs neišmintingu keliu. Visi tokie asmenys buvo netinkami grįžti. Kita vertus, tie, kurie atitiko Dievo normas ir į kuriuos jis žvelgė kaip į palyginti šventus, galėjo sugrįžti į Judą. Jie galėjo grįžti tarsi šventu keliu. Izaijas parašė tai aiškiai 8-oje eilutėje: „Tenai bus takas ir kelias, ir jis bus vadinamas šventas kelias; juo neis suteptas, ir tai bus jums tiesus kelias, taip kad ir paikieji nepaklys jame.“

20. Ko nereikėjo bijotis grįžtantiems žydams ir kodėl?

²⁰ Grįžtantiems žydams nereikėjo bijoti jokių žvėriškų žmonių ar plėšikų gaujų užpuolimų. Kodėl? Todėl kad Jehova nebūtų to leidęs Kelyje, kuriuo keliavo jo išpirkti žmonės. Todėl jie galėjo keliauti su džiugiu optimizmu, su laiminga viltimi. Atkreipk dėmesį, kaip tai aprašė Izaijas savo pranašystės pabaigoje: „Nebus tenai liūto; laukinis žvėris neis juo ir neatsiras tenai; juo vaikščios tie, kurie bus išlaisvinti. Viešpaties atpirktieji sugrįš ir ateis į Sioną su šlovinimo giesme; amžina linksmybė apvainikuos jų galvą; jiems teks džiaugsmo ir linksmybės, o skausmas ir vaitojimas bėgs šalin“ (Izaijo 35:9, 10).

21. Kaip šiandieną mes turėtume žiūrėti į tas Izaijo 35 skyriaus pranašystes, kurios jau išsipildė?

²¹ Kokį pranašišką vaizdą mes čia matome! Tačiau mes neturėtume laikyti to tik praeities istorija, tarsi tai būtų puikus pasakojimas, beveik neliečiantis mūsų padėties ir ateities. Faktas, kad ši pranašystė nuostabiai išsipildo šiandieną Dievo tautos atžvilgiu, todėl ji tikrai liečia kiekvieną iš mūsų. Ji suteikia mums svarią priežastį džiūgauti. Šie aspektai, liečiantys tavo gyvenimą dabar ir ateityje, nagrinėjami tolesniame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar tu prisimeni?

◻ Kada pirmą kartą išsipildė Izaijo 35 skyriaus žodžiai?

◻ Koks turėjo būti pranašystės pradinio išsipildymo poveikis?

◻ Kaip Jehova įvykdė tai, kas pasakyta Izaijo 35:5, 6?

◻ Kokias šalies ir savo pačių padėties permainas patyrė žydų parvykėliai?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Petros griuvėsiai vietovėje, kurioje kažkada gyveno edomitai

[Šaltinio nuoroda]

Garo Nalbandian

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Žydams esant tremtyje, didžioji dalis Judo pasidarė panaši į dykumą, knibždančią tokiais laukiniais žvėrimis kaip meškos bei liūtai

[Šaltinių nuorodos]

Garo Nalbandian

Meška ir liūtas: Safari-Zoo of Ramat-Gan, Tel Aviv