Dvidešimt aštuntas skyrius
Rojus atkurtas!
1. Kodėl daugelis religijų teikia žmogui viltį gyventi kokiame nors rojuje?
„ROJAUS ilgesys — viena didžiųjų nostalgijų, kamuojančių žmoniją. Ši nostalgija turbūt užvis stipriausia ir neslopstanti. Rojaus troškimas pasireiškia kiekviename religinio gyvenimo lygmenyje“, — sakoma „Religijos enciklopedijoje“ (The Encyclopedia of Religion). Toks ilgesys visiškai suprantamas. Juk Biblijoje skaitome, kad pirmieji žmonės gyveno rojuje — nuostabiame parke, kur nebuvo nei ligų, nei mirties (Pradžios 2:8-15). Užtat daugelis pasaulio religijų teikia žmogui viltį gyventi kokiame nors rojuje.
2. Kur galima rasti tikrąją būsimo rojaus viltį?
2 Daugelyje Biblijos eilučių kalbama apie tikrąją būsimo rojaus viltį (Izaijo 51:3). Pavyzdžiui, Izaijo pranašystės 35 skyriuje rašoma, kaip dykvietės virsta sodais ir derlingais laukais. Aklieji praregi, nebyliai šneka, kurtieji girdi. Žadėtame rojuje nėra skausmo ir sielvarto, — vadinasi, nėra nė mirties. Koks puikus pažadas! O kaip suprasti šiuos žodžius? Gal jie ir mums skirti? Panagrinėkime šį Izaijo pranašystės skyrių ir išsiaiškinkime.
Nuniokotas kraštas džiūgauja
3. Kokią permainą Izaijas pranašauja kraštui?
3 Įkvėptas pažadas, kad rojus bus atkurtas, prasideda tokiais žodžiais: „Pradžiugs dykuma ir tyrlaukiai, krykštaus pražysdama dykvietė. Kaip lelija ji žydėte sužydės ir džiūgaute džiūgaus laiminga. Jai bus suteikta Libano šlovė, Karmelio ir Šarono didingumas. Jie matys Viešpaties šlovę, mūsų Dievo didingumą“ (Izaijo 35:1, 2).
4. Kada ir kaip žydų tėvynė pasidaro tyrlaukiais?
4 Izaijas rašo šiuos žodžius apie 732 m. p. m. e. Maždaug po 125 metų babiloniečiai sugriauna Jeruzalę ir ištremia Judo gyventojus. Jų tėvynė lieka tuščia, apleista (2 Karalių 25:8-11, 21-26). Šitaip išsipildo Jehovos perspėjimas, kad Izraelio žmonės eis į nelaisvę, jei bus neištikimi (Pakartoto Įstatymo 28:15, 36, 37; 1 Karalių 9:6-8). Kuomet hebrajų tauta atsiduria svečioje šalyje, jų drėkinamieji laukai bei vaismedžių sodai niekieno neprižiūrimi per 70 metų pasidaro tyrlaukiais (Izaijo 64:10; Jeremijo 4:23-27; 9:9-11 [9:10-12, Brb]).
5. a) Kaip krašte atkuriamos rojaus sąlygos? b) Kokia prasme žmonės ‛mato Viešpaties šlovę, savo Dievo didingumą’?
5 Vis dėlto Izaijas pranašauja, kad žemė nebus apleista amžiais. Ji taps tikru rojumi. Jai bus suteikta „Libano šlovė, Karmelio ir Šarono didingumas“.a Kaip? Žydai, sugrįžę iš tremties, vėl įdirba ir drėkina savo laukus, taigi kraštas atsigavęs duoda gausų derlių. Šlovė už visa tai priklauso Jehovai. Jo valia, jo palaikomi ir laiminami žydai mėgaujasi rojaus sąlygomis. Pripažindami, kad Jehova pasirūpino pertvarkyti kraštą, žmonės mato „Viešpaties šlovę, [savo] Dievo didingumą“.
6. Kaip reikšmingai išsipildo Izaijo žodžiai?
6 Atkurtame Izraelio krašte Izaijo žodžiai išsipildo dar reikšmingiau. Dvasiniu požiūriu Izraelis ilgus metus kentė dykumos sausrą. Tremtiniams gyvenant Babilone, tyras garbinimas buvo labai suvaržytas. Nei šventyklos, nei aukuro, nei organizuotos kunigijos nebuvo. Niekas negalėjo atnašauti kasdieninių aukų. O dabar Izaijas pranašauja permainą. Zerubabelio, Ezros ir Nehemijo vadovaujami, visų 12 Izraelio giminių atstovai sugrįžta į Jeruzalę, atstato šventyklą ir nevaržomai garbina Jehovą (Ezros 2:1, 2). Tikras dvasinis rojus!
Ugninga dvasia
7, 8. Kodėl žydų tremtiniams reikia gero požiūrio ir kokį paraginimą Izaijas jiems perduoda?
7 Izaijo knygos 35 skyriuje skamba džiaugsmo gaida. Atgailaujančiai tautai pranašas skelbia šviesią ateitį. Jis kalba entuziastingai ir optimistiškai. Po dviejų šimtmečių žydų tremtiniams, besirengiantiems grįžti į tėvynę, irgi reikia tokio entuziazmo bei optimizmo. Jehova per Izaiją pranašiškai ragina juos: „Duokite jėgų pailsusioms rankoms, paremkite drebančius kelius, sakykite tiems, kurių širdis baiminasi: ‛Būkite stiprūs! Nebijokite! Štai jūsų Dievas, jūsų kerštas ateina! Su baisiu atlyginimu jis ateina jūsų gelbėti’“ (Izaijo 35:3, 4).
8 Tremtiniai, galų gale išėję į laisvę, imasi veiklos. Persijos karalius Kyras, Jehovos įrankis Babilonui atmokėti už visas piktenybes, paskelbia, kad Jeruzalėje bus atkurtas Jehovos garbinimas (2 Metraščių 36:22, 23). Tūkstančiai hebrajų šeimų turi gerai susiorganizuoti ir pasiruošti pavojingai kelionei iš Babilono į Jeruzalę. Atvykę jie turės įsirengti sau tinkamus būstus ir kibti į darbą: atstatyti šventyklą bei miestą. Kai kuriems Babilono žydams šis uždavinys gali atrodyti vargiai įveikiamas. Bet dabar ne laikas nuleisti rankas ir pasiduoti būgštavimams. Žydai privalo stiprinti vienas kitą ir pasikliauti Jehova. Jis patikina juos išgelbėsiąs.
9. Koks nuostabus pažadas duodamas žydams?
9 Žmonės, paleisti iš Babilono nelaisvės, tikrai galės džiūgauti, nes Jeruzalėje jų laukia nuostabi ateitis. Izaijas pranašauja: „Tada akliesiems bus atmerktos akys, kurtiesiems atvertos ausys. Tada raišasis šokinės tartum elnias, dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis“ (Izaijo 35:5, 6a).
10, 11. Kodėl ir kokią dvasinę reikšmę grįžtantiems žydams turi Izaijo žodžiai?
10 Matyt, Jehova turi omenyje dvasinę savo tautos būklę. Už atskalūnybę žmonės buvo nubausti septyniasdešimčia tremties metų. Vis dėlto Jehova drausmindamas neištiko savo tautos aklumu, kurtumu, nesuluošino ir neatėmė kalbos. Todėl Izraelio tautai, grįžtančiai į tėvynę, nereikia gydyti kūno negalių. Jehova grąžina tai, kas prarasta, — būtent, dvasinę sveikatą.
11 Atgailaujantys žydai pagydomi ta prasme, kad atgauna dvasines jusles — dvasinę regą ir gebėjimą girdėti, kalbėti Jehovos žodį, jam paklusti. Jie suvokia būtinybę laikytis arti prie savojo Dievo. Geru elgesiu jie ‛dainuoja’ džiaugsmingą gyrių Jehovai. Buvęs „raišasis“ uoliai ir energingai tarnauja Jehovai. Vaizdžiai sakant, jis ‛šokinėja tartum elnias’.
Jehova atgaivina savo tautą
12. Kaip Jehova apdovanos kraštą vandeniu?
12 Sunku įsivaizduoti rojų be vandens. Kadaise Edeno rojuje buvo apsčiai vandens (Pradžios 2:10-14). Kraštas, duotas Izraeliui, irgi buvo „kraštas upelių, šaltinių ir vandens“ (Pakartoto Įstatymo 8:7). Nereikia stebėtis, kad ir Izaijas duoda gaivinantį pažadą: „Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės. Išdeginti smėlynai taps ežeru, ištroškusi žemė virs vandens šaltiniais. Kur šakalų guoliai, ten dygs žolė, žaliuos nendrės, žels meldai“ (Izaijo 35:6b, 7). Izraelitams vėl prižiūrint kraštą, apleistose vietovėse, kur bastosi šakalai, sužaliuos vešli augmenija. Perdžiūvusi, negyva žemė virs „pelkėmis“, kur gali augti papirusas ir kiti vandens augalai (Jobo 8:11).
13. Kokio dvasinio vandens iki soties galės gerti sugrįžusi tauta?
13 O dar svarbesnis yra dvasinis tiesos vanduo. Sugrįžę žydai galės jo gerti iki soties. Jehova teiks žinių, padrąsins, paguos per savo Žodį. Be to, ištikimi vyresnieji ir didžiūnai bus „lyg vandens srovės dykumoje“ (Izaijo 32:1, 2). Tyro garbinimo rėmėjai, tokie kaip Ezra, Agėjas, Jozuė, Nehemijas, Zacharijas ir Zerubabelis, bus gyvas liudijimas, kad Izaijo pranašystė pildosi (Ezros 5:1, 2; 7:6, 10; Nehemijo 12:47).
„Šventasis Kelias“
14. Apibūdink kelionę iš Babilono į Jeruzalę.
14 Pirmiau, negu galės džiaugtis žemišku bei dvasiniu rojumi, žydų tremtiniai turės nueiti ilgą ir pavojingą kelią nuo Babilono iki Jeruzalės. Pasirinkus tiesesnį maršrutą, reikėtų keliauti nykiomis, sausringomis vietovėmis ir įveikti apie 800 kilometrų. Patogesnis kelias driektųsi 1600 kilometrų. Šiaip ar taip, kelis mėnesius tektų kęsti visokius orus ir rizikuoti sutikti laukinių žvėrių bei žvėriškų žmonių. Tačiau tie, kurie pasitiki Izaijo pranašyste, pernelyg nesirūpina. Kodėl?
15, 16. a) Kaip Jehova saugo ištikimus žydus, keliaujančius namo? b) Kokia kita prasme Jehova prirengia žydams saugų vieškelį?
15 Jehova per Izaiją žada: „Vieškelis ten eis. Jis bus vadinamas šventuoju Keliu. Kas netyras, tas negalės juo eiti, ištvirkėliai nesuklaidins tų, kurie juo žengia. Nebus ten jokio liūto, joks plėšrus žvėris nesibastys; nė vieno jų ten neužtiksi. Juo keliaus tik atpirktieji“ (Izaijo 35:8, 9). Jehova atsiima savo tautos žmones! Jie yra „atpirktieji“, ir Dievas įsipareigoja saugiai parlydėti juos namo. Gal iš Babilono į Jeruzalę eina grįstas, aptvertas kelias, ištisas pylimas? Ne, bet Jehova pasirūpins, kad tauta kelionėje būtų saugi — tartum šitokiu vieškeliu žingsniuotų. (Palygink Psalmyno 91:1-16.)
16 Žydai saugomi ir nuo dvasinių pavojų. Simbolinis vieškelis yra „šventasis Kelias“. Tiems, kurie negerbia šventų dalykų arba yra dvasiškai netyri, neleidžiama juo keliauti. Atkurtame krašte jie nepageidaujami. Kelias atviras tiktai tiems, kurių motyvai geri. Į Judą ir Jeruzalę jie grįžta ne nacionalizmo dvasios genami ir ne savo naudos ieškodami. Dvasiškai nusiteikę žydai supranta, kad svarbiausias grįžimo tikslas — atkurti šalyje tyrą Jehovos garbinimą (Ezros 1:1-3).
Jehovos tauta džiaugiasi
17. Kaip Izaijo pranašystė guodžia ištikimus žydus ilgais tremties metais?
17 Izaijo knygos 35 skyrius baigiasi džiaugsmingais žodžiais: „Kuriuos Viešpats išlaisvino, tie sugrįš ir įžengs į Sioną su giesme, vainikuoti amžinu džiaugsmu. Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys“ (Izaijo 35:10). Belaisviai žydai, tremtyje guosdamiesi šia pranašyste ir semdamiesi iš jos vilties, domisi, kaip išsipildys visos išpranašautos detalės. Matyt, jie dar gerai nesupranta pranašystės. Tačiau jie nė kiek neabejoja, kad „sugrįš ir įžengs į Sioną“.
18. Kodėl tauta, Babilone sielvartavusi ir dejavusi, atkurtoje žemėje linksminasi ir džiaugiasi?
18 Taigi 537 m. p. m. e. apie 50 000 vyrų (įskaitant daugiau kaip 7000 vergų) kartu su moterimis bei vaikais leidžiasi į kelionę visiškai pasikliaudami Jehova ir per keturis mėnesius parvyksta Jeruzalėn (Ezros 2:64, 65). Dar po kelių mėnesių iškyla Jehovos aukuras: taip rengiamasi atstatyti šventyklą. Izaijo pranašystė, paskelbta prieš 200 metų, išsipildo. Babilone tauta sielvartavo ir dejavo, o atkurtoje žemėje linksminasi ir džiaugiasi. Jehova ištesėjo pažadą. Rojus — žemiškas ir dvasinis — buvo atkurtas!
Gimsta nauja tauta
19. Kodėl reikia pripažinti, jog VI amžiuje p. m. e. Izaijo pranašystė išsipildė mažu mastu?
19 Aišku, VI amžiuje p. m. e. Izaijo pranašystės 35 skyrius išsipildo tik mažu mastu. Žydai, grįžę į tėvynę neilgai džiaugiasi rojaus sąlygomis. Pamažu klaidingi religiniai mokymai bei nacionalizmas užteršia tyrą garbinimą. Žydai vėl sielvartauja ir dūsauja dvasiškai. Galiausiai Jehova išsižada jų tautos (Mato 21:43). Dėl atgijusio neklusnumo jų džiaugsmas baigiasi. Iš visko sprendžiant, Izaijo 35 skyrius dar turi išsipildyti didesniu mastu.
20. Koks naujas Izraelis atsirado I m. e. amžiuje?
20 Jehovos skirtu laiku atsirado kitas Izraelis — dvasinis (Galatams 6:16). Jėzus, tarnaudamas žemėje, viską paruošė naujojo Izraelio gimimui. Jis atkūrė tyrą garbinimą, ir kartu su jo mokymais vėl pasipylė tiesos vandenys. Jis gydė ligonius bei dvasiškai negaluojančius žmones. Jis skelbė gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir taip visiems dalijo džiaugsmą. Po septynių savaičių nuo savo mirties ir prikėlimo pašlovintas Jėzus įkūrė krikščionių susirinkimą, dvasinį Izraelį, sudarytą iš žydų ir kitų žmonių, atpirktų Jėzaus krauju, atgimusių Dievo dvasiniais sūnumis ir Jėzaus broliais, pateptais šventąja dvasia (Apaštalų darbų 2:1-4; Romiečiams 8:16, 17; 1 Petro 1:18, 19).
21. Kokius įvykius, liečiančius pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimą, galima laikyti Izaijo pranašystės išsipildymu?
21 Apaštalas Paulius, rašydamas dvasinio Izraelio nariams, citavo Izaijo 35:3 žodžius: „Pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius“ (Hebrajams 12:12). Akivaizdu, jog Izaijo knygos 35 skyrius išsipildė ir I m. e. amžiuje. Jėzus su savo mokiniais darė stebuklus: paraidine prasme grąžino regėjimą akliesiems ir klausą kurtiesiems. „Raišieji“ ėmė vaikščioti ir nebyliai prakalbo (Mato 9:32; 11:5; Luko 10:9). Svarbiausia, tyraširdžiai ištrūko iš klaidingos religijos ir prisiglaudė krikščionių susirinkimo dvasiniame rojuje (Izaijo 52:11; 2 Korintiečiams 6:17). Kaip ir žydams, grįžtantiems iš Babilono, tiems pabėgėliams labai reikėjo gero nusistatymo ir drąsos (Romiečiams 12:11).
22. Kaip nuoširdūs tiesos ieškantys krikščionys mūsų laikais pateko tarsi į Babilono nelaisvę?
22 O kaip mūsų laikais? Gal Izaijo pranašystė didesniu mastu pildosi šiuolaikiniam krikščionių susirinkimui? Taip. Mirus apaštalams, tikrų pateptųjų krikščionių labai sumažėjo, ir pasaulyje paplito „raugės“ — tariamieji krikščionys (Mato 13:36-43; Apaštalų darbų 20:30; 2 Petro 2:1-3). XIX amžiuje nuoširdūs asmenys, palikę krikščionijos bažnyčias, stengėsi tyrai garbinti Dievą, bet jų protas tebebuvo užterštas nebibliniais mokymais. Nors 1914-aisiais Mesijas Jėzus tapo Karaliumi, netrukus nuoširdiesiems tiesos ieškotojams atėjo liūdnos dienos. Kaip išpranašauta, tautos ‛kovojo su jais ir nugalėjo juos’. Tų krikščionių pastangos skelbti gerąją naujieną buvo užgniaužtos. Jie tartum pateko į Babilono nelaisvę (Apreiškimo 11:7, 8).
23, 24. Kaip Izaijo žodžiai pildosi Dievo tautai nuo 1919 metų?
23 Viskas pasikeitė 1919 metais. Jehova išvadavo savo tautos žmones iš nelaisvės. Pamažu jie atsikratė klaidingų mokymų, teršiančių Dievo garbinimą. Šitaip jie išgijo. Jie pateko į dvasinį rojų, ligi šiol klestintį visoje žemėje. Dvasiniu požiūriu aklieji išmoksta matyti ir kurtieji — girdėti. Dabar jie gerai suvokia Dievo šventosios dvasios veikimą ir būtinybę laikytis kuo arčiau prie Jehovos (1 Tesalonikiečiams 5:6; 2 Timotiejui 4:5). Tikrieji krikščionys, atgavę kalbos dovaną, ‛dainuoja iš džiaugsmo’ — skelbia kitiems Biblijos tiesas (Romiečiams 1:15). Tie, kurie buvo dvasiškai silpni, arba ‛luoši’, dabar uoliai ir džiaugsmingai tarnauja. Perkeltine prasme jie ‛šokinėja tartum elnias’.
24 Tikrieji krikščionys eina „šventuoju Keliu“. Šis „Kelias“, vedantis iš didžiosios Babelės į dvasinį rojų, yra atviras visiems dvasiškai tyriems garbintojams (1 Petro 1:13-16). Jie pasitiki Jehovos apsauga ir neabejoja, kad Šėtono žvėriški išpuoliai prieš teisingąjį garbinimą žlugs (1 Petro 5:8). Maištingiems asmenims ir tiems, kurie elgiasi it plėšrūs žvėrys, neleidžiama suklaidinti tautos, einančios šventu Dievo vieškeliu (1 Korintiečiams 5:11). Čia, saugioje aplinkoje, Jehovos atpirktieji — pateptieji ir „kitos avys“ — džiugiai tarnauja vieninteliam tikrajam Dievui (Jono 10:16).
25. Ar Izaijo pranašystės 35 skyrius išsipildys paraidžiui? Paaiškink.
25 O ką pasakytume apie ateitį? Ar Izaijo pranašystė kada nors išsipildys paraidžiui? Taip. Jėzus ir apaštalai, stebuklingai gydydami pirmajame amžiuje, parodė, kad Jehova nori ir gali ateityje išgydyti visą žmoniją. Įkvėptame Psalmyne kalbama apie amžinąjį gyvenimą žemėje, viešpataujant taikai ir ramybei (Psalmyno 37:9, 11, 29). Jėzus pažadėjo gyvenimą rojuje (Luko 23:43, NW). Nuo pirmos ligi paskutinės knygos Biblija teikia tikrojo rojaus viltį. Aklieji, kurtieji, luošieji ir nebyliai ten visiems laikams bus fiziškai pagydyti. Niekas nebesielvartaus ir nedejuos. Žmonės džiaugsis neribotą laiką, tiesiog amžinai (Apreiškimo 7:9, 16, 17; 21:3, 4).
26. Kaip Izaijo žodžiai dabar stiprina krikščionis?
26 Laukdami, kada bus atkurtas žemiškasis rojus, tikrieji krikščionys mėgaujasi dvasinio rojaus palaimomis. Išmėginimus ir vargus jie pasitinka pilni optimizmo. Jie tvirtai pasikliauja Jehova ir skatina vienas kitą, kaip kad patariama: „Duokite jėgų pailsusioms rankoms, paremkite drebančius kelius, sakykite tiems, kurių širdis baiminasi: ‛Būkite stiprūs! Nebijokite!’“ Jie visiškai pasitiki pranašiškais žodžiais: „Štai jūsų Dievas, jūsų kerštas ateina! Su baisiu atlyginimu jis ateina jūsų gelbėti“ (Izaijo 35:3, 4).
[Išnaša]
a Šventajame Rašte senovės Libanas aprašomas kaip derlingas kraštas, panašus į Edeno sodą, priaugęs vešlių miškų ir didžių kedrų (Psalmyno 29:5; 72:16; Ezechielio 28:11-13). Šaronas garsėjo savo upeliais bei ąžuolynais; Karmelį puošė vynuogynai, vaismedžių sodai ir žydintys šlaitai.
[Iliustracija per visą 370-ą puslapį]
[Iliustracijos 375 puslapyje]
Dykumos tampa vandeninga žeme, priauga nendrių ir papirusų
[Iliustracija 378 puslapyje]
Jėzus gydė ligonius ir dvasiškai negaluojančius žmones