Dvidešimt devintas skyrius

Karaliui atlyginama už tikėjimą

Izaijo 36:1—39:8

1, 2. Kuo karalius Ezekijas buvo geresnis už Ahazą?

EZEKIJAS sulaukęs 25 metų ėmė karaliauti Jude. Koks valdovas jis bus? Gal seks tėvo, karaliaus Ahazo, pėdomis ir skatins pavaldinius lenktis netikriems dievams? O gal suburs žmones garbinti Jehovos, kaip kad jo protėvis karalius Dovydas? (2 Karalių 16:2)

² Ezekijui sėdus į sostą, netrukus paaiškėjo, kad jis ketina ‛daryti, kas dora Viešpaties akyse’ (2 Karalių 18:​2, 3). Pačiais pirmaisiais metais jis įsakė sutaisyti Jehovos šventyklą ir vėl atlikinėti joje apeigas (2 Metraščių 29:​3, 7, 11). Paskui surengė didelę Paschos šventę ir sukvietė visą tautą, netgi dešimt šiaurinių Izraelio giminių. Kokia tai buvo nepamirštama šventė! Nuo karaliaus Saliamono dienų nieko panašaus nebuvo įvykę (2 Metraščių 30:​1, 25, 26).

 3. a) Ką suskato daryti Izraelio ir Judo gyventojai, Ezekijo sukviesti į Paschos šventę? b) Ko krikščionys pasimoko iš to, kad Paschos dalyviai ėmėsi ryžtingų veiksmų?

³ Paschai pasibaigus, visi šventės dalyviai suskato kirsti šventuosius stulpus, daužyti šventuosius šulus, griauti aukštumų alkus bei netikrų dievų aukurus. Į savo miestus jie sugrįžo pasiryžę tarnauti tikrajam Dievui (2 Metraščių 31:1). Kaip pasikeitė jų religinės pažiūros! Tikrieji krikščionys iš šios istorijos gali pasimokyti, kaip svarbu ‛nepraleisti savųjų susirinkimų’. Tokiose sueigose — ir vietinio susirinkimo, ir didesnėse (asamblėjose bei kongresuose) — jie jaučiasi ypač padrąsinti. Brolija bei Dievo dvasia juos ‛skatina mylėti ir daryti gerus darbus’ (Hebrajams 10:​23-25).

Tikėjimo išmėginimas

4, 5. a) Kaip Ezekijas parodo esąs nepriklausomas nuo Asirijos? b) Kokį karinį žygį Sanheribas surengia prieš Judą ir kaip Ezekijas bando apsaugoti Jeruzalę nuo staigaus puolimo? c) Kaip Ezekijas ruošiasi ginti Jeruzalę nuo asirų?

⁴ Jeruzalės laukia sunkūs išbandymai. Ezekijas išardo sąjungą, kurią jo netikintis tėvas Ahazas sudarė su asirais, ir netgi nukariauja Asirijos sąjungininkus filistinus (2 Karalių 18:​7, 8, Brb). Asirijos karalius supyksta. Todėl skaitome: „Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas užpuolė visus įtvirtintuosius Judo miestus ir paėmė juos“ (Izaijo 36:1). Ezekijas norom nenorom ryžtasi sumokėti Sanheribui milžinišką duoklę — 300 talentų sidabro ir 30 talentų aukso.a Turbūt jis tikisi šitaip apsaugoti Jeruzalę nuo staigaus ir nuožmaus asirų kariuomenės puolimo (2 Karalių 18:14, Brb).

⁵ Karaliaus rūmų ižde nėra pakankamai aukso ir sidabro duoklei sumokėti, todėl Ezekijas paima iš šventyklos visus brangiuosius metalus, kokius tik įmanoma. Išlupęs auksu dengtas šventyklos duris, nusiunčia jas Sanheribui. Asiras pasisotina, bet neilgam (2 Karalių 18:​15, 16). Matyt, Ezekijas supranta, kad asirai nepaliks Jeruzalės ramybėje. Tad reikia ruoštis. Žmonės užverčia šaltinius, kad Asirijos kariai neturėtų vandens. Ezekijas sustiprina Jeruzalės gynybines sienas ir įsako padirbti „daugybę ginklų bei skydų“ (2 Metraščių 32:​4, 5).

 6. Kuo pasikliauja Ezekijas?

⁶ Vis dėlto Ezekijas pasikliauja ne gudria karo strategija ir įtvirtinimais, o kareivijų Jehova. Jis kalba mūšio vadams: „Būkite stiprūs ir narsūs! Nebijokite ir nedrebėkite prieš Asirijos karalių ir prieš visą jį lydinčią kariauną, nes mūsų daugiau negu jų. Jo — tik trapus petys, o su mumis — Viešpats, mūsų Dievas, padedantis mums ir kovojantis mūsų kovas.“ Imlios širdies žmones ‛Judo karaliaus Ezekijo žodžiai labai padrąsina’ (2 Metraščių 32:​7, 8). Nagrinėdami Izaijo pranašystės 36—39 skyrius, įsivaizduokime, kokie jaudinantys įvykiai toliau rutuliojasi.

Kalba rab šakė

 7. Kas yra rab šakė ir ko jis siunčiamas į Jeruzalę?

⁷ Sanheribas pasiunčia rab šakę (toks karinis laipsnis) su dviem kitais aukšto rango pareigūnais į Jeruzalę reikalauti, kad miestas pasiduotų (2 Karalių 18:17). Už miesto sienų juos pasitinka trys Ezekijo atstovai: Ezekijo rūmų prievaizdas Eljakimas, raštininkas Šebna ir raštinės viršininkas Asafo sūnus Joachas (Izaijo 36:​2, 3).

 8. Kaip rab šakė stengiasi palaužti besipriešinančią Jeruzalę?

⁸ Rab šakės tikslas paprastas — įkalbėti Jeruzalę pasiduoti be kovos. Pirmiausia jis hebrajiškai sušunka: „Kuo tu pasitiki, kad jautiesi toks tikras?... Tad kuo gi tu pasitiki, kad sukilai prieš mane?“ (Izaijo 36:​4, 5) Rab šakė tyčiojasi iš persigandusių žydų ir primena, kad jie visiškai atskirti nuo išorinio pasaulio. Į ką jie gali kreiptis pagalbos? Į tą „palūžusią nendrę“, Egiptą? (Izaijo 36:6) Šįsyk Egiptas tikrai primena palūžusią nendrę. Buvusi pasaulio imperija kuriam laikui pateko į Etiopijos rankas, ir dabartinis Egipto faraonas, karalius Tirhaka, yra ne egiptietis, o etiopas. Jį patį tuojau įveiks Asirija (2 Karalių 19:​8, 9). Kadangi Egiptas negali išsigelbėti, vargu ar jis padės Judui.

 9. Kodėl rab šakė mano, kad Jehova išsižadės savo tautos ir kaip yra iš tikrųjų?

⁹ Rab šakė užginčija, esą Jehova nekovos už savo tautą, nes yra nepatenkintas ja. Rab šakė taria: „Jeigu jūs man sakysite: ‛Viešpačiu, savo Dievu, mes pasitikime’, — tai ar jis nėra tas, kurio aukštumų alkus ir aukurus išgriovė Ezekijas?“ (Izaijo 36:7) Suprantama, išgriaudami aukštumų alkus bei krašto aukurus, žydai anaiptol neatstūmė Jehovos. Priešingai, jie sugrįžo prie Dievo.

10. Kodėl nesvarbu, ar Judo gynėjų daug, ar mažai?

¹⁰ Paskui rab šakė primena žydams, jog kariniu požiūriu jie beviltiškai atsilikę, ir didžiuodamasis meta iššūkį: „Aš duosiu tau du tūkstančius žirgų, jei susirasi jiems šitiek raitelių“ (Izaijo 36:8). Iš tikrųjų argi svarbu, kiek Judas turi raitininkų — daug ar mažai? Ne, Judo išgelbėjimas juk nepriklauso nuo karinės galios. Patarlių 21:31 aiškinama: „Žirgas balnojamas mūšio dienai, bet pergalė priklauso nuo Viešpaties.“ Rab šakės tvirtinimu, Jehova laimina ne žydus, o asirus, — antraip asirai nebūtų galėję prasiskverbti į Judo krašto gilumą (Izaijo 36:​9, 10).

11, 12. a) Kodėl rab šakė nesiliauja kalbėti „judėjiškai“ ir kuo jis bando suvilioti klausančius žydus? b) Kaip rab šakės žodžiai gali paveikti žydus?

¹¹ Ezekijo atstovai nuogąstauja, ar kartais rab šakės argumentai nepaveiks žmonių, užsilipusių ant miesto sienų paklausyti. Žydų pareigūnai sako: „Prašom kalbėti su savo tarnais aramėjiškai. Mes suprantame. Nekalbėk mums judėjiškai, kai žmonės štai klausosi ant mūrų“ (Izaijo 36:11). Bet rab šakė neketina kalbėti aramėjų (sirų) kalba. Jis nori sukelti dvejonę ir baimę žydų širdyje, kad jie pasiduotų ir Jeruzalė būtų užgrobta be kovos! (Izaijo 36:12) Todėl asiras vėl kalba „judėjiškai“ ir įspėja Jeruzalės gyventojus: „Nesiduokite mulkinami Ezekijo, nes jis negali jūsų išgelbėti!“ Dabar jis bando suvilioti klausytojus: neva asirų valdžia suteiks žydams geras gyvenimo sąlygas. „Sudarykite sutartį su manimi ir pasiduokite! Tada kiekvienas jūsų galės valgyti nuo savo paties vynmedžio ir figmedžio, gerti vandenį iš savo paties tvenkinio, kol aš ateisiu ir perkelsiu jus į kraštą, panašų į jūsiškį, į grūdų ir gero vyno kraštą, į duonos ir vynuogynų kraštą“ (Izaijo 36:​13-17).

¹² Asirų invazija sutrukdė sėti javus, tad šiemet žydai nenuims jokio derliaus. Žmonėms, klausantiems ant sienos, labai maga valgyti sultingas figas ir gerti gaivų vandenį. O rab šakė nesiliauja bauginti žydų.

13, 14. Kodėl, priešingai rab šakės argumentams, Judui negresia tas, kas nutiko Samarijai?

¹³ Iš savo argumentų atsargos rab šakė traukia naują žodinį ginklą. Jis perspėja žydus netikėti Ezekiju, jeigu šis sakytų: „Viešpats mus išgelbės!“ Rab šakė primena žydams, kad Samarijos dievai neišsaugojo dešimties giminių, ir asirai jas nugalėjo. O kas nutiko Asirijos užgrobtų tautų dievams? „Kur Hamato ir Arpado dievai? — klausia jis. — Kur Sefarvaimų dievai? Kur Samarijos dievai? Ar išgelbėjo jie Samariją nuo manęs? (Izaijo 36:​18-20)

¹⁴ Rab šakė, netikrų dievų garbintojas, nesupranta, kad yra didelis skirtumas tarp atskalūnės Samarijos ir Ezekijo valdomos Jeruzalės. Netikri Samarijos dievai negalėjo išgelbėti dešimties giminių karalystės (2 Karalių 17:​7, 17, 18). O Jeruzalė, valdoma Ezekijo, išsižadėjo netikrų dievų ir sugrįžo tarnauti Jehovai. Tačiau trys Judo pareigūnai nė nemėgina aiškinti viso to rab šakei. „Jie tylėjo ir nedavė jam atsakymo, nes karalius buvo įsakęs: ‛Neatsakykite jam nė žodžio’“ (Izaijo 36:21). Eljakimas, Šebna ir Joachas, sugrįžę pas Ezekiją, oficialiai perduoda rab šakės žodžius (Izaijo 36:22).

Ezekijas apsisprendžia

15. a) Ką turi nuspręsti Ezekijas? b) Kaip Jehova nuramina savo tautą?

¹⁵ Karalius Ezekijas dabar turi nuspręsti. Ar Jeruzalei pasiduoti į asirų rankas? sudaryti sąjungą su Egiptu? ar nenusileisti ir kovoti? Ezekiją užgula sunki našta. Jis eina į Jehovos šventyklą ir pasiunčia Eljakimą bei Šebną su kunigijos seniūnais teirautis Jehovos per pranašą Izaiją (Izaijo 37:​1, 2). Ašutinėmis vilkintys karaliaus pasiuntiniai kreipiasi į Izaiją: „Ši diena — nelaimės, bausmės ir gėdos diena... Teišgirsta Viešpats, tavo Dievas, žodžius rab šakės, kurį atsiuntė jo valdovas, Asirijos karalius, kad įžeistų gyvąjį Dievą! Tenubaudžia jį Viešpats, tavo Dievas, už žodžius, kuriuos girdėjo!“ (Izaijo 37:​3-5) Taip, asirai meta iššūkį gyvajam Dievui! Ar Jehova atkreips dėmesį į jų užgauliojimus? Jehova per Izaiją nuramina žydus: „Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai tyčiojosi iš manęs. Štai įkvėpsiu aš jam tokią dvasią, kad, išgirdęs žinią, jis grįš į savo kraštą. Ten aš padarysiu, kad jis žus nuo kalavijo“ (Izaijo 37:​6, 7).

16. Kokius laiškus atsiunčia Sanheribas?

¹⁶ Tuo tarpu rab šakė pašaukiamas sugrįžti pas karalių Sanheribą, kariaujantį su Libna. Vėliau Sanheribas pakils ir prieš Jeruzalę (Izaijo 37:8). Nors rab šakė pasišalina, Ezekijas tebesijaučia prislėgtas. Sanheribas laiškuose grasina susidoroti su Jeruzalės gyventojais, jeigu šie nepasiduos: „Juk tu pats esi girdėjęs, kaip Asirijos karaliai pasielgė su kitais kraštais, juos visiškai sunaikindami! O tu būsi išgelbėtas? Argi vadavo dievai tautas, kurias sunaikino mano protėviai?... Kur dabar Hamato karalius, Arpado karalius, ar Sefarvaimų, Henos ir Ivos karalius?“ (Izaijo 37:​9-13) Iš esmės asiras sako, kad priešintis kvaila — pasipriešinimas užtrauks tik dar didesnę bėdą!

17, 18. a) Iš kokių paskatų Ezekijas prašo Jehovos apsaugos? b) Kaip Jehova per Izaiją atsako asirui?

¹⁷ Susirūpinęs dėl savo būsimo sprendimo pasekmių, Ezekijas išskleidžia Sanheribo laiškus šventykloje, Jehovos akivaizdoje (Izaijo 37:14). Jis nuoširdžiai maldauja Jehovos išgirsti asiro grasinimus ir baigia maldą tokiais žodžiais: „Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, gelbėk mus iš jo rankų, kad visos karalystės žemėje žinotų, jog tu vienas, Viešpatie, esi Dievas!“ (Izaijo 37:​15-20) Kaip matome, Ezekijui labiausiai rūpi ne pačiam išsigelbėti, o pašlovinti Jehovos vardą, nes asirai, užkariavę Jeruzalę, apgėdytų Dievą.

¹⁸ Jehova į Ezekijo maldą atsako per Izaiją. Jeruzalė neturi pasiduoti asirams; ji privalo tvirtai laikytis ir nenusileisti. Izaijas kalba tartum pačiam Sanheribui ir drąsiai perteikia Jehovos žinią asirui: „Niekina tave, tyčiojasi iš tavęs mergelė, Siono duktė; [šaipydamasi] kraipo galvą už tavo nugaros duktė Jeruzalė“ (Izaijo 37:​21, 22). Paskui Jehova kalba maždaug šitaip: ‛Kaip tu drįsti pajuokti Izraelio Šventąjį? Aš žinau tavo darbus. Tu užsimoji padaryti didžius dalykus ir labai didžiuojies. Tu pasikliauji savo kariuomene ir jau užgrobei daug žemių. Bet ir tave galima įveikti. Aš suardysiu tavo planus. Aš nugalėsiu tave. Aš pasielgsiu su tavim, kaip tu elgeisi su kitais. Įversiu kablį tau į šnerves ir parvesiu tave atgal į Asiriją!’ (Izaijo 37:​23-29)

„Štai bus tau ženklas“

19. Kokį ženklą Jehova duoda Ezekijui ir ką jis reiškia?

¹⁹ Kodėl Ezekijas gali neabejoti, kad Izaijo pranašystė išsipildys? Jehova atsako: „Štai bus tau ženklas. Šiais metais valgysi, ką duos atolas, kitais — kas užaugs nesėta, o trečiais vėl sėsite ir pjausite, veisite vynuogynus ir gardžiuositės jų vaisiais!“ (Izaijo 37:30) Jehova užspeistiems žydams parūpins maisto. Dėl asirų okupacijos negalėdami sėti sėklos, jie maitinsis tuo, ką surankios iš pernykščio derliaus. Kitąmet, šabo metais, jie privalės palikti laukus pūdymui, nors ir varganai gyvens (Išėjimo 23:11). Jehova pažada, kad jeigu tauta klausys jo balso, laukai išaugins pakankamai grūdų. O dar kitais metais žmonės sės javus, kaip įprasta, ir džiaugsis savo darbo vaisiais.

20. Kaip žmonės, išsigelbėję nuo užpuolikų asirų, „vėl suleis žemėn šaknis, vėl neš vaisius aukštai šakose“?

²⁰ Jehova palygina savo tautą su augalu, kurio neįmanoma lengvai išrauti: „Judo namų likučiai vėl suleis žemėn šaknis, vėl neš vaisius aukštai šakose“ (Izaijo 37:​31, 32). Žmonėms, pasitikintiems Jehova, nėra ko bijoti. Jie ir jų palikuonys gerai įsitvirtins krašte.

21, 22. a) Kas pranašaujama Sanheribui? b) Kaip ir kada Sanheribui išsipildo Jehovos žodžiai?

²¹ Ar asiras neįgyvendins savo grasinimų Jeruzalei? Jehova atsako: „Jis neįsiverš į šį miestą, nė vienos strėlės į jį nepaleis, nei dengdamasis skydu jo nepuls, nei apgulos pylimo aplink jį nesupils. Keliu, kuriuo atėjo, išsinešdins, neįsiveržęs į šį miestą“ (Izaijo 37:​33, 34). Jokio mūšio tarp asirų ir Jeruzalės gyventojų nebus. Keisčiausia, kad ne žydai, o asirai pralaimės be kovos.

²² Jehova ištesi žodį: jo siųstas angelas išžudo 185 000 vyrų — geriausius Sanheribo karius. Turbūt taip atsitinka Libnoje. Sanheribas pabudęs randa kariuomenės vadus bei galiūnus negyvus ir susigėdęs grįžta į Ninevę. Triuškinte sutriuškintas valdovas, deja, nepasimoko ir atkakliai garbina savo netikrą dievą Nisrochą. Po kelerių metų du sūnūs nužudo Sanheribą, atėjusį garbinti į Nisrocho šventyklą. Bedvasis Nisrochas vėl neįstengia išgelbėti (Izaijo 37:​35⁠-38).

Ezekijo tikėjimas dar sustiprinamas

23. Kas atsitinka Ezekijui, kai Sanheribas pirmąkart puola Judą, ir kodėl tai verčia nerimauti?

²³ Apie tą laiką, kai Sanheribas pirmąkart puola Judą, Ezekijas sunkiai suserga. Izaijas pasako, kad jis mirs (Izaijo 38:1). Žinios priblokštas, 39 metų karalius susirūpina ne tiktai savo gerove, bet ir tautos ateitimi. Jeruzalei ir Judui gresia asirų invazija. Jeigu Ezekijas mirs, kas vadovaus kovai? Ezekijas dar neturi sūnaus, kuris perimtų valdžią. Ezekijas karštai maldauja Jehovos pasigailėti (Izaijo 38:​2, 3).

24, 25. a) Kaip Jehova maloningai atsako į Ezekijo maldą? b) Kokį stebuklą, remiantis Izaijo 38:​7, 8, padaro Jehova?

²⁴ Jehova siunčia Izaiją, nespėjusį išeiti iš rūmų kiemo, atgal pas sielvartaujantį karalių, kad perduotų jam kitą žinią: „Girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Išgydysiu tave... Penkiolika metų pridėsiu prie tavo dienų! Be to, tave ir šį miestą išgelbėsiu nuo Asirijos karaliaus. Aš būsiu skydas šiam miestui!“ (Izaijo 38:​4-6; 2 Karalių 20:​4, 5) Jehova patvirtins savo pažadą neįprastu ženklu: „Žiūrėk! Šešėliui, jau nusileidusiam dešimčia pakopų ant laiptų į Ahazo prieangį, leisiu vėl grįžti dešimčia pakopų“ (Izaijo 38:​7, 8a).

²⁵ Žydų istorikas Juozapas Flavijus rašė, jog karaliaus rūmuose buvo laiptai ir turbūt šalia stovėjo kolona. Saulei šviečiant, kolona mesdavo šešėlį ant laiptų. Pagal tai, kiek pasislinko šešėlis, būdavo galima nustatyti laiką. Dabar Jehova padarys stebuklą. Šešėlis, kaip įprasta, nusileidęs žemyn, sugrįš atgal dešimčia pakopų. Neregėtas dalykas! Biblijoje sakoma: „Ir saulė grįžo dešimčia pakopų, kuriomis buvo nusileidusi“ (Izaijo 38:8b). Netrukus Ezekijas išgyja ir garsas apie tai pasiekia net Babiloną. Babilono karalius, išgirdęs tokią naujieną, siunčia pasiuntinius į Jeruzalę sužinoti tikrų faktų.

26. Koks yra vienas Ezekijo prailginto gyvenimo vaisius?

²⁶ Praėjus maždaug trejiems metams nuo tada, kai Ezekijas stebuklingai pasveiko, jam gimsta pirmas sūnus — Manasas. Paaugęs Manasas nevertina Dievo gailestingumo, be kurio nebūtų gimęs! Didžiąją gyvenimo dalį jis labai blogai elgiasi Jehovos akyse (2 Metraščių 32:24; 33:​1-6).

Neprotingas poelgis

27. Kaip Ezekijas rodo dėkingumą Jehovai?

²⁷ Ezekijas, kaip ir jo protėvis Dovydas, yra tikintis žmogus. Jis brangina Dievo Žodį. Iš Patarlių 25:1 sužinome, kad jis pasirūpino sudaryti Patarlių knygos 25—29 skyrius. Manoma, jog jis parašė ir 119-ąją psalmę. Jausminga padėkos giesmė, kurią Ezekijas sukuria pakilęs iš ligos patalo, rodo jį esant jautrios širdies žmogų. Ezekijas nusprendžia, kad svarbiausia šlovinti Jehovą Jo šventykloje „visas savo gyvenimo dienas“ (Izaijo 38:​9-20). Mes irgi branginkime tyrą garbinimą!

28. Kaip neprotingai pasielgia stebuklu pagydytas Ezekijas?

²⁸ Nors ir ištikimas Dievui, Ezekijas yra netobulas. Jehovos pagydytas, vėliau jis labai neprotingai pasielgia. Izaijas rašo: „Tuo metu Babilono karalius Baladano sūnus Merodach Baladanas, išgirdęs apie Ezekijo ligą ir išgijimą, atsiuntė jam laišką ir dovanų. Ezekijas dėl to apsidžiaugė ir pasiuntiniams aprodė savo iždą, sidabrą ir auksą, prieskonių ir geriausio aliejaus atsargas, ginklų sandėlius, visus turtus, kokių tik turėjo rūsiuose. Neliko nieko nei jo rūmuose, nei visoje karalystėje, ko nebūtų jiems parodęs“ (Izaijo 39:​1, 2).b

29. a) Iš kokių paskatų Ezekijas, matyt, parodo savo turtus Babilono delegacijai? b) Kokie bus Ezekijo netinkamo poelgio padariniai?

²⁹ Jehovos angelo sutriuškinta, Asirija tebekelia grėsmę daugeliui tautų, taip pat ir Babilonui. Matyt, Ezekijas nori padaryti įspūdį Babilono karaliui — galimam sąjungininkui. O Jehova trokšta, kad Judo gyventojai, užuot susidėję su priešais, pasikliautų juo! Jehova per pranašą Izaiją pasako Ezekijui, kas laukia priešaky: „Ateis dienos, kai visa, kas tik yra tavo rūmuose, visa, ką tavo protėviai sukrovė iki šios dienos, visa bus išgabenta į Babiloną. Nieko neliks... Ir iš tavo palikuonių, kurių susilauksi, kai kurie bus paimti; jie bus eunuchai Babilono karaliaus rūmuose!“ (Izaijo 39:​3-7) Ta pati tauta, kuriai Ezekijas stengėsi padaryti įspūdį, išplėš Jeruzalės turtus ir pavergs jos piliečius. Ezekijas, aprodydamas savo lobius babiloniečiams, tiktai sužadina jų godumą.

30. Kaip Ezekijas parodė gerą požiūrį?

³⁰ Turbūt 2 Metraščių 32:26 užsimenama apie tą įvykį, kai Ezekijas parodė savo turtus babiloniečiams. Čia skaitome: „Ezekijas taip nusižemino dėl savo širdies išdidumo — jis ir Jeruzalės gyventojai, — kad Viešpaties pyktis jų neištiko Ezekijo dienomis“ (2 Metraščių 32:26).

31. Kaip klostėsi Ezekijo gyvenimas ir ko mes pasimokome?

³¹ Nors ir netobulas, Ezekijas buvo tikintis žmogus. Jis žinojo, kad Jehova Dievas — tikras asmuo, turintis jausmus. Sunkią valandą Ezekijas karštai meldėsi Jehovai, ir Jehova jo išklausė. Dievas suteikė jam taiką iki gyvenimo pabaigos, ir Ezekijas buvo už tai dėkingas (Izaijo 39:8). Mums irgi Jehova turėtų būti realus. Sunkumų slegiami mes, kaip ir Ezekijas, galime prašyti Jehovos, kad duotų išminties bei nurodytų išeitį, nes jis „visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja“ (Jokūbo 1:5). Jeigu neprarasime ištvermės ir tikėsime Jehovą, jis tikrai ‛atsilygins jo ieškantiems’ — dabar ir ateityje (Hebrajams 11:6).

[Išnašos]

[Iliustracija 383 puslapyje]

Karalius Ezekijas, puolamas galiūnės Asirijos, pasikliauja Jehova

[Iliustracija per visą 384-ą puslapį]

[Iliustracija 389 puslapyje]

Karalius siunčia pas Izaiją pasiuntinius sužinoti, ką patars Jehova

[Iliustracija 390 puslapyje]

Ezekijas maldauja, kad Asirijos pralaimėjimu būtų pašlovintas Jehovos vardas

[Iliustracija 393 puslapyje]

Jehovos angelas išžudo 185 000 asirų