Jehovos nuosprendis melagingiems mokytojams
„Jeruzalės pranašų tarpe matau svetimavimo bjaurybę, apgaulingą elgesį... Mano akyse jie visi yra lyg Sodoma ir jų gyventojai lyg Gomora“ (JEREMIJO 23:14, ŠvR).
1. Kodėl kiekvienas, kuris dėsto Dievo mokymą, turi rimtą atsakomybę?
KIEKVIENAS, kas dėsto Dievo mokymą, turi rimtą atsakomybę. Jokūbo 3:1 perspėjama: „Mano broliai, nesistenkite daugelis būti mokytojais. Žinokite, kad mūsų laukia griežtesnis teismas.“ Taip, Dievo Žodžio mokytojų atsakomybė daug didesnė negu krikščionių apskritai. Ką tai reikš tiems, kurie pasirodys esą melagingi mokytojai? Pažvelkime į padėtį Jeremijo dienomis. Mes pamatysime įvaizdį to, kas vyksta šiandieną.
2, 3. Kokį nuosprendį Jehova perdavė per Jeremiją melagingiems Jeruzalės mokytojams?
2 Jeremijas buvo paskirtas Jehovos pranašu 647 m. pr. m. e., 13-tais karaliaus Josijo valdymo metais. Jehova buvo nepatenkintas Judu, todėl pasiuntė Jeremiją paskelbti tai. Apgaulingi Jeruzalės pranašai, arba mokytojai, darė tai, kas buvo „bjaurybė“, Dievo akimis žiūrint. Jie buvo tiek nedori, kad Dievas prilygino Jeruzalę ir Judą Sodomai bei Gomorai. Jeremijo 23-ias skyrius pasakoja mums apie tai. Keturioliktoje eilutėje (ŠvR) sakoma:
3 „Jeruzalės pranašų tarpe matau svetimavimo bjaurybę, apgaulingą elgesį, paskatinimą pikta daryti ir neatsisakyti nuo pasileidimo. Mano akyse jie visi yra lyg Sodoma ir jų gyventojai lyg Gomora.“
4. Kuo blogas moralinis Jeruzalės mokytojų pavyzdys panašus į šiandieninį krikščioniškojo pasaulio pavyzdį?
4 Taip, šie pranašai, arba mokytojai, patys rodė labai blogą moralinį pavyzdį ir iš esmės skatino žmones daryti tą patį. Pažvelk, kokia padėtis krikščioniškajame pasaulyje šiandieną! Ar ji ne tokia pat kaip Jeremijo dienomis? Šiandieną svetimautojams bei homoseksualistams leidžiama būti dvasininkų gretose ir netgi atlikti bažnytines apeigas. Ar reikia stebėtis, kad tiek daug bažnyčios narių taip pat yra amoralūs?
5. Kodėl krikščioniškojo pasaulio amorali būklė blogesnė už Sodomos ir Gomoros?
5 Jehova prilygino Jeruzalės gyventojus Sodomos ir Gomoros gyventojams. Bet krikščioniškojo pasaulio amorali būklė blogesnė už Sodomos ir Gomoros. Taip, jis Jehovos akyse peiktinesnis. Jo mokytojai šaiposi iš krikščioniškų moralės normų. O tai sukuria moralinės degradacijos aplinką, kupiną klastingų visų rūšių pagundų daryti tai, kas bloga. Ši moralinė būklė yra tiek vyraujanti, kad šiandieną į blogį žvelgiama kaip į normalų dalyką.
„Apgaulingas elgesys“
6. Ką Jeremijas pasakė apie Jeruzalės pranašų blogį?
6 Dabar atkreipk dėmesį, kas 14-oje eilutėje sakoma apie Jeruzalės pranašus. Jų ‛elgesys apgaulingas’. O 15-tos eilutės (ŠvR) gale sakoma: „Jeruzalės pranašų bedievystė yra paplitusi po visą kraštą.“ Po to 16-oje eilutėje (ŠR) priduriama: „Štai ką sako kareivijų Viešpats: Neklausykite žodžių pranašų, kurie jums pranašauja ir jus apgaudinėja; jie sako savo širdies regėjimą ir ne iš Viešpaties burnos.“
7, 8. Kodėl krikščioniškojo pasaulio dvasininkija panaši į apgaulingus Jeruzalės pranašus ir kaip tai veikia bažnyčių lankytojus?
7 Kaip apgaulingi Jeruzalės pranašai, taip ir krikščioniškojo pasaulio dvasininkija užsiima melu, skleisdama atskalūniškas doktrinas, mokymus, kurių nėra Dievo Žodyje. Kokie yra kai kurie iš šių klaidingų mokymų? Tai mokymai apie sielos nemirtingumą, Trejybę, skaistyklą ir pragaro ugnį, kurioje amžinai kankinami žmonės. Jie taip pat kutena klausytojų ausis skelbdami tai, kas žmonėms patinka klausytis. Jie monotoniškai kartoja, kad krikščioniškajam pasauliui negresia jokia nelaimė, nes jį gaubia Dievo ramybė. Bet dvasininkija pasakoja „savo širdies regėjimą“. Jis apgaulingas. Tie, kurie tiki tokiomis melagystėmis, apnuodijami dvasiškai. Jie yra suklaidinami savo pražūčiai!
8 Atkreipk dėmesį, ką Jehova sako apie šiuos melagingus mokytojus 21-oje eilutėje: „Aš nesiunčiau pranašų, jie patys bėgo; aš jiems nekalbėjau, jie patys pranašavo.“ Taip ir šiandieną dvasininkija nėra Dievo siųsta ir ji nemoko jo tiesos. Koks rezultatas? Tarp bažnyčių lankytojų yra pasibaisėtinai neišprususių Biblijos atžvilgiu, nes jų dvasininkai maitina juos pasaulio filosofijomis.
9, 10. a) Kokius sapnus regėjo melagingi Jeruzalės mokytojai? b) Kaip krikščioniškojo pasaulio dvasininkija irgi moko ‛prasimanytų sapnų’?
9 Be to, dvasininkija šiandieną skelbia apgaulingas viltis. Atkreipk dėmesį į 25-tą eilutę: „Aš girdėjau, ką sako pranašai, kurie pranašauja mano vardu melą ir kalba: Aš regėjau sapne, aš regėjau sapne.“ Kokie tai sapnai? Mums pranešama 32-oje eilutėje: „Štai aš prieš pranašus, prasimanančius sapnų, sako Viešpats, kurie juos pasakoja ir suvedžioja mano tautą savo melu ir savo stebalais, tuo tarpu kad aš jų nesu siuntęs ir nesu jiems liepęs, jų, kurie visai nebuvo naudingi šitai tautai, sako Viešpats.“
10 Kokius apgaulingus sapnus, arba viltis, skleidžia dvasininkija? Na, kad šiandieną vienintelė žmonijos taikos ir saugumo viltis yra Jungtinės Tautos. Pastaraisiais metais jie vadino JT „galutine santarvės ir taikos viltimi“, „aukščiausiu taikos ir teisingumo forumu“, „pagrindine žemiška viltimi taikai pasaulyje pasiekti“. Kokia iliuzija! Vienintelė žmonijos viltis yra Dievo Karalystė. Bet dvasininkija neskelbia ir nemoko tiesos apie dangiškąją vyriausybę, kuri buvo pagrindinė Jėzaus skelbimo tema.
11. a) Kokį blogą poveikį darė melagingi Jeruzalės mokytojai Dievo vardo atžvilgiu? b) Kaip elgiasi su Dievo vardu šiandieniai apgaulingi religiniai mokytojai, skirtingai nuo Jeremijo klasės?
11 Dar daugiau mums pasako 27-oji eilutė. „Jie nori padaryti, kad mano tauta užmirštų mano vardą dėl jų sapnų, kuriuos jie vienas kitam pasakoja, kaip jų tėvai yra užmiršę mano vardą dėl Baalo.“ Netikri Jeruzalės pranašai privertė žmones užmiršti Dievo vardą. Ar šiandieną apgaulingi religiniai mokytojai nedaro to paties? Dar blogiau, jie slepia Dievo vardą — Jehova. Jie moko, kad nebūtina jo vartoti, ir pašalina jį iš savo Biblijos vertimų. Jie aštriai priešinasi kiekvienam, kas moko žmones, kad Dievo vardas yra Jehova. Bet Jeremijo klasė, dvasia pateptųjų krikščionių likutis, kartu su savo draugais daro kaip tik tai, ką ir Jėzus darė. Milijonus žmonių jie išmokė Dievo vardo (Jono 17:6).
Jų kaltės demaskavimas
12. a) Kodėl didelė melagingų religijos mokytojų kraujo kaltė? b) Koks buvo dvasininkijos vaidmuo dviejuose pasauliniuose karuose?
12 Jeremijo klasė ne kartą demaskavo dvasininkiją kaip melagingus mokytojus, vedančius savo kaimenes plačiuoju keliu į sunaikinimą. Taip, likutis išaiškino, kodėl tie sapnuotojai nusipelno nepalankaus Jehovos nuosprendžio. Pavyzdžiui, Jehovos tarnai dažnai nurodo Apreiškimo 18:24, kur sakoma, kad didžiojoje Babelėje rastas „visų žemėje nužudytųjų kraujas“. Pagalvok tik apie karus, kurie buvo vykdomi dėl religinių skirtumų. Kokia didelė kraujo kaltė slegia melagingus religinius mokytojus! Jų mokymai kelia susiskaldymus ir kursto neapykantą tarp skirtingo tikėjimo ir tautybių žmonių. Knygoje „Pamokslininkai saliutuoja ginklu“ (anglų k.) apie Pirmąjį pasaulinį karą rašoma: „Kleras [dvasininkai] suteikė karui jo aistringą dvasinę prasmę ir kryptingumą. ... Taigi bažnyčia pasidarė neatskiriama karinės sistemos dalis.“ Taip pat buvo ir per Antrąjį pasaulinį karą. Dvasininkija visiškai rėmė kariaujančias tautas ir laimino jų armijas. Du pasauliniai karai prasidėjo krikščioniškajame pasaulyje, kuriame bendratikiai žudė vienas kitą. Krikščioniškojo pasaulio pasaulietinės bei religinės grupuotės ir toliau sukelia kraujo praliejimą iki šių dienų. Kokios baisios jų klaidingų mokymų pasekmės!
13. Kaip Jeremijo 23:22 žodžiai patvirtina, kad krikščioniškojo pasaulio dvasininkija neturi tarpusavio santykių su Jehova?
13 Prašome atkreipti dėmesį į Jeremijo 23-ią skyrių, 22-ą eilutę (NW): „Jei jie būtų buvę man artima grupė, tai būtų leidę išgirsti mano žodžius maniesiems žmonėms ir būtų atitraukę juos nuo blogo kelio bei nuo jų blogų darbų.“ Jeigu krikščioniškojo pasaulio religiniai pranašai būtų Jehovai artima grupė, turinti glaudžius santykius su juo, tarytum ištikimas bei protingas tarnas, tai jie ir gyventų pagal Dievo normas. Jie taip pat būtų leidę išgirsti krikščioniškojo pasaulio tautoms paties Dievo žodžius. Vietoje to šiuolaikiniai apgaulingi mokytojai padarė savo pasekėjus aklais Dievo Priešininko, Šėtono Velnio, tarnais.
14. Kaip stipriai buvo demaskuota krikščioniškojo pasaulio dvasininkija 1958-aisiais?
14 Jeremijo klasė efektyviai demaskavo dvasininkiją. Pavyzdžiui, 1958 metų tarptautinėje Jehovos Liudytojų asamblėjoje „Dievo valia“, vykusioje Niujorke, Sargybos bokšto bendruomenės viceprezidentas pateikė pareiškimą, kuriame iš dalies buvo pasakyta: „Tiesiai ir be svyravimų paskelbiame, kad visų piktadarysčių, nusikaltimų, neapykantos, vaidų, nepalankios nuomonės... ir beprotiškos netvarkos šaknys slypi neteisingoje, klaidingoje religijoje, už kurios stovi nematomas žmogaus priešas Šėtonas Velnias. Daugiausia atsakingi už pasaulio būklę yra religiniai mokytojai ir vadovai; o iš jų labiausiai smerktina yra krikščioniškojo pasaulio dvasininkija. ... Praėjus šitiek metų po Pirmojo pasaulinio karo, krikščioniškojo pasaulio santykiai su Dievu yra tokie, kaip Izraelio Jeremijo dienomis. Taip, krikščioniškojo pasaulio laukia baisesnis ir labiau niokojantis negu Jeruzalę ištikęs sunaikinimas, kurį matė Jeremijas.“
Nuosprendis melagingiems mokytojams
15. Kokias pranašystes apie taiką pateikia dvasininkija? Ar jos išsipildys?
15 Kaip nuo tada elgėsi dvasininkija, nepaisydama šio perspėjimo? Lygiai taip, kaip pranešama 17-oje eilutėje: „Jie sako tiems, kurie man piktžodžiauja: Viešpats taip kalbėjo: Jums bus ramybė; ir kiekvienam, kurs vaikščioja savo širdies nedorume, jie sako: Neateis jums nelaimė.“ Ar tai tiesa? Ne! Jehova atskleis šių dvasininkijos pranašysčių melą. Jis neįvykdys to, ką jie kalba jo vardu. Tačiau melagingas dvasininkijos taikos su Dievu laidavimas yra labai klaidinantis!
16. a) Koks yra šio pasaulio moralinis klimatas ir kas už jį irgi atsakingas? b) Kaip Jeremijo klasė veikia prieš žemas šio pasaulio moralines pažiūras?
16 Tu galbūt manai: ‛Ką, aš galiu būti apmulkintas dvasininkijos klaidingų mokymų? Niekuomet!’ Na, nebūk toks tikras! Prisimink, kad dvasininkijos klaidingi mokymai pasitarnavo klastingai, baisiai moralinei aplinkai sukurti. Jų pakantūs mokymai pateisina beveik viską, kad ir kaip nedora tai būtų. Ir ši išsigimusios moralės aplinka vyrauja visose pramogų srityse, filmuose, TV, žurnaluose bei muzikoje. Tad mes turime būti nepaprastai apdairūs, kad nenupultume veikiami šios išsigimusios, bet klastingai patrauklios moralinės aplinkos. Jaunimas gali pakliūti į pinkles per žemo lygio vaizdo įrašus ir muziką. Atmink, jog šiandieninis žmonių požiūris, kad viskas leidžiama, yra tiesioginė klaidingų dvasininkijos mokymų ir jų nesugebėjimo palaikyti teisingas Dievo normas pasekmė. Jeremijo klasė kovoja su šiomis amoraliomis pažiūromis ir padeda Jehovos tarnams atmesti tą blogį, kuriame įklimpęs krikščioniškasis pasaulis.
17. a) Koks, pagal Jeremiją, turėjo būti nuosprendis sugedusiai Jeruzalei? b) Kas netrukus atsitiks krikščioniškajam pasauliui?
17 Koks bus Jehovos, didžiojo Teisėjo, nuosprendis apgaulingiems krikščioniškojo pasaulio mokytojams? Atsakas yra 19-oje, 20-oje, 39-oje bei 40-oje eilutėse: „Štai išeis Viešpaties užsidegimo viesulas ir išsiveržianti audra ateis ant bedievių galvos. Viešpaties narsas nepasiliaus, kolei neįvykdys ir nepabaigs savo širdies minties... Aš jus imte atimsiu ir paliksiu toli nuo savo veido jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams. Aš dėsiu ant jūsų amžiną apjuoką ir amžiną sugėdinimą, kurs niekuomet nebus išdildytas užmiršimu.“ Visa tai atsitiko sugedusiai Jeruzalei ir jos šventyklai ir dabar panaši neganda netrukus ištiks nedorą krikščioniškąjį pasaulį!
Skelbiama „Jehovos našta“
18, 19. Kokią „Jehovos naštą“ Jeremijas skelbė Judui ir ką tai reiškė?
18 Tad kokia Jeremijo klasės ir jos draugų atsakomybė? Mums pasako 33-ia eilutė: „Taigi jei šita tauta ar pranašas, ar kunigas paklaus tave, sakydamas: Kokia Viešpaties [„Jehovos“, NW] našta? tu jiems tark: Jūs esate našta, nes aš jus mesiu šalin, sako Viešpats.“
19 Hebrajiškas žodis „našta“ turi dvejopą prasmę. Jis gali reikšti svarbų Dievo pranešimą arba ką nors, kas prislegia žmogų ir išvargina jį. Čia posakis „Viešpaties našta“ reiškia svarbią pranašystę — skelbimą, kad Jeruzalė pasmerkta sunaikinimui. Ar žmonėms buvo malonu klausytis tokio sunkaus pranešimo, kurį Jeremijas daug kartų perdavė jiems nuo Jehovos? Ne, žmonės tyčiojosi iš Jeremijo: ‛Kokią pranašystę (naštą) tu turi dabar? Mes tikri, kad tavo pranašystė bus dar viena varginanti našta!’ Tačiau ką jiems pasakė Jehova? Štai: „Jūs esate našta [„oi, kokia našta!“, NW]... aš jus mesiu šalin.“ Taip, šie žmonės buvo Jehovai našta ir jis ruošėsi mesti juos, kad jo daugiau nebeslėgtų.
20. Kas yra „Jehovos našta“ šiandieną?
20 Kas šiandieną yra „Jehovos našta“? Tai svarbi pranašiška Dievo Žodžio žinia. Ji kupina pasmerkimo, nes praneša apie neišvengiamą krikščioniškojo pasaulio sunaikinimą. O Jehovos tauta turi rimtą atsakomybę skelbti šią „Jehovos naštą“. Artėjant pabaigai mes privalome pasakoti visiems, kad savavališki krikščioniškojo pasaulio žmonės yra „našta“, taip, „oi, kokia našta!“ Jehovai Dievui ir kad jis netrukus išsivaduos nuo šios naštos, palikdamas krikščioniškąjį pasaulį negandai.
21. a) Kodėl 607 m. pr. m. e. Jeruzalė buvo sugriauta? b) Kas atsitiko po Jeruzalės sugriovimo melagingiems pranašams ir tikriesiems Jehovos pranašams ir ką tai laiduoja mums šiandieną?
21 Jeremijo dienomis Jehovos nuosprendis buvo įvykdytas tada, kai 607 m. pr. m. e. babiloniečiai sugriovė Jeruzalę. Kaip išpranašauta, tai buvo ‛apjuoka ir sugėdinimas’ tiems užsispyrusiems, neištikimiems izraelitams (Jeremijo 23:39, 40). Tai parodė jiems, kad Jehova, kurį jie daug kartų įžeidinėjo, galiausiai atidavė juos jų pačių blogio padariniams. Pagaliau jų savimi pasitikinčių pranašų lūpos nutilo. Bet Jeremijo lūpos pranašavo toliau. Jehova jo neapleido. Pagal šį pavyzdį Jehova neapleis Jeremijo klasės, kai, remiantis jo svarbiu nutarimu, nebeliks krikščioniškojo pasaulio dvasininkijos ir tų, kurie tiki jos melagystėmis.
22. Kokia bus krikščioniškojo pasaulio būklė po Jehovos nuosprendžio įvykdymo?
22 Taip, netekusios savo turtų ir gėdingai demaskuotos krikščioniškojo pasaulio religijos atrodys lygiai taip pat, kaip nusiaubta, negyvenama Jeruzalė po 607 m. pr. m. e. Tai pelnytas nuosprendis, kurį Jehova paskelbė melagingiems mokytojams. Tas nuosprendis bus įvykdytas. Kaip praeityje išsipildė visi įkvėptieji Jeremijo perspėjimai, taip jie išsipildys ir šiomis dienomis. Taigi būkime kaip Jeremijas. Be baimės skelbkime pranašišką Jehovos naštą žmonėms, kad jie žinotų, kodėl bus atmatuotas teisingo jo nuosprendžio visiems apgaulingiems religiniams mokytojams kupinas saikas!
Klausimai pakartojimui
◻ Kiek bloga buvo senovės Jeruzalė Jehovos požiūriu?
◻ Kokia prasme krikščioniškasis pasaulis ‛elgiasi apgaulingai’?
◻ Kaip buvo atskleista šiuolaikinės dvasininkijos kaltė?
◻ Apie kokią „Jehovos naštą“ skelbiama dabar?
[Iliustracija 8 puslapyje]
Jeruzalės pranašai darė tai, kas buvo „bjaurybė“
[Iliustracija 9 puslapyje]
„Jie sako savo širdies regėjimą“
[Iliustracija 10 puslapyje]
Sugriauta Jeruzalė vaizduoja galutinę krikščioniškojo pasaulio lemtį