„Pradėjau matyti regėjimus nuo Dievo“

1–3. a) Apibūdink, ką Ezechielis išvydo ir išgirdo. (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.) b) Kokia galybė užvaldė Ezechielį ir kokį jam padarė poveikį?

EZECHIELIS žvelgia į plačią smėlingą lygumą. Prisimerkęs įsižiūri ir aikteli iš nuostabos: toli horizonte kyla viesulas. Tas viesulas nepaprastas. Siautulingas šiaurys ima šiaušti jam plaukus, plaikstyti drabužius. Danguje telkiasi milžiniškas debesis. Jis švyti tarsi lydytas taurus metalas, blyksi ugnies liežuviais.a Debesiui artėjant Ezechielis girdi vis stiprėjantį ūžesį, tarsi būtų sujudusi galinga kariuomenė (Ez 1:4, 24).

² Šis trisdešimtmetis vyras netrukus išvys dar ne vieną nepamirštamą regėjimą. Jį užvaldo „Jehovos galybė“ – neįveikiama šventoji dvasia. Ta dvasia Ezechieliui parodys ir leis išgirsti tokių stulbinamų dalykų, kokių nesugebėtų sukurti joks kinematografinių efektų specialistas. Galiausiai Ezechielis netekęs žado puls veidu į žemę (Ez 1:3, 28).

³ Tačiau Jehova ne apstulbinti Ezechielį sumanė. Šis pirmasis regėjimas, kaip ir visos kitos pranašo aprašytos jaudinančios vizijos, kupinas prasmės. Aišku, jis buvo labai reikšmingas pačiam Ezechieliui, tačiau ne tik jam. Pasigilinkime, ką pranašas matė ir girdėjo, ir sužinosime, ko iš šios vizijos ištikimi Jehovos tarnai gali pasisemti šiandien.

4, 5. Koks buvo to meto istorinis kontekstas?

⁴ Perskaityk Ezechielio 1:​1–3. Pirma prisiminkime istorines to meto aplinkybes. Tai buvo 613 m. p. m. e. Kaip kalbėjome ankstesniame skyriuje, Ezechielis sykiu su kitais tremtiniais gyveno Babilonijoje, prie Kebaro upės. Tikriausiai taip vadino laivybos kanalą, jungiantį atskiras Eufrato dalis.

⁵ Jeruzalė, tremtinių gimtieji namai, buvo už kokių 800 kilometrų.b Ten, Jehovos šventykloje, seniau tarnavo ir Ezechielio tėvas. Dabar ji suteršta stabmeldyste. Sostas, kuriame kadaise sėdėjo Dovydas ir Saliamonas, neteko savo šlovės. Dievui neklusnus karalius Jehojachinas atsidūrė Babilono tremtyje. Jeruzalėje jį pakeitė Zedekijas, tačiau šis silpnavalis valdovas irgi darė, kas nedora (2 Kar 24:​8–12, 17, 19).

6, 7. Kodėl tie laikai Ezechieliui galėjo atrodyti patys tamsiausi?

⁶ Ištikimam Dievo tarnui Ezechieliui tie laikai tikriausiai atrodė patys tamsiausi. Kai kurie tremtiniai galbūt nuogąstavo: „Negi Jehova mus galutinai apleido? Nejau tie engėjai babiloniečiai, visokių netikrų dievų garbintojai, užgniauš Jehovos garbinimą ir jo valdymui žemėje ateis galas?“

⁷ Turėdamas visa tai omenyje, perskaityk Ezechielio raiškiai aprašytą pirmąjį regėjimą (Ez 1:​4–28). Įsivaizduok save pranašo vietoje – piešk mintyse, ką Ezechielis matė, stenkis išgirsti, ką jis girdėjo.

 8. Ką Ezechielis regėjime matė ir ką tai vaizdavo?

⁸ Ką Ezechielis matė? Įspūdingą didžiulį vežimą su keturiais milžiniškais ratais ir dvasinėmis būtybėmis šalia kiekvieno iš jų. Vėliau paaiškėjo, kad tos būtybės yra kerubai (Ez 10:1). Virš jų žėrėjo skaidri it ledas plokštuma, o virš jos savo šlovingame soste sėdėjo pats Dievas! Tačiau ką tas vežimas vaizduoja? Ne ką kita, kaip Jehovos šlovingos organizacijos dangiškąją dalį. Kodėl taip tvirtiname? Apsvarstykime tris argumentus, leidžiančius daryti šią išvadą.

 9. Kokia prasme Jehova „sėdi“ viršum kerubų?

⁹ Jehova vadovauja dangiškosioms būtybėms. Atkreipk dėmesį, kad Jehovos sostas šiame regėjime yra virš kerubų. Kitose Biblijos eilutėse taip pat sakoma, kad Jehova sėdi soste viršum arba tarp kerubų. (Perskaityk 2 Karalių 19:15; Iš 25:22; Ps 80:1.) Suprantama, tai nereiškia, kad Jehova tiesiogine prasme sėdi virš kerubų, tarsi tos galingos dvasinės būtybės turėtų jį nešti. Jehova taip pat nevažinėja jokiais vežimais. Tačiau kerubai palaiko Jehovos viešpatavimą, ir jis gali siųsti šiuos savo tarnus su užduotimis į bet kurią vietą visatoje. Jie, kaip ir kiti šventi angelai, vykdo Dievo valią ir jam atstovauja (Ps 104:4). Tiems darniems dvasinių esybių pulkams Jehova vadovauja, tarsi vadeliotų milžinišką dangiškąjį vežimą.

10. Ką vaizduoja keturi kerubai?

¹⁰ Keturi vežimo kerubai vaizduoja visas dvasines būtybes. Ezechielis matė keturis kerubus. Šiuo skaičiumi Biblijoje neretai nusakoma simetrija, užbaigtumas, visuma. Taigi tie keturi kerubai vaizduoja visus Jehovos ištikimus dvasinius sūnus. Be to, tiek ratai, tiek kerubai buvo pilni akių, kitaip tariant, visa budriai stebi ne keturios, o kur kas daugiau dvasinių būtybių. Ezechielio regėtas vežimas buvo toks milžiniškas, kad net tie galingi kerubai turėjo atrodyti maži (Ez 1:18, 22; 10:12). Vadinasi, jis vaizduoja didžiulę Jehovos organizacijos dangiškąją dalį, sudarytą ne iš keturių, o iš nesuskaičiuojamos daugybės dvasinių kūrinių.

11. Ką regėjime matė Danielius ir kokią išvadą galime daryti?

¹¹ Danielius regėjo panašų vaizdą. Pranašas Danielius, visą tremties laikotarpį gyvenęs Babilono mieste, irgi regėjo dangiškąjį sostą. Verta dėmesio, kad tame regėjime sostas taip pat buvo su ratais. Danieliui vizijoje buvo atskleista, kokia didelė yra Jehovos dvasinių sūnų šeima danguje. Pranašas matė, kaip „tūkstančių tūkstančiai [...], milijonų milijonai“, stovintys priešais Dievo sostą, susėdo teisti. Šiame dangiškajame teisme kiekvienas, matyt, sėdėjo jam paskirtoje vietoje (Dan 7:​9, 10, 13–18). Peršasi išvada, kad Ezechielis regėjo tų pačių šlovingų dvasinių esybių sambūrį.

12. Kodėl svarbu gilintis į tokias Biblijos eilutes kaip pranašo pasakojimas apie dangiškąjį vežimą?

¹² Jehova žino, kad mes dvasiškai klestime, jeigu sutelkiame mintis į dvasinius dalykus – „į tai, kas neregima“. Žmogus yra kūnas ir kraujas, pirmiausia jam rūpi, „kas regima“ ir laikina – fiziniai poreikiai. (Perskaityk 2 Korintiečiams 4:18.) Šėtonas daro viską, kad mąstytume tik apie kūniškus dalykus. Norėdamas padėti mums atsispirti piktojo spaudimui, Jehova su meile apreiškė mums tokį nepaprastą savo dangiškosios buveinės regėjimą. Jis leidžia įsivaizduoti, kokia stulbinama, kokia didinga yra Jehovos dangiškoji šeima.

13, 14. a) Kaip Ezechielis apibūdino dangiškojo vežimo ratus? b) Kodėl Jehovos sostas vaizduojamas su ratais?

¹³ Pirmiausia Ezechielis sutelkia žvilgsnį į keturis kerubus. Ką tos būtybės ir jų nepaprasta išvaizda byloja apie Jehovą, aptarsime ketvirtame šio leidinio skyriuje. O dabar pakalbėkime apie keturis ratus, kuriuos pranašas regėjo šalia kerubų, matyt, keturiuose milžiniško stačiakampio kampuose. (Perskaityk Ezechielio 1:​16–18.) Jie atrodė kaip chrizolitas (skaidrus geltonos ar gelsvai žalios spalvos brangakmenis) ir įstabiai žėrėjo.

¹⁴ Kaip vežimo ratai atrodė, Ezechielis pasakoja labai išsamiai. Sostas su ratais! Argi ne keista? Paprastai valdovo sostas stovi vietoje ir jo valdžia apsiriboja tik tam tikra teritorija. Ji nė iš tolo neprilygsta Jehovos galiai. Kaip netrukus Ezechieliui buvo apreikšta, Dievo valdžia ribų neturi – jis valdo visa tiek danguje, tiek žemėje (Neh 9:6).

15. Kokia buvo ratų konstrukcija ir dydis?

¹⁵ Ezechielį ratų dydis tiesiog pribloškė. „Ratlankiai buvo tokie dideli, kad darėsi baugu“, – prisipažino pranašas. Galime įsivaizduoti, kaip jis atsilošęs žiūri į milžiniškus danguje žėrinčius ratus. Kita įdomybė – visi tie ratai „buvo pilni akių“. Tačiau dar įdomesnė ratų konstrukcija. Ezechielis rašo: „Jie atrodė tarsi būtų iš dviejų ratų – tarsi vienas ratas būtų kitame rate.“ Ką tai reiškia?

16, 17. a) Kaip galėjo atrodyti ratas iš dviejų ratlankių? b) Ką vežimo ratai liudija apie jo judėjimą?

¹⁶ Matyt, Ezechielio regėti ratai buvo sudaryti iš dviejų ratlankių, tarsi suvertų ant vertikalios ašies, ir tie ratlankiai vienas su kitu kirtosi stačiu kampu. Todėl nesunku suprasti, kaip „jie galėjo riedėti bet kuria iš keturių krypčių ir kryptį keitė nepasisukdami“. Ką tokia konstrukcija pasako apie Ezechielio regėtą dangiškąjį vežimą?

¹⁷ Tokie milžiniški ratai net vienu apsisukimu nuvažiuotų didžiulį atstumą. O iš regėjimo aprašymo galime daryti prielaidą, kad jie skriejo žaibo greičiu (Ez 1:14). Maža to, neįprasta ratų konstrukcija leido jiems judėti visomis keturiomis kryptimis. Apie tokį manevringumą automobilių kūrėjai gali tik pasvajoti. Šis vežimas keičia kryptį nepasisukdamas ir net nepristabdydamas! Ir jis juda ne aklai – akys, kurių pilna vežimo ratuose, leidžia puikiai orientuotis, kas vyksta aplinkui, kad ir kur vežimas judėtų.

18. Ką reiškia, kad ratai didžiuliai ir pilni akių?

¹⁸ Ką Jehova norėjo Ezechieliui ir visiems ištikimiems tarnams pasakyti apie dangiškąją savo organizacijos dalį? Apibendrinkime, ką jau aptarėme. Kaip byloja milžiniški žėrintys ratai, ji yra didinga ir stulbinama. O daugybė akių ratuose leidžia suprasti, kad ji viską mato. Jehovos akys irgi aprėpia visa (Pat 15:3; Jer 23:24). Be to, jis turi šimtus milijonų, o gal net milijardus angelų ir prireikus juos gali siųsti bet kur, kad viską išžvalgytų ir grįžę apsakytų Visavaldžiui, ką matė. (Perskaityk Hebrajams 1:13, 14.)

19. Ką vežimo greitis ir manevringumas liudija apie Jehovą ir dangiškąją jo organizacijos dalį?

¹⁹ Taip pat sužinojome, kad vežimas nepaprastai greitas ir manevringas. Tik pagalvok, kaip Jehovos organizacijos dangiškoji dalis skiriasi nuo žmonių valdžių, institucijų ir organizacijų! Šios aklai klaidžioja, stengdamosi prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, ir galiausiai sužlunga arba tampa atgyvenusios. O dangiškąjį vežimą valdo Dievas, gebantis bet kokioje situacijoje pasielgti lanksčiai ir supratingai. Pats Dievo vardas rodo, kad jis gali būti tuo, kuo pagal aplinkybes prireikia, idant įgyvendintų savo valią (Iš 3:13, 14). Pavyzdžiui, Jehova tarsi galingas karys gali skubiai pakilti į kovą už savo tautą. Tačiau jis bemat gali parodyti ir gailestingumą, atleisti prasikaltusiam žmogui, pakelti atgailaujančiam dvasią, net jei šis prislėgtas didžiausios nevilties (Ps 30:5; Iz 66:13).

20. Kodėl mums Jehovos vežimas kelia pasigėrėjimą?

²⁰ O ką tu manai apie dangiškąjį Jehovos vežimą? Kiek jis tave žavi? Turėk omenyje, kad Ezechielio regėjimas yra ne miražas, bet vaizduoja tikrus dalykus. Niekada neturėtume manyti, kad Jehova, jo Sūnus ir angelai nemato, kokios problemos mus slegia, kad Dievas neskuba mums padėti arba kad jo organizacija nesugebės įveikti naujų kliūčių, iškylančių šiame permainingame pasaulyje. Jehovos organizacija yra veikli, nestovi vietoje. Ezechielis net girdėjo iš dangaus įsakmų balsą: „Ratai, pirmyn!“ (Ez 10:13). Išties nuostabu, kaip Jehova veda savo organizaciją. Bet dar labiau žavimės pačiu Jehova.

21, 22. Kodėl Jehovos vežimas išlieka tvirtas?

²¹ Dabar Ezechielis pažvelgia, kas yra virš ratų: „Būtybėms virš galvos tarsi ledas įstabiai žibėjo kažkokia plokštuma“ (Ez 1:22). Ta skaidri plokštuma kybojo kerubams virš galvų. Techniškai mąstančiam skaitytojui čia gali kilti aibė klausimų. Pavyzdžiui, kaip ji laikosi pakibusi virš ratų? Ir kaip tie ratai gali suktis neužmauti ant jokios ašies? Tačiau reikia nepamiršti, kad mechanikos dėsniai šio vežimo neriboja. Jis tik vaizduoja, kas iš tikrųjų vyksta dvasinėje sferoje. Įsiskaityk į šiuos žodžius: „Dvasia, vedanti būtybes, buvo ir ratuose“ (Ez 1:20, 21). Apie kokią dvasią čia kalbama?

²² Be jokių abejonių, dangiškąjį vežimą valdo Jehovos šventoji dvasia, pati galingiausia jėga visatoje. Todėl tas vežimas lieka tvirtas, nepristinga energijos, visi jo elementai veikia darniai.

23. Kokius žodžius vartoja Ezechielis ir kodėl?

²³ Perskaityk Ezechielio 1:​26–28. Apibūdindamas savo matytą regėjimą Ezechielis dažnai vartoja žodžius „atrodė, lyg“, „kažkas panašaus“, „lyg koks“, „tai priminė“, „tarsi“. Šiose eilutėse jam, regis, vis sunkiau rasti žodžių tiems reginiams apibūdinti, jie tiesiog nenusakomi. Ezechielis išvydo „kažką panašaus į safyrą ir tai priminė sostą“. Įsivaizduok sostą, iškaltą iš vieno milžiniško tamsiai mėlyno safyro! Sunkiai nusakomas buvo ir tas, kuris sėdėjo soste, – „kažkas panašus į žmogų“.

24, 25. a) Ką primena vaivorykštė, gaubianti Jehovos sostą? b) Kaip kai kurie regėjimai nuo Dievo paveikdavo žmones?

²⁴ Didingą Dievo pavidalą Ezechieliui buvo sunku įžvelgti. Jehovos šlovės šviesa tviskėjo tarsi ugnis aukščiau ir žemiau jo juosmens. Tikriausiai pranašas net prisimerkė, kad ta ryški šviesa jo neapakintų. Ir dar Ezechielis matė, kad „sėdintis soste buvo apsuptas spindesio, panašaus į vaivorykštės, švytinčios debesyje lietingą dieną“. Spalvinga vaivorykštė, sužibusi giedrame, tykiame danguje, kelia pasigėrėjimą. Koks gražus priminimas apie mūsų Kūrėjo šlovę! O gal vaivorykštė tau primena Jehovos taikos sandorą su žmonėmis po tvano? (Pr 9:​11–16) Jehovos galia neribota, jis visagalis, bet sykiu jis yra „ramybės Dievas“ (Hbr 13:20). Ramybė viešpatauja jo paties širdyje ir yra teikiama visiems, kas jam ištikimai tarnauja.

²⁵ Kaip Ezechielis buvo paveiktas šlovingo Jehovos regėjimo? „Visa tai išvydęs, puoliau veidu į žemę“, – pasakoja jis. Pranašas taip apstulbo, jį pagavo tokia baimė, kad sukniubo priešais Jehovą. Dievo siųstos vizijos panašiai paveikė ne vieną pranašą. Priblokšti tų regėjimų jie, be abejo, pasijuto visai menki (Iz 6:​1–5; Dan 10:8, 9; Apr 1:​12–17). Vis dėlto Jehovos atskleisti dalykai tiek Ezechielį, tiek kitus pranašus turėjo labai sustiprinti. Jie gali įkvėpti daug jėgų ir kiekvienam iš mūsų.

26. Kodėl regėjimai nuo Dievo galėjo sustiprinti Ezechielį?

²⁶ Galimas dalykas, Ezechielis būgštavo, kas laukia Dievo tautos čia, Babilonijoje. Jeigu taip, regėjimas turėjo pakylėti jam dvasią. Kad ir kur Dievo tarnai būtų – Jeruzalėje, Babilonijoje ar kitoje vietoje – Jehovos dangiškasis vežimas visada šalia. Kokios šėtoniškos jėgos galėtų pasipriešinti Dievui, vadovaujančiam tokiai didingai dangiškajai organizacijai? (Perskaityk Psalmyno 118:6.) Ezechielis matė, kaip arti žmonių yra tas vežimas – jo ratai lietė žemę (Ez 1:19). Taigi Jehovai labai rūpėjo jo ištikimi tarnai, atsidūrę tremtyje. Jis, mylintis Tėvas, visada buvo pasirengęs ištiesti jiems pagalbos ranką.

27. Kuo Ezechielio regėjimas reikšmingas mums?

²⁷ Ar Ezechielio regėjimas reikšmingas mums šiandien? Be abejo! Juk Šėtonas vis nuožmiau puola Jehovos tarnus, kad liautųsi jį garbinę. Jis perša mintį, kad esame palikti vieni ir nei dangiškasis Tėvas, nei jo organizacija mums niekuo nepadės. Neįsileisk šio melo į savo protą ar širdį! (Ps 139:​7–12) Mums Jehovos dangiškasis vežimas irgi kelia didžiulę nuostabą. Nors nematėme stulbinamos vizijos kaip Ezechielis, skaitydami jo pranašystę žavimės, kokia galinga, greita ir lanksti, kokia didinga Jehovos visuotinės organizacijos dangiškoji dalis.

28, 29. Kas rodo, kad Jehovos vežimas per paskutinius šimtą metų skrieja pirmyn?

²⁸ Taip pat nepamirškime, kad dalis Jehovos organizacijos yra ir žemėje. Tiesa, čia jam tarnauja netobuli žmonės. Tačiau kiek daug jie nuveikė Jehovos vadovaujami! Visame pasaulyje Jehova teikia savo tarnams stiprybės daryti tai, ko jie patys niekada neįstengtų (Jn 14:12). Vien pasklaidę knygos Dievo Karalystė: šimtas veiklos metų puslapius matome, kaip per šimtmetį išsiplėtė evangelizacijos darbas. Kiek daug Jehovos organizacija pasiekė lavindama tikruosius krikščionis, kovodama teisines kovas ir naudodamasi naujausiomis technologijomis! Ji daro visa, kad žemėje būtų vykdoma Dievo valia.

²⁹ Pagalvokime, kiek daug padaryta, kad šio sugedusio pasaulio paskutinėmis dienomis vėl kiltų gyrius visatos Kūrėjui! Akivaizdu, jo dangiškasis vežimas skriete skrieja pirmyn. Tikra garbė priklausyti prie šios organizacijos ir tarnauti pačiam Visavaldžiui (Ps 84:10).

30. Į ką sutelksime dėmesį kitame skyriuje?

³⁰ Iš Ezechielio regėjimo sužinosime dar labai daug. Kitame skyriuje sutelksime dėmesį į „keturias būtybes“ – kerubus. Ką jos byloja apie mūsų šlovingąjį Dievą Jehovą?