Nuosprendis, įvykdytas sprendimo slėnyje

„Tesusirenka... tautos į Jozapato slėnį, nes ten aš sėdėsiu, kad teisčiau visas tautas“ (JOELIO 3:12).

 1. Kodėl Joelis matė minias, susirinkusias „sprendimo slėnyje“?

„MINIOS, minios sprendimo slėnyje!“ Šiuos jaudinančius žodžius skaitome Joelio 3:14. Kodėl tos minios susirinko? Joelis atsako: „Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena arti.“ Tai didinga Jehovos išteisinimo diena — nuosprendžio įvykdymo diena daugybei tų, kurie atmetė Dievo įkurtą Jėzaus Kristaus valdomą Karalystę. Galiausiai „keturi angelai“, paminėti Apreiškimo knygos 7 skyriuje, turi paleisti „keturis žemės vėjus“ ir taip sukelti „didelį suspaudimą, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Apreiškimas 7:1; Mato 24:21).

 2. a) Kodėl Jehovos nuosprendžio įvykdymo vieta tinkamai pavadinta ‛Juozapato slėniu’? b) Kaip deramai reagavo puolamas Juozapatas?

² Pagal Joelio 3:12, šio nuosprendžio įvykdymo vieta vadinama ‛Juozapato slėniu’. Audringu Judo istorijos laikotarpiu Jehova įvykdė ten atitinkamą nuosprendį karaliaus Juozapato naudai; pastarojo vardas reiškia „Jehova yra teisėjas“. Apsvarstydami ano meto įvykius, geriau suprasime, kas netrukus atsitiks mūsų laikais. Apie tai randame užrašyta 2 Kronikų knygoje, 20 skyriuje. To skyriaus pirmoje eilutėje skaitome, kad „moabitai, amonitai ir su jais kiti amonitų sąjungininkai išėjo kariauti prieš Juozapatą“ (Brb red.). Kaip sureagavo Juozapatas? Jis elgėsi taip, kaip visada elgiasi ištikimi Jehovos tarnai patekę į pavojų. Jis kreipėsi į Jehovą iš visos širdies maldaudamas jo vadovavimo: „Dieve, argi neteisi jų? Mes esame bejėgiai prieš šitą daugybę, kuri išėjo prieš mus, ir nežinome, ką mums daryti. Bet mūsų akys nukreiptos į Tave“ (2 Kronikų 20:12, Brb red.).

Jehova atsako į maldą

 3. Kokius nurodymus Jehova davė Judui, puolamam kaimyninių tautų?

³ Tuo tarpu, kai „visi Judo gyventojai stovėjo Viešpaties akivaizdoje su kūdikiais, žmonomis ir vaikais“, Jehova atsakė (2 Kronikų 20:13, Brb red.). Lygiai kaip jis naudojasi savo „ištikimu bei protingu vergu“ dabar, taip anuomet didysis maldų Klausytojas įgaliojo levitą pranašą Jahazielį atsakyti susirinkusiesiems (Mato 24:45, NW). Mes skaitome: „Taip sako Viešpats: ‛Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo. ... Jums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats pats jus išgelbės. ... Nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!“ (2 Kronikų 20:15-17, Brb red.)

 4. Kokia veikli — ne pasyvi, pagal Jehovos reikalavimą, turėjo būti jo tauta, priešų puolama?

⁴ Jehova nenorėjo, kad karalius Juozapatas bei jo žmonės nieko neveiktų, o tik lauktų stebuklingo išgelbėjimo. Jie turėjo imtis iniciatyvos atlaikyti priešų ataką. Pats karalius ir ‛visi Judo gyventojai su kūdikiais, žmonomis ir vaikais’ parodė stiprų tikėjimą, kai ankstų rytą klusniai atsikėlę išžygiavo susitikti su užpuolikų ordomis. Kelyje karalius davė daugiau teokratinių nurodymų ir drąsino įtikinėdamas juos: „Pasitikėkite Viešpačiu [„Jehova“, NW], jūsų Dievu, ir būsite saugūs; tikėkite jo pranašais ir visa įvyks laimingai“ (2 Kronikų 20:20). Pasitikėti Jehova! Tikėti jo pranašais! Čia slypėjo sėkmės raktas. Taip pat ir šiandien likdami aktyvūs Jehovos tarnyboje niekada neabejokime, kad jis apvainikuos mūsų tikėjimą pergale!

 5. Kaip Jehovos Liudytojai šlovindami Jehovą dabar parodo esą veiklūs?

⁵ Kaip judėjai Juozapato dienomis, taip ir mes turime ‛šlovinti Viešpatį, nes jo mielaširdystė amžina’. Kaip mes šloviname? Uoliai skelbdami Karalystę! Kaip tie judėjai ‛pradėjo giedoti šlovinimo giesmę’, taip ir mes savo tikėjimą parodome darbais (2 Kronikų 20:21, 22). Taip, įrodykime turį panašų nepriekaištingą tikėjimą, kai Jehova ruošiasi pulti savo priešus! Nors kelias gali pasirodyti ilgas, būkime pasiryžę ištverti, išlikti veiklūs tikėjimu kaip ir jo pergalingi žmonės, gyvenantys dabar neramiuose žemės kampeliuose. Kai kuriose šalyse smarkiai persekiojami, kęsdami smurtą, badą ir gyvendami baisiomis ekonominėmis sąlygomis, ištikimi Dievo tarnai pasiekia nepaprastų rezultatų, kaip praneša „Jehovos Liudytojų metraštis — 1998“ (rusų k.).

Jehova gelbsti savo tautą

 6. Kaip šiuo metu stiprus tikėjimas padeda mums likti ištikimiems?

⁶ Judo kaimynės — bedieviškos tautos stengėsi praryti Dievo tautą, bet Jehovos tarnai atsakė pavyzdingu tikėjimu: ėmė giedoti jam gyrių. Mes dabar irgi galime parodyti tokį tikėjimą. Užpildydami gyvenimą šlovinančiais Jehovą darbais, mes sustipriname savo dvasinius šarvus ir nepaliekame nė plyšelio suktiems Šėtono kėslams (Efeziečiams 6:11). Tvirtas tikėjimas nuslopins pagundą būti patrauktiems žemų pramogų, materializmo bei apatijos, o tai būdinga aplinkiniam merdinčiam pasauliui. Šis nenugalimas tikėjimas padės mums ir toliau lojaliai tarnauti drauge su „ištikimu bei protingu vergu“, nes esame nuolat maitinami dvasiniu maistu, tiekiamu „deramu laiku“ (Mato 24:45, NW).

 7. Kaip Jehovos Liudytojai atsako į įvairius prieš juos nukreiptus antpuolius?

⁷ Biblija pagrįstas tikėjimas sustiprins mus atsilaikyti prieš kupinas neapykantos kampanijas, kurstomas parodančiųjų dvasią „blogo vergo“ (NW), apie kurį rašoma Mato 24:48-51. Nepaprastai išpildydami šią pranašystę, atskalūnai dabar aktyviai skleidžia melą ir propagandą daugelyje šalių, net slaptai bendradarbiauja su kai kuriais žmonėmis, turinčiais tarptautinę valdžią. Jeigu yra tinkama, Jehovos Liudytojai reaguoja, kaip parašyta Filipiečiams 1:7 (Brb red.), ‛gindami ir [„teisiškai“, NW] įtvirtindami Evangeliją’. Pavyzdžiui, 1996-ųjų rugsėjo 26-tą dieną nagrinėdami vieną Graikijos bylą, devyni teisėjai Europos žmogaus teisių teisme (Strasbūre) vieningai patvirtino, kad „Jehovos Liudytojams tinka terminas ‛žinoma religija’“, turinti teisę naudotis minties, sąžinės ir tikėjimo laisve bei teise skleisti savo tikėjimą. O atskalūnams Dievo nuosprendis toks: „Jiems yra nutikę, kaip teisingai sako patarlė: ‛Šuo sugrįžo prie savo vėmalo’ ir: ‛Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne’“ (2 Petro 2:22).

 8. Kaip Juozapato dienomis Jehova įvykdė nuosprendį savo tautos priešams?

⁸ Praeityje, Juozapato laikais, Jehova įvykdė nuosprendį tiems, kurie norėjo pakenkti Jo tautai. Skaitome: „Viešpats sukėlė paniką tarp amonitų, moabitų ir Seiro aukštumų gyventojų, kurie buvo išėję prieš Judą, ir jie vieni kitus sunaikino. Amonitai ir moabitai sukilo prieš Seiro aukštumų gyventojus, žudydami juos ir naikindami. Išžudę Seiro gyventojus, jie ėmė naikinti vieni kitus“ (2 Kronikų 20:22, 23, Brb red.). Judėjai praminė tą vietą Berachos slėniu; Beracha reiškia „palaima“. Dabartiniais laikais Jehova irgi įvykdys nuosprendį savo priešams, taigi jo tauta susilauks didžiulių palaimų.

9, 10. Kas pasirodo esą nusipelnę nepalankaus Jehovos nuosprendžio?

⁹ Galbūt kyla klausimas, kam toks nepalankus Jehovos nuosprendis šiais laikais? Kad gautume atsakymą, turime grįžti prie Joelio pranašystės. Joelio 3:3 (Brb red.) kalbama apie Jo tautos priešus, kurie „už paleistuvę atidavė berniuką, už vyną pardavė mergaitę“. Taip, jie žiūri į Dievo tarnus kaip į daug žemesnius už save, jų vaikus laiko ne ką vertesniais už samdomą prostitutę ar ąsotį vyno. Jie turės atsakyti už tai.

¹⁰ Lygiai taip nuosprendžio nusipelno paleistuvaujantieji dvasiškai (Apreiškimas 17:3-6). Ypač peiktini tie, kurie ragina politines valdžias persekioti Jehovos Liudytojus bei trukdyti jų veiklai; taip kai kurie religiniai vadovai pastaruoju metu daro Rytų Europoje. Jehova išreiškia savo nuostatą veikti prieš tokius neteisybės darytojus (Joelio 3:4-8).

„Skelbkite šventą karą!“

11. Kaip Jehova iškviečia savo priešus į kovą?

¹¹ Po to Jehova kviečia savo tautą mesti iššūkį tautoms: „Skelbkite šventą karą, žadinkite stipruolius; tegul artinasi ir teeina aukštyn visi vyrai kovotojai“ (Joelio 3:9). Taip skelbiamas neįprastas karas — teisingas karas. Ištikimi Jehovos Liudytojai, atsakydami į melagingą propagandą bei pasipriešindami melui tiesa, pasitiki dvasiniais ginklais (2 Korintiečiams 10:4; Efeziečiams 6:17). Netrukus Dievas paskelbs šventą „didžiosios visagalio Dievo dienos kovą“ (Apreiškimas 16:14). Per ją žemė bus išvaduota nuo visų Dievo visavaldystės priešų. Jo tauta žemėje nekovos fiziškai. Tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme jie ‛perkala savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus’ (Izaijo 2:4, Brb red.). O priešiškai nusistačiusias tautas Jehova kviečia daryti atvirkščiai: „Perkaldinkite savo žagres į kardus ir pjautuvus į ietis“ (Joelio 3:10, Brb red.). Jis ragina juos mesti į mūšį visą savo kovos mašinų bei šiuolaikinės ginkluotės arsenalą. Bet jiems negali pasisekti, nes kova ir pergalė priklauso Jehovai!

12, 13. a) Kaip kai kurios tautos parodo vis dar norinčios karo, nors šaltasis karas baigėsi? b) Kam tautos nėra pasiruošusios?

¹² Pačioje šio dešimtmečio pradžioje tautos paskelbė, kad šaltasis karas baigėsi. Bet, turint tai omenyje, ar įgyvendintas svarbiausias Jungtinių Tautų uždavinys — taika ir saugumas? Vargu! Ką rodo įvykiai Burundyje, Irake, buvusioje Jugoslavijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Liberijoje, Ruandoje, Somalyje? Jeremijo 6:14 (Brb red.) žodžiais tariant, jie kalba: „‛Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.“

¹³ Nors atviras karas kai kuriose vietose liovėsi, tautos, JT narės, vis dar rungtyniauja viena su kita įmantrių kovos ginklų gamyboje. Kai kurios ir toliau kaupia branduolinių ginklų atsargas. Kitos tobulina cheminius ar bakteriologinius masinio naikinimo ginklus. Toms tautoms renkantis į simbolinę vietą, pavadintą Armagedonu, Jehova meta joms iššūkį: „Silpnasis tesako: ‛Aš stiprus’. Skubiai susirinkusios, ateikite, aplinkinės tautos!“ Tada Joelis įsiterpia su asmeniniu prašymu: „Viešpatie, ten atvesk savo karžygius!“ (Joelio 3:10, 11, Brb red.)

Jehova apsaugo savuosius

14. Kas yra Jehovos karžygiai?

¹⁴ Kas yra Jehovos karžygiai? Apie 280 kartų Biblijoje tikrasis Dievas vadinamas „kareivijų Viešpačiu“ (4 Karalių 3:14). Šios kareivijos — tai begalė dangaus angelų, pasiruošusių vykdyti Jehovos įsakymą. Kada siriečiai ketino suimti Eliziejų, Jehova galiausiai atvėrė akis jo tarnui, kad šis matytų, kodėl jiems tai nepavyks: „Ir jis pamatė: štai kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų“ (2 Karalių 6:17, Brb red.). Jėzus sakė galįs kreiptis į savo tėvą, kad atsiųstų „per dvylika legionų angelų“ (Mato 26:53). Apibūdindama Jėzų, jojantį įvykdyti nuosprendžio Armagedone, Apreiškimo knyga praneša: „Jį lydėjo dangaus kareivijos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais. Iš raitelio burnos ėjo dviašmenis kalavijas, kuriuo jis ištiks tautas. Ir jis valdys jas geležine lazda. Jis mina Visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą“ (Apreiškimas 19:14, 15). Tas simbolinis vyno spaustuvas išraiškingai vadinamas „didžiuoju Dievo rūstybės spaustuvu“ (Apreiškimas 14:17-20).

15. Kaip Joelis aprašo Jehovos karą su tautomis?

¹⁵ Kaip Jehova atsakė į Joelio prašymą atvesti savo karžygius? Tai aprašyta šiais vaizdingais žodžiais: „‛Tepakyla ir tesusirenka tautos į Juozapato slėnį: ten Aš teisiu jas. Imkite pjautuvą, nes atėjo pjūties metas. Spaustuvas pilnas, ateikite ir minkite. Indai bus sklidini, nes jų nedorybė didelė’. Minių minios sprendimo slėnyje! Viešpaties diena priartėjo. Saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės neteks spindesio. Viešpats suriaumos iš Siono, Jo balsas pasigirs iš Jeruzalės, dangus ir žemė sudrebės“ (Joelio 3:12-16, Brb red.).

16. Kas bus priskirti prie tų, kuriems Jehova įvykdys nuosprendį?

¹⁶ Kaip vardas Juozapatas tikrai reiškia „Jehova yra teisėjas“, taip Dievas Jehova vykdydamas nuosprendį tikrai apgins savo visavaldystę. Pranašystėje tie, kuriems teks nepalankus nuosprendis, aprašomi kaip „minių minios sprendimo slėnyje“. Visi likę klaidingos religijos šalininkai bus tose miniose. Prie jų bus priskaičiuoti ir aprašytieji antroje psalmėje — pagonys, tautos, žemės karaliai ir valdovai, kurie labiau pamėgo sugedusią šio pasaulio santvarką negu ‛tarnavimą Viešpačiui su baime’. Jie atsisako ‛bučiuoti Sūnų’ (Psalmių 2:1, 2, 11, 12, Brb red.). Jie nepripažįsta Jėzaus Jehovos paskirtuoju Karaliumi. Be to, minios, paženklintos sunaikinti, — tai visi žmonės, kuriuos tas šlovingas Karalius nuteis kaip „ožius“ (Mato 25:33, 41). Atėjus Jehovos nustatytam laikui suriaumoti iš dangiškosios Jeruzalės, jo paskirtasis Karalių Karalius išjos vykdyti tą nuosprendį. Dangus ir žemė tikrai sudrebės! Tačiau mes esame užtikrinti: „Viešpats yra savo tautos viltis ir Izraelio vaikų stiprybė“ (Joelio 3:16, Brb red.).

17, 18. Kas išlieka gyvi per didįjį sielvartą ir kokiomis sąlygomis jie gyvens?

¹⁷ Apreiškimo 7:9-17 apie tuos, kurie pergyvena didįjį sielvartą kaip „milžiniška minia“, sakoma, kad jie parodė tikėjimą Jėzaus kraujo išperkamąja galia. Jie Jehovos dieną apginami, o minių minioms iš Joelio pranašystės tenka nepalankus nuosprendis. Išlikusiesiems Joelis sako: „Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats [„Jehova“, NW], jūsų Dievas, kuris gyvena Sione, savo šventame kalne“ — Jehovos dangiškojoje buveinėje (Joelio 3:17a, Brb red.).

¹⁸ Po to pranašystėje mums sakoma, kad Dievo dangiškosios Karalystės valdos ‛bus šventos, svetimieji nebemindžios jų’ (Joelio 3:17b, Brb red.). Danguje bei žemiškoje dangaus Karalystės srityje nebebus svetimųjų, nes visi bus suvienyti tyro garbinimo.

19. Kokias Jehovos tautai šiuo metu teikiamas rojaus palaimas aprašė Joelis?

¹⁹ Net šiuo metu tarp Jehovos tautos čia, žemėje, vyrauja taikos apstybė. Jie vieningai skelbia jo nuosprendį daugiau kaip 230 šalių, 300 su viršum skirtingų kalbų. Jų klestėjimą gražiai išpranašavo Joelis: „Tą dieną iš kalnų lašės saldus vynas, iš kalvų tekės pienas. Judo upės bus pilnos vandens“ (Joelio 3:18, Brb red.). Taip, Jehova ir toliau savo garbintojams žemėje teiks gausybę džiaugsmingų palaimų bei gerovės ir vis sraunesnę darys brangios tiesos versmę. Jehovos visavaldystė bus visiškai apginta sprendimo slėnyje, ir bus gausybė džiaugsmo, nes jis amžiais gyvens tarp savo atpirktų žmonių (Apreiškimas 21:3, 4).

Ar tu prisimeni?

◻ Kaip Jehova gelbėjo savo tautą Juozapato dienomis?

◻ Ką Jehova nuteisia kaip nusipelniusius pražūties „sprendimo slėnyje“?

◻ Kas yra Dievo karžygiai ir koks bus jų vaidmuo paskutiniame mūšyje?

◻ Kokias palaimas patiria ištikimi garbintojai?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Judui buvo pasakyta: ‛Nebijokite, nes kova ne jūsų, o Dievo’

[Iliustracija 23 puslapyje]

Jehova ragina priešus ‛perkaldinti savo žagres į kardus’

[Iliustracija 24 puslapyje]

Biblijoje aprašoma didelė minia žmonių, išliksiančių per didįjį sielvartą